- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-324-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01003-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- V. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., prašydama nustatyti nepilnamečių dukrų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. G. išlaikymui po 596,24 Eur ir nepilnametei dukrai E. G. išlaikymui po 571,49 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų motiną V. G., nustatyti vaikų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu vaikų tėvu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių dukterų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 423 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, ieškovę paskiriant laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti laikiną dukterų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu atsakovu R. G., kad: vaikų tėvas su nepilnametėmis dukterimis bendrauja kiekvieno kalendorinių metų mėnesio lyginių (porinių) savaičių savaitgalį, paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymui, ar iš jų gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos atostogų metu) penktadienį 17 val. ir grąžinant vaikus sekmadienio vakare į vaikų motinos namus 17 val.
3. Prašymui pagrįsti nurodė, kad atsakovui išėjus gyventi skyrium, įvertinus tai, jog jis turi artimą ryšį su dukterimis, jo bendravimas su vaikais nebuvo ribojamas, tačiau atsakovas be suderinimo su ieškove dukras pasiėmęs ir išvežęs į Klaipėdą, atsisako grąžinti vaikus į jų pastovią gyvenamąją vietą Vilniuje, nesikooperuoja ir nebendradarbiauja, sąmoningai atsisako informuoti, kada dukros bus grąžintos į namus. Atsakovas tokiais savo veiksmais įtraukė vaikus į jiems emociškai jautrias ir jų amžiui netinkamas situacijas. Mergaitės yra tokio amžiaus, kad joms yra reikalinga mama, tačiau vaikai paimti iš jų aplinkos, nelanko ugdymo įstaigos, su mama gali susisiekti tik telefonu. Tokie atsakovo veiksmai yra galimai tikslingi, manipuliuojant vaikais, juos izoliavus nuo motinos, siekiant suformuoti jų nuomonę. Siekiant apsaugoti nepilnamečių dukterų interesus, ieškovės teigimu, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, kartu su atsiliepimu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių dukterų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 423 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos, atsakovą paskiriant laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, nustatyti laikiną dukterų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia motina V. G., kad: 1) ieškovė su nepilnametėmis dukromis bendrauja kiekvieno kalendorinių metų mėnesio lyginių (porinių) savaičių savaitgalį, paimdama vaikus iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymui, ar iš jų faktinės gyvenamosios vietos (tėvo namų) penktadienį (17 val.) ir grąžindama vaikus sekmadienio vakare į vaikų tėvo namus (17 val.); 2) ieškovė poriniais metais su dukromis švenčia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, dukras pasiimdama iš ugdymo įstaigos arba tėvo namų iš vakaro prieš šventinę dieną (17 val.) ir grąžindama dukras į tėvo namus pirmos Šv. Kalėdų dienos vakare (17 val.); 3) ieškovė neporiniais metais su dukromis švenčia Naujuosius Metus ir Šv. Velykas, dukras pasiimdama iš ugdymo įstaigos arba tėvo namų iš vakaro prieš šventinę dieną (17 val.) ir grąžindama dukras į tėvo namus Šv. Velykų antros dienos vakare (17 val.); 4) ieškovė bendrauja su dukromis kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); 5) tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (vaikų ar ieškovės ligos, t. y. tais atvejais, kai yra temperatūra, infekcija ar asmuo yra nemobilus), ieškovė negali su vaikais bendrauti nustatytu laiku, jos bendravimo laikas yra nekompensuojamas. Apie negalėjimą bendrauti pagal nustatytą tvarką tiek ieškovė privalo informuoti vaikų tėvą, tiek vaikų tėvas privalo informuoti vaikų motiną ne vėliau nei prieš 1 (vieną) parą, išskyrus išimtinius atvejus, esant objektyvioms priežastims (nelaimingiems atsitikimams ir kt.); 6) ieškovė bendrauja su dukromis užtikrinant jų bendravimo konfidencialumą nuotolinio ryšio vaizdo priemonėmis iš anksto su atsakovu suderintu laiku ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, nepažeidžiant vaikų poilsio režimo, t. y. ne vėliau kaip iki 20 val. 30 min; kiekvieno bendravimo trukmė – nuo 30 iki 60 minučių; 7) ieškovė su dukromis turi teisę praleisti du kartus per metus po 2 (dvi) savaites atostogų iš anksto tarp šalių suderintu laiku.
