- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- e2-1277-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02422-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- BUAB „AJ Baltic group“
- Atsakovas
- P. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.19Civilinės atsakomybės rūšys
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „AJ Baltic group“, atstovaujamo bankroto administratoriaus P. V., ieškinį atsakovui P. J. (P. J.) dėl žalos atlyginimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „ AJ Baltic group“ prašo iš atsakovo P. J. priteisti 46 500,40 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas nurodo, kad UAB „AJ Baltic group“ Vilniaus apygardos teismo 2015-03-26 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Įmonė Vilniaus apygardos teismo 2016-01-15 nutartimi pripažinta likviduotina dėl bankroto. Įmonės valdymo organai teismo nutartimi buvo įpareigoti bankroto administratoriui perduoti bendrovės turtą bei dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdė. Nebuvo perduotas joks bendrovės turtas, inventorizacijos aktai, perduota tik dalis 2012 m. buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl dokumentų gavimo Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą, pradėta vykdomoji byla. Iki šiol bankroto administratoriui nepateiktas balansas, neperduotas turtas, turto inventorizacijos ar nurašymo aktai po 2011 metų, tik iš dalies perduota 2012 metų buhalterinė dokumentacija. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nutartimi BUAB „AJ Baltic group“ direktoriui P. J. paskirta bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakydama į bankroto administratoriaus paklausimą Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-09-04 atsakyme nurodė, kad įmonė vykdė veiklą nuo 2012-01-10 iki 2013-10-18 ir pateikė PVM deklaracijas, kurias teikė P. J. bei buhalterė. Patikrinus valstybinio socialinio draudimo duomenis buvo nustatyta, kad BUAB „AJ Baltic group“ 2013 m. rugpjūčio mėnesį turėjo penkis darbuotojus, rugsėjo mėnesį – keturis darbuotojus, spalio mėnesį – du darbuotojus. Bendrovė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 vykdė veiklą, teikė PVM deklaracijas, atliko pardavimų už 31 625,06 Eur, o taip pat pirko prekių už 14 875,34 Eur. Buvęs įmonės vadovas neperdavė pardavimo sąskaitų faktūrų, sutarčių, perdavimo aktų, neteikė duomenų, kad 2013 m. pirkimai buvo būtini, įsigytas turtas ar paslaugos buvo panaudoti likviduojamos bendrovės reikmėms ir poreikiams, 2013 m. įgytas turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui.
Ieškovas reiškė ieškinį P. J., remdamasis tuo, kad šis buvo įmonės direktorius, kurio statusas neišviešintas. Šią aplinkybę nustatė iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių turinio, kad P. J. atskirais laikotarpiais vietoje A. J. ėjo laikinai einančio direktoriaus pareigas.
Bankroto administratorius turi pareigą patikrinti įmonės sandorius už trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi administratoriui neperduotas įmonės turtas ir buhalterinės apskaitos dokumentai, preziumuojama, kad tiesiogiai ir netiesiogiai atsakingi asmenys kalti dėl prarasto turto apskaitymo ir išviešinimo bankrutuojančios bendrovės registruose. Kadangi dokumentai viešam registrui nebuvo teikiami nuo 2012 m., daroma prielaida, jog lėšos ir turtas nebuvo panaudoti įmonės veiklos tikslais. Pažeidžiant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą atskaitingi asmenys negrąžino lėšų į banko sąskaitą. Pažeidžiant Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles nesudaryti inventorizacijos aktai, kai pasikeitė materialiai atsakingas asmuo. Pagal Inventorizacijos taisyklių 9 punktą įmonės vadovas atsakovo už inventorizacijos atlikimą, duomenų išsaugojimą, o kartu su buhalteriu ir už teisingų inventorizacijos rezultatų įtraukimą į buhalterinę apskaitą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė kildinama iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo 7, 8, 12 straipsnių, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 ir 21 straipsnių, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnio ir Vyriausybės nutarimų.
Ieškinys reiškiamas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18. Nurodė, jog PVM deklaracijos patvirtina, kad turtas bendrovėje buvo, tačiau buvo prarastas, nes įmonės vadovas neužtikrino atskaitingiems asmenims išduotų lėšų panaudojimo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko ir procesinių dokumentų nepateikė. Teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, taip pat apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl asmens pripažinimo faktiniu bankrutavusios įmonės vadovu bei įmonės vadovo pareigos atlyginti bankrutavusiai įmonei padarytą žalą, atsiradusią dėl pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui nevykdymo, kai bankroto administratoriui perduotino turto buvimas įrodinėjamas PVM deklaracijomis.
Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartimi iškėlė BUAB „AJ Baltic group“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė P. V.. Nutartimi taip pat buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bankrutuojančios įmonės vadovui P. J. perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-24 nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutavusios UAB „AJ Baltic Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 40 433,06 Eur sumai.
Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės vadovo ir nurodo, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 7, 8, 12 straipsnius, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 ir 21 straipsnius, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnį ir Vyriausybės nutarimus.
Dėl pareigos atlyginti žalą
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.
Apibendrinant pareikšto ieškinio pobūdį matyti, jog ieškovo atstovas prašo priteisti žalos atlyginimą už bankroto administratoriui neperduotą įmonės turtą. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, jog, iškėlęs bankroto bylą teismas nustato laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiga BUAB „AJ Baltic group“ vadovui perduoti turimus dokumentus teismui ir bankroto administratoriui bei turtą bankroto administratoriui buvo nustatyta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 nutartimi ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, atsakovui nustatytas terminas pateikti atsiliepimą ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-23 nutartimi už Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nepateikimą atsakovo UAB „AJ Baltic Group“ vadovui P. J. paskirta 579,24 eurų bauda.
Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartimi iškėlęs bankroto bylą nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bankrutuojančios įmonės vadovui P. J. perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015-03-26, peržiūrėjus apeliacine tvarka. 2015-04-27 bankroto administratorius pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartį, vykdomasis raštas išduotas 2015-05-13. Bankroto administratorius nagrinėjamoje byloje patvirtino, jog iki šiol P. J. jokių dokumentų bei turto jam nėra perdavęs.
P. J. 2017-01-16 gavo nagrinėjamos bylos procesinius dokumentus, jam asmeniškai buvo įteiktas teismo šaukimas, tačiau jis bylos eiga nesidomėjo, atsiliepimo nerašė, neteikė nei dokumentų, nei paaiškinimo, nei perdavė bankroto administratoriui įmonės turtą. Tuo P. J. nevykdė bankroto byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutarties bei pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas.
Vertinant kitus nurodomus ieškinio teisinius apgrindus pastebėtina, jog CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio juridinio asmens valdymo organo pareiga veikti sąžiningai ir protingai. Bendrovės vadovo statusas reglamentuojamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje, kurio 12 dalyje apibrėžtos įmonės vadovo pareigos. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Iki 2016-01-01 galiojusioje Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio redakcijoje buvo numatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Bankroto administratorius pažymėjo, kad jam buvo perduota dalis 2012 metų buhalterinių dokumentų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-09 rašto Nr. (27.4-40-4)RD-3856 matyti, jog 2013m. spalio mėnesį įmonė dar vykdė ūkinę veiklą, todėl turėjo tvarkyti ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Kadangi įmonės vadovas už 2013 metus apskaitos dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, jokių paaiškinimų neteikė, kur yra ir ar yra įmonės dokumentai, nenurodė, tai kartu reiškia, jog jis pažeidė ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nustatytą pareigą organizuoti buhalterinę apskaitą ir išsaugoti apskaitos dokumentus.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (2016-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2016).
Siekdamas įmonės vadovo atsakomybės taikymo ieškovas turi įrodyti, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo įmonei buvo padaryta žala. Ieškovas žalos atsiradimą įrodinėja PVM deklaracijose laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 nurodyta pirkimo ir pardavimo sandorių verte. Ieškovas suskaičiavo, jog nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 įmonė atliko pardavimų už 31 625,06 Eur, o pirkimų – už 14 875,34 Eur. 2016-12-09 pranešime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovo atstovas nurodė, jog dėl to, kad nebuvo pateiktas kreditorių ir debitorių sąrašas, bankroto administratorius negalėjo pareikalauti sumokėti įsiskolinimą įmonei ir tokiu būdu tenkinti kreditorių reikalavimus. Taip pat negalėjo įsitikinti, ar lėšos nebuvo sumokėtos grynais pinigais ir kaip jos buvo apskaitytos ir panaudotos. Įsigytos prekės nei buvo perduotos administratoriui, nei pateikti prekių nurašymo aktai.
