- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1912-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-1122-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos bendrabutis“
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1912-370/2012
2012 m. gruodžio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4431-794/2012 pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. J. firma, bei ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 7 512,57 Lt skolą už bendrojo naudojimo patalpose atliktus remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio X g. 147, Klaipėdoje, administratorė ir viena iš jos vykdomų funkcijų yra kontroliuoti bendrojo naudojimo patalpų būklę, organizuoti remonto atlikimą bendrojo naudojimo patalpose, atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti. V. J. yra patalpų, esančių X g. 147-105 ir 147-106, Klaipėdoje, savininkė, geranoriškai neatsiskaitė už bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus. Atsakovei tenkanti dalis už atliktus remonto darbus pagal jos valdomų patalpų plotą sudaro 7 512,57 Lt.
Atsakovė V. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl bendrojo naudojimo patalpų, tačiau jos patalpos nėra viso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos administruoti pavesta ieškovei – suremontuotos patalpos dalinės nuosavybės teise priklauso konkretiems savininkams su kiekvienam savininkui aiškiai nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis nuosavybės teisės dalimis jose, todėl ieškovė neturėjo teisės be šių patalpų savininkų prašymo ir sutikimo savavališkai vykdyti remonto darbus. Atsakovė teigia, kad niekada neprašė ieškovės organizuoti remonto darbus ir nėra davusi sutikimo apmokėti išlaidas. Administratoriui suteikta teisė tik lokalizuoti, likviduoti avarinę būklę ir tik dėl viso statinio ar bendro naudojimo objektų, o už savininkui priklausančių patalpų būklę atsako tik pats savininkas. Ieškovės darbuotoja I. G. neturėjo teisės konstatuoti avarinės būklės, nes neturi eksperto kvalifikacijos, turėjo būti užsakyta ekspertizė ir pateikta ekspertų išvada. Atlikti darbai neturi nieko bendro su avarine būkle, buvo atliktas patalpų atnaujinimas, tačiau pagal administravimo nuostatus tokį sprendimą galėjo priimti tik patalpų savininkai, patys samdydami rangovą ar patys atlikdami darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-18 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 5 258,80 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovei iš ieškovės priteisė 892 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovės namo administravimas siejamas ne su bendro naudojimo patalpomis, o su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovei ir kitiems savininkams dalinės nuosavybės teise priklauso patalpos, pažymėtos indeksais 1-26 ir 1-29. Byloje nėra duomenų, kad minėtos patalpos priklauso vienam asmeniui, vadinasi nėra pagrindo teigti kad šios patalpos nėra bendrosios nuosavybės objektas, kurį administruoja ieškovė, todėl ieškovės atlikti darbai – elektros instaliacijos pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių pakeitimas, sanitarinės –techninės įrangos pakeitimas, šildymo ir vedinimo sistemų remontas, kuriuos atliko ieškovė, pripažintini bendrojo naudojimo objektų remontu. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovė neįrodė, kurios pastato dalys buvo avarinės ir ką konkrečiai reikėjo remontuoti, nepagrindė, kad visi atlikti darbai, už kuriuos reikalauja atlyginti, priskirtini prie būtinų avarinės būklės šalinimo darbų, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog patalpos buvo kritinės būklės, kuri keltų pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimus didelius materialinius nuostolius ir dėl kurios likvidavimo administratorius privalėjo nedelsdamas, neturint savininkių pritarimo, imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų neigiamų pasekmių. Kadangi remonto darbai nebuvo susiję su avarinės būklės likvidavimu, jie turėjo būti vykdomi STR 1.12.05:2002 14 punkte nustatytais privalomųjų darbų įgyvendinimo etapais, vienas iš kurių – darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas. Nors ieškovė pati nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, vien aplinkybė, jog statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų procedūrinius reikalavimus, nesudaro pagrindo atsakovę visiškai atleisti nuo darbų apmokėjimo, nes atsakovė neginčija, kad jos bendroji dalinė nuosavybė buvo pagerinta. Nesant pakankamai įrodymų, įgalinančių teismui daryti neabejotiną išvadą dėl atliktų darbų prisikyrimo būtiniems darbams dėl avarinės būklės, atsižvelgiant į itin mažą remontuojamų patalpų plotą, taip pat į tai, kad tokį sprendimą dėl patalpų remonto priėmė ieškovė savo iniciatyva, neturėdama patalpų savininkų pritarimo ir dėl ko neabejotinai turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei priteistiną sumą sumažino trisdešimčia procentų.