5. Prašymui pagrįsti nurodė, kad ieškovė savo elgesiu kelia pavojų vaikų psichinei sveikatai, todėl vaikai neturėtų būti grąžinami į tokią aplinką, kuri jiems keltų pavojų ar būtų nesaugi. Nuo 2026 m. sausio 3 d. iki sausio 15 d. policijos pareigūnai namuose dėl ieškovės nepagrįstų kreipimųsi lankėsi mažiausiai 9 kartus. Mažiausiai 5 kartus vaikai buvo susitikę su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojais, Tarnyba jau yra konstatavusi vaiko teisių pažeidimą iš motinos pusės. Daugybiniai ieškovės skundai policijai ir tarnyboms nepasitvirtino. Vaikai yra mažamečiai, todėl tokie ieškovės veiksmai, tarnybų lankymasis, vaikams kelia stresą ir nerimą. Ieškovė, melagingai pranešdama apie nebūtą grėsmę, buvo inicijavusi atsakovui du apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius. Abu šie orderiai teismų buvo panaikinti teismams konstatavus, kad jie yra nepagrįsti, kad agresija kyla ne iš tėvo, o iš motinos pusės. Pažymėjo, kad siekdamas apsaugoti vaikus atsakovas kreipėsi į Tarnybą dėl galimo ieškovės patėvio R. K. seksualinio pobūdžio smurto prieš vaikus. Tarnyba šią informaciją perdavė policijai. Vaikai šiuo metu yra Klaipėdoje, savo namuose, jiems užtikrinta rami ir saugi aplinka, vaikai kasdien yra aktyviai ugdomi ir lavinami. Taip pat nurodė, kad ieškovė pati sudaro kliūtis atsakovui ir vaikams grįžti, reikalaudama policijos dalyvavimo ir nuolat grasindama. Todėl grįžimas į Vilnių yra neįmanomas dėl ieškovės agresyvaus reikalavimo visur dalyvauti policijai, kas prieštarauja vaikų interesams. Akcentavo, kad ieškovė dėl didelio užimtumo objektyviai nepajėgia užtikrinti kasdienės ir nuolatinės mažamečių dvynių priežiūros bei saugumo. Tuo tarpu atsakovo dabartinis statusas (šiuo metu nedirbantis) leidžia jam lanksčiai prisitaikyti prie vaikų poreikių adaptacijos naujame darželyje periodu.
Šalies argumentai
6. Ieškovė su atsakovo pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko. Nurodė, kad atsakovo prašymas yra grindžiamas šalių tarpusavio nesutarimais bei niekuo nepagrįstais teiginiais, grindžiant juos ieškovės realizuota teise gintis nuo jai nesaugios aplinkos bei išgalvoto galimo seksualinio nusikaltimo prieš vaikus. Pažymėjo, kad vaikai negyvena kartu vienuose namuose su ieškovės motina ir patėviu, todėl jų namuose Vilniuje nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, jog mergaitėms gali būti nesaugu. Nors ieškovei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pritaikytos kardomosios priemonės, tačiau galioja nekaltumo prezumpcija, ieškovė tiki ir pasitiki institucijomis, kad melagingas atsakovo pranešimas bus ištirtas ir ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. Tačiau šiuo metu atsakovas išnaudoja pritaikytas kardomąsias priemones mažamečių vaikų faktiniam atribojimui nuo ieškovės. Pažymėjo, kad atsakovas pažeidinėja mažamečių dukrų teises į bendravimą su vaiko motina, į saugią aplinką. Jei atsakovas negeba kooperuotis ir bendradarbiauti vaikų interesais, kas yra tėvų įstatyminė pareiga, sąmoningai kliudo motinos ir dukrų tiesioginiam bendravimui, tai jau vien šiais argumentais remiantis vaikų laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su tėvu. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad jis, pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, sieks visiškai atriboti vaikus nuo motinos. Todėl kol bus išnagrinėta byla iš esmės, vaikų interesai turi būti apginti, jie turi lankyti ugdymo įstaigą ir negali vieno iš tėvų vienašališku sprendimu būti izoliuojami nuo jiems įprastos socialinės ir namų bei artimų žmonių aplinkos.
7. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2026 m. vasario 5 d. išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Nr. 5SD-7888, kurioje nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovės gyvenamoji aplinka būtų nesaugi mergaitėms. Atsakovas remiasi emociniais mergaičių poreikiais, tačiau neįvertino to, kad svarbu užtikrinti tęstinį ugdymą, priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Taip pat atsakovas nurodė, kad prieš mergaites yra naudojamas seksualinis smurtas iš ieškovės artimos aplinkos. Tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, kadangi Tarnyboje gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 20 d. priimtas nutarimas, kuriame nurodyta, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad nors šiuo metu nepilnametės faktiškai gyvena su tėvu, tokia situacija susiformavo tėvams nesusitarus ir esant aukštam konfliktui, todėl pati faktinė buvimo vieta savaime negali būti laikoma lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl vaikų interesų. Tarnybos vertinimu, būtina grąžinti vaikus į jiems įprastą gyvenimo aplinką, kurioje būtų užtikrintas kasdienės priežiūros tęstinumas ir ugdymo proceso atnaujinimas. Įvertinus vaikų nuomonę ir ieškovės paminėtas aplinkybes, atsakovo pateiktą atsiliepimą, Tarnyba laikosi pozicijos, jog ieškovės prašymas nustatyti laikiną dukterų gyvenamąją vietą su mama atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu būdu bus užtikrintas nepilnamečių vaikų ugdymo, socialinės aplinkos, rutinos tęstinumas. Ugdymo įstaigos pakeitimas suponuotų nepilnamečių vaikų adaptaciją, o tai pareikalautų papildomų emocinių resursų, kurių poreikis esamoje konfliktinėje situacijoje nėra suderinamas su vaikų interesu į stabilumą ir emocinį saugumą. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių interesus ir galėtų sukurti prielaidas nuosekliam, sistemingam ir reguliariam vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo režimo suformavimui. Tačiau rekomenduotina atsakovui nepilnamečius vaikus grąžinti į ugdymo įstaigą, kad nekiltų konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovės prašomas laikinas materialinis išlaikymas neviršija orientacinio dydžio. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, kitai šaliai atsiranda pareiga prisidėti prie vaikų kasdienių poreikių tenkinimo, todėl Tarnyba mano, jog ieškovės prašoma suma atitinka vaikų geriausius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų A. G. ir E. G. laikiną gyvenamąją vietą su jų motina ieškove V. G. jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 423 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, mokėjimus atliekant iki einamojo mėnesio 10 dienos, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jų motiną V. G.; nustatyti nepilnamečių vaikų laikino bendravimo su atsakovu tvarką:
1. atsakovas bendrauja su dukromis kiekvieno kalendorinių metų mėnesio lyginių (porinių) savaičių savaitgalį, paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui, arba iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos (ugdymo įstaigos atostogų metu) penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 19 val. į vaikų motinos namus ar į kitą su ieškove suderintą vietą;
2. atsakovas poriniais metais su dukromis švenčia Šv. Velykas, dukras pasiimdamas iš ugdymo įstaigos arba ieškovės namų iš vakaro prieš šventinę dieną (17 val.) ir grąžindamas dukras į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą Šv. Velykų antros dienos vakare (19 val.);
3. atsakovas turi teisę su dukromis bendrauti kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) bei per savo gimtadienį (rugsėjo 12 d.), grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją arba kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;
4. atsakovas poriniais metais su dukromis švenčia antrąją Šv. Kalėdų dieną, taip pat su dukromis praleidžia gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų dieną, dukras pasiimdamas iš ieškovės namų ar ugdymo įstaigos pirmą atitinkamo laikotarpio dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą paskutinę atitinkamo laikotarpio dieną iki 19 val.;
5. atsakovas neporiniais metais su dukromis švenčia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, dukras pasiimdamas iš ugdymo įstaigos arba motinos namų iš vakaro prieš šventinę dieną (17 val.) ir grąžindamas dukras į motinos namus ar kitą sutartą vietą pirmos Šv. Kalėdų dienos vakare (iki 19 val.);
6. atsakovas bendrauja su dukromis vasaros mėnesiais 2 (du) kartus po 14 (keturiolika) dienų, apie tikslią pasiėmimo datą pranešdamas ieškovei ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) dienų iki bendravimo pradžios, paimant dukras iš gyvenamosios vietos pirmą jam priklausančių atostogų su dukromis dieną 10 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20 val.;
7. įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (atsakovo ar dukrų ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus atsakovo ir dukrų susitikimui, šie susitikimai kompensuojami artimiausiu kitu galimu metu;
8. jeigu atsakovas pagal šią bendravimo tvarką dėl savo kaltės nebendrauja su dukromis nustatytu metu, tai tie susitikimai nėra kompensuojami;
9. atsakovas turi teisę bendrauti su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną neribojant tokio bendravimo, atsižvelgiant į dukrų dienos režimą bei nepažeidžiant dukrų poilsio režimo, t. y. ne vėliau kaip iki 20 val. 30 min.
