Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), taip pat vykdantis individualią veiklą, teistas:

2022 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 metų laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės vykdymą atidėti 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad privalo būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotinas pradėti dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. gegužės 5 d. apie 13.25 val. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) namo kieme, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą ranka sudavė S. Z. į veidą, po ko pastarajam nukritus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis smūgiavo S. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, kas nukentėjusiajam S. Z. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais veiksmais V. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, tyčia vieną kartą ranka sudavė S. Z. į veidą, po ko pastarajam nukritus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis smūgiavo S. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, taip nukentėjusiajam S. Z. iš chuliganiškų paskatų sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, apie pietus, buvo (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kieme iš vidinės pusės. Susitiko su S. Z. ir sukonfliktavo. Jis nesusivaldė, apsistumdė. Neprisimena kur ir kiek smūgių S. Z. sudavė. Galėjo suduoti smūgius, prisimena, kad smūgiavo į veidą, kūną, šonus. S. Z. buvo nukritęs, smūgius sudavė ir nukentėjusiajam gulint. Dėl jo suduotų smūgių S. Z. galėjo patirti nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutinka su nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu. Aplink tuo metu nebuvo pašalinių, bet iš penkiaaukščio namo žmogus, kaip suprato per langą matė, bandė kažką sakyti, nutraukti konfliktą. Konfliktas truko 1–2 minutes. Tas žmogus pamatė, klausė, ką jie daro, kodėl mušasi, liepė baigti, sakė, kad iškvies policiją. Savo elgesį vertina labai blogai, neadekvačiai elgėsi viešoje vietoje. Blogai pasielgė aplinkinių akivaizdoje, aplinkiniams turėjo visa ši situacija blogai atrodyti. Autobusų stotelė buvo už kampo, bet jos nematė. Sutinka, kad nukentėjusiajam sveikatą sužalojo iš chuliganiškų paskatų. Jis atsakingas už savo veiksmus, nes taip pasielgė viešoje vietoje. Susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė, atlygino žalą. Sutinka su civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, dalį žalos jau atlygino. Pagal galimybes padengs ir likusią žalos dalį (2 t., b. l. 144–145).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo S. Z. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog V. K. pažįsta apie pusantrų metų. V. K. jo pažįstamas. 2021 m. liepos 7 d. jis V. K. paskolino 190 eurų, nežino, kodėl V. K. reikėjo pinigų, bet jo paprašė. Kai paskolino V. K. pinigų, V. K. pakeitė savo telefono numerį ir V. K. daugiau nematė iki 2022 m. balandžio mėn. Balandį jis V. K. sutiko „(duomenys neskelbtini)“, jis paprašė V. K. grąžinti jam pinigus. V. K. jam davė savo telefono numerį. Kelis kartus V. K. skambino po to, bet kaip suprato, V. K. nelabai ruošėsi jam grąžinti pinigų. Gegužės 5 d. jis V. K. paskambino, pasakė, kad eina namo ir kada planuoja jam grąžinti pinigus. Kalbėdamas telefonu nesusitarė su V. K. susitikti. Eidamas namo pro prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę link savo adreso (duomenys neskelbtini) pamatė, kad V. K. jo laukia. Mano, kad kai pasakė V. K., jog eina namo, V. K. atvažiavo ir jo palaukė. Jis tą dieną vartojo alkoholį, buvo truputį išgėręs. Kai pamatė V. K., V. K. buvo su kažkokiu žmogumi, tas žmogus jį užkalbino, bet neatsimena, ką tiksliai sakė, dar išgirdo, kad V. K. pasakė „dabar ateik čia“ ir sekantis dalykas, ką pajautė – tai smūgį iš medinio pagalio. Mano, kad tai buvo medinis, nėra tuo visiškai tikras. Trenkė V. K. į kairę veido pusę, prie kaklo ir žandikaulio. Jis iš karto nukrito ir prarado sąmonę. Spėjo pajausti fizinį skausmą, tačiau greitai prarado sąmonę. Nuo smūgio jam iškrito dantys. Gulėdamas ant žemės girdėjo balsus, mano tai buvo V. K. ir to jo draugo, kai jie tarėsi sulaužyti jam koją bei nuimti laikrodį. Jam begulint ant žemės su tuo pačiu daiktu, su kuriuo trenkė per veidą, trenkė ir į koją, dėl ko lūžo blauzdikaulis. Taip pat trenkė jam ir į šonkaulius su tuo pačiu pagaliu. Jam į koją trenkė mažiausiai du kartus, jam yra lūžęs šeivikaulis, kuris šiaip paprastai nelūžtų, tam reikėjo kažkokio daikto su kuriuo galėtų trenkti. Į veidą trenkė mažiausiai vieną kartą, daugiau nepamena, nes nualpo. Kol jį mušė, nesugebėjo nei priešintis, nei trenkti atgal, nei gintis, nei kažką pasakyti. Kada tiksliai nustojo jį mušti, jis nežino, mano, kad tada, kai pradėjo rinktis žmonės. Ar tas V. K. draugas jam trenkė, nematė. Kas iškvietė greitąją nežino. Ar V. K. su draugu buvo, kai atvyko greitoji, jis nežino. Jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta kojos operacija, išmušti dantys, pavogtas laikrodis, šiuo metu vaikščioja su kojos įtvaru, kurį nešios keturis mėnesius (1 t., b. l. 23–25).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo S. Z. papildomo apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis papildomai parodė, jog pateikė nuotraukas, kuriose matomi jo veido ir kojos sužalojimai, nuotraukos darytos gydantis Kauno klinikose po 2022 m. gegužės 5 d. įvykio (1 t., b. l. 31–41).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. Z. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog 2022 m. gegužės 5 d. apie 13.25 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), per savo buto langą pamatė, jog minėto namo vidiniame kieme, apie (duomenys neskelbtini) metų vyriškis, maždaug (duomenys neskelbtini) ūgio, šviesių plaukų, liekno sudėjimo, apsivilkęs dryžuotą palaidinę ilgomis rankovėmis, geltonos, baltos ir tamsiai mėlynos spalvos ir tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, savo abejomis rankomis tyčia smūgiuoja, nenustatytą kiekį smūgių, vyresnio amžiaus vyriškiui į veidą, vyresnis vyriškis buvo žilais plaukais, apsivilkęs mėlynos spalvos džinsinį švarką ir mėlynos spalvos džinsines kelnes. Po kelių smūgių, vyresnio amžiaus vyriškis parkrito ant žemės, tačiau minėtas jaunesnis vyras jam smūgiuoti nesustojo, ir toliau smūgiavo jam į pilvo, šonų sritį nenustatytą kiekį smūgių savo abiejų rankų kumščiais. Nieko nelaukdamas jis atsidarė langą bei pasakė, jog iškvies policiją, tuomet vyriškis smūgiuoti nustojo. Tuomet nuėjęs iki įvykio vietos jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei pranešė apie įvykį. Yra labai pasipiktinęs tokiu įžūliu vyriškio elgesiu, kadangi tokiais savo vandališkais veiksmais viešoje vietoje vyriškis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Yra nufotografavęs ir nufilmavęs dalį šio įvykio, įrašą bei nuotrauką pateikia prie medžiagos (1 t., b. l. 44–45).