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteista 5 285,80 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, kad suremontuotos ginčo patalpos nėra ieškovės administravimo objektas, kadangi jos priklauso keliems savininkams konkrečiomis įregistruotomis dalimis. Teismo išvada, kad administravimas siejamas ne su bendro naudojimo patalpomis, o su savininkų bendrosios nuosavybės teise, yra visiškai nepagrįsta. Teismas sprendime konstatavo, kad elektros instaliacijos pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių pakeitimas, sanitarinės–techninės įrangos pakeitimas, šildymo ir vėdinimo sistemų remontas, kuriuos atliko ieškovė, yra pripažintini bendrojo naudojimo objektų remontu, tačiau konkrečiai neidentifikavo šių darbų vertės. Taip pat teismas klaidingai nustatė, kad minėta įranga yra bendrojo naudojimo objektai, nes ji yra ne viso namo, t. y. ne vandentiekio ar kanalizacijos magistralinis vamzdynas, o vidaus vamzdynas. Nors teismas konstatavo, kad ieškovė remonto darbus organizavo ir atliko nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir viršijo savo kompetenciją, tačiau vis tiek iš dalies ieškinį tenkino. Vadovaujantis tokia logika, gali būti pateisinamas per prievartą brukamas paslaugų apmokėjimas. Pagal CK 4.75 str. tik bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai gali priimti sprendimą daryti jiems priklausančios patalpos remontą. Teismas nepagrįstai taikė CK 4.82–4.84 str. nuostatas, kadangi byloje buvo sprendžiamas ne bendro naudojimo objektų, o konkrečios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, remonto klausimas. Be to, avarinę būklę galima konstatuoti tik atlikus ekspertizę, kurią gali atlikti tik eksperto atestatą turinti asmuo. I. G., surašiusi avarinės būklės aktą, tokio atestato neturi, todėl avarinė būklė teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, todėl ir remontuoti kokius nors objektus nebuvo teisinio pagrindo. 22 kv. m kuklaus ir nekokybiško remonto kaina bendrabutyje, siekianti 50 000 Lt, neatitinka protingumo kriterijų. Teismas neanalizavo atestuoto specialisto A. M. 2010-10-25 apžiūros akto, jame konstatuoti trūkumai nebuvo paneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Eilė nustatytų pažeidimų leidžia teigti, kad statybos rangos darbai nebuvo atlikti skaidriai, kaina neatitinka faktinės padėties, todėl ir dėl šių priežasčių reikalavimas iš gyventojų padengti remonto išlaidas yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė dalį remonto darbų kainos, remdamasis aplinkybe, kad atsakovės bendroji dalinė nuosavybė buvo pagerinta. Atsakovė pagal CK 6.242 str. 3 dalį neprivalo ieškovei atlyginti už darbus, kuriuos ji atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Viešojo pirkimo procedūra buvo tik imituota, teismui buvo nurodyti pažeidimai, todėl teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, turėjo pripažinti, kad viešųjų pirkimų procedūra vyko neskaidriai, o ieškovės veiksmai neteisėti. Ieškovė nepateikė pirktų statybinių prekių, kurias ji panaudojo remonto darbams, sąskaitų. Teismas sprendime konstatavo, kad remonto darbams pritariančiųjų skaičius sudarė 55 proc. savininkų, tačiau tuo pačiu pripažino, kad ieškovės organizuoti namo patalpų savininkų susirinkimai neįvyko. Apelianto nuomone, ieškovė apskritai neturėjo teisės administruoti ginčo patalpų, remontuoti tas patalpas gali tik jų bendraturčiai bendru sutarimu, todėl ieškovei tokio gyventojų sutikimo ar pritarimo nereikėjo, ji tokio klausimo apskritai negalėjo kelti ir svarstyti. Be to, 2008-04-24 susirinkimo protokolas nepatvirtina, kad visi pasirašiusieji balsavo „už“, balsų skaičius skaičiuotas neteisingai, t. y. dviejų butų savininkei V. J. įskaičius tik vieną balsą. