Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Egava“ atstovei advokatei Laimutei Petraitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Egava“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Metalo gamybos inžinerija“ (toliau – UAB

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį informuoti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis, CPK 130 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2017-10-13 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieškovei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016-12-31 įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad iš įmonės 2016-12-31 balanso matyti, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turimo turto vertė sudarė 178 285,00 Eur. Didžiąją dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas 159 888,00 Eur, iš jo atsargos sudarė 111 111,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos 45 568,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas. Įmonės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-11 nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 109584,34 Eur sumai, kurie vėliau bankroto proceso metu buvo ne mažiau kaip 17 kartų tikslinami. Kreditinių reikalavimų suma sudaro 137 854,07 Eur 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-21 nutartimi BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ vadovui R. B. už įpareigojimų nevykdymą paskirta 500,00 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą pripažino tyčiniu. 2018-08-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-24 nutartis palikta nepakeista. 2018-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. t. 1, b. l. 12-50).

Darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais sutartis, tačiau atlyginimų nuo 2017 m. gegužės mėnesio nemokėjo (e. b. t. 1, b. l. 85-149).

Atsakovė UAB ,,Egava“ 2016-11-16 išrašė ieškovei sąskaitą išankstiniam apmokėjimui bendrai 21907,16 Eur sumai už parduodamus metalo profilius 305 vnt. PVC atitvarus (e. b. t. 2 , b. l. 9). Išankstinės sąskaitos dalis ieškovės UAB „Metalo gamybos inžinerija“ buvo apmokėta bankiniais pavedimais: 2016-11-16 - 13.000 Eur.; 2016-11-17 - 7307,16 Eur. (e. b. t. 2 , b. l. 24, 25). Atsakovė 2016-11-24 išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą EGA Nr.177 bendrai 21907,16 Eur sumai (e. b. t. 2 , b. l. 10). Ieškovė 2016-11-29 apmokėjo išankstinės sąskaitos likutį 1600 Eur (e. b. t. 2 , b. l. 23).

Ieškovė UAB „Metalo gamybos inžinerija“ prekes (metalo profilių komplektas) iš atsakovės UAB ,,Egava“ pardavimui užsakė 2017 m. kovą. Atsakovė UAB ,,Egava“ reaguodama į užsakymą, 2017-03-08 pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą 5860,11 Eur sumai. Ginčijami mokėjimai atlikti atsakovės 2017-03-13 išrašytos PVM sąskaitos faktūros EGA Nr.210 pagrindu. Ieškovė atliko mokėjimą 2017-03-09 apmokėjo jo didžiąją dalį, sumokėjo 4266,54 Eur. Atsakovė ieškovei 2017-03-13 išdavė PVM sąskaitą - faktūrą EGA Nr.210. Jos likusią neapmokėtą dalį ieškovė bankiniu pavedimu apmokėjo 2017-03-14, bankiniu pavedimu apmokėta 1593,57 Eur. Gavusi visišką apmokėjimą, atsakovė pasitelkusi trečiuosius asmenimis (prekių gamintoją) ieškovės įsigytas prekes pristatė ieškovei 2017-03-14 (e. b. t. 2 , b. l. 13, 18-20).

Iš byloje pateikto 2016-12-31 įmonės balanso nustatyta, kad įmonė turėjo 138 335,00 Eur skolos, tačiau pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 54 589,59 Eur sumą. 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2016 m. turėjo 34 203,00 Eur pelno. Iš 2017 m. birželio 30 d. balanso nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 275073,00 Eur, iš kurių 20521,00 Eur ilgalaikis turtas, 253979,00 Eur trumpalaikis turtas, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos 573,00 Eur (e. b. t. 1, b. l. 55-58; t. 3, b. l. 185-186).

Iš ieškovės į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad įmonė 2017 m. kovo mėn. – 278876,24 Eur, likutis 2017-03-01 - 15902,15 Eur (t. 1, b. l. 152-154).

Dėl actio Pauliana instituto taikymo.

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, prašo pripažinti 2017-03-09 ir 2017-03-14 atliktus bankinius pavedimus atsakovei negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip finansinę operaciją, pažeidusią CK 6.930¹ straipsnį.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Ieškovė, reikalavimą pripažinti atsakovei atliktus bankinius pervedimus negaliojančiais grindžia tuo, kad atlikti sandoriai pažeidžia kreditorių teises. Ieškovės atstovė nurodė, kad įmonei esant nemokiai, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui, tai yra atsakovei. Atsakovė atsiliepime teigė priešingai, kad ginčijamais bankiniais pervedimais atsakovei buvo sumokėta už metalo gaminius, kurie buvo skirti ieškovės prisiimtų užsakymų vykdymui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei parduos metalo gaminius. Ginčijami mokėjimai atsakovei buvo atlikti 2017-03-09 ir 2017-03-14. Vertinant, ar atliktais mokėjimais buvo pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, atsižvelgtina į tuo laikotarpiu gautas pajamas, pradelstų mokėjimų dydį. Iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų bei ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521,96 Eur pajamų, likutis 2017-01-01 sudarė 3208,74 Eur, vasario mėn. – 143 061,92 Eur, likutis 2017-02-01 sudarė 70,95 Eur, kovo mėn. – 233 547,26 Eur, likutis 2017-03-01 - 15902,15 Eur, balandžio mėn. (ieškovės rašytinai dokumentai pateikti iki balandžio 19 d.) – 82311,07 Eur, likutis 2017-04-01 – 105998,34 Eur. Rašytiniuose ieškovės atstovės paaiškinimuose teismui pateiktuose 2019-06-07 nurodyta, jog laikotarpiu 2017 m. kovo 1-31 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai pagal gautas balandžio mėnesio apmokėjimui sąskaitas faktūras, kurių mokėjimai suėjo gegužės mėnesį, sudarė 9649,46 Eur (e. b. t. 1, b. l. 61-63).