2022 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 8–14).

2022 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir padaryta stenograma. Užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 5 d. 13.28 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) asmuo pranešė, kad mato, kaip už namo, vidiniame kieme mušasi du vyrai, vienas jau prakritęs (1 t., b. l. 59–61).

2022 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas prie 2022 m. gegužės 5 d. ROIK (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad daugiabučių namų kieme mušasi du vyrai, vienas guli ant žemės, o kitas pasilenkęs prie gulinčiojo jam iš abiejų rankų pakaitomis trenkia į šonus (1 t., b. l. 62–65).

2022 m. gegužės 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad liudytojas E. Z. pateikė vaizdo įrašą ir nuotrauką, kuriose užfiksuotas įvykis (1 t., b. l. 51–54).

2022 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas liudytojo E. Z. pateiktas vaizdo įrašas. Matoma, kad ant žemės guli vyras, kaip nustatyta S. Z., o prie jo pasilenkęs kitas vyras, kaip nustatyta V. K., kuris ne mažiau du kartus trenkia S. Z. į šonus (1 t., b. l. 66–68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad S. Z. konstatuota kairio blauzdikaulio, šeivikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 5 d. ir aplinkybėmis. Kairio blauzdikaulio, šeivikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 73–75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad S. Z. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje konstatuotas dantų atskilimas. Burnoje nėra šešių viršutinių nuosavų dantų, likusios protezo metalinės konstrukcijos, apačioje nėra keturių apatinių nuosavų dantų. Tai galėjo būti padaryta kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 5 d. ir aplinkybėmis. Dantų protezai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis ir komentarais, kaip sužalojimai nekvalifikuojami (1 t., b. l. 85–87).

Specialistės Z. M. paaiškinimų protokolas, iš kurių nustatyta, kad į tyrėjos užduotą klausimą: Kodėl išvadoje nėra pasisakyta apie hematomą, nors tai įrašyta tiriamojoje dalyje? Atsakė: Kadangi pirminiuose pateiktuose dokumentuose, nebuvo duomenų apie hematomą, todėl apie tai nebuvo pasisakyta išvadoje. Antrojoje išvadoje buvo remtasi tik GMP kortele, todėl, kad dėl hematomos nėra duomenų iš kur ji atsiradusi ir kokio senumo ji galėjo būti. GMP iškvietimo kortelėje buvo duomenys tik dėl atskilusių dantų, apie tai pasisakyta išvados 1-ajame punkte. Į tyrėjos klausimą: Kodėl 6-ajame specialisto išvados punkte pasisakyta dėl dantų protezų, jeigu apie juos tiriamojoje dalyje nėra duomenų? Atsakė: Paciento apžiūros metu buvo matomi protezo metalinių konstrukcijų likučiai. Bet plačiau pasisakyti apie dantis nebuvo galimybės, todėl, kad gydymo stacionare ligos istorijoje jo dantys nebuvo apžiūrėti, nėra gydytojo odontologo įrašo (1 t., b. l. 49).