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad butų savininkų pritarimas nebuvo gautas.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jos ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo išvada, jog patalpų avarinę būklę galima konstatuoti tik vadovaujantis STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, nepagrįsta. Apeliantės nuomone, administruojamo pastato patalpų avarinė ar neatitinkanti privalomų statinio naudojimo reikalavimų būklė gali būti fiksuojama vadovaujantis STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės“. Ginčo patalpų būklė buvo nustatyta eilinių statinio apžiūrų metu 2007–2008 metais ir 2008-03-12, 2008-09-03 aktais, kuris surašyti atestuotos specialistės I. G.. Darbų atlikimas buvo susijęs su administratoriaus funkcija – užtikrinti pastato privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Tokius veiksmus administratorius gali atlikti ir be gyventojų pritarimo, kai kyla grėsmė pastatui, kitų savininkų interesams, sveikatai ir pan. Kad patalpų būklė buvo avarinė, kad dėl to pati atsakovė nereiškė pretenzijų, kad remonto darbus buvo galima atlikti be bendraturčių sutikimo, jau pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-17 nutartyje, todėl šių aplinkybių nereikia iš naujo įrodinėti. Minėtoje nutartyje teismas pasisakė, kad iš naujo nagrinėjant bylą spręstinas klausimas tik dėl avarijos apimties (ar visus darbus buvo būtina atlikti). Darbų atlikimo kaina yra reali ir visi darbai susiję su privalomųjų pastato reikalavimų užtikrinimu, todėl teismas nepagrįstai sumažino priteistiną sumą 30 proc. Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje buvo pasisakęs, kad teismas turėtų analizuoti atliktų darbų aktus ir iš jų aiškintis, ar visi darbai susiję su avarijos šalinimu, ar ne, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė kaip administratorius tinkamai vykdė savo pareigas, veikė išimtinai administruojamo pastato savininkų interesais, daliai savininkų nesiimant veiksmų ir neužtikrinant pastato privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, ėmėsi priemonių avarijai šalinti. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė viršijo įgaliojimus, priešingai – jei ieškovė nebūtų ėmusis neatidėliotinų priemonių avarijai likviduoti, būtų privalėjusi kitiems pastato savininkams atlyginti savo neveikimu padarytą žalą.
Šalys pateikė atsiliepimus į viena kitos apeliacinius skundus, iš esmės motyvuojamus savo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės – tenkintinas.
Byloje nustatyta, atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 1-24 (1/10 iš 62,95 kv. m), 1-30 (1/10 iš 21,00 kv. m), 1-27 (1/10 iš 9,01 kv. m), 1-28 (1/10 iš 4,21 kv. m), 1-29 (1/10 iš 3,79 kv. m), 1-26 (1/10 iš 19,14 kv. m), 1-25 (1/10 iš 17,35 kv. m), esantis X g. 147-105, Klaipėdoje, ir negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-24 (1/20 iš 62,95 kv. m), 1-25 (1/20 iš 17,35 kv. m), 1-26 (1/20 iš 19,14 kv. m), 1-27 (1/20 iš 9,01 kv. m), 1-28 (1/20 iš 4,21 kv. m), 1-29 (1/20 iš 3,79 kv. m), 1-30 (1/20 iš 21,00 kv. m), esanti X g. 147-105, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 14-17). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-615 ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ paskirta X gatvės 147 namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (t. 1, b. l. 121-122). Ieškovės techninės priežiūros vadybininkė I. G. (kvalifikacijos atestatas Nr. B2596 (t. 2, b. l. 68) 2007-04-17 ir 2008-04-16 atliko kasmetinę statinio apžiūrą (t. 1, b. l. 142-147). Bendrojo naudojimo patalpų savininkai 2008-05-15 raštu įspėti apie tai, kad pastato bendro naudojimo patalpos techniškai netvarkingos, ir įpareigoti iki 2008-06-16 atstatyti bendrojo naudojimo patalpų sienų, grindų hidroizoliaciją, pakeisti vamzdyną, santechniką (t. 3, b. l. 19-24), 2008-04-24 įvyko daugiabučio namo X g. 147 I įėjimo I aukšto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas bendrojo naudojimo patalpų remonto klausimas, patalpų bendrasavininkiai buvo supažindinti su galima remonto darbų kaina, remonto darbams pritariančių savininkų skaičius sudarė 55 % savininkų (t. 1, b. l. 37-39). Ieškovei 2008-07-03 pateiktas G. Š. prašymas skubos tvarka likviduoti avarinę situaciją bendrojo naudojimo patalpose, nes dėl bendrojo naudojimo patalpų avarinės būklės yra gadinama namo konstrukcija ir jam priklausančios patalpos, priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 69.). 