- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-1334-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07202-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič
- Atsakovas
- UAB „Aptarnavimų sfera“
- Ieškovas
- Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- I. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-475/2016 pagal ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Aptarnavimų sfera“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Aptarnavimų sfera“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 3405,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 3-5). Nurodė, kad 2013-10-17 Vokietijoje dėl trečiojo asmens I. K., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. I. K. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus), jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, todėl vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijoje nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3405,00 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3405,00 Eur. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3405 Eur (TVPCAPDĮ 23 str.) Iki šiol atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ prašė ieškinį atmesti, sustabdyti civilinę bylą, kol V. F. bus baigta byla (t.1, b.l. 64-65). Nurodė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, įrodančių atsakovo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą. Naudos gavėjas pasinaudojo eismo įvykiu, kad gauti didesnę draudimo išmoką. Į draudikus naudos gavėjas kreipėsi tik 2014-03-25, t.y. po daugiau nei 5 mėnesių po eismo įvykio. Iki kreipimosi į draudikus jo transporto priemonė taisyta kelis kartus, skirtinguose servisuose, t.y. laikotarpiu nuo 2013-10-17 iki 2014-03-25 automobilis buvo eksploatuojamas, dėl ko nusidėvėjo, galimai patyrė kitų įvykių. Eismo įvykio vietą I. K. nufotografavo MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matyti, jog įlenktas kapotas, o buferis, lempos nenukentėję. Be to, I. K. nurodė, kad automobilis paliko eismo įvykio vietą, o tai reiškia, kad įvykis negalėjo pakenkti varikliui. Eismo įvykį nuotraukose fiksavo ir V. F. pareigūnai, tačiau neaišku kodėl ši informacija nepateikta. (duomenys neskelbtini) pateiktose sąskaitose faktūrose išvardinti remonto darbai, kurie nėra susiję su minimu eismo įvykiu. Be to, vienoje iš sąskaitų minimas eismo įvykis 2014-01-07, o ne 2013-10-17. Įvardijama, kad atlikti atnaujinimo darbai, o tai suprantama kaip pagerinimas, o ne kaip remontas. Eismo įvykis nesusijęs su varikliu. Nurodo, kad transporto priemonė įvykyje dalyvavo su priekaba, kuri buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudytas būtent minėta priekaba. Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, žala turėjo būti atlyginta pagal V. F. teisės aktų nuostatas. Pagal V. F. teisės aktų nuostatas ir aukščiausiojo teismo išaiškinimą, sukabintų velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu šių transporto priemonių junginio padarytą žalą atlygina po 50 proc. Nagrinėjamu atveju priekaba minima tik eismo įvykio deklaracijoje, o kituose dokumentuose duomenys apie priekabos buvimą nepateikti. Taip pat nurodo, kad deklaracija pildyta vokiečių kalba, kurios I. K. nemoka, vertėjas nedalyvavo, todėl deklaracijos turinys jam nebuvo suprantamas. Antras egzempliorius neįteiktas.
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo I. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013-10-27 vairavo autovežį VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Badydamas prisiparkuoti ir važiuodamas atbuline eiga priekaba kliudė transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo atvykę V. F. policijos pareigūnai, kurie nufotografavo įvykio vietą. Įvykio metu apgadintai transporto priemonei įlenktas kapotas. Automobilis iš įvykio vietos išvažiavo savo eiga. Pasirašydamas deklaraciją, kuria ą pildė naudos gavėjas, jos turinio nesuprato.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino (t.1, b.l. 178-182). Priteisė iš atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 3405 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3405 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 231,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteisė 32,08 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas nustatė, kad 2013-10-17 Vokietijoje dėl trečiojo asmens I. K., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (t.1, b. l. 11). Nors atsakovas nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė su priekaba ir pateikė tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštį, tai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovo nurodyta priekaba dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino kitą transporto priemonę. Iš duomenų registracijos lapo, kurį užpildė (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus pareigūnas, matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią transporto priemonę apgadino VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusią atsakovo nurodomą priekabą nėra. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3405,00 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (t.1, b. l. 22-23). Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3405,00 Eur (t.1, b. l. 24-25, 40). Eismo įvykio dieną atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas lizingo sutarties pagrindu (t.1, b. l. 7). Ieškovas pateikė atsakovui 2014-10-09 pakartotinę pretenziją, reikalaudamas sumokėti 3405,00 Eur žalos atlyginimo išmoką, sumokėtą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (t.1, b. l. 41), atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.