PVM deklaracijos, kuriomis įrodinėjamas turto buvimas buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Bankroto administratorius 2015-08-24 prašymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas pateikti BUAB „AJ Baltic group“ PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-09 raštu Nr. (27.4-40-4)RD-3856 pateikė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-03-26 pateiktų PVM deklaracijų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-10-18 nuorašus bei pažymėjo, jog deklaracijas nuo 2012-03-01 iki 2012-07-31 elektroniniu būdu teikė O. F., už laikotarpius nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29, nuo 2012-08-01 iki 2013-06-30, nuo 2013-08-01 iki 2013-10-18 elektroniniu būdu, o laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-02-29 popieriniu būdu, pateikė P. J.. Už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-07-31 PVM deklaraciją suformavo ir pateikė mokesčių administratorius.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų 2013 m. sausio-spalio mėnesių PVM deklaracijų matyti, jog įmonė pildė PVM deklaracijų 11 laukelį, kuriame nurodomi PVM apmokestinami prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandoriai. Sudėjus PVM deklaracijos 11 langelyje nurodytą prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių apmokestinamąją vertę gaunama 34 328 Eur (118 528 Lt), PVM (29 laukelis) sudaro 7 208 Eur (24 887 Lt). Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2014-03-01 įsakymu Nr. VA-29, 28 punkte išdėstyta, jog 11 laukelyje turi būti įrašoma taip pat ir PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus, apmokestinamoji vertė, išskyrus tokių prekių ir paslaugų, deklaruojamų PVM deklaracijos 12, 14–16 laukeliuose, apmokestinamąją vertę. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių 46 punktas nurodo, kad 29 laukelyje turi būti įrašoma taip pat ir pardavimo PVM suma, įskaitant patikslintas PVM sumas.
Pirkimo PVM, kuris nurodytas 25 laukelyje, sudaro 3 593 Eur (12 405 Lt), atitinkamai prekių ir paslaugų įsigijimo sandorių vertė sudaro 17 101 Eur (59 076 Lt), jeigu apmokestinamoji vertė perskaičiuojama taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą, PVM deklaracijoje neišskirta, jog įsigytos prekės, kurioms taikomas nestandartinis PVM tarifas. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių 42 punktas nurodo, kad 25 laukelyje turi būti įrašoma taip pat ir įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM suma, įskaitant patikslintas PVM sumas.
Matyti, jog PVM deklaracijose esantys duomenys neatitinka ieškovo skaičiavimų dėl pirkimo ir pardavimo sandorių vertės. Dėl neaiškaus ieškinio sumos skaičiavimo ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau 2016-12-09 pranešime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovo atstovas išdėstė tik poziciją dėl ieškinio skaičiavimo, o aritmetinių veiksmų nepagrindė.
Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių analizė patvirtina, jog pagal PVM deklaracijas negalima tiksliai nustatyti įmonės pirkimo ir pardavimo sandorių. Kiekviename PVM deklaracijos laukelyje, kuris šioje byloje turi įrodomąją reikšmę, reikalinga įtraukti ne tik apibendrintai, kaip pagrindines šiame teismo sprendime nurodytas pozicijas, bet ir eilę kitų pozicijų. Pavyzdžiui 11 laukelyje turi būti įrašomos 7 atskiros pozicijos, kurios apima ne tik patiektų prekių ir suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę, bei ir apmokestinamąją vertę, apskaičiuotą nuo perduoto nuosavybės teisės objekto, nuo PVM mokėtojui nuosavybės teise nepriklausančio pastato (statinio) esminio pagerinimo darbų, patikslintos apmokestinamosios vertės sumas, patikslintas su minuso ženklu apmokestinamosios vertės sumas, perskaičiuotas dėl grąžintos daugkartinės pakuotės, per mokestinį laikotarpį gautas avansas, skirtumą tarp deklaruojamuoju laikotarpiu patiektų prekių apmokestinamosios vertės sumos ir to praėjusiu laikotarpiu gauto avanso sumos. Kiekvienos pozicijos įtraukimas yra susijęs su papildomomis sąlygomis. Visa tai rodo, jog PVM deklaracijoje atsispindi ne tik už atsiskaitomąjį mėnesį, bet už ilgesnį neapibrėžtą laikotarpį skaičiuojama apmokestinamoji vertė. Nesant kitų buhalterinių dokumentų, išnaudojus visas priemones dokumentams gauti, atsakovui nevykdant įrodinėjimo pareigos, nepaisant PVM deklaracijų trūkumų naudojant jas sandorių vertei nustatyti, teismas pripažįsta PVM deklaracijas tinkamais įrodymais, pagal kuriuos vertina įmonės turėtą turtą.
