Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2012 m. liepos 11 d. bausmę atliko.

2. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas: paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, išlaikant įpareigojimus būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 95 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose. Bausmę atliko 2014 m. balandžio 3 d.

3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnį ir 215 straipsnį (14 epizodų), paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2015 m. gegužės 15 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

5. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), paskiriant 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 164 straipsnį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 9 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2020 m. gruodžio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkto ir 81 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato mokesčių mokėtojo pareigą tinkamai, tiksliai ir laiku įvykdyti mokestinę prievolę. Veikdamas šiose pareigose, jis, būdamas mokus, t. y. turėdamas galimybę sumokėti mokesčius po to, kai jam valstybės įgaliota institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) – 2023 m. balandžio 19 d. Priminimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įteiktas paskelbiant jį viešai 2023 m. birželio 7 d., priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, deklaruotus pagal jo paties pateiktas deklaracijas, kurių mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, iki nustatytos dienos, tai yra 2023 m. birželio 27 d., šių mokesčių nesumokėjo. Tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu VMI pateiktė deklaracijas už 2020 m. balandžio mėn. – 2023 m. kovo mėn. laikotarpį:

1. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio iki gruodžio mėnesio, 2021 m. gruodžio mėnesio, 2022 m. nuo vasario iki gruodžio mėnesio, 2023 m. nuo sausio iki kovo mėnesio;

2. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas už 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesius, 2022 m. gruodžio mėnesį, 2023 m. sausio–vasario mėnesius;

ir pagal minėtas deklaracijas G. K. privalėdamas sumokėti į valstybės biudžetą: 62 049,58 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 368,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 56 Eur aplinkos teršimo mokesčio (ATM), iš viso – 62 473,77 Eur, t. y. sumą, viršijančią 900 MGL ribą, būdamas mokus ir informuotas apie pareigą sumokėti, šios sumos nesumokėjo.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. K. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio iki 2023 m. rugsėjo mėn. papildomai pateikė šias deklaracijas:

1. PVM deklaracijas už 2023 m. balandžio–rugsėjo mėnesius;

2. GPM deklaracijas už 2023 m. gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius;

ir pagal minėtas deklaracijas privalėjo papildomai sumokėti 29 248,95 Eur pridėtinės vertės mokesčio (bendra nesumokėta PVM suma išaugo iki 91 298,53 Eur), 33,03 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (bendra suma padidėjo iki 401,22 Eur), 2 034 Eur pelno mokesčio (PLN), iš viso privalėdamas sumokėti bendrą mokesčių sumą sudarančią 93 789,75 Eur, nepaisant to, kad VMI 2023 m. spalio 20 d. pakartotiniu Priminimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įteiktas paskelbiant jį viešai 2023 m. gruodžio 4 d., dar kartą priminė apie pareigą sumokėti nurodytą mokesčių sumą į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, per nustatytą dvidešimties dienų terminą, tai yra iki 2023 m. gruodžio 24 dienos, būdamas mokus, t. y. turėdamas galimybę sumokėti, šių mokesčių, viršijančių 900 MGL ribą, tai yra 93 789,75 Eur, G. K. nesumokėjo.

2. Kaltinamasis G. K. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo kaltinime nurodytos sumos mokesčių. Kaltinamasis G. K. patvirtino, kad ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Įmonė vertėsi maišų didmenine prekyba, prekes importavo iš Indijos. Kaltinamasis neneigia, kad įmonė nebuvo sumokėjusi kaltinime nurodytų mokesčių, tačiau tai sieja su Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmais, kurie, pasak jo, pakenkė įmonės reputacijai, dėl ko prarasta dalis klientų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jo teigimu, tai turėjo tiesioginę įtaką įmonės mokumui ir jos gebėjimui atsiskaityti su valstybės biudžetu. Kaltinamasis pripažino, kad pateiktose deklaracijose nurodyti mokėtini mokesčiai jam yra žinomi ir dėl jų dydžio jis pretenzijų neturi. Duodamas parodymus, jis pažymėjo, kad mokesčių nemokėjo sąmoningai, kaip protestą prieš VMI veiksmus. Tvirtino, jog dalį mokesčių (pvz., „Sodrai“) įmonė visgi mokėjo, tačiau VMI esą „kišosi į verslą“, dėl ko nutrūko verslo plėtra užsienyje. Anot kaltinamojo, nuo 2018–2019 m. VMI veiksmai sukėlė finansinius sunkumus, dėl kurių dalis mokestinių įsipareigojimų tapo neįgyvendinama. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla, nors jo manymu bendrovės veikla dar buvo pelninga. Vėliau, jau paskyrus bankroto administratorių, kaltinamasis siūlė prekes realizuoti su administratoriumi, tačiau, jo teigimu, nebuvo įtrauktas į sprendimų priėmimą ir neteko prieigos prie įmonės sąskaitų. Jis patvirtino, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, mokėjimo pavedimus vykdydavo tik jis pats, o buhalterė tik pateikdavo informaciją apie sumas. Nurodė, jog sąmoningai nesiėmė veiksmų mokesčiams mokėti, nors žinojo apie pareigą. „Mano VMI“ paskyra nesinaudojo, pranešimų neskaitė. Jo sprendimai, susiję su mokesčių nemokėjimu, buvo sąlygoti VMI veiksmų, kuriuos vertino kaip žalingus įmonės verslui. Kaltinamojo vertinimu, realių galimybių sumokėti kaltinime nurodytus mokesčius nebuvo, nes visos įmonės pajamos buvo nukreipiamos į prekių įsigijimą iš užsienio tiekėjų, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą. Jis teigė, kad buhalteriškai lėšos galėjo būti apskaitytos kaip įmonės turtas, tačiau faktiškai jos buvo investuotos į prekių apyvartą ar pervestos tiekėjams. Pasak kaltinamojo, verslas reikalavo nuolatinių investicijų į produkciją, todėl laisvų lėšų, skirtų mokesčiams, įmonėje nebuvo.

3. Išvada dėl G. K. kaltės dėl mokesčių nesumokėjimo (BK 219 straipsnio 2 dalis) be kaltinamojo parodymų grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu apie galimai nusikalstamą veiką nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), nuo 2017 m. lapkričio 16 d. vadovu ir 100 procentų akcijų paketo valdytoju yra G. K., o apskaitą nuo 2014 m. balandžio 25 d. tvarko I. R.. Pranešime nurodoma, kad:

4.1. 2024 m. kovo 5 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka pagal pateiktas mokesčių deklaracijas (mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracija (FR0521), mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM313), metinė pelno mokesčio deklaracija (PLN204), pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (FR0600)) susidarė nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 26 d., sudaro 116 845,20 Eur, iš jų:

– 56,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (ATM), 4,50 Eur ATM delspinigių;

– 327,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 29,52 Eur GPM delspinigių;

– 2034,00 Eur pelno mokesčio (toliau – PLN), 112,56 Eur PLN delspinigių;

– 105 933,53 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 8347,90 Eur PVM delspinigių.

4.2. Apie pareigą sumokėti mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. spalio 20 d. priminimais, kurie buvo siųsti Bendrovės buveinės adresu bei per Mano VMI sistemą, o nepavykus įteikti – paskelbti viešai. Po priminimų, t. y. iki 2023 m. gruodžio 24 d., įmonė 93 789,75 Eur įsiskolinimo VMI nesumokėjo.

4.3. VMI prie FM 2024 m. kovo 5 d. duomenimis Bendrovė Lietuvoje registruotų sąskaitų neturi. Nuo 2021 m. balandžio 9 d. Bendrovė įplaukas gaudavo ir atsiskaitymus vykdė per sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Wise Europe SA (buvusi TransferWise Ltd), taip sumažindama VMI prie FM galimybes priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Taip pat pažymima, kad G. K. yra ir (duomenys neskelbtini) Trading Ltd, kodas Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini), vadovas. Šis juridinis asmuo Jungtinėje Karalystėje registruotas 2020 m. birželio 3 d., veikla – nespecializuota didmeninė prekyba.

4.4. Pagal VMI operatyvinių patikrinimų metu surinktą informaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. vykdė pervedimus (duomenys neskelbtini) Trading Ltd:

– iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 10 000,00 Eur;

– iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 691,96 Eur.

4.5. Operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija patvirtina, jog iš Bendrovės sąskaitų buvo vykdomi pervedimai Bendrovės vadovui:

– iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 8 d. pervesta 1 400,00 Eur;

– iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 17 d. pervesta 11 277,84 Eur;

– nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. spalio 22 d. – pervesta 38 510,28 Eur.

4.6. Bendrovės vadovas didžiąją dalį pagal avansines apyskaitas gautų ir ūkio reikmėms nepanaudotų lėšų įnešinėjo į Bendrovės kasą. Bendrovės kasos likutis:

– 2022 m. sausio 31 d. sudarė 37 597,38 Eur;

– 2022 m. gegužės 1 d. – 46 865,68 Eur;

– 2023 m. balandžio 30 d. – 100 345,31 Eur;

– 2023 m. spalio 31 d. – 133 749,11 Eur.

4.7. VMI prie FM 2022 m. kovo 8 d., 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. buvo surašytos operatyvaus patikrinimo pažymos, kuriose siūlyta kasos likutį panaudoti mokestinės nepriemokos padengimui, tačiau Bendrovė, atlikdama pervedimus į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ženkliai mokestinės nepriemokos nesumažino.

4.8. VMI 2023 m. gruodžio 19 d. raštu taip pat informavo jos naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priverstinio išieškojimo veiksmus vykdantį antstolį V. Z. apie Bendrovės lėšas kasoje. Antstolis V. Z. 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu informavo, kad vykdant vykdomuosius dokumentus periodiškai tikrinama skolininko turtinė padėtis: Bendrovė sąskaitų kredito įstaigose neturi, neturi kito realizuotino ir likvidaus turto, į kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, būtų galima nukreipti išieškojimą.

4.9. VMI Bendrovei 2022–2023 metais per Mano VMI sistemą pateikė ir registruotais laiškais Bendrovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini), Kaunas) išsiuntė Priminimą 1, Priminimą 2 ir Priminimą 3, kuriuose nurodyta, kad nesumokėjus mokesčių, atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį. Su Priminimu 1 per Mano VMI susipažino Bendrovės atstovė I. R.. Kadangi registruotais laiškais siųstų priminimų įteikti nepavyko, VMI interneto svetainėje viešai buvo paskelbti pranešimai, kuriuose Bendrovei per nustatytą terminą buvo pasiūlyta atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti minėtų dokumentų.

5. VMI 2023 m. balandžio 19 d. Priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuota apie pareigą sumokėti 66 889,92 Eur mokesčių (suma be delspinigių – 62 473,77 Eur). Priminime nurodyta, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti mokesčius kilo pagal jos pateiktas deklaracijas:

5.1. 2023 m. vasario 15 d. aplinkos teršimo mokesčio (ATM) deklaraciją, pagal kurią apskaičiuota nesumokėta prievolės suma – 56 Eur;

5.2. 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 16 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. vasario 15 d. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, pagal kurias apskaičiuota nesumokėta prievolių suma – 368,19 Eur;

5.3. 2020 m. spalio 26 d., 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2022 m. liepos 25 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 25 d., 2020 m. balandžio 27 d., 2022 m. lapkričio 25 d., 2022 m. gruodžio 27 d., 2020 m. birželio 25 d., 2020 m. gegužės 25 d., 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. sausio 25 d., 2023 m. kovo 27 d., 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. vasario 25 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. kovo 25 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugsėjo 25 d. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas, pagal kurias apskaičiuota nesumokėta prievolių suma – 62 049,58 Eur (1 t., b. l. 178–179).

6. Lietuvos pašto duomenys patvirtina, kad aptariamas Priminimas (2023 m. balandžio 19 d. Priminimas 2) 2023 m. balandžio 24 d. buvo registruota siunta išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. K. bendrovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini), Kaunas) (1 t., b. l. 188). VMI rašte pateikiama informacija, kad 2023 m. birželio 1 d. laiškas buvo grąžintas siuntėjui – VMI. Išrašai iš duomenų bazės patvirtina, kad tuomet pranešimas apie galimybę atsiimti dokumentą buvo paskelbtas viešai 2023 m. birželio 7 d.

