Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., Viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į antstolę su 2019-03-19 skundu, kuriame pareiškėjas prašo pritaikyti senaties terminą. Nurodo, kad su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netaikomu senaties terminu nesutinka.

Antstolės V. V. padėjėja patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir 2019-03-25 perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškėjo skundą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės V. V. žinioje yra VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2012-12-28 išduoto vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. 2019-02-25 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės padėjėja netenkino prašymo dėl senaties termino pasibaigimo ir nenutraukė vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-03-22 antstolės V. V. kontoroje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašo pritaikyti senaties terminą.

Pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini dokumentai yra teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, bei institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nutarimas administracinėje byloje pateiktas vykdymui buvo turtinio pobūdžio, todėl išieškojimą pagal šį vykdytiną dokumentą reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Vienas iš numatytų atvejų, kai vykdomoji byla turi būti nutraukiama, tai įstatymo nustatyto išieškojimo senaties termino suėjimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad išieškojimo senaties terminą turi numatyti įstatymas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2011 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Nuo 2015-07-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Vadinasi, dėl pareiškėjo priimto nutarimo dėl baudos išieškojimo priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Civilinio proceso kodekso 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Nutarimas dėl baudos skyrimo pareiškėjui priimtas 2011-12-28, o antstolei pateiktas vykdyti 2012-02-14. Antstolė laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2018-11-21 atliko šiuos vykdymo veiksmus, susijusius su baudos išieškojimu: 2012-02-15, 2013-05-07, 2014-01-14, 2015-03-02, 2015-01-06, 2015-05-20, 2015-09-23, 2015-10-20, 2015-12-07, 2016-01-05 atlikta skolininko V. K. duomenų paieška – apie jo vardu atidarytas banko sąskaitas, gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas; 2012-03-15 priimti patvarkymai areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą; 2012-03-15, 2014-06-02, 2015-02-04, 2016-03-22, 2017-02-17, 2018-11-21 atliktos užklausos Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre; 2018-11-21 tikrinti duomenys apie skolininkui paskirtas socialines išmokas, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenys. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nutarimas dėl administracinės baudos išieškojimo iš skolininko pateiktas nepraleidus Civilinio proceso kodekso 606 straipsnyje nustatytų terminų, todėl konstatuotina, kad aplinkybės, dėl kurių bauda iš pareiškėjo nėra išieškota, nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdymo proceso metu, kuris tęsiasi nuo 2012 metų, nebuvo dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolė, siekdama išieškoti iš pareiškėjo administracinę baudą, nebūtų atlikusi nei vieno vykdymo veiksmo. Be to, pats skolininkas, žinodamas apie baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu, vengė ją padengti. Atsižvelgiant į tai, nutraukti pareiškėjo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą nėra pagrindo. Nutraukti vykdomąją bylą antstolė gali tik esant kitiems CPK 629 straipsnyje numatytiems pagrindams. Kadangi, šiuo atveju, nėra nustatyta kitų CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų nutraukti vykdomąją bylą, pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo V. K. skunde antstolei nėra nurodyta ir bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog antstolės skundžiami veiksmai atlikti neteisėtai. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, nėra pagrindo ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 513 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei V. V., nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per septynias dienas nuo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.