9. Teismas, preliminariai įvertinęs šalių į bylą pateiktus įrodymus bei procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes, paaiškinimus teismo posėdžio metu, Tarnybos pateiktą išvadą, atsižvelgęs į išklausytą vaikų nuomonę, konstatavo, kad šių duomenų pakanka nuspręsti, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikams įprastos aplinkos stabilumas, todėl šioje proceso stadijoje vaikų interesus labiausiai atitinka jų gyvenimas nusistovėjusioje aplinkoje kartu su motina, tai yra ieškove. Todėl vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomas aplinkybes dėl konkrečių konfliktinių situacijų ir tokių situacijų įtakos vaikų interesams nustatyti ir konstatuoti galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir atlikus visapusišką bei išsamų įrodymų vertinimą. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas tam, kad laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir sumažinti konfliktų tarp šalių kilimo galimybę. Teismo vertinimu, šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinės situacijos. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta jokių akivaizdžių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametėmis dukromis, darytų žalingą įtaką dukroms savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų jas, nesugebėtų užtikrinti saugios tiek fizine, tiek psichologine prasme joms aplinkos, kaip nors kitaip pažeistų prioritetiniais laikomus vaikų interesus.
10. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti laikinas išlaikymas dukroms atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinį išlaikymo dydį, kuris skirtas tik minimalių, būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Tokio paties dydžio, t. y. po 423 Eur, kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą prašė priteisti ir atsakovas, kas leido teismui spręsti, kad abu vaikų tėvai sutinka ir pripažįsta, jog tokia suma objektyviai yra reikalinga siekiant užtikrinti vaiko interesus kol bus priimtas sprendimas byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės prašymą – iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą po 423 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
11. Spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, jog artėja šventės, taip pat bylos nagrinėjimas gali užsitęsti iki (ir po) vasaros atostogų, yra tikslinga nustatyti detalesnę laikino bendravimo tvarką, o ne tik savaitgaliais, kaip siūlė ieškovė. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog jo ieškovei siūloma bendravimo tvarka yra sąžininga ir atitinka CK 3.170 straipsnio nuostatas, pagal kurias vaikas turi teisę į nuolatinį ryšį su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų gyvena, teismas padarė išvadą, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka, su tam tikromis korekcijomis, gali būti taikoma atsakovui laikinai bendraujant su nepilnamečiais vaikais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4555-1149/2026 ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas, vertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes ir argumentus, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Teismas neįvertino to, kad atsakovas buvo prievarta išvarytas iš šeimos gyvenamojo būsto, laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 3 d. iki 2026 m. sausio 15 d. ieškovė visiškai apribojo atsakovo galimybes matytis su vaikais tiek gyvai, tiek ryšio priemonėmis, taip pažeisdama vaikų teisę bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad dvynių ryšys yra ypatingas ir jų atskyrimas daro didelę žalą, o ieškovė manipuliacijomis laikė vaiką įkaitu, atsakovas privalėjo imtis veiksmų, jog seserys augtų kartu saugioje aplinkoje Klaipėdoje. Šiuo atveju vaikų išvykimas su tėvu atitiko pačių vaikų išreikštą valią. Tuo tarpu teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
12.2. Teismas formaliai konstatavo ginčo buvimą, tačiau ignoravo atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdo ir garso medžiagą bei Tarnybos protokolus, kurie vienareikšmiškai patvirtina ieškovės nesąžiningą elgesį, manipuliaciją vaikais ir tyčinį tėvo atskyrimą nuo vaikų. Teismo atsisakymas vertinti šiuos esminius duomenis lėmė nepagrįstos ir vaiko interesams prieštaraujančios nutarties priėmimą. Teismas neįvertino to, kad šiuo metu ieškovės sukurta aplinka neatitinka geriausių vaiko interesų, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad „nėra duomenų, jog ieškovė dėl užimtumo nebūtų pajėgi rūpintis vaikais“, kadangi ieškovės dabartinė gyvenimo dienotvarkė, kritinis užimtumas darbe, doktorantūros studijos bei planuojamos stažuotės užsienyje objektyviai apriboja jos galimybes skirti vaikams būtiną dėmesį, laiką ir emocinį ryšį. Ieškovė pati pripažįsta, kad dėl savo užimtumo ketina samdyti aukles vaiko priežiūrai. Tai patvirtina faktą, kad nustačius gyvenamąją vietą su motina, vaikus faktiškai augintų ir prižiūrėtų svetimi asmenys. Be to, ieškovė viena augina dvi dukras iš pirmosios santuokos, kurių poreikiais taip pat privalo rūpintis. Nors vyresnė dukra iš dalies gyvena atskirai, jaunesnė dukra reikalauja pastovios priežiūros. Kai šalys gyveno kartu, šis krūvis buvo dalinamas pusiau, atsakovui prisiimant didelę dalį buities ir vaikų logistikos. Ieškovei likus vienai su keturiais vaikais ir tokiu krūviu, fiziškai neįmanoma užtikrinti mažamečių šalių dukrų emocinių bei fizinių poreikių kokybiško laiko, ramybės, dienotvarkės laikymosi.