Tai, kad atliktų ginčijamų mokėjimų laikotarpiu įmonė turėjo pajamų ir vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis patvirtina sąskaitų išrašai laikotarpiais nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31. Ieškovė 2019-06-07 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu (2017 m. kovo mėn.) bendrovė gavo 230547,25 Eur pajamų, apmokėjimui gavo sąskaitų už 60131,20 Eur, iš kurių pradelsti mokėjimai sudarė 9994,09 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, t. y. 2017 m. kovo mėnesį būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017-10-13 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016-12-31 įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl jie Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo.

Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iki ginčijamų mokėjimų atlikimo ir po jų vykdė didelės apimties ūkinę veiklą, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir privalomus mokėti mokesčius. Todėl, darytina išvada, kad atsakovei atlikti ginčijami mokėjimai negali būti laikomi nepagrįsto pranašumo suteikimu vienam kreditoriui. Be to, byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį taip pat buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams (UAB „Teknos“ 2017-03-31 – 1 093,01 Eur; UAB „Inspekta“ 2017-03-06 – 800 Eur, 2017-03-31 – 500 Eur; UAB „Vakarų centrinė laboratorija“ 2017-03-01 – 3 000 Eur, 2017-03-31 – 1 563,44 Eur, ir kt.).

Be to, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad po ginčijamų mokėjimų atlikimo, būtų pasikeitęs įmonės mokumas, kad kreditorių reikalavimai, kurie yra patvirtinti bankroto byloje, atsirado tuo metu, kai buvo atlikti šioje byloje ginčijami mokėjimai. Vien tas faktas, jog atliekant bankinius pervedimus, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką nereiškia, kad atlikti ginčo mokėjimai pažeidė kreditorių teises.

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

Pasisakant dėl ginčijamų sandorių neprivalomumo, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal rangos sutartis užsakymus turėjo įvykdyti iš savo medžiagų, savo jėgomis ir rizika. Byloje nustatyta, jog atsakovė ieškovei perdavė metalo profilius, kai ieškovė už juo visiškai atsiskaitė. Atsakovė pažymėjo, jog tokia prekybos politika vadovaujasi su visais asmenimis, įskaitant ir ieškove. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2016 m. ieškovė iš atsakovės taip pat pirko metalo profilius. Pirkimai iki ginčijamo sandorio buvo atliekami 3 kartus ir visada prekės ieškovei buvo perduodamos, kai pastaroji visiškai atsiskaitydavo. Atsakovė, kaip vidutinio apdairumo bei rūpestingumo juridinis asmuo, elgėsi apdairiai ir minimaliomis priemonėmis siekė suvaldyti riziką dėl bet kurio kliento uždelsto ar nevisiško atsiskaitymo.

Mokėjimai atlikti atsakovės 2017-03-13 išrašytos PVM sąskaitos faktūros EGA Nr.210 pagrindu, pagal kurią ieškovei buvo parduotas konkretus turtas - metalo profiliai, kurie buvo perduoti 2017-03-14. Ginčijami mokėjimai atlikti galiojančio ir įvykdyto sandorio pagrindu. Atlikti mokėjimus (apmokėti sąskaitą) ieškovė privalėjo, nes ji užsakė prekes ir jas gavo. Pažymėtina, jog prekės buvo užsakytos pagal komercinį pasiūlymą, t. y. iki sutartiniu santykiu stadijoje dar 2017-03-08 d.

Ieškovė, sudarydama įvairius sandorius, neturėjo ir negalėjo turėti įvairių specifinių medžiagų ir priemonių užsakovų poreikiams tenkinti. Taigi jau ikisutartinių santykių metu ir sandorių sudarymo metu visiems sandorių dalyviams buvo aišku, kad tam, kad užsakymai ir rangos darbai būtų atlikti, ieškovė turės įsigyti reikalingų medžiagų ir priemonių, todėl neįrodyta actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga – sandorio neprivalumas.

Teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai apie ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą.

