Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, prieš tai ją pakeičiant į laisvės atėmimą, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir V. K. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie didesnės 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (4 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį (6 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, V. K. įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. civilinės ieškovės naudai priteista 1339,53 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt devyni eurai 53 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 5 d., apie 13.25 val., viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) namo kieme, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą ranka sudavė S. Z. į veidą, po ko, pastarajam nukritus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis smūgiavo S. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, kas nukentėjusiajam S. Z. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais veiksmais V. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, tyčia vieną kartą ranka sudavė S. Z. į veidą, po ko, pastarajam nukritus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis smūgiavo S. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, taip nukentėjusiajam S. Z. iš chuliganiškų paskatų sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė T. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikytų BK 75 ir 54 straipsnių nuostatų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. K. paskirtos bausmės vykdymą iš dalies atidėti, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus atlikti ne mažiau kaip 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis privalo būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės T. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl V. K. kaltės, tačiau apeliantė nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimu, t. y. prašo netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir V. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti tik iš dalies. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą V. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. V. K. yra vedęs, augina mažamečius vaikus, verčiasi individualia veikla, teistas, nusikalstamas veikas įvykdė po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus, baustas administracine tvarka, nukentėjusiajam atlygino patirtą žalą, dalį žalos atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai. Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek V. K. asmenybę, jo elgesį po veikų padarymo, aktyvias ir akivaizdžias pastangas keisti savo elgesį, padarė išvadą, kad net ir paskyrus jam minimalią būtiną atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, o kitą bausmės dalį atidedant, tokia bausmė būtų per griežta ir jos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl bausmės vykdymas buvo atidėtas visiškai, nustatant konkrečius įpareigojimus. Aptartam bausmės individualizavimui teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė neteisingos bausmės paskyrimą.

7. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

8. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

9. Taigi, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimas nėra bausmės rūšis, tai tam tikra bausmės įgyvendinimo forma, kai asmeniui leidžiama reabilituotis būnant laisvėje su atitinkamais apribojimais ar įpareigojimais. Aptartų nuostatų kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorei, jog apylinkės teismas netinkamai kartu taikė ir BK 54 straipsnio 3 dalį, ir BK 75 straipsnio 3 dalį.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui reikiamo pagrindo nėra. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis (naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos nepraėjus nei dviem mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo dėl anksčiau įvykdytų nusikaltimų), jis ne kartą baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 141–149). Vien santuokos sudarymas ir mažamečių vaikų turėjimas neišskiria V. K. iš kitų visuomenės narių, šios aplinkybės yra būdingos daugeliui asmenų ir nesudaro jokios išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos. Turtinės žalos atlyginimas buvo įvertintas kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl ko pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam paskirta ženkliai mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė. Dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę pagrindo nėra. Nei V. K. padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, pavojingumas, nei jo asmenybės charakteristika nesudaro pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui.

11. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

12. Nagrinėjamu atveju V. K. yra paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadinasi, jos atidėjimas galimas tik iš dalies. Svarstyti dėl visiško laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas) teismas galėtų tik tuomet, jeigu nuteistajam būtų paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirta subendrinta ir, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta galutinė bausmė yra 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi (4 metai), t. y. galutinė bausmė viršija ketverius metus, dėl ko nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. visiškai atidėti bausmės vykdymą.

13. Esant aptartai situacijai, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo pakeisti, todėl jis keičiamas – ištaisius įstatymo taikymo klaidą (panaikinus netinkamai pritaikytas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas), V. K. teisinė padėtis yra pasunkinama, t. y. nustatoma, kad jis nedelsiant po šio nuosprendžio priėmimo privalo atlikti dalį laisvės atėmimo bausmės, o likusios bausmės vykdymas yra atidedamas dvejiems metams, taikant intensyvią priežiūrą, nustatant, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis privalo būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje.

14. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. turi šeimą, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė, taip pat atlygino dalį žalos civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus negauta, tačiau įvertinus tai, jog V. K. nusikalto iš karto po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas nustatyti prokurorės prašomą nedelsiant atliktinos bausmės dalį – vienerius metus. Įskaityti į bausmės laiką Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir realiai atliktos bausmės dalį pagrindo nėra, kadangi, į bausmės laiką ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmė gali būti įskaitoma tik tuomet, kai nuosprendžiai bendrinami vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Dėl proceso išlaidų

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-16850, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Darius Karabinas, pateikęs advokato orderį Nr. 935521, teikia antrinę teisinę pagalbą V. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 95 Eur (2 t., b. l. 177).

16. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 175). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliacinis bylos nagrinėjimas vyko ne pagal V. K. apeliacinį skundą, o pagal valstybinės kaltintojos inicijuotą procesą. Nors prokurorės apeliacinis skundas yra tenkinamas, tačiau proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra tikslingas, nes jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo galimybė gauti pajamų kurį laiką bus apribota, be to, V. K. turi mažamečių vaikų, yra sudaręs susitarimą su Sodra dėl žalos atlyginimo. Įvertinama ir tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, išklausytos tik baigiamosios kalbos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nebūtų proporcingas bei pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės T. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra ir konkrečiais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, V. K. paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nustatant, jog nedelsiant po šio nuosprendžio priėmimo jis privalo atlikti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą, nustatant, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis privalo būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje.

Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kitą 2023 m. spalio 19 d. apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. K. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.