12.3. Teismo motyvas palikti vaikus Vilniuje „dėl ugdymo pastovumo“, yra nepagrįstas, kadangi priešingai nei ieškovė, atsakovas Klaipėdoje jau yra atlikęs realius veiksmus ugdymo tęstinumui užtikrinti. Pateikiami Klaipėdos miesto savivaldybės sistemos duomenys įrodo, kad dukroms yra užtikrintos vietos l/d (duomenys neskelbtini), o ugdymo procesą galima pradėti nedelsiant. Taip pat pateikti prašymai dėl priėmimo į mokyklą nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Tai patvirtina, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė, šiuo metu realiai rūpinasi vaikų ugdymo tęstinumu. Teismo prielaida, kad ugdymo įstaigos pakeitimas sukels „daug neigiamų emocijų“, yra nepagrįsta jokiais specialistų vertinimais dėl konkrečiai šių vaikų, dvynių, adaptacinių gebėjimų. Priešingai – vaikams didžiausią stresą kelia ne darželio grupės pakeitimas, kurį jos įveiktų kartu palaikydamos viena kitą, o nesaugi emocinė aplinka Vilniuje ir atskyrimas nuo tėvo.
12.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai suabsoliutino ikiteisminio tyrimo įstaigos atsisakymą pradėti tyrimą ir visiškai ignoravo tiesioginius vaiko parodymus, užfiksuotus Tarnybos dokumentuose. Šie duomenys rodo, kad ieškovės tėvų namuose, kuriuose ieškovė su vaikais dažnai lankosi arba palieka vaikus priežiūrai, egzistuoja seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto rizika. Tai, kad policija šiuo metu nepradėjo tyrimo, nutarimas yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, nepaneigia paties įvykio fakto ir vaiko liudijimo. Teismas, atsisakydamas vertinti šį Tarnybos užfiksuotą faktą ir prisidengdamas formaliu policijos nutarimu, pažeidė CPK 185 straipsnį ir paliko mažamečius vaikus nesaugioje aplinkoje. Aplinkybė, kad ieškovė negyvena kartu su tėvais, neeliminuoja grėsmės, nes bendravimas su seneliais yra intensyvus, o ieškovė, neigdama problemą, neužtikrina vaikų apsaugos nuo galimo tvirkinimo ar kitokio neigiamo poveikio. Taip pat teismas ignoravo tai, kad duomenys apie ieškovės manipuliacijas yra užfiksuoti ne tik atsakovo procesiniuose dokumentuose, bet ir objektyviuose Tarnybos dokumentuose (pvz., vaiko situacijos vertinimo akte).
12.5. Skundžiamoje nutartyje teismas, vertindamas Tarnybos 2026 m. vasario 4 d. pateiktą vaiko nuomonės išklausymo aktą, atliko selektyvų ir tendencingą duomenų vertinimą, iškraipydamas tikrąją nepilnamečių vaikų valią bei ignoruodamas duomenis, rodančius grėsmę vaikų saugumui ieškovės priežiūroje. Taip pat teismas padarė faktiškai nepagrįstą išvadą, kad gyvenimas Klaipėdoje vaikams reikštų adaptaciją „naujoje“, t. y. svetimoje ar nepažįstamoje, aplinkoje. Ši teismo prielaida neatitinka tikrovės ir byloje esančių duomenų. Vaikai su atsakovu Klaipėdoje praleisdavo visas vasaras, reguliariai lankydavosi savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tai nėra vaikams svetima vieta – tai yra jų faktiniai antrieji namai, kuriuose jos jaučiasi saugiai ir užtikrintai.
