Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-488-890/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
T-488-890/2015
Teisminio proceso Nr.
1-08-1-04013-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Nuteistasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-488-890/2015Teisminio proceso Nr. 1-08-1-04013-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.1.; 2.5.17.; 2.5.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, prašymą dėl 2013-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės peržiūrėjimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-221-108/2013 A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

2015-05-04 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. Š. prašymas peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-10 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir pritaikyti įsigaliojusias BK priimtas 2015-01-01 pataisas. Nors A. Š. savo prašyme tiesiogiai taikyti 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1554, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimo institutą, neprašo, tačiau teismas ex officio dėl to pasisako.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) BK 190 straipsnio 1 dalis yra pakeista išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL sumos.

Kaip matyti iš 2013-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, A. Š. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, t.y. už kvalifikuotą vagystę. Kadangi A. Š. buvo nuteistas už nurodytą nusikalstamą veiką, esant kvalifikuojantiems požymiams, taikyti naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją ir paskirtą bausmę sušvelninti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šiuo atveju turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi. 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš požymių, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal 178 str. 2 d.

BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, kadangi bausmės vykdymo atidėjimą teismai gali taikyti ne tik asmenims, padariusiems nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, bet ir padariusiems nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau, pažymėtina, kad net ir pasikeitus įstatymui, reglamentuojančiam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia ne tik į asmens nuteisimą už atitinkamo sunkumo nusikaltimą, bet ir į tai, ar yra visos kitos BK 75 str. taikymo sąlygos.

Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau sisteminis įstatymo aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Taigi, kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinamos visos šiam klausimui išspręsti svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į asmens prisipažinimą kaltu, nuteisimą už atitinkamo sunkumo nusikaltimą, asmens nuteisimą atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; į tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat būtina atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslų, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir į tai, ar asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Taigi, teismas gali atidėti bausmės vykdymą, tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš 2013-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas). Taigi A. Š. nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą, kas pagal dabar galiojantį įstatymą atitinka nuteisimo už atitinkamo sunkumo nusikaltimus BK 75 str. numatytą taikymo sąlygą. Teismui įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatyta A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė — tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė — tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamais A. Š. pirmiau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Teismo nuosprendžiu nustatyta, jog jis nedirba ir nesiima jokių priemonių, kad legaliu būdu užsidirbtų lėšas pragyvenimui, o tai rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko įstatymų, yra linkęs nusikalsti. Nustatyta, jog A. Š. yra recidyvistas. Akcentuotina ir tai, jog A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas jų vidurkis.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 75 str. nuostatų taikymas nuteistojo A. Š. atžvilgiu taip pat negalimas, nes teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistojo A. Š. prašymas taikyti jos teisinę padėtį lengvinantį įstatymą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu 362¹, 364 straipsniais

nutaria:

Nuteistojo A. Š. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė