- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 2-38-475/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07202-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Aptarnavimų sfera“
- Ieškovas
- Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- I. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“ atstovei direktorei B. K., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, trečiajam asmeniui I. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Aptarnavimų sfera“, trečiasis asmuo I. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3405,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2013-10-17 Vokietijoje dėl trečiojo asmens I. K., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. I. K. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijoje nacionalinis draudikų atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3405,00 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3405,00 Eur ir turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3405,00 Eur. Iki šiol atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 64-65) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio nurodė, kad, naudos gavėjas (Holzbau Rolf Kaiser) pasinaudojo minimu eismo įvykiu kaip pretekstu sukčiauti (gauti didesnę draudimo išmoką). Nurodė, kad šiuos įtarimus lemia tai, kad į draudikus naudos gavėjas kreipėsi tik po daugiau nei 5 mėn. - 2014-03-25, o iki to laiko jo transporto priemonė taisyta net kelis kartus, skirtinguose servisuose, kas įrodo, jog automobilis nuo 2013-10-17 iki 2014-03-25 (beveik pusę metų) buvo eksploatuojamas, nusidėvėjo, galimai patyrė kitų įvykių. Pastebėtina ir tai, kad eismo įvykio metu I. K. fotografavo MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje, matyti, kad buvo įlenktas kapotas, tačiau buferis, lempos akivaizdžiai nėra nukentėję. Holzbau Rolf Kaiser pateiktose sąskaitose išvardyta visa eilė remonto darbų, kurie greičiausiai nėra susiję su minimu eismo įvykiu, be to, jose užfiksuotas net transporto priemonės pervežimas, nors, kaip jau minėta, ta transporto priemonė eismo įvykio vietą paliko sava eiga. Pastebėtina, kad vienoje iš sąskaitų (Nr. 500402) minimas eismo įvykis 2014-01-07 (ne 2013-10-17). Atsakovas nurodė, kad sąskaitoje išvardyti darbai nepagrįsti, pvz. priekinių kairiojo ir dešiniojo žibintų atnaujinimas, priekinio buferio atnaujinimas, priekinio buferio priedo atnaujinimas su rūko žibintais, variklio gaubto atnaujinimas, variklio gaubto užrakto apatinės dalies atnaujinimas, (abiejų) variklio gaubto šarnyrų atnaujinimas (variklio gaubtas išmontuotas). Atsakovo teigimu, eismo įvykis nebuvo susijęs su varikliu (jokių kontaktų su transporto priemonės varikliu nebuvo), o pati sąvoka „atnaujinimas“ suprastina kaip pagerinimas, o ne taisymas. Be to, transporto priemonė eismo įvykyje dalyvavo su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 (MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudytas būtent minėta priekaba). Ši priekaba, atsakovo žiniomis, buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų nuostatas ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktą išaiškinimą, sukabintų velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu šių transporto priemonių junginio padarytą žalą atlygina po 50 proc., neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios, išskyrus atvejus, kai draudėjai yra susitarę kitaip. Šiuo atveju nebuvo tokio susitarimo, tačiau priekabos draudikas žalos dalies neatlygino (kaip matyti, priekaba minima tik eismo įvykio deklaracijoje, o kituose dokumentuose dėl nežinomu aplinkybių duomenys apie priekabos buvimą nuslėpti). Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio deklaracija pildyta vokiečių kalba, kurios trečiais asmuo I. K. nemoka, vertėjas nedalyvavo, todėl pasirašant deklaracijos turinys jam nebuvo suprantamas. Antras egzempliorius neįteiktas. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsiliepimą palaikė ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike (b. l. 81-85) nurodė, kad atsakovo vairuotojo tariamai valdyta priekaba registruota ne Lietuvos Respublikoje, todėl ieškovas negali patikrinti atsakovo teiginių pagrįstumo. Nurodė, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktas Vokietijos policijos skyriaus užpildytas duomenų registracijos lapas, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvo slėptas priekabos dalyvavimo eismo įvykyje faktas. Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens valdomas Lietuvoje registruotas vilkikas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ nuostatos. Kadangi Lietuvoje registruota transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės privalomuoju draudimu, esant atsakovo nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms nebūtų konstatuojamas „dvigubo draudimo“ faktas, t.y. atsakovo nurodomo Vokietijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo nuostatos šiuo atveju nebūtų taikytinos. Nurodė, kad, kadangi šiuo atveju eismo įvykis įvyko Vokietijoje, eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Direktyvos (2009/103/EB) ir Bendradarbiavimo nuostatų bei Vokietijos teisės aktų nuostatomis, administravo žalą, nustatė atsakingą subjektą (neapdrausto vilkiko valdytoją), išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam bei pateikė Biurui, kaip atsakingam subjektui už Lietuvos Respublikoje registruota ir neapdrausta transporto priemone padarytą žalą, reikalavimą