- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-2-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02472-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- R. K., A. K., K. G., M. K., N. P. R., M. Č.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2416-611/2013 pagal ieškovų R. K., A. K., K. G., M. K., N. P. R. ir M. Č. (M. Č.) ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS bei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės gauti indėlių draudimo išmokas pripažinimo pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti jų pagal 2011 m. lapkričio mėnesį su bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) banku SNORAS (toliau – ir bankas) sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtas lėšas indėliais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalį, įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas ieškovams indėlių draudimo išmokas, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad:
2.1. ieškovas R. K. 2011 m. lapkričio 16 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 99 980,80 Lt (28 956,44 Eur);
2.2. ieškovas A. K. 2011 m. lapkričio 4 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 6 598,10 Eur;
2.3. ieškovas K. G. 2011 m. lapkričio 8 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 49 985,60 Lt (14 476,83 Eur);
2.4. ieškovas M. K. 2011 m. lapkričio 6 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 3 099,11 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 3 099,11 Eur, o 2011 m. lapkričio 13 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 5 199 Lt (1 505,73 Eur);
2.5. ieškovė N. P. R. 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 8 998,27 Lt (2 606,08 Eur), o 2011 m. lapkričio 14 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 9 998,08 Lt (2 895,64 Eur);
2.6. ieškovas M. Č. 2011 m. lapkričio 15 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu sumokėjo 24 995,20 Lt (7 239,11 Eur).
3. Ieškovų įsigytos obligacijos turėjo įsigalioti 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl atsakovės BAB banko SNORAS veiklos sustabdymo, jos nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, obligacijos nebuvo įregistruotos ir nebuvo pervestos į klientų vertybinių popierių sąskaitas. Ieškovai R. K. ir K. G. atitinkamai 2011 m. lapkričio 27 d. ir 2011 m. lapkričio 28 d. pranešimais kreipėsi į banką ir informavo, kad nutraukia obligacijų pasirašymo sutartis bei reikalauja grąžinti sumokėtas lėšas, tačiau bankas į pranešimus neatsakė. Bankas lėšas pagal sutartis nurašė ir pervedė į savo sąskaitą anksčiau, nei įsigaliojo numatomos išleisti obligacijos, dar nesant sutarties dalyko, už kurį turėjo būti mokama. Ieškovai teigia, kad sumokėtos lėšos už neįsigaliojusias obligacijas yra indėlių draudimo objektas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė BAB bankas SNORAS ieškovų ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutarčių 1.20 punktas numato, jog sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Tik neįvykdžius sutarties 1.14 punkte nurodyto įsipareigojimo, t. y. pervesti arba įmokėti grynaisiais pinigais į investuotojo banko sąskaitą bendrą sumą už įsigyjamas obligacijas, sutartis laikoma pasibaigusia. Visi ieškovai tinkamai įvykdė minėtą įsipareigojimą ir sumokėjo už įsigytas obligacijas, todėl jų sudarytos sutartys nesibaigė. Ieškovai laikytini banko skolos vertybinių popierių savininkais pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalį, o draudimo objektas negali būti paties draudėjo (t. y. banko) išleisti skolos vertybiniai popieriai (banko obligacijos). Net ir konstatavus, kad ieškovai nelaikytini banko skolos vertybinių popierių savininkais, jie turėtų būti laikomi investuotojais, nes perdavė draudėjui pinigines lėšas, norėdami pasinaudoti teikiamomis investicinėmis paslaugomis.
5. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovų ieškinį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad obligacijos yra perleidžiami vertybiniai popieriai, o pagal sutartis bankas įsipareigojo perduoti ieškovams būtent banko leidžiamas obligacijas, todėl ieškovai neturi teisės į draudimo išmoką. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad jų už obligacijas sumokėtos lėšos iki obligacijų apmokėjimo turėjo būti laikomos ieškovų asmeninėse sąskaitose, kadangi tokie argumentai prieštarauja sutarčių 1.8 ir 1.14 punktuose numatytai obligacijų apmokėjimo tvarkai. Net ir pripažinus ieškovų bankui sumokėtas lėšas indėliais, šios lėšos netaps indėlių draudimo objektu, kadangi IĮIDĮ 15 straipsnis numato, kad draudimo išmoka išmokama tik už tuos indėlius ir įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti iki sprendimo apie draudimo nutraukimą įsigaliojimo ir nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki draudžiamojo įvykio dienos. Banko draudimas nutrauktas, draudiminis įvykis yra įvykęs, todėl ieškovai neturi teisės į draudimo išmoką.
