Vilniaus apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 21144914682 paliktas nepakeistas ir K. B. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. 2021 m. rugsėjo 18 d. „ePolicija“ portale gautas K. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 18 d., 16 val. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užstatytas įvažiavimas į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo motina K. B., tai trukdė patekti į gyvenamąją vietą. Kelias užstatomas ne pirmą kartą, į prašymus neužstatyti įvažiavimo nereaguojama. Šio pranešimo pagrindu buvo pradėta administracinė teisena.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu (toliau ir – Nutarimas) administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos A. J. veiksmuose nėra kaltės, nes automobilis buvo sustojęs 20 min. briketams iškrauti, o K. B. neprašė automobilio patraukti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

K. B. skundas tenkintinas

6. Nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja K. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, pripažinti, jog A. J. pastatė savo automobilį neleistinoje vietoje ir skirti jai baudą.

Dėl procesinių pažeidimų

7. Skunde keliamas klausimas dėl K. B. teisės duoti parodymus pažeidimo, nes, anot pareiškėjos, teismas ją suklaidino dėl to, kuriuo Institucijos į bylą pateiktu atsiliepimu reikia remtis, todėl ji nepasisakė dėl pirmojo atsiliepimo, kurio pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad klausimą dėl dviejų Institucijos į bylą pateiktų atsiliepimų iškėlė ne pareiškėja, (kaip ji tvirtina skunde), o teismas, nurodydamas, kad byloje gauti du atsiliepimai ir teiraudamasis Institucijos atstovo, kuriuo iš atsiliepimų teismui reikėtų vadovautis. Į tai Institucijos atstovas V. M. nurodė, kad Institucijos pozicija yra jo pateiktame atsiliepime (2020 m. lapkričio 30 d. posėdžio garso įrašo 3.30-3.40 min ). Antra, nors abiejų atsiliepimų turinys yra skirtingas (2021 m. lapkričio 8 d. atsiliepime nurodoma, kad A. J. administracinio nusižengimo nepadarė, o 2021 m. lapkričio 10 d. pateikiama priešinga pozicija), tačiau pareiškėjai abu atsiliepimai buvo žinomi, o iš 2022 m. sausio 6 d. posėdžio garso įrašo bei byloje esančio šio posėdžio protokolo (kuriame administracinė byla pradėta ir baigta nagrinėti iš esmės) matyti, kad nukentėjusioji išsamiai išdėstė savo poziciją ir pagrindė tai, kodėl, jos manymu, A. J. padarė administracinį nusižengimą, uždavė jai klausimus. Kita vertus, pirmajame atsiliepime nurodoma, kad A. J. nepadarė pažeidimo, motyvuojant tuo, kad automobilis buvo pastatytas trumpam iškrauti krovinį, iš nuotraukų nematyti, kad transporto priemonė būtų kažkam kliudžiusi, gi pareiškėja posėdyje minėtas aplinkybes kvestionavo. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teigti, kad pareiškėjos teisė duoti parodymus buvo suvaržyta, nėra jokio pagrindo.

Dėl A. J. padaryto pažeidimo

8. Atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą neleistinoje vietoje numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kuri be kita ko numato, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, privalu remtis KET ir jose nustatytais draudimais sustoti ir stovėti.

9. Šioje byloje teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo pradėta dėl to, kad A. J. pastatė savo automobilį įvažiavime į A. B. kiemą, taip trukdydama įvažiuoti į jį, todėl A. B. negalėjo automobiliu į jį patekti (KET 150.10 punktas).

10. KET 150.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

11. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 dalis numato, kad transporto priemonės stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. To paties straipsnio 80 dalis apibrėžia, kad transporto priemonės sustojimas tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Darytina išvada, kad automobilis laikomas ne stovinčiu, o sustojusiu tais atvejais, kai laipinami keleiviai arba kraunama transporto priemonė.

12. Byloje nėra ginčo, kad A. J. automobilis „BMW“ stovėjo įvažiavime į kiemą (to neginčijo ir pati A. J.), tačiau Nutarimo ir skundžiamos nutarties išvada, jog A. J. nepadarė administracinio nusižengimo argumentuojama vertinimu, jog automobilis buvo paliktas įvažiavime tik trumpam laikui, kol iš jo buvo kraunami ir į namus nešami briketai, o vėliau išvažiavo, kitaip tariant, automobilis buvo sustojęs iškrauti krovinį, o ne stovėjo. Daiktų iškrovimo aplinkybė aptariama ir apeliaciniame skunde, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad minėta aplinkybė, būtų aktuali tuo atveju, jeigu A. J. būtų sustojusi iškrauti krovinio KET kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ arba kelio ženklo Nr. 540 “Zona, kurioje draudžiama stovėti” galiojimo zonoje. Būtent šie kelio ženklai leidžia sustoti, tačiau draudžia stovėti. Šiuo atveju iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 22-29) matyti, kad A. J. pastatė automobilį įvažiavime į kiemą, todėl K. B. negalėjo privažiuoti iki savo kiemo, jokių kelio ženklų, nurodančių stovėjimo tvarką minėtame įvažiavime ir kieme, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad KET 150.10 punktas numato draudimą ne tik stovėti, tačiau ir sustoti, jeigu tokiu būdu būtų trukdoma patekti į kiemą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad jokių išimčių, kurios numatytų, kad asmuo dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, iškrauti krovinį) gali pastatyti automobilį, trukdantį patekti į kiemą, KET nenumato. Pastebėtina ir tai, kad automobilis buvo pastatytas vieninteliame kelyje, vedančiame į K. B. sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę patvirtina K. B., K. B. parodymai, byloje esančios nuotraukos), kito kelio, kuriuo būtų galima patekti į šį sklypą, nėra. Gi pagal bylos duomenis I. S. namas turi privažiavimą iš kitos namo pusės ir ten yra galimybė statyti automobilį neribotam laikui. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad minėtais A. J. veiksmais buvo kliudomas eismas, o aplinkybė, kad A. J. automobilis buvo tik trumpam sustojęs įvažiavime į kiemą, siekiant iškrauti krovinį, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl administracinio nusižengimo požymių A. J. veiksmuose buvimo. Aptartų duomenų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. J. pažeidė KET 150.10 punktą, todėl jos veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai.

13. Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

14. Remiantis pirmosios instancijos teisme duotais nukentėjusiosios K. B. parodymais, konfliktas dėl įvažiavime į jos kiemą pastatyto automobilio yra kilęs ir praeityje. Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūtį A. J. automobilis taip pat buvo pastatytas jų kieme, kilo konfliktas ir jau tada A. J. teta parodė, kur yra kiemo ribos (b. l. 72). Teisme apklausta A. J. teigė, kad nusižengimo nepadarė, nes užtruko trumpai, kol nešiojo briketus, po to nuėjo nusiplauti rankų, atsigerti, pakalbėti su teta, be to, jai galėjo pabelsti į langą, kad patrauktų automobilį. Ji niekada nematė, jog minėtame kieme K. B. statytų automobilius, nes laikydavo juos garaže, tą dieną niekas automobilio patraukti neprašė, ji pastatė automobilį ne kieme, o servitutiniame kelyje, kuris priklauso visiems gyventojams (b. l.72). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog tiesiai į pareiškėjos kiemą neįvažiavo, automobilį pastatė gal metro, pusės metro atstumu iki K. B. kiemo (2022 m. sausio 6 d. posėdžio garso įrašo 19.00-19.15 min). Atsakydama į klausimus patvirtino, kad pravažiavime ji buvo sustojusi ir anksčiau, kai rugpjūtį buvo atvažiavusi „pajungti tetai kompiuterio“. Vyras jai minėjo, kad susiginčijo su K. B. (2022 m. posėdžio garso įrašo 21.20-21.40 min). Aptarti duomenys patvirtina, kad A. J., 2021 m. rugsėjo 18 d. palikdama savo automobilį įvažiavime, žinojo, kad šis veda į K. B. kiemą, suvokė, kad šiais veiksmais trukdo pastarajai į jį įvažiuoti bei iš jo išvažiuoti, ir sąmoningai leido padariniams kilti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. J. žinojo ir tai, jog pareiškėja jau anksčiau reiškė pretenzijas dėl kliudymo patekti į nuosavą teritoriją, todėl argumentas, jog ji manė, kad automobilių K. B. šeima minėtame kieme nestatanti ir ji savo veiksmais niekam netrukdanti, nepagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. J. kaltė (netiesioginė tyčia) padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl A. J. skirtinos nuobaudos

15. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos nusižengimas, padarytas netiesiogine tyčia, priskiriamas nusižengimams, susijusiems su transportu ir kelių ūkiu. Jo pavojingumas, teismo vertinimu, yra mažesnis už rūšinį, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis nusižengimas nėra įtrauktas į ANK 12 straipsnyje, reglamentuojančiame mažai pavojingą veiką, pateiktą veikų sąrašą. A. J. jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka. Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, svarbu ir tai, kad A. J. 2021 m. rugsėjo 18 d. automobilį įvažiavime į kiemą buvo pastačiusi neilgą laiko tarpą (apie 20 min.), siekdama arčiau privažiuoti prie namo įėjimo iškrauti iš automobilio krovinį. Nors skunde ši aplinkybė ginčijama, nes, anot pareiškėjos, ji nematė, kad iš automobilio būtų kraunami briketai, tačiau tai, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. A. J. pirko briketus, patvirtina byloje esanti banko išrašo kopija (b. l. 65). A. J. teisme nurodė, kad baigus krovos darbus, ji dar nuėjo nusiplauti rankų, atsigerti vandens, pakalbėti su teta, o pati pareiškėja teisme sutiko, jog šios aplinkybės (kad A. J. ne tik iškrovė krovinį, tačiau po to dar nuėjo į namą nusiplauti rankų, atsigerti ir pakalbėti) paaiškina, kodėl ji, eidama į kiemą, nematė A. J. nešiojančios briketus. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad, nors teisme pati K. B. ir jos šeimos nariai teigė, dėl A. J. padaryto KET pažeidimo negalėję įvažiuoti į kiemą, tačiau A. J. automobilis pėsčiomis patekti į kiemą netrukdė.

18. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į aptartus nusižengimo pobūdį bei jo pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, kad, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo skiriant nuobaudą ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo ir už šį nusižengimą skiriamos nuobaudos, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskiriant A. J. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad 2022 m. sausio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis ir 2021 m. rugsėjo 24 d Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, naikintini ir priimtinas naujas nutarimas – A. J. pripažintina kalta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. B. skundą tenkinti.

Panaikinti 2022 m. sausio 6 d Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį bei 2021 m. rugsėjo 24 d Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir priimti naują nutarimą.

A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.