- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-268-387/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 492 556,035g. – narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei rengėsi šios narkotinės medžiagos kontrabandai.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 8 d. nutarimu A. B. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir išduotas Europos arešto orderis. A. B. sulaikytas 2018 m. kovo 30 d. Latvijos Respublikoje, 2018 m. balandžio 2 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo A. B. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme galima užtikrinti tik toliau jam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. B. gynėja advokatė E. Belevičienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį.
4.1. Gynėjos manymu, baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. B. buvo susitaręs su kitais asmenimis vykdyti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat, kad jis priklausė organizuotai grupei ir žinojo bei suvokė kitų asmenų atliekamų veiksmų esmę. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti A. B. tyčią, o susidariusi procesinė situacija yra panaši į objektyvųjį apkaltinimą, kuomet asmuo yra kaltinamas dėl veikų, dėl kurių padarymo jis subjektyviai nėra kaltas. Teismas, spręsdamas suėmimo taikymo klausimą, turi analizuoti ar byloje esantys duomenys yra pakankami tam, kad padaryti išvadą, jog galimai egzistuoja visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Gynėjos nuomone, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad kaltinimas A. B. yra pagrįstas, todėl nėra ir būtinosios suėmimo taikymo sąlygos.
4.2. Gynėja nurodo ir tai, kad teismas turi nurodyti konkrečius duomenis, kurie leistų pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja griežčiausios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (pvz. sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo tęsimą ilgą laiką Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (nutartis byloje Nr. 1S- 267/2014).
4.3. Kaltinamasis A. B. laikomas suimtu vienerius metus ir šešis mėnesius, todėl teismas, spręsdamas dėl suėmimo pratesimo dar ilgesniam terminui, privalėjo itin kruopščiai patikrinti realios grėsmės, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bandys išvengti teismo proceso, darys naujus nusikaltimus ar atliks kitus veiksmus, kurie prieštarautų BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams, egzistavimą šiuo metu. Gynėjos nuomone, nei A. B. elgesys paskelbus jį įtariamuoju, nei kaltinimų sunkumas ar gresiančios bausmės griežtumas, savaime nėra išskirtinės aplinkybės, kurios gali pateisinti ilgalaikį griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, ypač atsižvelgiant į proceso stadiją – byla nagrinėjama teisme, vyksta įrodymų tyrimas. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų egzistavimą.
4.4. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad Apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo (nutartys bylose Nr. 1S-84/2014, 1S-443/2013).
4.5. Skundžiamoje nutartyje, grindžiant BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, išskirtinis dėmesys skirtas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumui. EŽTT sprendime Tomasi prieš Prancūziją yra nurodęs, jog įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą - nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį surinkti įkalčiai. Gynėjos nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina šio suėmimo pagrindo realumo. A. B. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartais gyvena ir Latvijos Respublikoje, kur yra jo motinos butas bei gyvena didelė dalis giminaičių. Latvijoje jis ketino plėsti savo verslą. Jis turi sugyventinę, su ja augina du mažamečius vaikus. Tai, kad jis kurį laiką gyveno Latvijos Respublikoje, nepagrindžia išvados, kad tokiu būdu jis pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Apie A. B. motinai priklausantį butą Latvijoje pareigūnams buvo žinoma, tačiau jis negavo šaukimų atvykti, jo artimieji ir šeimos nariai taip pat negavo jokių nurodymų iš pareigūnų, kad A. B. reikėtų prisistatyti teisėsaugos institucijoms, ar, kad jis yra paieškomas. Jie nebuvo apklausti apie A. B. buvimo vietą. A. B. įtariamuoju pripažintas 2018 m. vasario 8 d., beveik po pusės metu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. A. B. paieška iki tol nebuvo vykdoma, todėl negalima teigti, jog jis slapstėsi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi įtariamojo sugyventinės pokalbių telefonu. Pasiklausymo, atlikto 2017 m. lapkričio mėnesį, metu užfiksuota, jog Vilniuje gyvenančios įtariamojo sugyventinės pokalbio telefonu metu fone girdisi A. B. balsas. Tai, pasak gynėjos, patvirtina įtariamojo ir jo sugyventinės parodymus, kad A. B. po inkriminuojamo nusikaltimo nesislapstė Latvijoje, o gyveno tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje. Prielaidos, kad iš Lietuvos jis neva išvyko iš karto dėl padaryto nusikaltimo ir pasislėpė, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.
4.6. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas įtariamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, būtų itin veiksminga kardomoji priemonė. A. B. artimieji sumokėjo 20 000 eurų užstatą. Šie pinigai yra kaltinamojo sugyventinės paveldėti po tėvo mirties. Šeimai, auginančiai du mažamečius vaikus ir besilaukiančiai trečio, prarasti tokią didelę pinigų sumą, kuri yra skirta nuosavo būsto įsigijimo pradiniam įnašui, būtų nepakeliama finansinė našta. A. B. nerizikuotų savo šeimos gerove. Gynėja nurodo ir tai, jog dar ikiteisminio tyrimo metu kitiems įtariamiesiems buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Panevėžio apygardos teismui buvo pateikta medicininė pažyma apie tai, kad kaltinamojo A. B. sugyventinė G. P. laukiasi trečio vaiko, taigi jai yra būtina A. B. pagalba buityje. Be to, kaltinamasis nurodė, jog turi problemų su sveikata ir kalinimo įstaigoje jam neužtikrinamas reikalingas gydymas, neatliekami sveikatos tyrimai, kad būtų galima nustatyti tikslią diagnozę ir ligą gydyti.