7. VMI prie FM 2023 m. spalio 20 d. Priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuota apie pareigą sumokėti 101 173,40 Eur mokesčių (suma be delspinigių – 93 789,75 Eur) (1 t., b. l. 181-183). Priminime nurodyta, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti mokesčius kilo pagal jos pateiktas deklaracijas:

7.1. 2023 m. vasario 15 d. aplinkos teršimo mokesčio (ATM) deklaraciją, pagal kurią apskaičiuota nesumokėta prievolės suma – 56 Eur;

7.2. 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. gegužės 15 d. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, pagal kurias apskaičiuota nesumokėta prievolių suma – 401,22 Eur;

7.3. 2023 m. birželio 15 d. pelno mokesčio (PLN) deklaraciją, pagal kurią apskaičiuota nesumokėta prievolės suma – 2 034 Eur;

7.4. 2020 m. spalio 26 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. liepos 25 d., 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. vasario 25 d., 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. gegužės 25 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2023 m. balandžio 25 d., 2022 m. spalio 25 d., 2022 m. lapkričio 25 d., 2022 m. gruodžio 27 d., 2023 m. sausio 25 d., 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. sausio 25 d., 2022 m. kovo 25 d., 2023 m. vasario 27 d., 2022 m. liepos 25 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 26 d., 2023 m. liepos 25 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas, pagal kurias apskaičiuota nesumokėta prievolių suma – 91 298,53 Eur.

8. Lietuvos pašto duomenys patvirtina, kad priminimas 2023 m. spalio 24 d. buvo registruota siunta išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. K. Bendrovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 189). VMI rašte nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 1 d. laiškas buvo grąžintas siuntėjui, o 2023 m. gruodžio 4 d. pranešimas apie galimybę atsiimti dokumentą paskelbtas viešai. Kad priminimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųsti ir per Mano VMI sistemą 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. spalio 21 d., patvirtina išrašas iš duomenų bazės (2 t., b. l. 2–3). VMI rašte nurodoma, kad priminimai nebuvo perskaityti. Taip pat pažymima, kad priminimai buvo siųsti 2023 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

9. Iš VMI pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų ir VMI duomenų apie pateiktas deklaracijas matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu pateikė VMI deklaracijas už 2020 m. balandžio mėn. – 2023 m. rugsėjo mėn. laikotarpį: PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio iki gruodžio mėnesio, 2021 m. gruodžio mėnesio, 2022 m. nuo vasario iki gruodžio mėnesio, 2023 m. nuo sausio iki kovo mėnesio, už 2023 m. balandžio–rugsėjo mėnesius; GPM deklaracijas už 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesius, 2022 m. gruodžio mėnesį, 2023 m. sausio–vasario mėnesius, 2023 m. gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius; 2023 m. vasario 15 d. ATM deklaraciją, 2023 m. birželio 15 d. PLN deklaraciją, pagal kurias buvo priskaičiuota Valstybės biudžetui nesumokėta mokesčių suma - 93 789,75 Eur (4 t., b. l. 4-81).

10. 2024 m. kovo 27 d. dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiajam specialistui (toliau – specialistas) V. G., apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, specialistas pateikė išvadą:

10.1. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 27 d. kasoje ir banko sąskaitoje turėtų piniginių lėšų suma sudarė 119 140,73 Eur:

- piniginių lėšų likutis 2023 m. birželio 7 d. banko sąskaitoje – 5 577,63 Eur;

- piniginių lėšų likutis 2023 m. birželio 7 d. kasoje – 106 936,11 Eur;

- gautos piniginių lėšų įplaukos banko sąskaitoje 2023 m. birželio 7 d.–2023 m. birželio 27 d. laikotarpiu – 6 626,99 Eur.

10.2. Jei visos 2023 m. birželio 7 d.–2023 m. birželio 27 d. laikotarpiu Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turėtos piniginės lėšos (119 140,73 Eur) būtų buvusios panaudotos įsiskolinimui Valstybinei mokesčių inspekcijai padengti, šiomis lėšomis Bendrovė būtų galėjusi visiškai sumokėti priminime nurodytą susidariusio įsiskolinimo 62 473,77 Eur sumą (2 t., b. l. 151–155).

11. 2024 m. birželio 26 d. dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės I. R. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus (2 t., b. l. 166), apžiūroje dalyvavęs specialistas V. G. pateikė išvadą:

11.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. kasoje, banko sąskaitoje ir pas atskaitingus asmenis turėtų piniginių lėšų suma buvo iš viso 159 612,33 Eur:

- piniginių lėšų likutis 2023 m. gruodžio 4 d. banko sąskaitoje – 779,76 Eur;

- piniginių lėšų likutis 2023 m. gruodžio 4 d. kasoje – 141 406,17 Eur;

- gautos piniginių lėšų įplaukos banko sąskaitoje 2023 m. gruodžio 4 d.–2023 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu – 17 426,40 Eur.

11.2. Jei 2023 m. gruodžio 4 d.–2023 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos piniginės lėšos (iš viso 159 612,33 Eur) būtų buvusios panaudotos įsiskolinimui Valstybinei mokesčių inspekcijai padengti, šiomis lėšomis Bendrovė būtų galėjusi visiškai sumokėti priminime nurodytą susidariusio įsiskolinimo 93 789,75 Eur sumą (2 t., b. l. 177–179).

12. Iš VMI 2023 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 4 d. VMI atlikto operatyvinio patikrinimo pažymos matyti, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai VMI prie FM pradėti nuo 2021 m. gegužės 4 d. priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų):

12.1. 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

12.2. 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

12.3. 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

12.4. 2022 m. kovo 15 d. priimant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto;

12.5. Priimant 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje.

13. Iš VMI 2023 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 4 d. VMI atlikto operatyvinio patikrinimo pažymos matyti nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. VMI priverstinai neišieškojo mokesčių nepriemokos visiškai (išieškota suma 0,00 Eur). Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kasos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį matyti, jog laikotarpio pradžioje kasos likutis buvo 100 345,31 Eur, o per minėtą laikotarpį gauta 33 403,80 Eur pajamų (pagal vadovui išrašytus kasos pajamų orderius), patirta 0,00 Eur išlaidų. Laikotarpio pabaigoje kasos likutis sudarė 133 749,11 Eur.

