Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. (K. M.) ieškinį atsakovui J. L. (J. L.) dėl mirusio asmens turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Vilniaus m. 4-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo Vilniaus m. 4-asis notarų biuras atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (el. b. priedas, b. l. 2).

5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad iki sesers J. mirties ją prižiūrėjo, mokėjo už butą. Butas įsigytas dar tarybiniais laikais. Sesuo jame gyveno viena ir išsimokėjo už jį. Dirbo, jai padėjo tėvas. Susipažino su J. L. kai jau turėjo butą ir buvo už jį išsimokėjusi. Kai ieškovas pradėjo ja rūpintis, ji nuolat sakydavo, kad butas atiteks jam.

9. Trečiojo asmens Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui pranešta tinkamai – CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (el. b. priedas, b. l. 3).

10. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta ieškovo dukra K. M. parodė, kad atsakovo iki tetos J. L. mirties nepažinojo. Jai žinoma, kad teta pirko kooperatinį butą, visa giminė tuo didžiavosi. Teta buvo vieniša, visada sakydavo, kad butą paliks ieškovui, nes jis turi 4 vaikus. Apie įmokų mokėjimą liudytoja nežino, nes tuomet buvo dar vaikas. Tetai buvo virš 40 metų kai susipažino su atsakovo dėde. Tuo metu ji jau turėjo butą. Po metų pažinties jie susituokė. Tetai finansiškai padėdavo tetos tėvas ir ieškovas. Už renovaciją mokėjo teta, ji buvo dirbanti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

11. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (el. b. l. 15-16), šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS buvo užregistruota J. M. (po santuokos L.) ir J. L. santuoka (akto sudarymo Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad J. M. ir J. L. santuokoje buvo susilaukę vaikų, nėra (el. b. l. 17, 2022-05-31 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). J. L. nuo 1977 m. gruodžio 7 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). J. L. savo gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo nuo 1984 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) J. L. mirė (el. b. l. 17, 81). (duomenys neskelbtini) mirė J. L. (el. b. l. 11, 17).

12. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1991-07-03 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo registruotas J. L. vardu. Tačiau pagal 2022-06-07 Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotą nuosavybės teisės liudijimą (el. b. l. 57), nuo 2022-06-08 ½ buto dalis registruota asmenine J. L. nuosavybe (el. b. l. 45).

13. J. L. 2011 m. gruodžio 28 d. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo nuosavybės teise priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui J. L. (el. b. t. 76). J. L. 2011 m. gruodžio 28 d. taip pat buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančią dalį buto, taip pat paliko J. L. (el. b. t. 84). Bylos duomenimis 2013 m. liepos 4 d. Testamentu visą jai mirties dieną priklausantį turtą J. L. paliko savo broliui – ieškovui K. M. (el. b. t. I, l. 77). Remiantis byloje esančiais Testamentų registro išrašų duomenimis, ieškovas priėmė palikimą po J. L. mirties (el. b. l. 12-13, 22), atsakovas priėmė palikimą po J. L. mirties (el. b. l. 21, 75).

14. Iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog 1977 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo pagrindu, suteikė J. M. gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini), 1 kambario, 16 kv. m. butą ir išdavė Orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 24). Šiame orderyje nurodyta, kad M. J. S., gimusios 1938 m., šeima susideda iš 1 asmens. Iš Vilniaus miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ 1977 m. rugsėjo 22 d. mokestinio reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini), skirto M. J. S., matyti, jog mokėtina suma už kooperatinį butą sudarė 2330,43 rublius (el. b. l. 28-29). 1977 m. spalio 28 d. J. M. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų naujų narių patvirtinimo“ pagrindu buvo įrašyta į kooperatyvo narių sąrašus (el. b. l. 53). Iš mokėjimo kopijos matyti, kad J. M. 1997 m. lapkričio 1 d. sumokėjo į Valstybinio banko Vilniaus sk. kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 4330 rublius (el. b. l. 26, 27). Vilniaus miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ 1991 m. liepos 3 d. išdavė pažymą apie tai, kad J. L., gim. 1938 m., gyvena (duomenys neskelbtini) name, ir jai nuosavybės teisėmis priklauso vieno kambario 16 kv. m. ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23). Pažymoje nurodyta, kad buto savininkė L. J. S. butą pilnai išmokėjo ir banko paskolą padengė 1981 m.

Dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

15. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pripažinti butą asmenine mirusiosios J. L. nuosavybe grindžiamas iš esmės tuo, kad butas įgytas iki santuokos su J. L. sudarymo. Ieškovas, viena vertus, laikėsi pozicijos, kad butas įgytas pajaus išmokėjimo momentu, kita vertus, teigė, kad tuo metu privatinė nuosavybė neegzistavo, todėl buto įgijimas išviešintas tik jo privatizacijos metu.

16. Piliečių apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose ir naudojimąsi jomis reglamentavo Butų kodekso penktasis skirsnis, 1983 m. vasario 28 d. Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 75 Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, šiuo nutarimu patvirtinti Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdiniai įstatai, keisti ir papildyti 1987 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 126, 1989 m. balandžio 10 d. Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimas Dėl piliečių, norinčių įstoti į gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvą, įskaitos, 1990 m. lapkričio 10 d. Įstatymas Dėl Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, 1990 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 349 Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų Gyvenamųjų namų kooperacijos klausimais, pakeitęs ir patikslinęs 1982 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 290 Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperacijos ir 1983 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 75 patvirtintų Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų nuostatas.

17. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai buvo steigiami kooperatyvo narių aprūpinimui butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą ar namus ir išlaikomi iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus mokesčio, įmokų gyvenamajam namui eksploatuoti ir prižiūrėti, amortizacinių atskaitymų įmokų ir kitų įmokų. Tam, kad asmuo įgytų teisę apsigyventi kooperatyvo bute, jis privalėjo būti kooperatyvo nariu, t. y. turėjo būti nustatyta tvarka priimtas į kooperatyvą ir sumokėjęs stojamąjį mokestį bei pirmąją pajaus įmoką. Teisės apsigyventi skirtame bute ir juo naudotis pagrindas buvo orderis, nesuteikęs kooperatyvo nariui bei jo šeimos nariams nuosavybės teisių į skirtą butą. Asmens narystė kooperatyve buvo grindžiama pajinių santykių pagrindu, todėl pajus (sankaupos už kuriuos pastatytas ir įrengtas butas) buvo kooperatyvo nario, o butas – gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nuosavybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-348/2010).

18. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (toliau - Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas - išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Nors ieškovas remiasi šia aplinkybe, tačiau remiantis įstatymo Dėl Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų 5 straipsniu, šis įstatymas įsigaliojo tik nuo jo priėmimo dienos – 1990-10-16, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo buto nuosavybės teisė buvo įgyta J. L. išmokėjus pajų už butą – 1981 metais. Pagal galiojimo laiko atžvilgiu taisykles yra taikomos tos materialiosios teisės aktų nuostatos, kurios galiojo atitinkamų santykių metu (pavyzdžiui, nuosavybės teisės atsiradimo, sukūrimo ar įgijimo).

19. Iš kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (el. b. l. 19) matyti, kad nuo 1991-07-03 buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke J. L. registruota 1991-07-03 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad nuosavybės teises į butą J. L. galėjo įgyti ir įgijo tik 1991-07-03, būdama santuokoje su J. L..

20. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje buvo reglamentuojami turto, sutuoktinių įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise klausimai. Šiame straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kad sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.). Taigi tiek galiojusiame Santuokos šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokią poziciją patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

21. Nors iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad nuosavybės teisė į butą, kurį ieškovas prašo pripažinti asmenine J. L. nuosavybe, įregistruota 1991-07-03, kuomet ji ir J. L. jau buvo įregistravę santuoką, tačiau remiantis į bylą pateikta Vilniaus miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ 1991 m. liepos 3 d. pažyma, pajus už butą išmokėtas 1981 m., t. y. iki santuokos sudarymo. Kitokių aplinkybių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Nors prašė išreikalauti duomenis apie kitų kooperatyvo butų pajų išmokėjimą, teigdamas, kad visų butų pajaus išmokėjimo momentas kooperatyvo pažymose nurodytas tas pats – 1981 m. ir darydamas prielaidą, kad kooperatyvo pirmininkas nurodė vieną pajų išmokėjimo datą nesigilindamas į faktines aplinkybes, teismas tokį prašymą atmetė, nes byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad kooperatyvo pirmininkas aplaidžiai pildė pažymas, o kita vertus, net jei tokios aplinkybės pasitvirtintų, tai savaime nereikštų, kad nagrinėjamu atveju pajus 1981 metais nebuvo išmokėtas, nes tokia pažyma nėra nuginčyta, ieškovas atitinkamų reikalavimų nereiškė.

22. Ieškovas nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos CK 3.89 straipsnyje įtvirtintais turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe pagrindais. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas turtas, įgytas už jo asmenines lėšas, jei turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

23. Iš į bylą pateikto 2022-04-25 Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad žymų apie, jog J. L. vardu registruotas turtas buvo asmeninė jos nuosavybė, registre nėra. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad nuosavybės įgijimo metu – 1991-07-03 – J. L. buvo išreiškusi valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad butą ji vertino kaip bendrą jungtinę nuosavybę – 2011-12-28 testamentai, kuriais tiek J. L. nurodė paliekanti jai priklausančią buto dalį atsakovui, tiek J. L. nurodė, kad palieka jam priklausančią buto dalį atsakovui. Tai, kad J. L. ir J. L. tą pačią dieną vyko į notarų butą, abu sudarė analogiškus testamentus, J. L., kaip ir J. L., testamento turiniu iš esmės patvirtino, kad jai priklauso tik dalis buto, rodo, kad jie abu suvokė, jog butas yra jų bendra nuosavybė ir kiekvienam iš jų priklauso tik po dalį buto. Nėra pagrindo abejoti, kad testamentus tvirtinęs notaras neišaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių, kaip tai numato Notariato įstatymo 30 straipsnis, todėl manytina, kad J. ir J. L. buvo suprantama, kad kiekveinam iš jų priklauso po dalį bendros nuosavybės. Pastebėtina ir tai, kad sudarydama 2013-07-04 testamentą J. L. nedetalizavo ieškovui paliekamo turto sudėties, todėl iš šio testamento turinio nėra galimybės daryti išvadą, kad palikdama visą turtą ieškovui ji būtų maniusi, kad palieka jam visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, atitinkamai, kad visas šis turto objektas priklauso jai.

24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta viena iš turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn sąlygų – aiškus J. L. valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn išreiškimas jo įgijimo metu (1991-07-03). Nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, teismas daro išvadą, kad ginčo butas buvo J. L. ir jos sutuoktinio J. L. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pagrindo tenkinti ieškinį ir pripažinti jį asmenine mirusiosios J. L. nuosavybe nėra.

Dėl nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo

25. Ieškovas prašo panaikinti 2022-06-07 Vilniaus mietso 4-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą Nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtinama, kad palikėjui J. L., mirusiam (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su J. L.. Ieškovas nenurodo jokių savarankiškų šio nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo pagrindų, todėl jis vertinamas kaip išvestinis iš reikalavimo pripažinti ginčo turtą asmenine mirusios J. L. nuosavybe. Todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

27. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 1500 Eur advokatės pagalbos išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Ieškinį tenkinus visiškai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,60 Eur ir taip pat priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. M. (K. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. M. (K. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,60 Eur (penkiolika eurų šešiasdešimt euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.