Teismui pateiktos PVM deklaracijos sudarytos už 2013 metus, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas 2014-10-27, t. y. praėjus metams laiko po paskutinės PVM deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimo. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, priimtoje 2015-01-27, nurodyta, kad iš VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2011 metus matyti, kad 2011 metų pabaigoje įmonės turtas sudarė 38 305,72 Eur, iš jų 33 873,38 Eur trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 32 577,62 Eur. Atsakovas nepateikė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, todėl teismas neturi objektyvios galimybės nustatyti atsakovo finansinės padėties. Teismas nustatė, kad UAB „AJ Baltic Group“ registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, skola darbuotojui J. J. sudaro ne mažiau nei 4 472,03 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1 374,03 Eur, valstybės (savivaldybių) biudžetui ir pinigų fondams – 6 970,98 Eur. Nutarties priėmimo dienai atsakovas turi skolų, kurių gražinimo terminai yra pradelsti ne mažesnei nei 12 817,04 Eur sumai. Teismas sprendė, jog UAB „AJ Baltic Group“ neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, kadangi yra nemoki. Teismo nutartyje nurodyta, jog išvada dėl įmonės nemokumo daroma nutarties priėmimo dienai, nėra nustatyta, jog įmonės nemokumas atsirado anksčiau.
Ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, jog būdamas įmonės vadovu, atsakovas turėjo anksčiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau nevykdyti įmonės veiklos bei nedidinti įsiskolinimų. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog įmonė veikė iki 2013 m. spalio mėn. Tai patvirtina darbuotojų buvimas bei PVM deklaracijų pateikimas. Ieškinyje pažymėta, kad pagal valstybinio socialinio draudimo duomenis buvo nustatyta, kad BUAB „AJ Baltic group“ 2013 m. rugpjūčio mėnesį turėjo penkis darbuotojus, rugsėjo mėnesį – keturis darbuotojus, spalio mėnesį – du darbuotojus. Paskutinė PVM deklaracija pateikta už 2013 m. spalio mėnesį, paskutinis balansas pateiktas už 2011 metus. Kadangi po 2011 metų įmonė vykdė veiklą ir įmonės nemokumo sąlygos 2012-2013 metais nenustatytos ir neprašomos nustatyti šioje byloje, tai vertinti bankroto administratoriui perduotino turto vertę pagal 2011 metų balansą, nepagrįsta, kadangi įrodymai patvirtina, jog po šio balanso sudarymo įmonė veikė dar dvejus metus.
Įvertinęs ieškinio aplinkybes bei atsakovo poziciją, teismas sprendžia, jog PVM deklaracijos gali būti naudojamos bankroto administratoriui perduotino turto vertei nustatyti. PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikę įmonės direktorius bei buhalterė (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-09 raštas Nr. (27.4-40-4)RD-3856), t. y. atsakingi asmenys. Pagal PVM deklaracijas iš esmės galima nustatyti įmonės vykdytus pirkimus ir pardavimus. Kadangi ieškovas neįrodinėja, jog BUAB „AJ Baltic group“ neturėjo vykdyti ūkinės komercinės veiklos 2013 metų sausio-spalio mėnesiais, nes jau tuo metu turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vertinama, jog įmonė teisę vykdyti ūkinę veiklą turėjo ir už parduotas prekes ir paslaugas įsigijo prekes ir paslaugas. Tuo vadovaujantis iš parduotų prekių ir paslaugų vertės atimama pirktų prekių ir paslaugų vertė. Parduotų prekių ir paslaugų vertė pagal PVM deklaracijas (34 328 Eur) yra didesnė nei ieškovo įrodinėta prekių ir paslaugų vertė (31 625,06 Eur). Laikantis rungtyniškumo taisyklių ir neperžengiant ieškovo reikalavimų pardavimų vertė skaičiuojama pagal ieškovo nurodytą sumą – 31 625,06 Eur. Tuo tarpu pardavimų vertė skaičiuojama pagal PVM deklaracijose nurodytą sumą – 17 101 Eur. Skaičiuojama žala lygi (31 625,06 – 17 101) 14 524,06 Eur.