12.6. Teismas, nurodydamas, kad nevertino visų pateiktų dokumentų daugumos, padarė procesinį pažeidimą, nes ignoravo sistemingą ieškovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir institucijomis. Faktiniai duomenys rodo, kad ieškovė per trumpą laiką pateikė dešimtis skundų įvairioms institucijoms (Tarnybai, policijai, prokuratūrai). Ypatingą nerimą kelia ieškovės Tarnybai teikiamų pranešimų turinys, kuris yra neadekvatus, gąsdinantis ir prasilenkiantis su realybe. Toks elgesys, kai vienas iš tėvų „bombarduoja“ institucijas melagingais pranešimais, teismų praktikoje ir psichologijoje vertinamas kaip institucinis smurtas arba psichologinio nestabilumo išraiška. Tai sukuria vaikams nuolatinio pavojaus atmosferą, vizituoja pareigūnai, specialistai, nors realaus pavojaus iš tėvo pusės nėra, visi skundai nepasitvirtina. Teismas, ignoruodamas šį faktą, paliko vaikus aplinkoje, kurioje motina, tikėtina, projektuoja savo vidinius nerimus į vaikus ir naudoja juos kaip įrankį kovai su tėvu, kas yra nesuderinama su „aplinkos stabilumu“.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ginče dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo ir priėmė pagrįstą nutartį. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantas iš esmės neginčija jokios teismo nutartyje padarytos konkrečios išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumo, o atskiruoju skundu iš esmės siekia, jog remiantis naujai nurodytomis ar subjektyviai interpretuojamomis aplinkybėmis bei argumentais būtų priimta nauja nutartis.
13.2. Teismas, priimdamas nutartį, preliminariai įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, Tarnybos pateiktą išvadą, kurią teikiant buvo išklausyta vaikų nuomonė, pagrįstai sprendė, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikams įprastos aplinkos stabilumas (vaikai lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), būrelius, yra prižiūrimi medikų), todėl šioje proceso stadijoje vaikų interesus labiausiai atitinka jų gyvenimas nusistovėjusioje aplinkoje kartu su motina, tai yra ieškove.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atlikti išsamų įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia išspręsti ginčą, t. y. patenkinti savo prašymą (nors tuo metu dar net nėra pateikęs priešieškinio), grįsdamas argumentais, liečiančiais vaikų emocinę ir psichologinę sveikatą, kam yra reikalingas specialių žinių turinčių asmenų vertinimas, o ne subjektyvus atsakovo įsivaizdavimas apie „ieškovės tyčinį veikimą prieš vaikų interesus“ ir/ar savo asmens vertinimą, kad „atsakovas pasižymi nuosekliu elgesiu, orientuotu į vaikų ramybę ir stabilumą“. Teismui atlikus visų pateiktų įrodymų įvertinimą (CPK 185 straipsnis), tolesnis bylos nagrinėjimas prarastų prasmę, t. y. byla būtų išnagrinėta iš esmės dar pasirengimo stadijoje. Todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys civilinio proceso kodekse įtvirtintam laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslui.
13.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė dėl savo užimtumo negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Pažymėtina, kad ieškovės darbas ir akademiniai įsipareigojimai niekada jai netrukdė tinkamai rūpintis ir auginti dukras. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, kad tėvų konfliktiški santykiai vaikams kelia įtampą, sudėtingą emocinį lauką, tokios patirtys nepilnamečiams yra emociškai alinančios, sukeliančios stresą, nesaugumo jausmą, kad vaiko aplinkos keitimas sukelia vaikui emocinių išgyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinės ir psichologinės žalos, todėl teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Tačiau apeliantui teismų praktika atrodo, kad yra tik „geografija“, o „negirdėjimas“ pagrįstų teismo išvadų tik patvirtina apelianto konfliktišką asmenybę bei siekį, kad iš ne teisės gimtų teisė, tačiau galiojantis bendrasis teisės principas sako, kad iš ne teisės negali gimti teisė, leidžianti piktnaudžiauti dukterų gerove, ugdymu, jų turimu artimu santykiu su motina ir kitais šeimos nariais, todėl nutartis šioje dalyje dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįsta ir teisėta.