2008-03-12 ir 2008-09-03 surašyti avarinės būklės nustatymo aktai (t. 1, b. l. 158-159), 2008-08-01 priimtas ieškovės direktoriaus įsakymas Nr. V-50 Dėl 2006-05-26 įsakymo Nr. K-47 pratęsimo kaupti lėšas X 147 namo, II įėjimo, centrinio įėjimo I aukšto butų savininkams bendrų prausyklų, tualetų avarinės būklės šalinimo darbams atlikti, kuriuo pripažinta minėtų bendro naudojimo patalpų avarinė būklė ir pratęstas lėšų kaupimas iki rangovo parinkimo remonto darbams atlikti (t. 3, b. l. 9). 2008-08-06 UAB „Kivenas“, UAB „Vojava“, UAB „Inesitas“, UAB „Klaibuta“, UAB „Skaidrola“, UAB „Ranga“ pateikti raštai dėl pasiūlymo pateikimo remonto darbams atlikti (t. 2, b. l. 60-65). Įvertinus visus pateiktus pasiūlymus, ieškovės viešųjų pirkimų komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į pasiūlytas darbų kainas, geriausią konkurso pasiūlymą pateikė UAB „Vojava“ (t. 2, b. l. 55-56). 2008-09-03 tarp ieškovės ir UAB „Vojava“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 01/08-MIN.147/I-I (t. 1, b. l. 148) ir pradėti remonto darbai. Apžiūrėjus atliekamus avarinės būklės likvidavimo darbus, 2008-12-02 surašytas aktas dėl papildomų darbų atlikimo (t. 1, b. l. 49). Rangovas UAB „Vojava“ pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras už atliktus bendrųjų patalpų remonto darbus 50 837 Lt sumai: 2008-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. OJA 8048, pagal kurią mokėtina suma 24 548 Lt, 2008-11-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. OJA 8044, pagal kurią mokėtina suma 7 733 Lt, 2008-10-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. OJA 8037, pagal kurią mokėtina suma 8 150 Lt, 2008-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. OJA 8029, pagal kurią mokėtina suma 10 406 Lt (t. 1, b. l. 50, 56, 59, 64). 2008-09-08 mokėjimu nurodymu Nr. 01132, 2008-10-01 mokėjimo nurodymu Nr. 01236, 2008-11-04 mokėjimo nurodymu Nr. 01318, 2008-12-09 mokėjimo nurodymu Nr. 01442, 2009-01-05 mokėjimo nurodymu Nr. 00006, 2009-02-02 mokėjimo nurodymu Nr. 00130, 2009-03-02 mokėjimo nurodymu Nr. 00331, 2009-03-27 kasos išlaidų orderiu Nr. 92, 2009-05-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 142 ir 2009-05-28 kasos išlaidų orderiu Nr. 177 ieškovė apmokėjo pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras rangovui už atliktus darbus (t. 1, b. l. 178-190). Pagal ieškovės 2009-05-22 pažymą Nr. B 272-366 dėl bendro naudojimo patalpų adresu X g. 147 remonto išlaidų, tenkančių V. J., apskaičiavimo, atsakovei tenkanti sumokėti dalis už bendro naudojimo patalpų remontą yra 7 512,57 Lt (t. 1, b. l. 98).
CK 4.83 str. 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
CK 4.83 str. 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20009-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, publikuota Teismų praktikoje Nr. 32, 2010 m. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas). Pagal aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo patalpų bloga būklė buvo nustatyta jau nuo 2007 metų (t. 1, b. l. 142–147): konstatuota nepatenkinama sanitarinių mazgų, sienų, grindų būklė, susidėvėjusi, neveikianti santechnika, nepatenkinama elektros instaliacijos būklė, pasibaigęs jų eksploatacijos laikas (30–40 metų). Avarinės būklės nustatymo aktuose (t. 1, b. l. 158, 159) taip pat konstatuota, kad bendros prausyklos patalpoje atjungtas šildymas, nes šildymo vamzdynas pažeistas korozijos, gausus kondensato kiekis, šildymo radiatorius neveikiantis, atjungtas, nėra vandens nubėgimo trapo, išsidėvėjusi grindų ir sienų hidroizoliacija, santechnika išlūžusi, nesandari, perdanga ir pertvaros nuolat drėkinamos, sienos ir lubos pajuodusios. Minėtas išvadas patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (t. 1, b. l. 41, 100–103, t. 3, b. l. 41–48). Į ieškovę 2008-07-03 kreipėsi G. Š. su reikalavimu šlubiai likviduoti avarinę situaciją bendrojo naudojimo patalpose, nes dėl jų yra gadinama namo konstrukcija ir jam priklausančios patalpos (t. 3, b. l. 69), pateikta fotonuotrauka patvirtina pareiškėjo patalpoms daromą žalą (t. 1, b. l. 70).