Atsakovas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas lizingo sutarties pagrindu, tačiau nebuvo sudaręs privalomos transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudimo sutarties su draudiku, todėl atsakovui tenka šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad eismo įvykyje dalyvavo priekaba.
Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, išduoti eismo įvykio valstybės institucijų, kuriais nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos dydis, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią.
Atsiliepimas
Atsakovas teigdamas, kad eismo įvykio metu padaryta mažesnė žala, kad nebuvo pagadintas kitos transporto priemonės variklis, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu iš atsakovo pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras žalos dydį paskaičiavo netinkamai.
Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taisoma ir po 2014-01-07 eismo įvykio, o ne po 2013-10-07. Pateiktose sąskaitose iš tiesų yra minima 2014-01-07 data, tačiau ji nenurodo eismo įvykio datos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti (t.2, b.l. 3-5). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Byloje buvo keliamas klausimas, kad eismo įvykyje vilkikas dalyvavo su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra ne atsakovas ir kad kitas automobilis kliudytas būtent priekaba, dėl ko priekabos draudikas (arba valdytojas) turėjo būti įtraukas sureguliuojant žalą. Kad transporto priemonė eismo įvykyje dalyvavo su priekaba, yra užfiksuota Vokietijos policijos skyriaus užpildytame duomenų registracijos lape, šalių eismo įvykio deklaracijoje ir atsakovės pateiktame važtaraštyje. Be to, ieškovė pripažino faktą, kad eismo įvykyje dalyvavo priekaba, tačiau nurodė, jog negali sužinoti ar ji buvo drausta privalomuoju draudimu, nes priekaba registruota užsienio valstybėje. Tuo tarpu ieškovas, susirašinėdamas su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru, nesiaiškino kas yra priekabos valdytojas, ar ji buvo drausta privalomuoju draudimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog priekaba dalyvavo eismo įvykyje. Teismas nepasisakė dėl policijos pateiktų duomenų ir šalių užpildytos deklaracijos įrodomosios reikšmės.
Teismas pripažino, kad policijos išduota pažyma turi didesnę įrodomąją galią, tačiau joje užfiksuotą faktą, kad transporto priemonė eismo įvykyje dalyvavo su priekaba, laikė neįrodytu.
Sprendime nurodydamas, kad vienoje iš sąskaitų yra minima 2014-01-07 data, tačiau ji nenurodo eismo įvykio datos, teismas nepateikė argumentų kaip šią aplinkybę nustatė ir ką minėta data nurodo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad išmokų išmokėjimas eismo įvykio vietos draudikų biurui savaime pagrindžia žalos faktą bei dydį. Tačiau išmoko įsimokėjimas yra žalos sureguliavimo pasekmė, bet ne žalos atsiradimo priežastis. Netiriant žalos atsiradimo priežasčių, faktinės bylos aplinkybės neišnagrinėtos.
Atsakovė buvo pateikusi prašymą sustabdyti bylą, nes yra kreiptasi į Vokietijos federacijos institucijas, siekiant nustatyti faktinį žalos atsiradimo pagrindą bei dydį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Europos S. T. Teismas išaiškino, kad V. F. sukabintų vilkikų ir priekabos draudikai eismo įvykio metu šių transporto priemonių junginio padarytą žalą atlygina per pusę, neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios ir kad prireikus atlyginti žalą nukentėjusiajam asmeniui atsižvelgiama į tiesioginės žalos atsiradimo vietos, t.y. V. F. teisę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto atstovė teismo posėdyje nurodė, kad priekaba taip pat nebuvo drausta. Jei priekaba ir buvo drausta, nepagrįsti apelianto argumentai dėl dalinės atsakomybės. Nurodytas teisingumo teismo išaiškinimas neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes buvo sprendžiama situacija, kai eismo įvykyje dalyvavę Lietuvoje registruoti vilkikas ir su juo sukabinta priekaba buvo drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju nei vilkiko nei priekabos valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo drausta. Biuras yra aiškiai atribotas nuo draudiko. Nagrinėjamu atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras tinkamai ir kompetentingai įvertino visas eismo įvykio aplinkybes bei taikė Vokietijos teisės aktų nuostatas, kas leido padaryti išvadą, jog dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos civilinė atsakomybė kyla tik Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonių valytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės VOLVO FM 42 R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui. Apelianto minimoje sąskaitoje nurodyta 20104-01-07 data yra ne eismo įvykio, o registravimo remontui/užsakymo data. Teismas nepadarė išvados, kad išmokų išmokėjimas eismo įvykio vietos draudikų biurui savaime pagrindžia žalos faktą bei dydį. Prašydamas sustabdyti bylą atsakovas nepateikė įrodymų kur ir kokia byla, kurios išsprendimas galimai turės įtakos šiai bylai, yra nagrinėjama. Be to, pretenzija atsakovui išsiųsta 2014-10-09, todėl jis turėjo pakankamai laiko surinkti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2013-10-17 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su kita transporto priemone (t.1, b.l. 6, 11). Atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio metu transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“ darbuotojas. Eismo įvykio valstybės – Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (ieškovui) reikalavimą sumokėti 3405 Eur sumą (t.1, b.l. 23). Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pervedė prašomą sumą (3405 Eur) Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui (t.1, b.l. 25, 40). Ieškovas, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja išmokos priteisimo. Eismo įvykio dieną atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas lizingo sutarties pagrindu (ginčo dėl to byloje nekilo).