13.6. Atskiruoju skundu nėra ginčijama nutarties dalis „Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo“, kas patvirtina, kad teismas nustatė tinkamą išlaikymą vaikams, kad išlaikymas valdomas uzufrukto teise bus naudojamas išimtinai tik vaikų interesais. Nėra ginčijama ir nutarties dalis „Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo“, kas patvirtina, kad teismas nustatė tinkamą vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. nors apeliantas nenurodo atskirajame skunde, tačiau iš esmės nutartį skundžia tik dalyje „Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo“. Vadovaujantis elementariais protingumo ir logikos kriterijais vertintina, kad nutarties dalis, dėl kurios nėra ginčo, negalėtų būti naikinama be jokių motyvų ir argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – vaikų darželio lankomumo grafiką 2025 m. rugsėjo – 2026 m. sausio mėnesiais, vaizdo įrašą. Atsakovė taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus, kurių prijungimo būtinybė iškilo gavus atskirąjį skundą – iš e-sveikatos šalių dukrų ambulatorinių apsilankymų aprašymų kopijas ir UAB „Sveikata Jums“ vizitų ir apmokėjimų išklotinės kopijas.
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, siekdamas užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, priima minėtus šalių rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
21. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų dvynių A. G. ir E. G., gimusių (duomenys neskelbtini), laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Apelianto teigimu, skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikinoji dukrų gyvenamoji vieta su ieškove neatitinka vaikų interesų, kadangi ieškovė dukrų atžvilgiu taiko psichologinį smurtą, emocinį šantažą, manipuliuoja vaikais su tikslu atskirti atsakovą, tai kelia grėsmę vaikų emociniam saugumui. Be to, ieškovės tėvų namuose, kuriuose ieškovė su vaikais dažnai lankosi arba palieka vaikus priežiūrai, egzistuoja seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto rizika. Taip pat, apelianto teigimu, ieškovė dėl užimtumo negali tinkamai pasirūpinti vaikais, ginčo laikotarpiu vaikai nebuvo vedami į baleto pamokas, ugdymo įstaigą lankė nepastoviai. Teismas neatsižvelgė į nepilnamečių dukrų išsakytą nuomonę gyventi kartu su atsakovu.
23. Ieškovė su tokiais atsakovo argumentais nesutinka, teigia, kad pats atsakovas savo interesus iškelia aukščiau mažamečių vaikų interesų ir tėvo pareigų, šmeižia ieškovės artimuosius, savivaliauja vaikų gerove, jų emocine sveikata. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, preliminariai įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, Tarnybos pateiktą išvadą, kurią teikiant buvo išklausyta vaikų nuomonė, pagrįstai sprendė, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikams įprastos aplinkos stabilumas (vaikai lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), būrelius, yra prižiūrimi medikų), todėl šioje proceso stadijoje vaikų interesus labiausiai atitinka jų gyvenimas nusistovėjusioje aplinkoje kartu su motina, tai yra ieškove. Pažymėjo, kad darbas ir akademiniai įsipareigojimai niekada ieškovei netrukdė tinkamai rūpintis ir auginti dukras. Taip pat nurodė, kad dukros daugeliu atveju dėl objektyvių priežasčių - ligos - nelankė darželio.
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei byloje pateiktus duomenis, šalių pozicijas ginčo klausimu, su atskirojo skundo argumentais nesutinka bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai išanalizavęs bylos medžiagą, priėmė pagrįstą ir objektyvų sprendimą ginčo laikotarpiu nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove.
25. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, jog šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas 2026 m. sausio 15 d. dukrą E. G., gim. (duomenys neskelbtini), pasiėmė ir išsivežė į Klaipėdą adresu: (duomenys neskelbtini), į šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, bei 2026 m. sausio 23 d. iš ugdymo įstaigos Vilniuje pasiėmė ir į Klaipėdą nurodytu adresu išsivežė kitą dukrą A. G., gim. (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 5 d. Tarnyba atliko A. G. ir E. G. vaiko situacijų vertinimą, kurio metu nustatyti vaiko teisių pažeidimai – abu vaikų tėvai pažeidžia vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas (sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie bei kiti byloje esantys duomenys apie ieškovės ir atsakovo Tarnybai teikiamus pranešimus apie vaikų teisių galimus pažeidimus, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, tarp šalių kyla ginčai, susiję su nepilnamečiais vaikais, šalims nepavyksta susitarti nepilnamečius vaikus liečiančiais klausimais.
26. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnyba 2026 m. vasario 5 d. pateiktoje išvadoje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog ieškovės prašymas nustatyti laikiną dukterų A. G. ir E. G. gyvenamąją vietą su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu būdu bus užtikrinta nepilnamečių vaikų ugdymo, socialinės aplinkos, rutinos tęstinumas. Ugdymo įstaigos pakeitimas suponuotų nepilnamečių mergaičių adaptaciją, o tai pareikalautų papildomų emocinių resursų, kurių poreikis esamoje konfliktinėje situacijoje nėra suderinamas su vaikų interesu į stabilumą ir emocinį saugumą. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių interesus ir galėtų sukurti prielaidas nuosekliam, sistemingam ir reguliariam vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo režimo suformavimui. Iš Tarnybos pateikto 2026 m. vasario 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-47 nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. G. nurodė, jog nori gyventi Vilniuje, o E. G. nurodė, kad nori gyventi Klaipėdoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė tiek į specialistų, tiek ir į vaikų išsakytą nuomonę, vadovavosi prioritetiniais vaikų interesais. Atsakovo teiginiai, kad vaikai greitai adaptuotųsi naujose ugdymo įstaigose bei kad gyvenamoji aplinka Klaipėdoje joms yra pažįstama, nėra pakankami, kurie leistų spręsti, jog šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas ir atitiktų geriausius vaikų interesus.
27. Taip pat, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas teigė, jog ieškovė dėl užimtumo negali pasirūpinti vaikais ar kad prieš nepilnametes dukras vartojamas fizinis smurtas ar jų atžvilgiu būtų atliekami tvirkinamieji veiksmai, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Atsakovo pateikti vaikų darželio lankomumo grafikai 2025 m. rugsėjo - 2026 m. sausio mėnesiais, ieškovei pateikus duomenis, kad ugdymo įstaigos tam tikrais laikotarpiais dukros nelankė dėl ligos, nepatvirtina ir neįrodo, jog ieškovė netinkamai rūpinasi dukromis, jų ugdymu. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta akivaizdžių duomenų apie ieškovės daromą poveikį nepilnametėms dukroms bei kad ieškovė netinkamai naudoja motinas valdžią, negali užtikrinti vaikams saugios tiek fizine, tiek psichologine prasme aplinkos.
28. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog atsakovo teiginiai apie būtinybę nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš esmės yra grindžiami subjektyvia nuomone, neigiamu ir konfliktišku požiūriu į ieškovę. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė šiuo metu negali tinkamai užtikrinti nepilnamečių dukrų priežiūros, užtikrinti joms saugią aplinką, byloje nepateikta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas turėjo vertinti, dėl kieno kaltės ir kokiomis aplinkybėmis šalys pradėjo gyventi atskirai, kuris iš tėvų gali sudaryti palankesnes ir geresnes sąlygas vaikų vystymuisi, kadangi, kaip minėta, tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas galės visapusiškai įvertinti aplinką, kurioje vaikai gyvena, jos tinkamumą vaikų vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas.
29. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė savo, kaip motinos, valdžią dukrų atžvilgiu įgyvendino bei šiuo metu įgyvendina nesuderinamai su vaikų interesais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (šiuo atveju laikinosios) nustatymo turi būti atsižvelgiama į vaikų nuomonę, tačiau tuo pačiu turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Konkrečiu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šiuo metu šalys tarpusavyje konfliktuoja, tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas apie kitą nurodo įvairias deklaratyvias, įrodymais nepagrįstas aplinkybes (dėl vaikų nepriežiūros, manipuliavimo, seksualinio priekabiavimo ar tvirkinimo grėsmės ir pan.), todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nenustačius iš esmės pasikeitusių aplinkybių, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos teisėtumo ir pagrįstumo, leistų pagrįstai konstatuoti, jog nepilnamečiams vaikams su mama (ieškove) yra nesaugu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovei būtų paskirtos kardomosios priemonės, dėl kurių būtų ribojama teisė bendrauti ar matytis su nepilnamečiais vaikais. Taip pat jokių duomenų, kurie leistų suabejoti, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove gali kelti grėsmę vaikų saugumui, nepateikė ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nors būtent šios institucijos pagrindinė funkcija ir yra užtikrinti tinkamą vaikų teisių įgyvendinimą bei jų teisėtų interesų apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teisme toliau nagrinėjant civilinę bylą dėl ginčo esmės, jokių naujų ar papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnamečiams vaikams gyvenant kartu su ieškove yra pažeidinėjamos vaikų teisės, nėra pateikta.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje šiuo metu nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnamečius vaikus ar kad nepilnamečiams vaikams su motina būtų nesaugu, taip pat į nepilnamečių vaikų nuomonę ir emocinę poziciją, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai, išsamiai ir objektyviai įvertinti pirmosios instancijos teismo, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
31. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo (CPK 148 straipsnis).
32. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimais sutinka, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisako.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
34. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.