4.7. Skunde nurodoma ir tai, kad nors suimtajam suėmimo terminas tęsiamas tik tuo pagrindu, jog jis gali bėgti ir slėptis nuo teismo, tačiau nutartyje nurodoma, jog kaltinamieji naudojasi įstatymo suteikta teise atsisakyti duoti parodymus. Gynėja pažymi, jog parodymų davimas ar nedavimas nei sumažina, nei padidina bėgimo ar slėpimosi galimybės. Be to, nė vienas iš bylos kaltinamųjų duoti parodymus neatsisakė - byloje buvo nustatyta tokia įrodymų tyrimo tvarka, jog kaltinamieji pasinaudojo įstatymo jiems suteikta teise duoti parodymus, ištyrus kitus bylos įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. taip pat neatsisakė duoti parodymus, juos davėjau pirmos apklausos metu.
4.8. Kartu su užstatu A. B. galėtų būti taikomos ir kitos kardomosios priemonės, pvz. namų areštas ar intensyvi priežiūra. Gynėjos nuomone, šių kardomųjų priemonių taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai. Teismas, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais konstatavo, jog suėmimas A. B. turi būti pratęstas trijų mėnesių terminui, tačiau taip nutardamas nevertino svarbių faktinių aplinkybių, savo sprendimą grindė prielaidomis, nesvarstė švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, toks teismo sprendimas, pažeidžia ne tik BPK 122 straipsnio 7 dalį, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies garantuojamą kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu. A. B. griežčiausia kardomoji priemonė yra taikoma nesant būtinųjų suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų, neįvertinus reikšmingų aplinkybių, ši kardomoji priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės E. Belevičienės skundas atmetamas
5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios byloje esantys duomenys, t. y. liudytojo E. T. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą, bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Be to, paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Tai bus padaryta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija išsamiau neanalizuoja skundo teiginių, kuriais keliamos abejonės dėl A. B. kaltę pagrindžiančių duomenų pakankamumo.
6. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. B. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
6.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamais bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
6.2. Nusikalstamos veikos, kurias padaręs ir rengęsis padaryti kaltinamas A. B. priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis A. B., suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Suimtasis nevedęs, turi gyvenamąją vietą, mažamečių vaikų, jo draugė laukiasi trečio vaiko, laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Tačiau būtina įvertinti apklausų metu A. B. nurodytas aplinkybes, kad jis netrumpą laiko tarpą (2017 m. rugpjūčio 29 d. - 2018 m. kovo 30 d.) gyveno Latvijoje, jo sugyventinė atvykdavo retai, jis pats Lietuvoje lankydavosi taip pat retai. Tai laidžia teigti, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai su gyvenamąja aplinka Lietuvoje nėra ypatingai tvirti. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjos skundo argumentais, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Skundžiamoje nutartyje įvertinta, kad A. B. mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. - iš karto po to, kai narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pareigūnai A. B. nerado. Automobilį, kuriuo jis galimai lydėjo narkotinės medžiagos krovinį, pardavė. Jis 2017 m. rugpjūčio 29 d. išvyko į Latviją, gyveno motinai priklausančiame bute. Sulaikymo metu A. B. teisėsaugos pareigūnų geranoriškai neįsileido, buvo panaudotos specialios priemonės (išlaužtos durys, langas). Pats A. B. parodė, jog žinojo apie paskelbta įtariamųjų A. D. ir V. B. paiešką. Tokios aplinkybės leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, kad A. B. buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos pareigūnų. Taip pat teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad tiek kaltinamasis, tiek galimi nusikalstamų veikų bendrininkai turi ryšių užsienyje. A. B. pakankamai ilgą laiką gyveno užsienio valstybėje, be to, jam ir bendrininkams inkriminuojamas nusikaltimas, susijęs su rengimusi narkotinę medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, leidžia spręsti apie turimus ryšius užsienyje. Taigi vien skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su kaltinamojo turimais šeiminiais ryšiais, nepakanka paneigti prognozuojamo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog šie ryšiai buvo ir yra ypatingai tvirti. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad nei mažamečiai vaikai, nei draugė, galimai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo, taigi galimai teigiamai neįtakojo kaltinamojo. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios kaltinamojo sveikatos būkle bei galimybės gauti tinkamą medicininę pagalbą neturėjimu, tačiau nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog tinkamos kokybės gydymas suimtajam nėra teikiamas. Duomenų, jog kaltinamojo sveikatos būklė neleistų taikyti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo, taip pat nėra. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, suimtajam kvalifikuota medicinos pagalba gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, taip pat, esant būtinybei, kaltinamajam gali būti teikiama reikalinga medicinos pagalba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1, 4 dalys). 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje pats kaltinamasis A. B. nurodė, jog gydymas jam teikiamas, jis buvo gydytas stacionare, paskirti vaistai.
6.3. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino patęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
6.4. Atsakant į gynėjos skundo argumentą, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, pažymėtina, kad teismas kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę, dėl kiekvieno asmens įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai dėl analogiškų nusikalstamų veikų, dar nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie procesinių prievartos priemonių taikymą, yra vienoda.
7. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltinamojo A. B. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme galima užtikrinti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Išskirtinės priežastys pateisinančios tolimesnį suėmimo taikymą yra paties A. B. pavojingumas visuomenei, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas (jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (virš 492 kg kanapių dervos) bei rengėsi narkotinės medžiagos kontrabandai, o taip pat ypatingas šios bylos sudėtingumas (kaltinimai pareikšti 7 asmenims, byloje yra 35 liudytojai) bei itin didelė apimtis (36 tomai). A. B. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Suimtojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindui. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Įvertinus A. B. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę, ne ypatingai tvirtus socialinius ryšius bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo A. B. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir 20 000 eurų dydžio užstatą, namų areštą, intensyvią priežiūrą ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam A. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.