14. Iš I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad nuo 2014 m. balandžio 30 d., pagal apskaitos paslaugų sutartį, ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą – suvesdavo pateiktus dokumentus ir apskaičiuodavo mokesčius. Dokumentus jai pateikdavo G. K., tačiau nereguliariai, todėl deklaracijos buvo teikiamos tik pagal faktiškai gautus dokumentus. I. R. kiekvieną mėnesį primindavo G. K. apie pareigą mokėti mokesčius, tačiau šis dažniausiai mokesčių nemokėdavo. Buvo sudaryta mokesčių atidėjimo sutartis su VMI, pagal kurią iš pradžių mokėjimai buvo vykdomi, vėliau – nutraukti. Ji nurodė, kad nuolat primindavo direktoriui apie mokestines prievoles. Tiek I. R., tiek G. K. turėjo galimybę prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mano VMI paskyros. I. R. gaudavo pranešimus iš VMI elektroniniu paštu ir darė išvadą, kad tokius pranešimus gaudavo ir G. K.. Ji patvirtino, kad pirmąjį priminimą atidarė Mano VMI sistemoje, o du vėlesnius – ne. I. R. taip pat nurodė, kad ir be priminimų žinojo apie mokesčių nemokėjimą ir nuolat apie tai informuodavo direktorių. Apie visi tris priminimus buvo sakiusi G. K., raginant jį sumokėti susidariusią nepriemoką. Pastarasis paaiškino, jog mokesčius sumokės tuomet, kai VMI su juo atsiskaitys už pateiktą pretenziją (3 t., b. l. 167–170).

15. 2024 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. K. faktiškai valdomo nekilnojamojo turto“ nurodoma, kad atlikus kontroliuojamų ir disponuojamų duomenų bazių patikrą, negauta duomenų, jog G. K. kaip fizinis asmuo, asmeninės nuosavybės teise, būtų įregistravęs nekilnojamąjį turtą, tačiau gauta duomenų apie jo faktiškai valdomą nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad G. K. nuo 2021 m. spalio 19 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Šiam nekilnojamajam turtui suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise, pagal 2022 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 96, nuo 2022 m. sausio 14 d. priklauso (duomenys neskelbtini) TRADING LTD. Pagal viešai prieinamą šaltinį https://www.gov.uk/, kuriame pateikiami duomenys apie Jungtinėje Karalystėje registruotus juridinius asmenis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) TRADING LTD, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), bendrovės direktorius nuo 2020 m. birželio 3 d. yra G. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas iki 2022 m. sausio 12 d. nuosavybės teise nuo 2018 m. sausio 29 d. priklausė A. Ž. (gimusiai (duomenys neskelbtini)). Pagal VRIS CDB duomenis nustatyta, kad A. Ž. (gimusi (duomenys neskelbtini)) yra G. K. sūnaus A. (gimusio (duomenys neskelbtini)) prosenelė bei buvusios G. K. sutuoktinės G. K. (gimusios (duomenys neskelbtini)) močiutė. 2022 m. sausio 12 d. A. Ž. šį nekilnojamąjį turtą pardavė (duomenys neskelbtini) TRADING LTD už 115 000 Eur (3 t., b. l. 1–3).

16. 2024 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gautų duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą“ nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. pradėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso (bankroto) procedūra. Paskirtas bankroto administratorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal gautus duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2024 m. liepos 1 d. buvo priimta nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. (3 t., b. l. 149).

17. 2024 m. gruodžio 17 d. gauti duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procedūrą vykdančios nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie piniginių lėšų pervedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) kreditorinę sąskaitą. Pateikiamame atsakyme nurodoma, kad iki 2024 m. gruodžio 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitinę sąskaitą pervesta 45 447,70 Eur. Numatoma išmokėti VMI apie 24 300,00 Eur (5 t. b. l. 57-58).

18. Pagal BK 219 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą būdamas mokus laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 900 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą juos sumokėti. BK 219 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius ir gali tai padaryti, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti.

19. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį kilti yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą mokėti mokesčius; 3) po priminimo įteikimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. nuo 2017 m. lapkričio 16 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir valdė 100 procentų šios bendrovės akcijų, t. y. buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas ir vadovas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas privalo organizuoti finansinės apskaitos tvarkymą ir užtikrinti, kad apskaitos dokumentai būtų tinkamai sudaromi bei saugomi, taip pat vykdyti įstatymų nustatytas prievoles mokesčių administratoriui. Taigi G. K. kaip bendrovės vadovas buvo asmeniškai atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos organizavimą, jos teisėtumą ir savalaikį mokesčių prievolių vykdymą. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikė mokesčių deklaracijas, kurių pagrindu susidarė 93 789,75 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Aplinkybės, kad deklaracijos buvo pateiktos ir kad jų pagrindu atsirado mokestinė prievolė, byloje nustatytos ir patvirtintos ištirtais įrodymais. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos deklaracijų kopijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos raštai, operatyvių patikrinimų metu surašytos pažymos bei I. R., tvarkiusios bendrovės finansinę apskaitą, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis G. K., kuris patvirtino, kad deklaracijos buvo teikiamos, o jų pagrindu susidarė nurodytas įsiskolinimas valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, mokesčių mokėtojo pateikta deklaracija laikoma jo apskaičiuota ir deklaruota mokesčių suma, kuri tampa vykdytina pareiga nepriklausomai nuo to, ar mokėtojas faktiškai sumoka deklaruotą mokestį. Todėl pateiktos deklaracijos šiuo atveju laikytinos tinkamu įrodymu, patvirtinančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką ir iš šios deklaruotos nepriemokos kylančią atsakomybę.

21. BK 219 straipsnio dispozicijoje mokesčio mokėtojo mokumas nėra tiesiogiai įvardintas kaip būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimą atsirasti, tačiau baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą galima tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius (LAT nutartis Nr. 2K-301/2013). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tiek 2024 m. balandžio 19 d., tiek 2024 m. spalio 20 d. priminimų surašymo bei jų įteikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki. Šią išvadą pagrindžia objektyvūs finansiniai duomenys. Kaip nustatyta iš VMI pateiktų duomenų bei dokumentų apžiūros protokolų, 2023 m. birželio 7 d. bendrovė turėjo 119 140,73 Eur (kasos ir sąskaitos likučiai), o 2023 m. gruodžio 4 d. – 159 612,33 Eur. Šios sumos ženkliai viršijo mokėtiną mokestinę prievolę, todėl darytina pagrįsta išvada, kad bendrovė buvo moki. Be to, bendrovės pateiktame 2022 m. balanse nurodyta, kad ji turėjo trumpalaikio turto už 425 124 Eur, iš jų 108 544 Eur piniginių lėšų, o 2023 m. spalio 31 d. turto vertė sudarė 444 132 Eur. Šie duomenys objektyviai patvirtina mokumą ir galimybę vykdyti mokestines prievoles.

