- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-166-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34387-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- L. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo L. A. ieškinio atsakovams advokatui I. D. ir advokatei D. D. dėl informacijos suteikimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti advokatą I. D. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti visų su ieškovu pasirašytų sutarčių kopijas; detalią ataskaitą apie ieškovui suteiktas teisines paslaugas; visų ieškovui išrašytų sąskaitų kopijas; visų mokėjimo dokumentų pagal išrašytas sąskaitas kopijas; 2) įpareigoti advokatę D. D. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti visų su ieškovu pasirašytų sutarčių kopijas; detalią ataskaitą apie ieškovui suteiktas teisines paslaugas; visų ieškovui išrašytų sąskaitų kopijas; visų mokėjimo dokumentų pagal išrašytas sąskaitas kopijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad formuluojant ieškinio dalyką, kiekviename ieškinyje turi būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Sprendžiant ieškinio priimtinumo klausimą, turi būti aišku, kad pagal pareikštą ieškinį iškeltos bylos išnagrinėjimo rezultatas turės tiesioginę ir lemiamą reikšmę ginčijamai teisei. Teisminis procesas negali būti pradedamas išvestinio pobūdžio reikalavimų pagrindu, kurių išsprendimas neturės tiesioginės ir galutinės reikšmės ginčo objektu esančiai materialinei teisinei situacijai.
4. Teismas pažymėjo, kad vien tik dėl dokumentų (įrodymų), reikšmingų nustatant, ar asmens teisės buvo pažeistos ir, jeigu taip, tai kokia apimtimi, išreikalavimo savarankiškas teisminis procesas neturėtų būti pradedamas. Dėl savo formalaus ir išvestinio pobūdžio toks reikalavimas nelaikytinas galinčiu būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku, nes jis neatitinka realaus ginčo, kurį išsprendus kiltų apčiuopiamos materialinės teisinės pasekmės, kategorijos požymių. Taip pat teismas pažymėjo, kad civilinės bylos iškėlimas negali būti naudojamas kaip priemonė rinkti įrodymus, galimai reikalingus šaliai kitoje jos byloje.
5. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus (įrodymus) turėtų būti reiškiamas kartu su pagrindiniu reikalavimu, kuriuo būtų siekiama realiai, o ne formaliai, ginti asmens galimai pažeistas teises ir interesus. Juolab, kad ieškovas ieškinyje teigia, jog dėl atsakovų veiksmų/neveikimo galimai patyrė žalą.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas turėtų patikslinti pareikšto ieškinio elementus: suformuluoti konkretų pagrindinį reiškiamą materialinį teisinį reikalavimą ir atitinkamai patikslinti ieškinio faktinį pagrindą – papildant jį naujomis aplinkybėmis, kuriomis būtų įrodinėjamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumas; taip pat apmokėti visus reiškiamus turtinius ir neturtinius reikalavimus nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.