2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašas/siuntimas Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) iš kurio nustatyta, kad S. Z. gydytas Ortopedijos traumatologijos klinikoje 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros rezultatai, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, koja imobilizuota, stacionarizuotas chirurginiam gydymui (1 t., b. l. 27–28).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, t. y. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Be to, veika padaryta kitų asmenų – liudytojų E. Z. ir kitų asmenų akivaizdoje, kurie nedelsiant sureagavo į neteisėtus kaltinamojo veiksmus, pasipiktino, bandė stabdyti konfliktą, kvietė policijos pareigūnus.

Kaltinamajame akte V. K. inkriminuojamas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – įžūlus elgesys.

Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai – smūgių sudavimas nukentėjusiajam S. Z. į veidą, kitas kūno vietas, o nukentėjusiajam nukritus, tolesnis smūgių sudavimas nukentėjusiajam gulint, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą buvo įžūlus elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamasis savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaip minėta, šį įvykį matė kiti tuo metu viešoje vietoje buvę asmenys, kurių parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga patvirtina kilusius padarinius. Liudytojas E. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pro buto langą pamatė kaip jaunesnio amžiaus vyras į įvairias kūno vietas smūgiuoja vyresnio amžiaus vyrui, kuris po smūgių parkrinta ant žemės, tačiau jaunesnio amžiaus vyras savo veiksmų nenutraukė ir toliau smūgiavo. Tada jis (E. Z.) atsidarė langą ir pasakė, kad kvies policiją, nuėjo į įvykio vietą, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie įvykį. Toks kaltinamojo elgesys papiktino liudytoją, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl to paties įvykio į bendrąjį pagalbos centrą skambino ir daugiau asmenų, kurie matė šį įvykį ir suskubo kviesti pareigūnus. Pats kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo elgesys yra blogas, aplinkiniai turėjo išsigąsti dėl tokios situacijos. Kaltinamasis V. K. neneigia savo veiksmų, jam inkriminuoti veiksmai įrodyti paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais anksčiau išvardintais bylos duomenimis. Nusikaltimas padarytas dėl mažareikšmės dingsties, pykčio protrūkio, tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai. Kaltinamasis V. K. suvokė, kad smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo žmonių, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad V. K. 2022 m. gegužės 5 d. apie 13.25 val. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) namo kieme, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą ranka sudavė S. Z. į veidą, po ko pastarajam nukritus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis smūgiavo S. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, kas nukentėjusiajam S. Z. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais veiksmais V. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015).