22. Kad įmonė buvo pajėgi sumokėti įsiskolinimą be jau minėtų įrodymų pagrindžia ir VMI pateikti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal balansą už 2022 metus 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 429 231 Eur (ilgalaikis turtas – 4 107 Eur, kurį sudarė materialusis turtas (3 957 Eur) ir finansinis turtas (150 Eur); trumpalaikis turtas – 425 124 Eur, kurį sudarė atsargos (157 631 Eur), per vienus metus gautinos sumos (58 949 Eur), trumpalaikės investicijos (100 000 Eur) ir pinigai ir pinigų ekvivalentai (108 544 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 374 745 Eur (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 349 244 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 25 501 Eur) (5 t., b. l. 102). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės pelną sudarė 38 647 Eur. Operatyvinio tyrimo metu pateiktame preliminariame 2023 m. spalio 31 d. balanse UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė turinti 444 132,00 Eur vertės turto ir 387 777,00 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų. Preliminarioje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. gavo 236 669,00 Eur pajamų ir 1 869,00 Eur grynojo pelno. Taigi, šie duomenys patvirtina dokumentų apžiūros metu specialisto pateiktą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek po 2023 m. balandžio 19 d. priminimo, tiek po 2023 spalio 20 d. priminimo viešo paskelbimo, turėjo galimybę sumokėti kaltinime nurodytus mokesčius valstybės biudžetui. Akivaizdu, kad laikotarpiu, kai nebuvo mokami mokesčiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus tiekėjams, tarp jų ir užsienio subjektams, kas parodo bendrovės vadovo sąmoningą ignoravimą pareigos dengti mokestinį įsiskolinimą valstybės biudžetui.

23. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 1 d. buvo iškelta bankroto byla, savaime nepaneigia kaltinamojo tyčios vengti mokestinių prievolių vykdymo, nes byloje nustatyta, jog mokestinis įsiskolinimas, kuris sudaro daugiau kaip 93 % visų kreditorinių reikalavimų, atsirado būtent dėl sistemingo, sąmoningo vengimo atsiskaityti su valstybės biudžetu. Bankroto procesas šiuo atveju laikytinas kaltinamojo tyčinio mokesčių nemokėjimo valstybei pasekme, o ne savarankišku ar lemiamu veiksniu. Todėl ši aplinkybė neeliminuoja kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės.

24. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, turėdamas realias finansines galimybes atsiskaityti su valstybės biudžetu, sąmoningai vengė mokėti mokesčius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia, tai yra, būdamas atsakingas už mokesčių mokėjimą, aiškiai suvokė savo pareigą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai prievolei įvykdyti, nors turėjo pakankamas finansines galimybes. Kaltinamojo pasyvus elgesys, kai jis, disponuodamas pakankamais finansiniais ištekliais, nevykdo mokestinių prievolių, įrodo jo sąmoningą siekį išvengti pareigos mokėti mokesčius ir patvirtina tyčios buvimą.

25. Teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis G. K. mokesčių nemokėjo tyčia, papildomai patvirtina ir bylos duomenys, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. spalio 27 d. iki inkriminuojamo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2023 m. gruodžio 24 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal pateiktas deklaracijas, apskritai nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai ir operatyvaus patikrinimo pažymos patvirtina, kad nuo 2021 m. gegužės 4 d. buvo priimta eilė sprendimų dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepavyko priverstinai išieškoti mokesčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išieškota suma sudarė 0,00 Eur. Įmonės nesąžiningą elgesį ir siekį apsunkinti išieškojimą liudija ir tai, kad bendrovė neturėjo Lietuvoje registruotų banko sąskaitų – nuo 2021 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukas gaudavo ir atsiskaitymus vykdė per sąskaitą, esančią Wise Europe SA (buvusi TransferWise Ltd). Šios aplinkybės rodo sistemingą kaltinamojo elgesį, nukreiptą į tai, kad būtų išvengta mokestinių prievolių vykdymo ir apsunkintas mokestinės nepriemokos išieškojimas.

26. Kaltinamojo G. K. tyčinį vengimą mokėti mokesčius papildomai patvirtina ir tai, kad jis buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bet ir Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės NAKANA TRADING LTD vadovas. Nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai nevykdė mokestinių prievolių valstybės biudžetui, byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė reikšmingas lėšų perlaidas susijusiai bendrovei (duomenys neskelbtini) TRADING LTD: iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 10 000 Eur, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 691,96 Eur. Be to, nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų buvo vykdomi pervedimai ir pačiam G. K.: 2021 m. kovo 8 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1 400 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 17 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 11 277,84 Eur; laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. spalio 22 d. – 38 510,28 Eur. Tokie kaltinamojo veiksmai, kai lėšos buvo pervedamos susijusiai įmonei ir pačiam kaltinamajam asmeniškai, o ne skiriamos mokestinėms prievolėms vykdyti, akivaizdžiai rodo siekį apsunkinti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą ir patvirtina G. K. sąmoningą veikimą vengiant atsiskaityti su valstybės biudžetu.

27. Aplinkybę, kad kaltinamasis G. K. mokesčių valstybės biudžetui nemokėjo tyčia, papildomai patvirtina jo paties parodymai, iš kurių matyti, jog sprendimus nemokėti mokesčių jis grindė ne objektyviomis finansinėmis priežastimis, o savo nepasitenkinimu Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmais, kuriuos vertino kaip žalingus bendrovės verslui. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti buhalterės I. R. parodymai, iš kurių matyti, kad ji kiekvieną mėnesį primindavo G. K. apie pareigą mokėti mokesčius, tačiau kaltinamasis nurodydavo, jog mokesčius sumokės tik tada, kai Valstybinė mokesčių inspekcija atsiskaitys su juo už pateiktą pretenziją. Tokie kaltinamojo paaiškinimai atskleidžia, kad vengimas vykdyti mokestines prievoles buvo sąmoningas ir susijęs su jo asmeniniu sprendimu, o ne su objektyviomis aplinkybėmis.