Teisėjų kolegijos nuomone, šie pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, jog suremontuotų ginčo patalpų būklė ieškovės sprendimo dėl jų remonto priėmimo metu neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, apatinių patalpų užliejimas patvirtina avarijos faktą. Netinkama patalpų higienos, sanitarinė būklė matoma iš fotonuotraukų plika akimi. Tokiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis jokios ekspertizės skirti nereikėjo, o buvo būtina kuo greičiau šalinti avarijos padarinius ir užkirsti kelią galimų avarijų kilimui ateityje. Pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.12.05:2002 gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus. Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą; kasmetines ir neeilines apžiūras atlieka specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vieną iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas. Vadybininkė I. G. turėjo pakankamą kvalifikaciją įvertinti patalpų būklę stebėjimo būdu ir vadovauti neeilines atliekančia komisijai (t. 2, b. l. 68).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administravimo objektą nustatė vadovaudamasis kriterijumi, ar konkreti patalpa priklauso vienam asmeniui, ar keliems. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybę, kad atsakovės bendrąja daline nuosavybe dar su devyniais asmenimis priklausančios patalpos iš esmės nebuvo prižiūrimos, pati atsakovė pripažino, kad jomis nesinaudojo, nėra duomenų, kad į avarinės būklės patalpas buvo apribotas trečiųjų asmenų patekimas. Savininkai nevykdė savo pareigos patalpas tinkamai prižiūrėti, remontuoti (CK 4.83 str. 3 d.). Patalpose buvo netvarkingos šalto vandens ir šildymo sistemos komunikacijos, elektros tinklai, kurie susiję su atitinkama viso namo bendrojo naudojimo įranga, todėl ieškovė kaip administratorė privalėjo imtis remonto veiksmų. Be to, nustatyta akivaizdi apgailėtina sanitarinė, higienos būklė, galinti kelti pavojų visiems namo gyventojams. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 19 punkte nustatyta, kad asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių. Tačiau savininkai į ieškovės rašytinius raginimus susitvarkyti nereagavo (t. 3, b. l. 19-24.
Esant tokioms aplinkybėms ieškovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, gyventojams nerūpestingai prižiūrint namo bendrojo naudojimo konstrukcijas, privalėjo imtis priemonių galimoms avarijoms ir su jomis susijusių nuostolių atsiradimui užkirsti, nes jai kiltų pareiga atlyginti dėl neveikimo kilusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2010).
Kadangi ieškovė ėmėsi avarijos likvidavimo veiksmų, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl savininkų susirinkimo, balsavimo procedūrų nenagrinėtini, kadangi šios procedūros nagrinėjamu atveju nebuvo būtinos.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė savo, kaip administratorės, prievoles vykdė nesąžiningai ignoruodama patalpų savininkų interesus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė laikėsi nustatytų procedūrų bandydama spręsti stogo remonto klausimą kartu su bendraturčiais, tačiau vien dėl pastarųjų neveikimo, klausimas nebuvo sprendžiamas, atsakovė konkurso būdu parinko mažiausią kainą pasiūliusį rangovą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė vykdydama administratorės funkcijas veikė sąžiningai ir visų namo bendraturčių interesais. Atsakovės argumentai dėl smulkių pažeidimų/nesutapimų rangovo parinkimo procedūroje ir dėl darbų vertės bei kokybės iš esmės grįsti hipotetinėmis prielaidomis ir reikalavimu ieškovę šias prielaidas paneigti, o ne konkrečiais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Be to, netgi procedūrinių pažeidimų konstatavimo faktas pats savaime nesudarytų pagrindo atleisti ieškovę nuo darbų apmokėjimo, nes ieškovė neginčija bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimo fakto, nėra duomenų, kad šias aplinkybes ginčytų kiti namo bendraturčiai. Pati atsakovė elgėsi nesąžiningai, iš anksto žinodama apie vykstantį remonto darbų organizavimą ir jau vykdomus darbus, šių procesų nekontroliavo, o pretenzijas pareiškė, tik kai turtas buvo suremontuotas, t. y. pagerintas. Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 2 ir 3 dalys).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistiną remontų darbų kainą trisdešimčia procentų. Atlikti darbai ir jų kaina, šios kainos rangovui sumokėjimo faktas patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaip minėta, atsakovė pareiškė tik nekonkrečias prielaidas ir abejones, minėtų ieškovės pateiktų įrodymų nenurungė (CPK 12, 178, 185 str.). Kaip minėta, ieškovė veikė sąžiningai ir rūpestingai, visų namo gyventojų interesais, o atsakovė nevykdė savo pareigos remontuoti patalpas, užėmė pasyvią neveikimo stebėjimo poziciją, todėl šioje situacijoje laikytina nesąžininga.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Iš atsakovės ieškovei priteistina 225 Lt už ieškinio sumokėto žyminio mokesčio, 71 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 1 089 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 5 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ iš atsakovės V. J. 7 512,57 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 296 Lt žyminio mokesčio ir 1 089 Lt teisinės pagalbos išlaidų.