sumokėti 3405,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike (b. l. 131-133) nurodė, kad ieškovas nenurodo ieškinio faktinio pagrindo, todėl pačiam ieškovui nėra eismo įvykio aplinkybės nėra žinomos. Pažymėjo, kad šias aplinkybes turi įrodinėti ieškovas, o ne atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-10-17 Vokietijoje dėl trečiojo asmens I. K., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (b. l. 11). Nors atsakovas nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė su priekaba ir pateikė tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštį, tai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovo nurodyta priekaba dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino kitą transporto priemonę. Teismas pažymi, kad iš duomenų registracijos lapo, kurį užpildė Vokietijos Valdshuto-Tyngeno policijos skyriaus pareigūnas, matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šią transporto priemonę apgadino VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusią atsakovo nurodomą priekabą nėra. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3405,00 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (b. l. 22-23). Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3405,00 Eur (b. l. 24-25, 40). Eismo įvykio dieną atsakovas UAB „Aptarnavimų sfera“ buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas lizingo sutarties pagrindu (b. l. 7). Ieškovas pateikė atsakovui 2014-10-09 pakartotinę pretenziją, reikalaudamas sumokėti 3405,00 Eur žalos atlyginimo išmoką, sumokėtą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (b. l. 41), atsakovas šio reikalavimo neįvykdė iki šiol.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Europos Sąjungos valstybėje, naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų (TPVCAPDĮ - „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“ (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos Sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB))) arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 ir kt.). Todėl ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl ieškovo sumokėtos žalos atlyginimo išmokos priteisimo.
Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 34, Vilnius 2011 m., 371 puslapis, LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas lizingo sutarties pagrindu, tačiau nebuvo sudaręs privalomos transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudimo sutarties su draudiku, todėl atsakovui tenka šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“ direktorė. Taip pat patvirtino ir tai, kad priekaba taip pat nebuvo drausta. Tačiau įrodymų, kad priekaba dalyvavo eismo įvykyje taip pat nepateikė.
CK 6.280 str. 1 d. taip pat numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, išduoti eismo įvykio valstybės institucijų, kuriais nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos dydis, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (b. l. 11-23). Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (b. l. 28-39). Eismo įvykio valstybės draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir nustatęs neapdraustą Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę vairavusio asmens kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms yra numatyta ieškovo pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą. Nors atsakovas nurodė, kad eismo įvykio metu buvo padaryta mažesnė žala, nebuvo apgadintas kitos transporto priemonės variklis, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimais ir padarytomis nuotraukomis. Teismas pažymi, kad iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras žalos dydį paskaičiavo netinkamai. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad transporto priemonė MERCEDES (duomenys neskelbtini) CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taisoma ir po 2014-01-07 eismo įvykio, o ne po 2013-10-07. Pateiktose sąskaitose iš tiesų yra minima 2014-01-07 data, tačiau ji nenurodo eismo įvykio datos. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, jog prašomas priteisti sumas ieškovas sumokėjo eismo įvykio valstybės draudikų biurui, todėl laikytina, kad ieškovas byloje įrodė visą prašomą priteisti jo patirtų nuostolių atlyginimo dydį. Pagrindo mažinti šį dydį nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir šalių į civilinę bylą pateiktiems įrodymams, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3405,00 Eur nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (TPVCAPDĮ 23 str. 1, 5 d., CK 6.280 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).
CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, kitos išlaidos (vertimo paslaugos) susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, viso 231,06 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., b. l. 42-44,112).
Iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t.y. 32,08 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“, į. k. 300656801, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 3405,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkis eurus) nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3405,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 231,06 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aptarnavimų sfera“, į. k. 300656801, valstybės naudai 32,08 Eur (trisdešimt du eurus 8 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant šias bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.