28. Vertinant kaltinamajam inkriminuojamą aplinkybę dėl priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius tinkamo įteikimo, byloje nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai priminimus apie pareigą sumokėti mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė keliais iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų įteikimo būdų. 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. spalio 20 d. priminimai apie prievolę sumokėti mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti registruotu laišku bendrovės buveinės adresu. Nei pats direktorius G. K., nei kitas jo įgaliotas bendrovės atstovas siųstos korespondencijos iš pašto neatsiėmė. Be to, 2023 m. balandžio 19 d. priminimas buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 4 dalimi, dokumentai gali būti įteikiami ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Nepavykus priminimų įteikti kitais būdais, priminimai 2023 m. balandžio 24 d. bei 2023 m. spalio 20 d. buvo paskelbti viešai, vadovaujantis to paties įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 5 dalimi.

29. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje įtvirtinti dokumentų įteikimo būdai: tiesioginis įteikimas, siuntimas registruotu laišku, įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais bei viešas paskelbimas. Šis teisinis reguliavimas įpareigoja tiek valstybės institucijas, tiek fizinius ar juridinius asmenis tinkamai vykdyti dokumentų siuntimo ir gavimo tvarką. Tai reiškia, kad tiek deklaracijas priimanti institucija, tiek mokesčių mokėtojas turi veikti vadovaudamiesi teisės aktais, o jų nevykdymas negali būti pateisinamas. Todėl pareiga užtikrinti dokumentų atsiėmimą tenka pačiam mokesčių mokėtojui.

30. Kaip matyti iš bylos duomenų, priminimai kaltinamojo vadovaujamai bendrovei buvo siųsti keliais įstatyme nustatytais būdais. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį, kai dokumentai siunčiami registruotu laišku, jų įteikimo diena laikoma penkta darbo diena nuo korespondencijos perdavimo paštui dienos. Šiuo atveju kaltinamasis arba jo įgaliotas atstovas turėjo pareigą atsiimti siunčiamą korespondenciją. Kadangi šios pareigos G. K. sąmoningai nevykdė, dėl to kilusias pasekmes turi prisiimti pats. Atsisakymas atsiimti siunčiamą korespondenciją laikytinas sąmoningu veiksmu, nukreiptu į valstybinės institucijos siunčiamų priminimų ignoravimą. Nepaisant to, vadovaujantis mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pranešimai laikytini tinkamai įteiktais. Taigi abu priminimai buvo įteikti tinkamai – tiek išsiunčiant registruotu paštu įmonės buveinės adresu, tiek vėliau paskelbiant viešai.

31. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. nevykdė pareigos sumokėti pagal pateiktas deklaracijas paskaičiuotų mokesčių į valstybės biudžetą (pradžioje – 66 889,92 Eur sumos, o vėliau – 93 789,75 Eur), žinodamas, kad jam buvo tinkamai įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas apie pareigą įvykdyti mokestinę prievolę.

32. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytą tvarką, turėdamas pareigą nustatytu terminu sumokėti mokesčius, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2023 m. balandžio 19 d. Priminimu įteiktu paskelbiant jį viešai 2023 m. birželio 7 d., priminė apie pareigą sumokėti mokesčius – 62 473,77 Eur, t. y. sumą, viršijančią 900 MGL ribą, būdamas mokus ir informuotas apie pareigą sumokėti, šios sumos nesumokėjo. Be to, tęsdamas savo veiką, G. K. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio iki 2023 m. rugsėjo mėn. papildomai pateikė šias deklaracijas pagal kurias privalėjo papildomai sumokėti deklaruotus mokesčius (29 248,95 Eur PVM, 33,03 Eur GPM, 2 034 Eur PLN), iš viso privalėdamas sumokėti bendrą mokesčių sumą sudarančią 93 789,75 Eur, nepaisant to, kad VMI 2023 m. spalio 20 d. pakartotiniu Priminimu, įteiktu paskelbiant jį viešai 2023 m. gruodžio 4 d., dar kartą priminė apie pareigą sumokėti nurodytą mokesčių sumą į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, būdamas mokus, t. y. turėdamas galimybę sumokėti, šių mokesčių, viršijančių 900 MGL ribą, tai yra 93 789,75 Eur, G. K. nesumokėjo.

33. Byloje nustatyta, kad tiek 2023 m. birželio 7 d., tiek 2023 m. gruodžio 4 d. įteiktuose priminimuose nurodyta nesumokėtų mokesčių suma ženkliai viršija 900 MGL ribą, todėl G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.

34. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai valstybės įgaliota institucija kaltininkui priminė pareigą šiuos mokesčius sumokėti. Kadangi kaltinamajame akte tiksliai neapibrėžtas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos laikotarpis, teismas, šį laikotarpį sukonkretina, nurodydamas, kad nusikalstamos veikos pradžia 2023 m. birželio 27 d., tai yra nuo pirmojo priminimo įteikimo viešo paskelbimo būdu praėjus 20 dienų, kai kaltinamasis per nustatytą 20 dienų terminą neįvykdė pareigos sumokėti mokesčius, viršijančius 900 MGL ribą. Nustačius, kad G. K. nusikalstamos veikos padarymo pradžia yra 2023 m. birželio 27 d., jam taikytina, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 patvirtinta BK 219 straipsnio 2 dalies redakcija galiojusi veikos padarymo metu.

35. Baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste pagal BK 219 straipsnį, delspinigiai nėra laikomi savarankišku nusikalstamos veikos dalyku, todėl priskaičiuotos delspinigių sumos iš kaltinimo šalintinos. Nurodytų sumų pašalinimas nekeičia veikos kvalifikavimo, nes net ir sumažinus nesumokėtų valstybės biudžetui mokesčių sumą delspinigių apimtimi, nesumokėtų mokesčių suma sudaro 93 789,75 Eur, ir ženkliai viršija 900 MGL ribą.

36. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės paskirties tikslus – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti kitus asmenis laikytis įstatymų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vientisą bausmės paskirtį, o jos įgyvendinimas reikalauja kaltininkui paskirti individualizuotą, proporcingą ir teisingą bausmę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, bei kitas reikšmingas aplinkybes.

37. G. K. padarė vieną sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas prie nusikaltimų finansų sistemai. Nusikaltimas įvykdytas tiesioginės tyčios kaltės forma.

38. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamasis G. K. teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau, įvertinęs kaltinamojo parodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis ne tik neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, bet savo elgesį pateisino. Pagal formuojamą teismų praktiką, vien formalus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra pakankamas pagrindas pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tam būtina, kad asmuo ne tik pripažintų kaltę, bet ir parodytų nuoširdų gailestį bei sąmoningą požiūrį į savo veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino formaliai, tačiau neišreiškė gailesčio ir savo elgesiu neparodė kritinio santykio į padarytą veiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti jo prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

39. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad G. K. veiką padarė būdamas recidyvistu. G. K. teisiamas jau septintą kartą. Nuo 2011 metų jis šešis kartus buvo teistas už tyčinius nusikaltimus: tris kartus – už sukčiavimą, vieną kartą – už viešosios tvarkos pažeidimą, vieną kartą – už vengimą išlaikyti vaiką, o 2014 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu – pagal BK 214 ir 215 straipsnius nuteistas už 14 veikų finansų sistemai padarymą. Taigi, kaltinamasis antrą kartą teisiamas už tokio pobūdžio veiką. Veika, dėl kurios teisiamas šiuo metu, padaryta neišnykus ankstesniems teistumams, o bylos duomenys rodo, kad jis taip pat ne kartą baustas už administracinius nusižengimus. Šių aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, kad kaltinamasis tinkamų išvadų iš ankstesnių bausmių nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia ir toliau sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Toks elgesys rodo padidintą kaltinamojo pavojingumą visuomenei, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsniu, G. K. pripažintinas recidyvistu.

40. Nors kaltinamajame akte formaliai nėra nurodyta, kad kaltinamojo veikoje egzistuoja atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas būnant recidyvistu, tačiau šiame procesiniame dokumente yra išdėstyti faktiniai duomenys apie kaltinamojo teistumus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi siurpriziniais vien dėl to, kad tam tikra aplinkybė nebuvo įvardyta kaip teisiškai reikšminga, jeigu iš kaltinamojo akto esmės, jį pagrindžiančių faktinių duomenų kaltinamasis objektyviai galėjo suprasti, kokie jo elgesio aspektai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakomybės. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam buvo žinoma apie jo anksčiau padarytus nusikaltimus, jų tyčinį pobūdį, faktą, kad jie nėra išnykę, bei apie jų reikšmę vertinant jo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamajame akte pateikta pakankamai duomenų apie šios aplinkybės turinį, o kaltinamasis turėjo realią galimybę tai suprasti ir dėl to reikšti savo poziciją, todėl teismo sprendimas pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra netikėtas ir nepažeidžia nei kaltinamojo teisės į gynybą, nei rungimosi principo, nei proceso šalių lygiateisiškumo.

41. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis dirba, yra išsituokęs, tačiau nurodo prisidedantis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

42. BK 219 straipsnio 2 dalies sankcija numato dvi alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Įvertinęs veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad baudos paskyrimas šiuo atveju neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo. Pirma, byloje nustatyta, jog kaltinamasis sąmoningai vengė vykdyti prievoles valstybei, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis savanoriškai sumokėtų paskirtą baudą. Antra, priteista 93 789,75 Eur civilinio ieškinio suma, taip pat tai, kad kaltinamasis neturi registruoto nekilnojamojo turto, leidžia daryti išvadą, kad baudos išieškojimas būtų apsunkintas. Trečia, tai, kad G. K. jau teisiamas septintą kartą, rodo, kad anksčiau taikytos bausmės, įskaitant probaciją ir atidėtą bausmės vykdymą, nebuvo veiksmingos ir savo tikslų nepasiekė. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog tik reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju gali užtikrinti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis prisipažino, dirba ir prisideda prie vaikų išlaikymo, teismas sprendžia, kad paskirtina bausmė turi būti artima minimaliam įstatyme numatytam terminui – jam skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

43. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

44. Nors pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) redakciją formaliai būtų galima iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi paskirta bausmė neviršija penkerių metų, vis dėlto, įvertinus kaltinamojo teistumų skaičių ir jų pobūdį, taip pat tai, kad nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų apie jo elgesio pasikeitimą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, pažymėtina, kad G. K. paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė nei BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bausmės dalis (6 mėnesiai), kuri turėtų būti atliekama nedelsiant iš dalies atidedant likusią dalį, todėl šios normos šiuo atveju objektyviai negali būti taikomos.

45. Kaltinamasis baigiamosiose kalbose teigė, kad laisvės atėmimo bausmė apribos jo galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tačiau teismas pažymi, jog paskirta bausmė, kad ir sukelianti asmeniui nepatogumų ar neigiamų emocinių išgyvenimų, yra tiesioginis neteisėto elgesio rezultatas ir negali būti vertinama kaip išimtis, paneigianti atsakomybės taikymo pagrįstumą. Įstatymas prioritetą teikia visuomenės interesui apsaugoti ją nuo nusikalstamų veikų ir pavojingų asmenų, todėl individualūs asmens nepatogumai negali būti laikomi lemiančiais veiksniais sprendžiant dėl bausmės rūšies ar pobūdžio.

46. Atsižvelgęs į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę bei bausmės tikslus, teismas sprendžia, kad sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo kaltinamajam vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis parinkti kitos rūšies, nei numatyta BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę.

47. G. K. kardomoji priemonė paskirta nebuvo, jos skirti šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

48. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 93 789,75 Eur žalos, padarytos valstybės biudžetui, atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, tyčia nevykdė juridinio asmens mokestinių prievolių, nors įmonė buvo moki, ir tokiu būdu padarė žalą valstybės biudžetui.

49. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Vidas Jančiauskas civilinį ieškinį palaikė. Paaiškino, kad VMI yra pateikusi šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 93 789,75 Eur sumai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė mokesčių deklaracijas, tačiau, mokesčių nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųsti du priminimai dėl mokesčių nesumokėjimo. Pirmasis priminimas buvo išsiųstas dėl 66 889,92 Eur sumos nepriemokos. Šis priminimas buvo išsiųstas ir bendrovės elektroniniu paštu, vėliau jis buvo įteiktas viešai. Antras priminimas, jau dėl 93 789,85 Eur mokesčių nesumokėjimo. Bendra Priminime nurodyta suma 101 173,40 Eur yra nesumokėtų mokesčių suma su delspinigiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių į valstybės biudžetą nemokėjo, nors tokią pinigų sumą sąskaitoje turėjo. Civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad VMI reikalavimu buvo pradėtas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesas, kuriame jie yra pareiškę reikalavimą dėl nesumokėtų mokesčių bankrutuojančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMI kreditorinis reikalavimas bankroto sudaro 147 000 Eur, jis apima ir reikalavimų dalį dėl nesumokėtų mokesčių, kuri reiškiama G. K. nagrinėjamoje byloje, tačiau bankroto byloje pareikšti kreditoriniai reikalavimai apima ilgesnį mokesčių nemokėjimo laikotarpį ir sumos paskaičiuotos su delspinigiais. Bankroto proceso metu G. K. vengia pateikti įmonės dokumentus bankroto administratoriui, dėl ko yra apsunkinta bankroto procedūra. Šiai dienai dar nėra nustatytas visas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas“, jokia VMI kreditorinių reikalavimų dalis nėra patenkinta.