6. Ieškovai R. K. ir K. G. pranešimus apie obligacijų pasirašymo sutarčių nutraukimą bankui pateikė jau po to, kai įvyko draudžiamasis įvykis. Net ir pripažinus, kad jų sumokėtos lėšos po obligacijų pasirašymo sutarčių vienašališko nutraukimo tapo lėšomis, laikomomis pagal banko sąskaitos sutartis, nurodyti asmenys indėlininkais tapo vėliau nei įvyko draudžiamasis įvykis.
7. Ieškovai laikytini investuotojais – jie pasirašė investicinių paslaugų teikimo sutartis ir ginčo sutartis, todėl išreiškė aiškią savo valią investuoti, būtent tuo tikslu jie suteikė bankui teisę nurašyti ieškovų sąskaitose esančias lėšas be atskiro jų sutikimo. Banko pareiga gražinti lėšas yra sutartinė prievolė, kylanti iš obligacijų pasirašymo sutarties, ji negali būti suprantama kaip pagrindas reikalauti šioms lėšos taikyti draudiminę apsaugą pagal IĮIDĮ.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir sprendė, kad ieškovai turi teisę į draudimo išmokas bei įpareigojo atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ jas išmokėti ieškovams.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad IĮIDĮ nuostatos įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – direktyva 94/19/EB) bei Europos ir Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – direktyva 97/9/EB), kurių reguliavimo objektai skiriasi. Teismas vertino, kad investicinei įmonei tapus nemoka, jos neįvykdytiems įsipareigojimams prieš kreditorius taikoma direktyva 97/9/EB tokiu atveju, jei įmonė negali investuotojui perduoti jam nupirktų vertybinių popierių ar sugrąžinti gautų ir nespėtų investuoti lėšų; kredito įstaigai, esančiai emitentu, tapus nemokiai – taikoma direktyva 94/19/EB. Teismas vertino, kad pagal direktyvos 94/19/EB 1 straipsnį, indėlis yra bet koks kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, taip pat bet kokia skola, patvirtinta kredito įstaigos išduotu sertifikatu. Pažymėjo, kad IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta indėlio samprata iš esmės atitinka minėtą indėlio sampratą pagal direktyvą 94/19/EB, tik papildomai kaip indėlis yra apibrėžtos ir kredito įstaigai investavimui perduotos lėšos. Atsižvelgęs į tai konstatavo, kad ieškovai byloje galėtų būti apibūdinami kaip atsakovės BAB bankas SNORAS indėlininkai.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina ieškovus ir atsakovę sudarius obligacijų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu obligacijų įsigaliojimo data buvo nustatyta 2011 m. gruodžio 1 d. – po to, kuomet 2011 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas banko veiklos apribojimas, o vėliau ir veiklos licencijos panaikinimas ir bankroto bylos iškėlimas, todėl obligacijos nebuvo įregistruotos ir neįsigaliojo. Ieškovai negavo vertybinių popierių, nes atitinkami įrašai ieškovų vertybinių popierių sąskaitose nebuvo padaryti, tačiau bankas ieškovų sumokėtas lėšas gavo, nes pagal sutartis nurašė lėšas iš ieškovų sąskaitų ir panaudojo obligacijoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad IĮIDĮ numatytas draudiminis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., todėl ieškovų lėšos laikytinos jų indėliais, kuriems taikoma draudiminė apsauga iki 100 000 Eur.
11. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovių argumentus, kad ieškovai obligacijas gavo bei, jog ginčui teisminės reikšmės neturi aplinkybė, kad obligacijų emisija neįsigaliojo. Teismas nurodė, kad pripažinus ieškovų teisę į draudimo išmokas, ginčui teisinės reikšmės nebeturi šalių argumentai apie ginčo sutarčių sudarymo ar nutraukimo aplinkybes, todėl dėl jų plačiau nepasisakė. Teismas nurodė, kad bankas, kaip finansų maklerio įmonė, įsipareigojimus ieškovams įvykdė tinkamai, kadangi suteikė investicines paslaugas visa apimtimi ir jų sumokėtas lėšas pervedė į banko emitento surenkamąją sąskaitą. Ieškovų sumokėtos lėšos gali būti identifikuojamos, todėl nebeturi teisinės reikšmės ginčui šalių argumentai dėl IĮIDĮ investicijų apsaugos taikymo nuostatų. Aplinkybė, kad bankas nuo ieškovų indėlių nebuvo sumokėjęs draudimo įmokų atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nepanaikina ieškovų teisės į draudimo išmoką pagal IĮIDĮ.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovė BAB bankas SNORAS apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovai, sudarę obligacijų pasirašymo sutartis, laikytini investuotojais, bet ne indėlininkais. IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalis nesuteikia pagrindo ieškovus kvalifikuoti kaip indėlininkus, kadangi šioje nuostatoje įtvirtinta draudiminė apsauga taikoma tik iki investicinės paslaugos teikimo (t. y. kliento lėšų perleidimo emitento nuosavybėn momento), o atsakovė BAB bankas SNORAS ieškovams realiai suteikė investicines paslaugas.
12.2. Atsakovės nuosavybėn perleistos ieškovų lėšos, kuriomis buvo apmokėti atsakovės vertybiniai popieriai, nebepriklausė ieškovams. Sudarius sutartis ir jas abiem šalims pradėjus vykdyti, ieškovai, perleidę atsakovei nuosavybės teisę į pinigines lėšas, įgijo teisę iš atsakovės reikalauti tik vertybinių popierių.
12.3. IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad investuotojas teisę į draudimo išmoką įgyja nuo draudžiamojo įvykio dienos tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas draudėjas yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė perleido ar panaudojo už obligacijas sumokėtas pinigines lėšas be investuotojų valios, todėl ieškovai, kaip investuotojai, neįgijo teisės į draudimo išmoką.
12.4. Teismo konstatuotos aplinkybės, kad vertybinių popierių depozitoriume nebuvo atidaryta atitinkama sąskaita, nebuvo padaryti atitinkami įrašai ieškovų vertybinių popierių sąskaitose ir k. t., neturi teisinės reikšmės nagrinėjant nuosavybės teisės į obligacijas atsiradimo momento klausimą. Nuosavybė į finansines priemones įgyjama pagal sandorius, o ne įrašus finansinių priemonių sąskaitoje.
13. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovai IĮIDĮ prasme yra ne indėlininkai, o investuotojai. IĮIDĮ numato aiškią ribą, kuomet asmuo perleidęs bankui lėšas nebelaikomas indėlininku ir tampa investuotoju. Pagal IĮIDĮ investuotojas yra asmuo, perdavęs draudėjui pinigus arba vertybinius popierius norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Atsakovė BAB bankas SNORAS realiai ieškovams suteikė investavimo paslaugas, todėl ieškovams taikytinos ne bendrosios, o specialiosios teisės normos, reglamentuojančios įsipareigojimų investuotojams draudimą.
13.2. Ieškovų bankui sumokėtos lėšos nėra indėlis IĮIDĮ prasme. Banko nuosavybėn perleistos lėšos, kuriomis buvo apmokėti banko vertybiniai popieriai, nebepriklausė ieškovams ir negali būti laikomi jiems priklausančiomis lėšomis, kaip numato IĮIDĮ 2 straipsnio 11 dalis. Perleidę lėšas, ieškovai prarado teisę reikalauti grąžinti jiems pinigus, tačiau išlaikė reikalavimo teisę į vertybinius popierius.
13.3. Sutarčių pagrindu sumokėtos ieškovų lėšos netapo indėliais, nepaisant sustabdytos obligacijų platinimo procedūros. Banko operacijų sustabdymas dėl moratoriumo, o vėliau ir licencijos atšaukimo, nereiškia, kad ginčo sandoriai nebuvo sudaryti arba laikomi pasibaigusiais. Civilinės apyvartos objektu esantys vertybiniai popieriai negali savaime virsti piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis, nesant atitinkamo juridinio fakto. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2334/2012.