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šis įstatymas detaliai reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe tokių draudimo sutarčių sudarymo, jų įsigaliojimo bei nutraukimo tvarką, Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi pareigą išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. 2 p.). Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad 2013-10-17 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat nekilo ginčo, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo darbuotojo (vairuotojo) kaltės. Byloje ginčijamas aplinkybės, susijusios su prašomos priteisti žalos dydžiu, įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, t.y. ar įvykyje dalyvavo tik transporto priemonė VOLVO FH ar ir priekaba.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovas teigė, jog eismo įvykyje vilkikas dalyvavo su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio valdytojas yra ne atsakovas ir kad kitas automobilis kliudytas būtent priekaba. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad priekaba dalyvavo eismo įvykyje. Šios aplinkybės nepatvirtina ir atsakovo pateiktas krovinių transportavimo važtaraštis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Ieškovo pateiktame duomenų registracijos lape, užfiksuota, jog eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonės, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).
Teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio nurodė, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, išduoti eismo įvykio valstybės institucijų, kuriais nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos dydis, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Atsakovas teigdamas, kad eismo įvykio metu padaryta mažesnė žala, kad nebuvo pagadintas kitos transporto priemonės variklis, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras žalos dydį paskaičiavo netinkamai.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog išmokų išmokėjimas eismo įvykio vietos draudikų biurui savaime pagrindžia žalos faktą bei dydį. Byloje pateikti duomenys, jog iš kart po eismo įvykio, t.y. 2013-10-21 raštu Vokietijos biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl informacijos, susijusios su 2013-10-17 įvykyje dalyvavusia transporto priemone, pateikimo (t.1, b.l. 100). Teismui pateikta transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų sąmata (t.1, b.l. 102). Pažymėtina, kad joje numatytos keisti ar remontuoti dalys, iš esmės atitinka atliktus darbus, dalis, pagal vėliau pateiktas sąskaitas (t.1, b.l. 12-17). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2013-11-21 raštu draudikų biuras kreipėsi į UAB „Aptarnavimų sfera“, kad būtų pateiktas vairuotojo paaiškinimas dėl 2013-10-17 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio (t.1, b.l. 111). 2014-10-09 pakartotine pretenzija Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtų sumų priteisimo (t.1, b.l. 41). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pateikė įrodymus, susijusius su ginčo eismo įvykiu ir paneigiančias ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pats atsakovė nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas kitos transporto priemonės kapotas, t.y. smūgis buvo į mašinos priekį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sąskaitose nurodyti remonto darbai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą sustabdyti bylą, nes yra kreiptasi į Vokietijos federacijos institucijas, siekiant nustatyti faktinį žalos atsiradimo pagrindą bei dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė šią civilinę bylą, kadangi nėra pagrindų, nustatytų CPK 163, 164 straipsniuose, bylą sustabdyti.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo aplinkybes, susijusias su žalos atlyginimu, kurią atlygina draudikai, kai žala padaryta sukabintų vilkiko ir priekabos junginio, taikoma teise. Tačiau šis apeliacinio teismo argumentas neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, jog eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t.y., kaip nurodo atsakovas, eismo įvykyje dalyvavo vilkiko ir priekabos junginys. Nustatyta, jog vilkikas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o tai reiškia, jog nebuvo apdrausta visa transporto priemonė (vilkikas ir priekaba).
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.