Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Audriui Stonkui, atsakovei V. J., jos atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei V. J., trečiajam asmeniui V. J. firmai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės V. J. 7.512,57 Lt skolą už bendrojo naudojimo patalpose atliktus remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 2, III t. b.l. 140).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo tenkinti. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratorius ir viena iš administratoriaus vykdomų funkcijų yra kontroliuoti bendrojo naudojimo patalpų būklę, organizuoti remonto atlikimą bendrojo naudojimo patalpose, atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti. V. J. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė, atsakovė geranoriškai neatsiskaitė už bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus. Atsakovei tenkanti dalis už atliktus remonto darbus pagal jos valdomų patalpų plotą sudaro 7.512,57 Lt.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir trečiojo asmens atstovė V. J. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas advokatas nurodo, kad patalpos, kurios buvo suremontuotos, nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, todėl administratorius neturi teisės jų remontuoti, patalpos nėra įtrauktos į bendro naudojimo patalpų sąrašą. Administratoriui suteikta teisė tik lokalizuoti, likviduoti avarinę būklę ir tik dėl viso statinio ar bendro naudojimo objektų, už savininkui priklausančių patalpų būklę atsako tik pats savininkas. Ieškovės darbuotoja I. G. neturėjo teisės konstatuoti avarinės būklės, nes neturi eksperto kvalifikacijos, turėjo būti užsakyta ekspertizė ir pateikta ekspertų išvada. Atlikti darbai neturi nieko bendro su avarine būkle, buvo atliktas patalpų atnaujinimas, tačiau pagal administravimo nuostatus tokį sprendimą galėjo priimti tik patalpų savininkai, patys samdydami rangovą ar patys atlikdami darbus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti patalpų 1-26 ir 1-29 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, remonto išlaidų, kadangi šios patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise su nustatytomis konkrečiomis nuosavybės dalimis priklauso atskiriems savininkams, todėl nepaisant to, kad jos yra bendro naudojimo, jos nėra pavestos administruoti daugiabučių namų administratoriui, t.y. ieškovui. Tokią savo poziciją atsakovė grindžia LR Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 5 d. 3 p. bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. 485 patvirtintų „Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 4.5.3 p. bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtintų „Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 4 p. Kai daiktą nuosavybės teise turi du ar daugiau asmenų, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Skiriamos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė ir bendroji jungtinė. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys skiriamos pagal tai, nustatytos savininkų dalys bendrosios nuosavybės teisėje ar ne. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi, formuluojant bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąvoką įstatyme specialiai pabrėžta, kad turimos omenyje dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą, bet ne pačiame bendrame turte. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi, darytina išvadą, kad visos name esančios bendro naudojimo patalpos savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklausomai nuo to ar yra nustatytos idealiosios, ar realiosios dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės namo administravimas siejamas ne su bendro naudojimo patalpomis, o su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. 485 patvirtintų „Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 1 p. numatyta, kad Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai taikomi daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją vykdo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas administratorius. Minėtų nuostatų 4.13 p. įvardijama, kad administravimas yra butų ir kitų patalpų savininkų dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendro naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovei ir kitiems savininkams dalinės nuosavybės teise priklauso patalpos, pažymėtos indeksais 1-26 ir 1- 29. Byloje nėra duomenų, kad minėtos patalpos priklauso vienam asmeniui, vadinasi nėra pagrindo teigti kad šios patalpos nėra bendrosios nuosavybės objektas, kurį administruoja ieškovė. Ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis” 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-615 buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrosios nuosavybės administratore (tomas I, b.l. 19). UAB „Klaipėdos bendrabutis“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratore paskirta CK 4.84. straipsnio 1 dalies pagrindu – butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendrijos ir nesudarius jungtinės veiklos sutarties. Tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, tiek pagal UAB „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus 2008-11-27 patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą, bendrojo naudojimo objektams priklauso pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendro naudojimo patalpos, todėl atsakovės argumentas atmestinas, šiuo atveju, darbai – elektros instaliacijos pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių pakeitimas, sanitarinės – techninės įrangos pakeitimas, šildymo ir vedinimo sistemų remontas, kuriuos atliko ieškovė, pripažintini bendrojo naudojimo objektų remontu.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ne tik dėl to, kad ieškovė neturėjo teisės remontuoti minėti patalpų, bet ir dėl to, kad jokia avarinė būklė pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo nustatyta. Nurodė, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.12.01:2004 “Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ reglamentuoja valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką. Teismas nesutinka su tokiu atsakovės argumentu, nes butai ir kitos patalpos, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o ne valstybei ar savivaldybei, todėl šis Statybos techninis reglamentas šiuo nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Šiuo atveju, teismo manymu, būtina vadovautis Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, STR „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatomis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. 485 patvirtintų „Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 5 p. numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu valymu. Minėtų nuostatų 10.10 p. numatyta, kad administratorius privalo atlikti veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams valdyti, išsaugoti, prižiūrėt ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį. 2008-03-12 ir 2008-09-03 aktais buvo nustatyta bendro naudojimo patalpų avarinė būklė, tačiau ekspertizė nebuvo atlikta. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kuriuo teigiama, jog ieškovė neįrodė, kurios pastato dalys buvo avarinės ir ką konkrečiai reikėjo remontuoti. Tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovas duodamas paaiškinimus tik formaliai nurodė, jog visi remonto darbai, kuriuos atliko ieškovė, buvo būtini bendrojo naudojimo patalpų avarinės būklės pašalinimui bei saugumo, naudojimo pagal paskirtį ir kitų techninių statinio reikalavimų užtikrinimui. Tačiau nenurodė ir negalėjo pagrįsti kaip minėtose patalpose atlikti plytelių klojimo darbai, lubų remontas įrengiant plastikinių dailylenčių apdailą, naujų durų montavimas yra priskirtini prie avarinės būklės šalinimo darbų, kuriuos buvo būtina atlikti be savininkų sutikimo. Teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog visi atlikti darbai priskiriami prie avarinės būklės šalinamų darbų (CPK 178 str.). CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Rungimosi principo laikymasis užtikrina šalių lygiateisiškumą, teisėjų nešališkumą. Šis principas taip pat užtikrina šalių teisę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taip pasiekti įrodinėjimo tikslą. Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Civilinėje byloje įrodymais yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju avarinės būklės atliktų darbų nustatymas turi esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir teisingam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Taigi ieškovė turėjo įrodyti savo ieškinyje nurodytą pagrindą, kad visi jos atlikti darbai yra priskiriami prie avarinės būklės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Teismas pažymi, jog administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus; administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 str. 3, 6 d.). CK 4.242 str. 1 dalyje nustatyta, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. 485 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.9, 6.9.3 punktais nustatyta, kad dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo sprendimų priėmimo administratorius, vadovaudamasis CK 4.85 str., šaukia namo patalpų savininkų susirinkimus arba nuostatų 17 punkte nustatyta tvarka organizuoja balsavimą raštu. CK 4.85 str. 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę; butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 2, 5 d.). Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos organizuoti namo patalpų savininkų susirinkimai neįvyko, neginčija, kad administravimo nuostatų 17 punkte nustatyta tvarka balsavimo raštu apskritai neorganizavo, taigi sprendimą dėl patalpų remonto priėmė vienasmeniškai. Tokie ieškovės veiksmai būtų pateisinami, jei patalpų remonto darbai būtų susiję su avarinės būklės likvidavimu. Pagal administravimo nuostatų 6.4 punktą viena iš administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis STR „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus. Byloje nėra įrodymų, jog patalpos buvo kritinės būklės, kuri keltų pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimus didelius materialinius nuostolius ir dėl kurios likvidavimo administratorius privalėjo nedelsdamas, neturint savininkių pritarimo, imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų neigiamų pasekmių. Kadangi remonto darbai nebuvo susiję su avarinės būklės likvidavimu, jie turėjo būti vykdomi STR 1.12.05:2002 14 punkte nustatytais privalomųjų darbų įgyvendinimo etapais, vienas iš kurių – darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu teismas atmeta ieškovės argumentus, jog remonto darbai buvo organizuojami ir vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų ir ieškovė neviršijo savo kompetencijos (CPK 185 str.). Kadangi ieškovė pati nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, pareiga įrodyti, jog atsakovai buvo tinkamai informuojami apie planuojamą patalpų remontą ir supažindinti su jo sąlygomis (rangos sutartimi, darbų kaina), tenka ieškovei. Tačiau vien aplinkybė, jog statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų procedūrinius reikalavimus, nesudaro pagrindo atsakovę visiškai atleisti nuo darbų apmokėjimo, nes atsakovė neginčija, kad jos bendroji dalinė nuosavybė buvo pagerinta. Aplinkybės, kad atsakovė nerūpestingai prižiūrėjo namo bendrojo naudojimo konstrukcijas, nesirinko į administratoriaus organizuojamus susirinkimus, gavusi informaciją apie būtinumą remontuoti patalpas, nesiėmė jokių veiksmų, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė, nors ir viršijo savo kompetenciją, vykdydama administratoriaus funkcijas veikė sąžiningai ir atsakovės interesais, todėl turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas (CK 4.34 str. 3 d.). CK 4.244 str. 2 dalyje nustatyta, kad administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus. Įvertinus nurodytas aplinkybės, nesant pakankamai įrodymų, įgalinančių teismui daryti neabejotiną išvadą dėl atliktų darbų prisikyrimo būtiniems darbams dėl avarinės būklės, atsižvelgiant į itin mažą remontuojamų patalpų plotą (22,93 m²), taip pat į tai, kad tokį sprendimą dėl patalpų remonto priėmė ieškovė savo iniciatyva, neturėdama patalpų savininkų pritarimo ir dėl ko neabejotinai turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, ieškovės reikalavimams dėl 7.512,57 Lt skolos priteisimo mažintinas iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio dydžio – 5.258,80 Lt (7.512,57 Lt X 30 proc.), ir ieškovei iš atsakovės priteistina 5.258,80 Lt skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 225,00 Lt žyminis mokestis (I t. b. l. 2-5), advokatui skirtų išlaidų patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 88 str. 1 d. 6, 8 p., 98 str.). Atsakovės V. J. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 3.500,00 Lt (III t. b. l. 164).

Kadangi yra patenkinta 70,00 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistinos 158,00 Lt bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį (5.258,80 x 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Atsakovei V. J. iš ieškovės priteistina 1.050,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 892,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Nustatyta, kad teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (LR CPK 92 str. 1 d.), todėl, išskaičiavus atsakovės mokėtiną sumą, iš šalių valstybei išlaidos nepriteistinos, nes neviršija nustatytos 10,00 Lt minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „ Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263 , 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“ iš atsakovės V. J. 5.258,80 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei V. J. iš ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 892,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.