Atsiliepimas
14. Ieškovai atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
14.1. Ieškovų lėšos perduotos atsakovei BAB bankui SNORAS atitinka IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą indėlio sąvoką, nes ji apima ir pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko lėšomis ar suteikti investicines paslaugas. Nors kredito įstaigos išleisti skolos vertybiniai popieriai nėra indėlių draudimo objektas pagal įstatymą, tačiau tai nereiškia, kad tokiems vertybiniams popieriams įsigyti perduotoms lėšoms taip pat netaikoma indėlių draudimo apsauga.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad indėlininko draudiminė apsauga pagal IĮIDĮ turi būti taikoma tik iki investicinės paslaugos suteikimo momento, kurį jos sieja su kliento lėšų perdavimo emitento nuosavybėn momentu. Investicinė paslauga gali būti laikoma suteikta ne nuo pinigų perdavimo momento, o nuo vertybinių popierių nupirkimo ir perdavimo klientui momento. Ieškovams perdavus lėšas atsakovui, jos nuo perdavimo momento netapo vertybiniais popieriais ir toliau liko banko sąskaitoje kaip piniginės lėšos, todėl šioms lėšoms taip pat turi būti taikoma tokia pati apsauga, kokią įstatymas numato indėliams.
14.3. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieškovai laikytini banko skolos vertybinių popierių savininkais. BAB banko SNORAS fiksuotų palūkanų obligacijų emisijų Nr. 11 ir Nr. 12 obligacijos, kurias ketino įsigyti ieškovai, nebuvo išleistos ir neatsirado kaip civilinės apyvartos objektai. Tik pervedus įgytų skaičių obligacijų į ieškovų asmenines vertybinių popierių sąskaitas, ieškovai būtų įgiję nuosavybės teisę į šias obligacijas.
14.4. Paskelbus apie BAB banko SNORAS nemokumą, jeigu atsiranda tam tikrų teisinių pasekmių konkurencija, turi būti taikomas toks teisinis režimas, kuris yra palankiausias, būtent kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Ginčo sutartyse visi ieškovai buvo priskirti neprofesionalių klientų kategorijai, o pagal atsakovo su ieškovais sudarytas neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, šiai kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis.
14.5. Apeliantė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi Nr. 2A-2334/2012. Ieškovų nuomone, nurodytos bylos ginčo objektas ir faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Atsiliepimas
15. Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepime į atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą nurodė, kad visiškai su juo sutinka, palaiko VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą ir prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškinį patenkino ir sprendė, kad ieškovai turi teisę į draudimo išmokas bei įpareigojo atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ jas išmokėti ieškovams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. 2011 m. lapkričio 2 d. – 2011 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu AB bankas „Snoras“ platino dvi viešas obligacijų emisijas: emisiją Nr. 11 ir emisiją Nr. 12. Platinimas turėjo vykti iki 2011 m. lapkričio 30 d. Pagal šių obligacijų emisijų galutines sąlygas obligacijų įsigaliojimo data buvo numatyta 2011 m. gruodžio 1 d.
19. Ieškovai ir bankas sudarė obligacijų pasirašymo sutartis (išleistų pagal obligacijų emisijas Nr. 11 ir Nr. 12) – ieškovas R. K. 2011 m. lapkričio 16 d. sutartį dėl 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo už 99 980,80 Lt, A. K. – 2011 m. lapkričio 4 d. sutartį dėl 66 vnt. 100 Eur nominalios vertės obligacijų už 6 598,10 Eur įsigijimo, K. G. – 2011 m. lapkričio 8 d. sutartį dėl 500 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų už 49 985,60 Lt įsigijimo, M. K. – 2011 m. lapkričio 13 d. sutartį dėl 52 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų už 5 199 Lt įsigijimo ir 2011 m. lapkričio 6 d. sutartį dėl 31 vnt. 100 Eur nominalios vertės obligacijų už 3 099,11 Eur įsigijimo, taip pat 2011 m. lapkričio 6 d. sutartį dėl 31 vnt. 100 Eur nominalios vertės obligacijų už 3 099,11 Eur įsigijimo, N. P. R. – 2011 m. lapkričio 14 d. sutartį dėl 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų už 9 998,08 Lt įsigijimo ir 2011 m. lapkričio 11 d. sutartį dėl 90 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų už 8 998,27 Lt įsigijimo, M. Č. – 2011 m. lapkričio 15 d. sutartį dėl 250 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų už 24 995,20 Lt įsigijimo (b. l. 13-21). Obligacijų įsigaliojimo data buvo nustatyta 2011 m. gruodžio 1 d.