Akivaizdu, jog vykdant veiklą, įmonėje buvo iš kitų išlaidų, pavyzdžiui išlaidos darbo užmokesčiui. Atsakovas bankroto administratoriui neteikė jokių finansinių dokumentų už 2013 metus, todėl nustatyti, ar darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis bei kokias kitas veiklos sąnaudas turėjo įmonė, neįmanoma. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2016 pažymėta, kad įmonei nesudarius ar nuslėpus įmonės finansinius dokumentus, vadovas, kuris tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei. Kadangi atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime ir teismui neteikė nei paaiškinimų, nei dokumentų, laikoma, jog jis nevykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė, jog 14 524,06 Eur buvo panaudoti įmonės veikloje (CPK 178 straipsnis). Tuo remiantis pripažintina, jog nutraukus įmonės veiklą, atsakovas turėjo pareigą išsaugoti įmonės turtą ir perduoti jį bankroto administratoriui. Šios pareigos jis nevykdė, todėl padarė žalą įmonei bei jos kreditoriams.
Dėl įmonės vadovo statuso
Pateikdamas ieškinį ieškovas pažymėjo, jog ginčo periodu, kuris prasideda 2013-01-01 ir baigiasi 2013-10-18, įmonei vadovavo A. J., tačiau faktiniu įmonės vadovu prašė pripažinti P. J..
VĮ Registrų centro duomenimis BUAB „AJ Baltic group“ vadovu nuo 2009-07-21 iki 2014-02-11 buvo registruota A. J., jos paskyrimo data 2009-06-22, o įgaliojimų pabaigos data – 2012-06-01. P. J. paskyrimo vadovu data nurodyta 2012-06-01, o įregistruota 2014-02-01. Įmonės akcininke nuo 2009-07-21 iki 2011-01-14 buvo A. J., nuo 2011-01-14 iki 2014-02-11 – S. J., o nuo 2014-02-11 – P. J..
Ieškovas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, iš kurių matyti, jog 2012 m. sausio, vasario, gegužės mėnesiais A. J. dirbo įmonės direktore pilną darbo dieną, išskyrus nuo 2012-01-16 iki 2012-01-28, o P. J. tuo pačiu metu po 2 ar 4 valandas per dieną dirbo laikinai einančiu pareigas direktoriumi. Taip pat pateikti dokumentai, jog P. J., veikdamas kaip laikinai einantis pareigas direktorius, tvirtino 2012 m. sausio-balandžio darbo grafikus.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų, ginčo laikotarpiu įmonės vadovu buvo paskirtas P. J., tačiau šis paskyrimas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Tai, kad P. J. 2012-06-01 paskirtas vadovu, buvo įregistruota tik 2014-02-11. Įmonės vadovo paskyrimo tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 6 dalis nurodo, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog Juridinių asmenų registre turi būti registruojami juridinio asmens valdymo organų nariai, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus bei gyvenamąsias vietas. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog tokių duomenų pakeitimas įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1107/2013 išaiškinta, jog nustatant vadovaujantį asmenį turi būti taikoma CK 2.66 straipsnio 5 dalis ir remiamasi Juridinių asmenų registro duomenimis.
Dabartiniu metu, dar prieš bankroto bylos iškėlimą Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas faktas, jog ne A. J., o P. J. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-10-18 buvo realiai paskirtas vykdyti bendrovės vadovo pareigas. Kadangi šis faktas buvo išviešintas anksčiau, to nesiejant su būsimu ginču, P. J. atliko faktinius įmonės vadovo veiksmus, jis pripažįstamas tinkamu vadovui taikomos civilinės atsakomybės subjektu.
Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos. Šis reikalavimas tenkinamas CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Vilniaus apygardos teismo 2017-04-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės 46 500,40 Eur sumai. Teismui nėra pranešta ar ši nutartis yra perduota vykdyti antstoliui. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis), o sprendimui įsiteisėjus, turto arešto mastas sumažintinas iki 14 524,06 Eur ir tokioje apimtyje laikinosios apsaugos priemonės paliktinis iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas, todėl iš atsakovo žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiama 5,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti BUAB „AJ Baltic group“ naudai iš P. J. 14 524,06 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 6 euro centus) žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 524,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš P. J. į valstybės pajamas 327 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ir 5,47 Eur (penki eurai 47 euro centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus apygardos teismo 2017-04-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones P. J. turtui 46 500,40 Eur sumai palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, turto arešto mastą sumažinti iki 14 524,06 Eur ir tokioje apimtyje laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.