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas - tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Pasisakant dėl mokėjimų atlikimo sąžiningumo pastebėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo yra laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningumo prezumpcijos ieškovė nepaneigė. www.rekvizitai.lt pateiktais viešais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Juridinių asmenų registre registruota 2016-03-01, finansinė atskaitomybė už 2016 m. Juridinių asmenų registrui pateikta 2017-05-04. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti 2017-03-09 ir 2017-03-14. Jų atlikimo metu ieškovė nei „Sodrai“, nei VMI skolų neturėjo, nė vienas kreditorius nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, mokėjimai atlikti bankiniais pavedimais, t. y. sąskaitos nebuvo areštuotos.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog atsakovė negalėjo žinoti apie ieškovės finansinės padėties sudėtingumą, nes atsakovė nedalyvavo bankroto bylos iškėlimo procese. Atsakovei buvo prieinama tik viešai skelbta ieškovės informacija apie įmonės finansinę padėtį, t. y. iš viešai prieinamų duomenų atsakovė negalėjo spręsti apie įmonės nemokumą. Viešoje erdvėje nebuvo duomenų, jog ieškovei pirkimo sandorio sudarymo metu yra iškeltų civilinių bylų dėl turtinių reikalavimų ieškovei. Pažymėtina, kad pirmoji iškelta civilinė byla ieškovei buvo 2017-08-02. Atsakovei taip pat nebuvo žinoma, jog ieškovė buvo nemoki ir turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurie viršijo ½ įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė tris kartus iki ginčijamo sandorio sudarymo iš atsakovės įsigijo gaminius ir už prekes sumokėjo laiku pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas, todėl atsakovei nekilo ir negalėjo kilti abejonių dėl ieškovės finansinio nepajėgumo atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pripažintina, kad apie kitus įsipareigojimus atsakovė neturėjo galimybės sužinoti. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neįrodė, kuo pasireiškė šalių nesąžiningumas, todėl atsižvelgiant į šias ir anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoti ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą, nėra jokio pagrindo.

Nesant būtinų aukščiau minėtų sąlygų bei nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, nustačius, kad mokėjimai buvo privalomi ir atitiko įprastą verslo praktiką, nenustačius šalių nesąžiningumo, nėra pagrindo ir taikyti CK 6.66 straipsnio, ir pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Ieškovė ieškinį grindžia ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdama, kad atliekant finansines operacijas buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad toks sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.930¹ straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 punktas). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atliktų ginčijamų atsiskaitymų momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimus pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atlikti mokėjimai yra ginčijami. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atlikti mokėjimai gali būti pripažįstami pažeidžiančiais CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus ir atitinkamai negaliojantys CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

Pažymėtina, kad ginčijami mokėjimai atlikti vykdant šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį - pagal ieškovės užsakytas prekes (užsakymą) buvo išrašytas komercinis pasiūlymas, kuris buvo apmokėtas ir prekės pateiktos užsakovei (ieškovei). Mokėjimų dieną nebuvo nė vieno įmonės kreditoriaus, pareiškusio reikalavimą apmokėti sąskaitą, skolą, įvykdyti kitą prievolę.

Byloje įrodyta, kad ginčijami mokėjimai padaryti turint tikslą vykdyti sudarytus sandorius su užsakovais. UAB „Egava“ parduoti metalo profiliai buvo panaudoti ieškovės veikiai vykdyti. Nepaneigti atsakovės argumentai, jog įsigyti metalo gaminiai buvo panaudoti ieškovės prisiimtiems užsakymams vykdyti. Byloje nenustatyta, kad įsigyti metalo gaminiai buvo perkami neapdairiai ar švaistant įmonės lėšas. Atsakovė UAB „Egava“ taikydama versle nusistovėjusią praktiką, klientui nurodydama apmokėti sąskaitas iki prekių perdavimo, negalėjo numatyti, jog ieškovės atlikti mokėjimai pažeis kitų kreditorių interesus.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti šiuo ieškiniu ginčijamus mokėjimus, negaliojančiais tiek CK 6.66 straipsnio, tiek CK 1.80 straipsnio pagrindais.

Dėl restitucijos taikymo ir procesinių palūkanų

Nenustačius sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir niekiniu kitu ieškinyje nurodytais alternatyviu pagrindu, prašymas dėl restitucijos taikymo atmestinas.

Atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais bei restitucijos taikymo, atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl senaties termino

Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, bankroto administratorė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta 2017-10-13, taip pat yra byloje duomenys, kad įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratoriui per teismo nutartyje nustatytą terminą, taigi, nėra pagrindo abejoti bankroto administratoriaus teiginiais, kad apie ginčijamus mokėjimus su atsakove sužinojo 2018-01-30, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl atmetus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos. Tačiau ji privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis, CPK 98 straipsnis).

Atsakovė rašytiniai dokumentai pagrindė turėtas 1450 Eur teisinių atstovavimo išlaidų (e. b. t. 2, b. l., b. l. 15; t. 3, b. l. 11-15; 19-20). Pažymėtina, jog atsakovės pateiktos teisinės atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų turinį, apimtį bei kokybę, teismo posėdžių skaičių, jos nėra per didelės. Todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės. Kadangi ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ iš administravimui skirtų lėšų 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Egava“, įmonės kodas 304042811.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.