20. Vadovaujantis Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1K-34 „Dėl finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo“ aktualios redakcijos nuostatomis, AB banko „Snoras“ obligacijų emisijoms Nr. 11 ir Nr. 12 Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas suteikė ISIN kodus, tačiau šių emisijų registracijos sąskaitos nebuvo atidarytos dėl su AB banku „Snoras“ susijusių įvykių, kai buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta banko veikla ir obligacijų išleidimo procesas. Dėl to AB bankas „Snoras“ negalėjo įvykdyti ir neįvykdė obligacijų pasirašymo sutartyje (1.15 punktas) nurodytos pareigos – pervesti ir apskaityti obligacijas ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 AB banko „Snoras“ akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o pačiam bankui buvo pritaikyta dalis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 72 straipsnyje nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atšaukė AB banko „Snoras“ veiklos licenciją. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui „Snoras“ bankroto bylą. Šios nutarties dalis dėl bankroto bylos bankui iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.
21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, konstatuodamas, kad vertybinių popierių depozitoriume nebuvo atidaryta atitinkama sąskaita, ieškovai negavo vertybinių popierių, nes atitinkami įrašai jų vertybinių popierių sąskaitose nebuvo padaryti, tačiau atsakovė AB bankas SNORAS kaip emitentas šias ieškovų sumokėtas lėšas gavo, nes pagal šias sutartis (obligacijų pasirašymo sutarčių 1.14 punktas) nurašė lėšas iš minėtose sutartyse nurodytų ieškovų sąskaitų, pervesdamas jas į atsakovės kaip banko emitento surenkamąsias sąskaitas obligacijoms platinti; teismo vertinimu, ieškovų lėšos draudiminio įvykio dieną (2011 m. lapkričio 24 d.) laikytinos jų indėliais IĮIDĮ prasme pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kuriems taikoma minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje ir 9 straipsnyje numatyta draudiminė apsauga iki 100 000 Eur atitinkančios sumos litais.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad šios bylos bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos Nr. 3K-3-8-701/2016 aplinkybės ir nagrinėjami klausimai iš esmės sutampa bei siekiant formuoti vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sustabdė civilinę bylą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla 3K-3-8-701/2016 (šiuo metu c. b. Nr. 3K-3-214-701/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos galutinė ir neskundžiama nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 buvo priimta 2018 m. liepos 11 d. Atitinkamai, teisėjų kolegija vadovaujasi nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais nagrinėdama šią bylą.
23. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 nurodė, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, pateiktus 2018 m. kovo 22 d. prejudiciniame sprendime, priimtame sujungtose bylose Nr. C 688/15 ir C 109/16, skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurios buvo nurašytos iš kredito įstaigoje privačių asmenų turėtų sąskaitų ir pagal sutartį dėl būsimų perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos ta įstaiga turėjo išleisti, pasirašymo pervestos į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas, tokiu atveju, kai dėl minėtos įstaigos bankroto šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta, priskirtini tiek prie direktyvoje 97/9/EB nurodytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistemų. Tuo atveju, kai skoliniai reikalavimai, dėl kurių prašoma kompensacijos, tenkina tiek direktyvoje 94/19/EB, tiek direktyvoje 97/9/EB nustatytas sąlygas ir nacionalinėje teisėje nėra taisyklės dėl vienoje ar kitoje direktyvoje įtvirtintos sistemos taikymo tokiems skoliniams reikalavimams, tokioje situacijoje skolinių reikalavimų turėtojai įrodinėdami savo teisę į draudimo išmoką (siekdami pasinaudoti teise į kompensaciją), turi pasirinkti vieną iš nacionalinėje teisėje įgyvendinant direktyvas 94/19/EB ir 97/9/EB įtvirtintų kompensacijų sistemų – arba investuotojų kompensavimo sistemą, arba indėlių garantijų sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 27–28 punktai).