50. Papildomais civilinės ieškovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. VĮ Registrų centras įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuojančios įmonės statusą, pradėta bankroto procedūra, bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendra kreditorinių reikalavimų suma bankroto byloje yra 158 932,66 Eur, kurių VMI reikalavimai sudaro 147 813,24 Eur (5 t., b. l. 103).

51. Kaltinamasis G. K. civilinio ieškinio nepripažino.

52. Byloje nustatyta, kad G. K., eidamas juridinio asmens vadovo pareigas, veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą bei 81 straipsnio 1 dalį, o taip pat Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, numatančias vadovo atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir mokesčių deklaravimą bei sumokėjimą. Jis buvo tinkamai informuotas apie pareigą sumokėti į valstybės biudžetą 62 473,77 Eur mokesčių, vėliau – ir papildomai 31 315,98 Eur, kuriuos deklaravo pats, bet jų neapmokėjo net ir po pakartotinio priminimo. Iš viso nesumokėta 93 789,75 Eur, nors tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo atitinkamai 119 140,73 Eur bei 159 612,33 Eur sumomis, esančiomis bendrovės kasoje bei banko sąskaitoje (žr. nuosprendžio 10, 11 punktai). Tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis turėjo faktines galimybes įvykdyti mokestinę prievolę, bet sąmoningai to nepadarė.

53. Nurodyta mokesčių nepriemoka buvo apskaičiuota pagal paties kaltinamojo pateiktas deklaracijas, todėl jam negali būti nežinoma nei prievolės faktas, nei jos dydis. Mokesčių nesumokėjimas buvo ne vienkartinis, bet tęstinis elgesys, apimantis laikotarpį nuo 2020 metų pabaigos iki 2023 metų pabaigos. Šie veiksmai tyčiniai, sistemingo pobūdžio ir jais buvo padaryta žala valstybės biudžetui.

54. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kurio kaltais veiksmais ji padaryta. Nagrinėjamu atveju žala kilo dėl kaltinamojo tiesioginių, asmeniškai atliktų veiksmų – būtent jis nusprendė nevykdyti mokestinių prievolių, nors turėjo tam visas galimybes. Šios aplinkybės lemia jo civilinę atsakomybę už padarytą žalą.

55. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi reikalavimą dėl bendrai 147 813,24 Eur nesumokėtų mokesčių. Ši aplinkybė savaime nėra kliūtis tenkinti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje reiškiami reikalavimai bendrovei, o baudžiamojoje byloje ieškinys reiškiamas fiziniam asmeniui – juridinio asmens vadovui, nėra pagrindo abejoti žalos priteisimo iš šio asmens galimumu. Vadovas, atlyginęs žalą valstybei, turės regreso teisę bankroto byloje, kreipdamasis kaip kreditorius dėl atgręžtinio reikalavimo į bankrutuojančią bendrovę. Tokia praktika neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui.

56. Kadangi žalos faktas yra aiškiai nustatytas, jos dydis tiksliai apskaičiuotas, o priežastinis ryšys tarp G. K. veiksmų ir valstybės biudžetui atsiradusios žalos yra akivaizdus, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

57. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 115 000 Eur. Šis apribojimas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi buvo pratęstas dar šešiems mėnesiams.

58. Nustatyta, kad butu faktiškai naudojasi kaltinamasis G. K., kuris nuo 2021 m. spalio 19 d. deklaravęs gyvenamąją vietą šiame bute. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, butas nuo 2022 m. sausio 14 d. priklauso Jungtinėje Karalystėje registruotam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) TRADING LTD, kurio direktoriumi nuo 2020 m. birželio 3 d. yra pats G. K.. Šį turtą bendrove įsigijo iš A. Ž. – kaltinamojo buvusios sutuoktinės senelės – 2022 m. sausio 12 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi.

59. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui buvo taikytas siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys tenkinamas iš G. K., kaip fizinio asmens, tuo tarpu apribotas turtas priklauso kitam savarankiškam juridiniam asmeniui. Nenustačius pagrindo ginčyti sandorių, kuriais turtas perleistas, šiuo metu nėra objektyvių teisinių galimybių nukreipti priverstinį išieškojimą į šį turtą.

60. Atsižvelgiant į tai, kad taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo paskirtis – užtikrinti civilinio ieškinio vykdymą – nebegali būti realizuota, nuosprendžiui įsiteisėjus nėra pagrindo palikti galioti taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nurodytų argumentų pagrindu, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas nuosprendžiui įsiteisėjus naikinamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, klausimo išsprendimas

61. FNTT Kauno apygardos valdyboje saugomi 2024 m. birželio 20 d. I. R. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentai, 39 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. K. paskirti – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. K. pripažinti recidyvistu.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. K. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš G. K. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 93 789,75 Eur (devyniasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 75 ct) žalos atlyginimo.

G. K. išaiškinti, kad priteistą sumą jis privalo įmokėti į vieną iš pasirinktų VMI surenkamųjų sąskaitų bankuose: AB „Swedbank“, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22; Luminor Bank AB, sąskaitos numeris LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X; AB SEB bankas, sąskaitos numeris LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X, AB Šiaulių bankas, sąskaitos numeris LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26; UAB „URBO bankas“, sąskaitos numeris LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22; AB „Citadele“ bankas, sąskaitos numeris LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900. SWIFT kodas INDULT2X. Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752). Įmokos kodas – 6945.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu ir 2025 m. vasario 21 d. teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: FNTT Kauno apygardos valdyboje saugomus 2024 m. birželio 20 d. I. R. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus (39 lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis apeliacine tvarka per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.