- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- I-7746-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02325-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui G. R., atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. birželio 1 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 15 kartų nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) buvo konvojuojamas jį žeminant ir kankinant, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, konvojavimui skirtas transportas buvo skardinis, vasarą tekdavo kepti lyg keptuvėje, trūkdavo oro, svaigdavo galva, o žiemą tekdavo kęsti šaltį. Vienu metu buvo konvojuojama tiek asmenų, kad kartais tekdavo „kyboti“ ore, ir pareiškėjas nežinojo, ar išlipęs galės pastovėti su ramentais (pareiškėjas turi negalią, nevaldo kairės kojos ir serga epilepsija, negali greitai vaikščioti su ramentais). Pasak pareiškėjo, jis konvojaus pareigūnų akyse matydavo pasitenkinimą, kai pareigūnai matydavo jį kenčiantį nuo skausmo ar nuo konvojaus metu patirtų nepatogumų. Pareiškėjas negalėjo pats įlipti į konvojaus transportą, nes jis nepritaikytas konvojuoti asmenis su judėjimo negalia; kartais pareiškėją įstumdavo į konvojavimo transportą ir, nespėjus susitvarkyti su koja, spausdavo duris, o dėl to skausmas pereidavo per visą kūną. Pareiškus nepasitenkinimą dėl tokio elgesio, būdavo laidomos replikos, kad nėra ko nusikalsti, gal, patyręs skausmą ir pažeminimus, pareiškėjas daugiau nenorės pakliūti į kalėjimą. Pareiškėjui tekdavo atsilikti nuo kitų nuteistųjų, todėl kartais buvo panaudojama jėga – pareiškėją pastumdavo ranka į nugarą, kad jis greičiau eitų. Pasak pareiškėjo, į žodinius skundus niekas nekreipdavo dėmesio, o kartą pasiskundęs raštu buvo įspėtas, kad gali blogai baigtis.
2.2. Pasak pareiškėjo, visų konvojavimų metu jis patyrė skausmą, pažeminimą, atvirą kankinimą, pareigūnai su juo, turinčiu negalią, elgėsi žvėriškai, pareiškėjui konvojavimus ir dabar primena dažni epilepsijos priepuoliai, sutrikęs miegas, nepasitikėjimas kitais, jis tapo labiau savyje užsidaręs.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu kategoriškai nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–12).
1. Dėl specialiojo transporto
1.1. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visas Tarnybos tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi įvardytus dokumentus, jie išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais.
1.2. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 146.4 punkto reikalavimams. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
1.3. Turimais duomenimis pareiškėją Tarnybos pareigūnai konvojavo 11 kartų planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius. Planinio konvojavimo metu buvo naudoti specialieji automobiliai: vienaukščiai mažieji autobusai „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunkusis automobilis-furgonas, turintis uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms vežti, „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienaukštis specialiosios paskirties autobusas „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus.
Pažymėtina, kad prieš pradedant konvojavimą, pagal Konvojavimo taisyklių 145 punktą konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Tikrinę pareigūnai pastabų dėl konvojavimui skirto transporto neturėjo, konvojavimo transportas atitiko teisės aktų reikalavimus.
2. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.
Pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisykles konvojavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo ne tik Tarnyba, bet ir, pavyzdžiui, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos, kitos kompetentingos institucijos.
3. Dėl vietos trūkumo
3.1. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą Tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius: tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras; jeigu bendras konvojuojamų asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, įrašant apie tai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.
3.2. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. I-2338-1211/2013), jeigu nuteistieji pervežami specialiaisiais konvojavimo automobiliais turi ne daugiau kaip 30 kg asmeninių daiktų, jų pervežimo sąlygos nepažeidžia esminių pervežimo reikalavimų, jų nežemina, jų nekankina, nežeidžia. Pažymėtina, kad sėdimos vietos bei kameros techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Remiantis teismui pateiktais įrodymais, konvojuojant pareiškėją specialios paskirties automobiliais, jie nebuvo perpildyti.
4. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis su skundu į Tarnybą, laiku pateiktas kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus. Tarnyba neturi duomenų dėl pareiškėjo nusiskundimų apie netinkamas konvojavimo sąlygas. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie patirtus nepatogumus ir pažeminimus galimai yra tik jo subjektyvios prielaidos ir nuomonės.
5. Dėl asmenų, galimai turinčių sveikatos problemų, konvojavimo
5.1. Sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima bei konvojavimo dokumentus rengia ir įformina Departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės. Pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių reikalavimais, ant konvojuojamojo asmens bylos pažymos turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį bei režimą. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas, bei neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas, palydovas. Gydytojo (bendruomenės slaugytojo), kaip specialisto, atžyma, kad konvojuojamasis dėl sveikatos būklės gali vykti planiniu konvojumi, turi imperatyvų pobūdį konvojaus viršininkui. Konvojavimo taisyklių 38.8 punkte imperatyviai nustatyta, kad konvojaus viršininkas, nesant pagrindo nepriimti, privalo priimti (perduoti) konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Konvojuojamasis taip pat pasirašo ant konvojuojamo asmens bylos pažymos, ar turi nusiskundimų ar pretenzijų. Pagal Konvojavimo taisyklių 98.2 punktą konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. Pagal Konvojavimo taisyklių 99 punkte nurodyta, kad asmenys nepriimami konvojuoti be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos. Nesant išvardytų sąlygų, konvojuojamieji konvojuojami planiniu konvojumi bendra tvarka. Asmens bylos pažymos saugomos asmens byloje, kuri yra įstaigoje, kurios žinioje yra suimtasis / nuteistasis.
5.2. Pagal Konvojavimo taisyklių 4.1 punktą planinis konvojus yra konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Sprendimus, susijusius su asmenų konvojavimu, perdavimo planiniam konvojui pagal kompetenciją priima Departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai, Tarnyba tokių funkcijų nevykdo. Planinis konvojus konvojuoja asmenis bendrąja tvarka; jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės išskirtinės sąlygos, paminėtos institucijos priima sprendimus, atsižvelgdamos į Konvojavimo taisyklių 216 punktą, kuriame nustatyta, kad konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių neplaninis konvojus.
6. Pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečiai kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą), kada jį konvojavo Tarnybos pareigūnai, skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, įvardydamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių, taigi, neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Vilniaus apygardos administracinis teismo praktika (administracinė byla Nr. I-1950-580/2013), laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais, pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis), taigi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tarnyboje tokių aplinkybių iki šiol neužfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir erdvėje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kažkaip būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Taigi, nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sąlygos, nustatytos CK 6. 271 straipsnyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas stengiasi pozicionuoti save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
III
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės Lietuvos valstybės atstovės, t. y. Tarnybos, atsiliepimu, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame, be kita ko, nurodė: pareiškėjas Tarnyba pateikia melagingus teiginius; jis buvo gabenamas automobiliu-furgonu, kuriame įrengtos 3 atskiros patalpos, į jas sodindavo po 11–12 asmenų su daiktais, todėl trūko vietos, tekdavo važiuoti stovint; ant bylos voko nebuvo klijuojami jokie medicininio personalo lydraščiai, tačiau konvojau pareigūnai matė jo neįgalumą, kad nepaeidavo ir negalėdavo įlipti, tačiau tai jiems buvo nė motais; autobusiukuose konvojavimas vyksta ne taip seniai (b. l. 85–86).
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjas G. R. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas R. B. (2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 47V-3 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 95)), remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsiliepimo į atsiliepimą motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais, pareiškėjas G. R. buvo konvojuojamas: 2014 m. vasario 4 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 13–15)); 2014 m. birželio 10 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 16–18)); 2014 m. spalio 21 d. iš Alytaus PN į LAVL (žiniaraščio kopija b. l. 19–21)); 2014 m. spalio 28 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 22–24)); 2015 m. balandžio 14 d. iš Alytaus PN į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) (žiniaraščio kopija b. l. 25–27)); 2015 m. balandžio 21 d. iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 28–30)); 2015 m. liepos 28 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 31–33)); 2015 m. rugsėjo 1 d. iš Alytaus PN į LAVL (žiniaraščio kopija b. l. 34–36)); 2015 m. rugsėjo 8 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 37–39)); 2015 m. lapkričio 24 d. iš Alytaus PN į LAVL (žiniaraščio kopija b. l. 40–42)); 2015 m. gruodžio 1 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 43–45)) (žr. ir areštuotojo judėjimo registracijos duomenis (b. l. 3)).
2. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco Eurocargo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 70, 67, 48, 57, 64), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 71, 68, 49, 58, 65)).
3. Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiajame automobilyje „VW Crafter 50“ įrengta: 4 kameros, bagažo skyrius, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, oro kondicionierius, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 69)); specialiajame automobilyje „VW LT35“, be kita ko, įrengta: 4 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 66)); specialiajame automobilyje „Iveco Eurocargo“ įrengta, be kita ko: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 47)); specialiajame automobilyje „Mercedes-Benz 918“ įrengta, be kita ko: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 56)).
3. Remiantis pareiškėjo sveikatos istorijos kopija pareiškėjas: serga epilepsija nuo vaikystės, skundžiasi dažnais epilepsijos priepuoliais; jam operuota galva – pašalintas auglys; yra turėjęs dešinės kojos blauzdos lūžį, skundėsi skausmais epigastriume; 2015 m. balandžio 10 d. skundėsi juosmens skausmu, plintančiu į koją, lipant žemyn skaudėjo dešinį kelį (paskirti vaistai); be kita ko, 2015 m. balandžio 20 d., gegužės 13 d., birželio 16 d., birželio 19 d., liepos 16, liepos 17 d., rugsėjo 19 d., spalio 14 d., lapkričio 2 d., balandžio 5 ištiko epilepsijos (taip pat ir stiprūs) priepuoliai; 2015 m. balandžio 24 d. paskirti vaistai „Clonazepam“; 2015 m. balandžio 27 d. skundėsi kelio ir klubo sąnarių skausmu, nustatyta, kad yra artrozinių pakitimų, paskirtas tepalas „Diclac“; 2015 m. gegužės 4 d. skundėsi deš. klubo ir kelio sąnarių skausmais vaikštant, nurodyta, kad yra kelio sąnario artrozė I?–II?, taip pat pakitimų deš. klubo sąnaryje; 2015 m. gegužės 12 d., gegužės 18 d. skundėsi miego sutrikimais; 2015 m. gegužės 25 d. skaudėjo deš. kelio sąnarį ir deš. klubą; 2015 m. birželio 2 d. skundėsi deš. klubo ir kelio skausmais, 2015 m. birželio 5 d. – nemiga, tuo, kad negali atsisėsti dėl deš. klubo ir kelio skausmo, vaikščiojo su ramentais; 2015 m. birželio 9 d. skundėsi nemiga; 2015 m. birželio 16 d. dėl k. kojos parezės po 2015 m. gegužės mėn. ištikusių epilepsijos priepuolių vaikščiojo su ramentais; 2015 m. birželio 26 d., liepos 10 d. skundėsi blogu miegu, pastoviai vartoja vaistus, be kita ko, „Depakine“, karbamazepiną; 2015 m. liepos 19 d. – 2015 m. liepos 20 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (pervežtas iš LAVL), 2015 m. liepos 17 d. – 2015 m. liepos 28 d. – LAVL dėl epileptinės būklės, nurodymas gydymui – tęsti pastoviai vaistų vartojimą („Depakine“, „Clonazepam“, karbamazepino); 2015 m. rugpjūčio mėn. ir vėliau skundėsi skausmais bambos srityje, buvo skiriami vaistai, skausmais epigastriume, 2016 m. sausio 20 d. paskirta dieta dėl lėtinio gastrito ir erozinės gastropatijos; 2015 m. rugpjūčio 31 d. skundėsi nerimu; 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2015 m. rugsėjo 8 d. gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje; 2015 m. spalio 6 d. diagnozuota radikulalgija; 2016 m. vasario 4 d., vasario 23 d., kovo 29 d. norėjo būti pertestuotas NDNT, nors turi neįgalumo grupę, tačiau nori sunkesnės, pasikeitus būklei; 2016 m. balandžio 4 d. nustatyta, kad būtina neurologo konsultacija, pareiškėjas bus siunčiamas į NDNT; 2016 m. balandžio 7 d. simuliavo epilepsijos priepuolį, tikslas – raminamųjų injekcija; 2016 m. balandžio 27 d. konsultavo II lygio neurologas, 2016 m. balandžio 28 d. užpildytas klausimynas siuntimui į NDNT (Prijungta administracinė byla Nr. I-7593-142/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02473-2016-5) (b. l. 10–41)).
4. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. išdavė pareiškėjui darbingumo lygio pažymą, DL-1 Nr. 0941243, galiojančią iki 2035 m. sausio 23 d., pagal kurią pareiškėjas yra iš dalies darbingas, netektas darbingumas – 55 proc. dėl ligos / būklės, atsiradusios nuo vaikystės (dėl išplitusios (generalizuotos) idiopatinės epilepsijos ir epilepsinių sindromų (ligos kodas – G40.3)) (Prijungta administracinė byla Nr. I-7593-142/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02473-2016-5) (b. l. 36)).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. R. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už konvojavimą žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog, esą, jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., be to, su juo buvo netinkamai elgiamasi konvojavimo metu.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.
3. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis visais atvejais buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.
3.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Pareiškėjas G. R. buvo konvojuojamas: 2014 m. vasario 4 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 13–15)); 2014 m. birželio 10 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 16–18)); 2014 m. spalio 21 d. iš Alytaus PN į LAVL (žiniaraščio kopija b. l. 19–21)); 2014 m. spalio 28 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 22–24)); 2015 m. balandžio 14 d. iš Alytaus PN į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) (žiniaraščio kopija b. l. 25–27)); 2015 m. balandžio 21 d. iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 28–30)); 2015 m. liepos 28 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 31–33)); 2015 m. rugsėjo 1 d. iš Alytaus PN į LAVL (žiniaraščio kopija b. l. 34–36)); 2015 m. rugsėjo 8 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 37–39)); 2015 m. lapkričio 24 d. iš Alytaus PN į LAVL (žiniaraščio kopija b. l. 40–42)); 2015 m. gruodžio 1 d. iš LAVL į Alytaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 43–45)) (žr. ir areštuotojo judėjimo registracijos duomenis (b. l. 3)). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco Eurocargo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 70, 67, 48, 57, 64), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 71, 68, 49, 58, 65)). Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiajame automobilyje „VW Crafter 50“ įrengta: 4 kameros, bagažo skyrius, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, oro kondicionierius, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 69)); specialiajame automobilyje „VW LT35“, be kita ko, įrengta: 4 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 66)); specialiajame automobilyje „Iveco Eurocargo“ įrengta, be kita ko: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 47)); specialiajame automobilyje „Mercedes-Benz 918“ įrengta, be kita ko: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai (schema (b. l. 56)). Pažymėtina, kad minėtuose automobiliuose yra tinkama ventiliacija (b. l. 50, 53-55, 61-62, 74-75), dirbtinė apšvieta (b. l. 46, 51-52, 59-60, 72-73). Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.
Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.
Nors pareiškėjas nurodo, kad su juo netinkamai elgėsi Tarnybos pareigūnai, tačiau tokių faktų šioje administracinėje byloje nėra nustatyta.
3.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo G. R. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Teismo išnagrinėtuose medicininiuose dokumentuose (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3, 4 punktus) pateikti duomenys neįrodo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nulemti Tarnybos, jos pareigūnų veiksmų – priešingai nustatyta, kad pareiškėjas epilepsija serga nuo vaikystės. Be to, Tarnyba privalėjo vykdyti gydytojų įrašus, kad pareiškėjas gali būti konvojuojamas (žr. prijungtos bylos Nr. I-7593-142/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02473-2016-5), b. l. 106, 113, 122, 131, 133). Darytina išvada, kad pareiškėjo G. R. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.