Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–9), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 15 kartų nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) buvo konvojuojamas jį žeminant ir kankinant. Konvojavimui skirtas transportas buvo skardinis, vasarą būdavo karšta, trūkdavo oro, svaigdavo galva, o žiemą – šalta. Vienu metu buvo konvojuojama per daug asmenų, būdavo ankšta, išlipus būdavo sunku stovėti su ramentais (pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), negali greitai vaikščioti su ramentais). Pareiškėjas negalėjo pats įlipti į konvojaus transportą, nes jis nepritaikytas konvojuoti asmenis su judėjimo negalia; kartais pareiškėjas būdavo įstumiamas į konvojavimo transportą, dėl to patirdavo skausmą. Pareigūnai žemindavo, į žodinius skundus nekreipdavo dėmesio, pasiskundęs raštu buvo įspėtas, kad gali blogai baigtis. Pareiškėjas teigė visų konvojavimų metu patyręs skausmą, pažeminimą, atvirą kankinimą, pareiškėjui dažnai pasireiškia (duomenys neskelbtini) priepuoliai, sutrikęs miegas, nepasitikėjimas kitais, tapo uždaru. Pareiškėjas taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 85–86), kuriame nurodė, kad Tarnyba pateikė melagingus teiginius; jis buvo gabenamas automobiliu-furgonu, kuriame įrengtos 3 atskiros patalpos, į jas sodindavo po 11–12 asmenų su daiktais, todėl trūko vietos, tekdavo važiuoti stovint; ant bylos voko nebuvo klijuojami jokie medicininio personalo lydraščiai, tačiau konvojaus pareigūnai matė jo neįgalumą, konvojavimas autobusiukais vyksta neseniai.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 9–12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tarnybos tarnybinis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas ir eksploatuojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Transporto priemonėse atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 146.4 punkto reikalavimams; nenustatyta, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Pareiškėjas buvo konvojuotas 11 kartų planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius, naudoti specialieji automobiliai: vienaukščiai mažieji autobusai „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunkieji automobiliai-furgonai, turintys uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms vežti, „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienaukštis specialiosios paskirties autobusas „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus. Pažymėjo, kad pagal Konvojavimo taisykles konvojavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo ne tik Tarnyba, bet ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos, kitos kompetentingos institucijos. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Tarnyba neturi duomenų dėl pareiškėjo nusiskundimų apie netinkamas konvojavimo sąlygas, tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai yra pareiškėjo subjektyvios prielaidos ir nuomonė. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių reikalavimais, ant konvojuojamojo asmens bylos pažymos turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: pažymima, ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, nurodomas konvojavimo pobūdis bei režimas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kokius galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) patyrė, skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus. Pareiškėjas neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginių nepagrindė. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 101–109) pareiškėjo G. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, remdamasis pareiškėjo sveikatos istorija, nustatė, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) nuo vaikystės, skundžiasi dažnais (duomenys neskelbtini) priepuoliais; jam operuota galva – (duomenys neskelbtini); yra turėjęs dešinės kojos blauzdos lūžį, skundėsi skausmais epigastriume; laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. buvo nuolat konsultuojamas įvairių sričių gydytojų, gydomas LAVL, vaikščiojo ramentų pagalba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. išdavė pareiškėjui darbingumo lygio pažymą, DL-1 Nr. 0941243, galiojančią iki 2035 m. sausio 23 d., pagal kurią pareiškėjas yra iš dalies darbingas, netektas darbingumas – 55 proc. dėl ligos / būklės, atsiradusios nuo vaikystės.Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Teismas nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas: 2014 m. vasario 4 d. iš LAVL į Alytaus PN, 2014 m. birželio 10 d. iš LAVL į Alytaus PN, 2014 m. spalio 21 d. iš Alytaus PN į LAVL, 2014 m. spalio 28 d. iš LAVL į Alytaus PN, 2015 m. balandžio 14 d. iš Alytaus PN į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2015 m. balandžio 21 d. iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN, 2015 m. liepos 28 d. iš LAVL į Alytaus PN, 2015 m. rugsėjo 1 d. iš Alytaus PN į LAVL, 2015 m. rugsėjo 8 d. iš LAVL į Alytaus PN, 2015 m. lapkričio 24 d. iš Alytaus PN į LAVL, 2015 m. gruodžio 1 d. iš LAVL į Alytaus PN. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiuo specialiuoju transportu: „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco Eurocargo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Atego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus. Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiajame automobilyje ,,VW Crafter 50“ įrengta: 4 kameros, bagažo skyrius, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, oro kondicionierius, evakuacinis liukas, langai; specialiajame automobilyje „VW LT35“ įrengta: 4 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai; specialiajame automobilyje „Iveco Eurocargo“ įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, specialiajame automobilyje „Mercedes-Benz 918“ įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai. Teismas konstatavo, kad minėtuose automobiliuose yra tinkama ventiliacija, dirbtinė apšvieta. Teismas sprendė, kad su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas pabrėžė, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, todėl teismas sprendė, kad konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, negalima. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas įrodinėja, jog jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Todėl teismas sprendė, kad Tarnyba negalėjo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų. Teismas šiuo aspektu rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog su juo netinkamai elgėsi Tarnybos pareigūnai, tačiau tokių faktų šioje administracinėje byloje nėra nustatyta. Pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentuose konvojuojamojo G. R. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Pareiškėjas šiuo aspektu nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.Teismas konstatavo, kad Tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovui, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Medicininiuose dokumentuose pateikti duomenys neįrodo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nulemti Tarnybos, jos pareigūnų veiksmų, nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) serga nuo vaikystės. Tarnyba privalėjo vykdyti gydytojų įrašus, kad pareiškėjas gali būti konvojuojamas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo G. R. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas G. R. padavė apeliacinį skundą (b. l. 115–116), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, priteisti neturtinę žalą.Pareiškėjas nurodo, kad būdamas neįgalus iš tikrųjų patyrė didžiulius nepatogumus, fizinį skausmą, pažeminimą, kuomet buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis. Vykstant iš vienos pataisos įstaigos į kitą tekdavo pasiimti visus savo daiktus, netgi tuos, kurie dėl svorio perviršio būdavo saugomi sandėlyje, o daiktams Tarnybos transporto priemonėse vietos nėra. Vasaros metu konvojavimo automobiliuose trūksta oro, būdavo silpna, tačiau į tai nebūdavo kreipiama dėmesio, su nuteistaisiais buvo elgiamasi nežmoniškai. Tarnyba pripažino, kad leistina vežtis ne mažiau kaip 30 kg, tačiau konvojuojamieji vežasi ir daugiau daiktų, todėl žmonėms neužtenka vietos. Pareigūnai į nusiskundimus nereaguoja.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba (b. l. 119) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai priteikė materialinės teisės norma, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos teisės aktų reikalavimus atitinkančių konvojavimo sąlygų neužtikrinimu 2014–2015 metais, atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojuojant nenustatyti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės aiškinimu ir taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 13–75), kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl kondicionavimo ir šildymo sistemų. Atsakovo pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad specialiojo transporto būklė Tarnybos pareigūnų buvo tikrinama, pastabų nėra (pvz., b. l. 44). Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, saugumu, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pareiškėjo skunde nurodytas bendro pobūdžio teiginys, kad trūkdavo vietos, yra nepagrįstas, nes pagal administracinėje byloje pateiktus kelionės žiniaraščius bei su jais susijusius dokumentus pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, tuo metu vykusių specialiaisiais automobiliais, skaičius neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad Tarnybos specialiajame transporte buvo įrengtos vietos ir konvojuojamųjų asmenų bagažui pervežti (b. l. 56, 69).Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad Tarnybos pareigūnai ginčui reikšmingu laikotarpiu būtų netinkamai vykdę pareiškėjo konvojavimą. Nenustačius Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.