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų vardu atidarytose vertybinių popierių sąskaitose nebuvo padaryti įrašai ir obligacijos nebuvo apskaitytos šiose sąskaitose, kurių įrašai patvirtintų ieškovus įsigijus obligacijas. Bankas ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartį įmokėtas lėšas gavo, nes pagal sutartis nurašė lėšas iš ieškovų sąskaitų ir jas panaudojo obligacijoms apmokėti, pervesdamas į banko, kaip emitento, surenkamąsias sąskaitas obligacijoms platinti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vėlgi sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad obligacijų pasirašymo sutartis draudžiamojo įvykio dieną pasibaigė, nes obligacijos ieškovams nebuvo perduotos; tai reiškia, kad ieškovai obligacijų neįgijo, nors už jas buvo įmokėję sutartyje nurodytą sumą.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų skoliniai reikalavimai nagrinėjamu atveju priskirtini tiek prie direktyvoje 97/9/EB nurodytų investuotojų kompensavimo sistemų, tiek prie direktyvoje 94/19/EB nurodytų indėlių garantijų sistemų. Iš anksčiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvų spręstina, kad ieškovų valiai dėl indėlių garantijų ar investuotojų kompensavimo sistemos pasirinkimo nustatyti pakanka įvertinti jų bylos nagrinėjimo metu išreikštą (įrodinėtą) poziciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 29 punktą).
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimą (ieškovai ieškiniu prašė juos pripažinti indėlininkais IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme), šio procesinio dokumento turinį, taip pat, kad toks ieškovų reikalavimas bei jį pagrindžiantys argumentai buvo palaikomi ir apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad ieškovų valia pasinaudoti teise į kompensaciją pagal indėlių garantijų sistemą, nacionalinėje teisėje įtvirtintą įgyvendinant direktyvą 94/19/EB, yra aiškiai išreikšta. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui atnaujinus šios bylos nagrinėjimą ir suteikus byloje dalyvaujantiems asmenims teisę pateikti paaiškinimus, nei atsakovė BAB bankas SNORAS, nei atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nekėlė jokių abejonių dėl šioje konkrečioje byloje ieškovų kompensacijos sistemos (ne)pasirinkimo ir (ar) neaiškaus pasirinkimo.
27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas pripažinti juos indėlininkais IĮIDĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme teisėtai ir pagrįstai patenkintas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, plačiau nepasisakant dėl kitų apeliacinių skundų argumentų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 185 straipsnis).
28. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
29. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai prašo priteisti ne tik bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Pastarųjų teisėjų kolegija priteisti neturi pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismui pateikti išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai, ši apeliantų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dalis atmestina (CPK 98 straipsnis).
30. Spręsdama dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija vadovaujasi ieškovų pateiktomis 2018 m. PVM sąskaitomis–faktūromis bei išrašais iš banko sąskaitų, pagal kuriuos R. K. sumokėjo 701,80 Eur už teisines paslaugas, K. G. sumokėjo 701,80 Eur už teisines paslaugas, M. K. sumokėjo 372,68 Eur už teisines paslaugas, N. P. R. sumokėjo 266,20 Eur už teisines paslaugas, M. Č. sumokėjo 350,90 Eur už teisines paslaugas. Paminėti ieškovai sumokėjo iš viso 2 393,38 Eur už teisines paslaugas – atsiliepimo parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, bylos apimtį, teiktų procesinių dokumentų apimtį, sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl kompensuojamoji suma mažintina iki 1 106 Eur (850,80 Eur x 1,3; t. y. 46,2 proc. prašytos priteisti sumos). Proporcingai mažintina kiekvienam ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalis – R. K. – iki 324,23 Eur (701,80 Eur x 46,2 proc.), K. G. – 324,23 Eur (701,80 Eur x 46,2 proc.), M. K. – 172,18 Eur (372,68 Eur x 46,2 proc.), N. P. R. – 122,98 Eur (266,20 Eur x 46,2 proc.), M. Č. – 162,11 Eur (350,90 Eur). Ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovių lygiomis dalimis (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Šios išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti ieškovui K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovui K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Šios išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti ieškovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 86,09 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) 86,09 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Šios išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti ieškovei N. P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 61,49 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovei N. P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) 61,49 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Šios išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti ieškovui M. Č. (M. Č.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir 6 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti ieškovui M. Č. (M. Č.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir 6 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Šios išlaidos turi būti atlygintos iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.