Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jo atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2016 m. lapkričio 27 d., apie 18 val. 45 min., Vilniuje, Mokyklos – Miežių gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui VW Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, apgadindamas dvi transporto priemones. Po eismo įvykio, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tęsdamas veiką automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į tvorą, juosiančią namą, esantį Kviečių g. 5, Vilniuje, ir ją apgadino.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. teismo posėdžio metu kaltę dėl inkriminuojamų pažeidimų pripažino ir parodė, kad pasielgė nerūpestingai. Protokole nurodyti faktai apie įvykį (vieta, laikas, data ir t. t.) teisingi. Tą dieną su draugais žaidė futbolą. Vakare savo namuose su draugu vartojo alkoholį, kaitinosi pirtyje. Išvažiavus draugui užsimanė valgyti. Norėjo nuvažiuoti į parduotuvėje ‚Rimi“ esančią piceriją. Sankryžoje įvažiavo į kitą automobilį. Pasimetė, buvo išsigandęs, todėl nuvažiavo. Neužilgo įvažiavo ir į žmonių tvorą. Dėl įvykio labai gailisi. Padarė išvadas, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Po įvykio atsiprašė nuo jo veiksmų nukentėjusiųjų asmenų, atlygino jiems žalą. Remontavo ir automobilį, su kuriuo pateko į eismo įvykį. Išlaidos žalos atlyginimui ir transporto priemonės remontui viršijo 10 000 eurų. Šis įvykis jam didelė pamoka, prašo kuo trumpesniam laikotarpiui atimti vairuotojo pažymėjimą. Jis augina tris mažamečius vaikus, jo ūkis yra Anykščių ir Molėtų rajonuose, gyvena Vilniuje, todėl vairuotojo pažymėjimas jam būtinas. Nežino, kaip versis be vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schemos, eismo įvykio liudytojų rašytiniai paaiškinimai, alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad G. G. buvo nustatytas 1,83 prom., neblaivumas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, foto lentelės. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad G. G. apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, jos nesuvaldė, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (automobiliai ir tvora), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 154, 219 punktų reikalavimus.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus svarbu akcentuoti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – areštas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas, asmenims pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, buvo numatęs ir administracinę nuobaudą – areštą. G. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus – atitinka 426 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) numatyto nusižengimo sudėties požymius. ANK areštas, kaip administracinė nuobauda, nenumatytas, todėl G. G. veiksmai perkvalifikuotini iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį. Už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, nuo 2017 m. sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1871), todėl G. G. veiksmai – eismo įvykio sukėlimas esant neblaiviam, kai nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, pagal ANK normas neperkvalifikuojamas.

Dėl nuobaudos paskyrimo

G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Individualizuojant administracinę atsakomybę teismas pažymi, kad G. G. padarė vienus iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (1,83 promilės) neblaivumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Toks G. G. elgesys kėlė pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei, aiškiai ignoravo visuomeninėje nusistovėjusias gero elgesio taisykles. Kartu teismas pažymi, kad G. G. elgesys po pažeidimų (nusižengimų) padarymo rodo, kad G. G. dėl savo elgesio gailisi, padarė išvadas, pašalino po įvykio kilusias pasekmes (atlygimo žalą), atsiprašė nukentėjusių asmenų. Nustatant papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą – teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad be piniginės baudos, asmeniui turi būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki penkių metų. Jau buvo minėta, kad G. G. pažeidimai padaryti 2016 m. lapkričio 27 d., t. y. dar iki įsigaliojant ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 daliai. Pagal dabar galiojantį reglamentavimą už analogiškus pažeidimus, asmeniui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti iš aptariamų teisės normų, įsigaliojus minėtiems BK pakeitimams, asmens teisinė padėtis taikant baudžiamajame įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones (konkrečiai specialiosios teisės atėmimą) yra švelnesnė, nei taikant administracinę atsakomybę (sprendžiant klausimą dėl specialios teisės atėmimo termino nustatymo). Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą už padarytus teisės pažeidimus G. G. skirti baudas, jos dydžius parenkant artimus sankcijų vidurkiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam – trejų metų terminui.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. (duomenys neskelbtini) straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). G. G. teismo posėdžio metu nurodytos ir dokumentais pagrįstos aplinkybės – trys nepilnamečiai vaikai, darbas keliuose Lietuvos rajonus, dideli finansiniai įsipareigojimai – nėra išimtinės, kurios leistų teismui taikyti įstatyme įtvirtintas administracinės atsakomybės išimtis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 637 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje i administracinės teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį 1300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi galutinę subendrintą nuobaudą G. G. skirti 1300 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi asmuo laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo paskelbimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16063587337.

Išaiškinti G. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.