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo V. K. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiojo S. Z. ir liudytojo E. Z. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, specialisto išvadomis, specialisto paaiškinimų protokolu ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. K. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo S. Z. atžvilgiu dėl chuliganiškų paskatų, neišprovokuota agresija ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tiek pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiek nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje dėl iš esmės menkavertės dingsties. Kilus konfliktui kaltinamasis nesusivaldė ir pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į veidą, šonus, nukentėjusiajam nukritus, kaltinamasis smūgiavo ir toliau į įvairias kūno vietas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aplinkiniai sureagavo į susidariusią situaciją, kvietė policijos pareigūnus, o vaizdo įrašas neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Taigi toks kaltinamojo elgesys rodo aiškų žmogaus negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, šis kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinką ir aplinkinius. Be to, kaltinamojo V. K. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvadose užfiksuoti duomenys. Taigi byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamojo suduoti smūgiai nukentėjusiajam S. Z. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia suduodant smūgius nukentėjusiajam į veidą, kitas kūno vietas, jis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl menkaverčio konflikto. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad V. K. 2022 m. gegužės 5 d. apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pažeisdamas viešąją tvarką, tyčia vieną kartą ranka sudavė S. Z. į veidą, po ko pastarajam nukritus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis smūgiavo S. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, taip nukentėjusiajam S. Z. iš chuliganiškų paskatų sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismų praktikoje, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011, 2K-231/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl teismui pateikto civilinio ieškinio nukentėjusysis nebepalaikė, kaltinamasis taip pat atlygino dalį žalos Kauno teritorinei ligonių kasai. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos neįsiteisėjus kaltinamojo atžvilgiu priimtam Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiui, recidyvo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas nepripažįsta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai. Nusikalstamos veikos baigtos, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalsta dėl pykčio protrūkio, aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Kaltinamasis vedęs, augina mažamečius vaikus, dirba, verčiasi individualia veikla (1 t., b. l. 151, 153), teistas, nusikalstamas veikas įvykdė po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau jam neįsiteisėjus (1 t., b. l. 133–140), baustas administracine tvarka, įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas (1 t., b. l. 141–150), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 155, 158), nukentėjusiajam atlygino patirtą žalą, dalį žalos atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to tokia bausmės rūšis nenumatyta BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kaltinamasis dirba, augina du mažamečius vaikus, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat atlygino dalį žalos civilinei ieškovei ir įsipareigojo pagal išgales atlyginti ir likusią pareikšto civilinio ieškinio dalį, įvykdęs ne visas paskirtas administracines nuobaudas, todėl jam neskirtina baudos bausmė, kuri, teismo vertinimu, gali būti nepakeliama finansinė našta kaltinamajam. Kaltinamasis teistas, atliko 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neįsiteisėjus jo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, todėl teismas vertina, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte skirtina 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pagal bausmių keitimo taisykles pakeistą į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir V. K. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis V. K. nusikalstamas veikas padarė po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio priėmimo, paminėtas nuosprendis įsiteisėjęs, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie didesnės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo pridedant dalį (6 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. K. skirtina galutinė bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis (6 mėnesiai) parinkta atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. turi šeimą, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir susitaikė, taip pat atlygino dalį žalos civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus negauta, nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo V. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, buvo padarytos trys metai iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, V. K. atliko 1 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas vertina, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negali būti atidėtas, nes nėra formalių kriterijų – jis pripažintas kaltu už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, o šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri BK 64 straipsnio pagrindu buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, yra didesnė nei 4 metai. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos numato imperatyvią pareigą nustatyti būtinos atlikti bausmės dydį, kuris turi būti ne mažesnis nei 6 mėnesiai.

Šiuo atveju pagal BK 75 straipsnio 3 dalį atidėti bausmės vykdymą ir netaikyti privalomo atlikti laisvės atėmimo bausmės dydžio būtų galima tik nustačius BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindus, tai yra nustačius, kad tokios bausmės paskyrimas – skiriant būtiną atlikti bausmės dalį, o kitą laisvės atėmimo bausmės dalį atidedant – aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pagal kasacinio teismo praktiką taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

Kaltinamasis V. K. teistas vieną kartą, atliko realią 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o kitos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas, nusikalstamos veikos padarytos iki šios 1 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taigi kaltinamasis turėjo pakankamai laiko įvertinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Kaip jau minėta, kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajam, susitaikė, dalį žalos atlygino civilinei ieškovei, grįžęs iš įkalinimo įstaigos įsidarbino, verčiasi individualia veikla, charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi šeima, mažamečiais vaikais, todėl esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po veikų padarymo, aktyvias ir akivaizdžias pastangas keisti savo elgesį, spręstina, kad net ir paskyrus kaltinamajam V. K. minimalią būtiną atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, o kitą bausmės dalį atidedant, tokia bausmė būtų per griežta ir jos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus kaltinamajam būtinos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, o paskirtos subendrintos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atidėtinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. skirtina intensyvi priežiūra, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 1 539,53 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 91–92). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad civilinei ieškovei atlygino 200 Eur sumą (2 t., b. l. 141). Nurodoma žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, civilinis ieškinys įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstas, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis atlygino dalį – 200 Eur turtinės žalos, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir civilinės ieškovės naudai priteistinas 1 339,53 Eur suma.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2023 m. gegužės 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Loretai Daukšienei teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 300,35 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. nagrinėjant bylą atliko laisvės atėmimo bausmę, turi du mažamečius vaikus, atlygino patirtą žalą nukentėjusiajam, taip pat iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas Kauno teritorinei ligonių asai, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo V. K. nepriteisiamos.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas 2023 m. spalio 5 d. susitarimas, kuriuo nukentėjusysis pareiškė, kad kaltinamasis atlygino jam visą turtinę ir neturtinę žalą, jokių pretenzijų kaltinamajam ateityje neturės (2 t., b. l. 140). Kadangi teismui pateiktas nukentėjusiojo civilinis ieškinys (2 t., b. l. 67–69), kuriuo, be kita ko buvo prašoma atlyginti teisinės pagalbos išlaidas, nebuvo priimtas, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepalaikė, jam išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, klausimo dėl nukentėjusiojo patirtų teisinės pagalbos išlaidų teismas nesprendžia.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartimi. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

skaitmenines laikmenas, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 54, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles pakeistą į laisvės atėmimą, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie didesnės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo pridedant dalį (6 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, V. K. įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. įpareigoti tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. K. civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1 339,53 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt devynis eurus 53 centą) eurus turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartimi. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.