Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-291/12

Teisėjas R. Rainys Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso nr. 1-87-1-00299-2009-8

2012 m. vasario 24 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. T. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., BK 284 str. 1 d., E. T. – pagal BK 284 str. 1 d. R. P. pagal BK 135 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. E. T. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. T. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį E. T. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš R. P. priteista 2331,56 Lt už nukentėjusiojo A. S. gydymą Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 28 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo A. S. metu, spyrė koja ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam į pilvo sritį, po to sudavė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. pilvo sumušimą, plonosios žarnos plyšimą Moore II tipo, difuzinį pūlingą pilvaplėvės uždegimą, t.y. R. P. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., padarymą.

R. P. ir E. T. nuteisti už tai, kad 2009 m. liepos 4 d. apie 19.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, namo Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), kieme - viešoje vietoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, siekdami sukelti konfliktinę situaciją, priėjo prie buvusio namo kieme A. P. ir jo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kaltinamasis E. T. įžūliu elgesiu, tai yra rodydamas pirštais gestus, kad išdurs A. P. akis, grasino A. P. fiziniu susidorojimu, po to į kiemą atėjus D. P., E. T. kartu su R. P. jo atžvilgiu taip pat ėmė vartoti necenzūrinius žodžius, pradėjo mėtyti į A. P. ir D. P. akmenis ir plytas. Kaltinamasis R. P., tęsdamas chuliganiškus veiksmus, turėdamas tikslą įbauginti A. P. ir D. P. išsitraukė iš švarko kišenės peilį ir juo grasino A. P. ir D. P.. Tokiais bendrais veiksmais R. P. ir E. T. demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. R. P. ir E. T. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. T. ir R. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl E. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., bei dėl R. P. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Nors apeliantas R. P. neigia savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. S. sumušimo ir prašo jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str., padarymo, tačiau tokia pastarojo pozicija pagrįstai apylinkės teismo įvertinta kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmesta. Išvadą, priešingą nuteistojo pozicijai, leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visetas.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su nuteistuoju R. P. metu (t. 1, b. l. 23-28, 67-68). Pažymima ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nukentėjusysis apelianto R. P. nepažinojo, jokių santykių su juo neturėjo, todėl jį apkalbėti jis neturėjo jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys bei rašytinė bylos medžiaga. Iš liudytojos L. P. parodymų matyti, kad prieš du metus pavasarį apie pietus ji su A. S. buvo prie ežero netoli stoties (duomenys neskelbtini), kur ant suoliuko gėrė alų. Šalia ant suoliuko sėdėjo du vaikinai, kurie priėjo prie jų ir pradėjo kabinėtis, bet ji gražiai pasiūlė jiems išgerti alaus. Vėliau paskambino dėdei, kad jų atvažiuotų ir pasakė A. S. eiti link stoties. Ji nuėjo į priekį, o A. S. ėjo jai iš paskos, kai jis atsisuko pažiūrėti, tai A. S. jau nebuvo. Nesulaukusi A. S., nuvažiavo namo, tik vėliau iš policijos sužinojo, kad A. S. buvo tą dieną sumuštas. Iš 2009 m. birželio 22 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad L. P. atpažino R. P. ir E. T., su kuriais ji 2009 m. gegužės 28 d. vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 37-38). Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo E. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos E. T. pakeitė akistatos su nuteistuoju R. P. metu (t. 1, b. l. 65-66), iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus. Iš E. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad dėl L. P. tarp R. P. ir A. S. įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis sugriebė R. P. už kaklo, o R. P. spyrė nukentėjusiajam į pilvą, po ko jie susikibo ir nukrito ant žemės. Tada R. P. sudavė apie 4 smūgius nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 54). Nors teisminio nagrinėjimo metu E. T. pakeitė parodymus ir tvirtino, jog tiriamą dieną jokių konfliktų nebuvo, niekas nesipyko, R. P. su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, nesimušė, o ikiteisminio tyrimo metu davė kitus parodymus, nes taip liepė jam tyrėja, kitaip jis būtų patalpintas į kalėjimą, tačiau tokie nuteistojo parodymai atmetami, nes vertinami kaip noras padėti R. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad, kaip matyti iš Trakų rajono PK tyrėjos J. S. parodymų, apklausos protokolas surašytas iš E. T. žodžių, jis buvo apklausiamas kaip liudytojas, jokie įtarimai jam pareikšti nebuvo. Be to, minėto apklausos protokolo teisingumą savo parašu patvirtino ir E. T., kuris jokių pastabų dėl apklausos protokolo turinio neturėjo (t. 1, b. l. 54).

Iš 2009 m. rugsėjo 21 d. Mykolo Riomerio universiteto tesimo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 3737/09 (01) matyti, kad A. S. nustatytas pilvo sumušimas, plonosios žarnos plyšimas Moore II tipo, difuzinis pūlingas pilvaplėvės uždegimas. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 33-34). 2009 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, jog ant kelio matosi raudonos kraujo dėmės panašios į kraują (t. 1, b. l. 4-7).

Teisėjų kolegijos manymu, ištirtų įrodymų visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad R. P. 2009 m. gegužės 28 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo A. S. metu, sumušė nukentėjusįjį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. kad R. P. atliko veiksmus, atitinkančius baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., požymius.

Apylinkės teismas taipogi pagrįstai E. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. Minėta nuostata numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Baudžiamosios teisės priemonėmis saugomos viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra tas, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma (BK 284 straipsnio 1 dalis) arba trikdoma (BK 284 straipsnio 2 dalis) visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, t.y. kai atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009, 2K-248/2008). Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio atribojimo, pasakyta, jog BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant iš esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Todėl atribojant, reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-452/2011).

Analizuojant pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiojo A. P., liudytojų D. P., B. P., F. L. parodymus, matyti, kad nuteistieji E. T. ir R. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, sukėlė didelį triukšmą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkė, tai girdėjo buvę kieme vaikai, be to, mėtėsi akmenimis, R. P. turėjęs rankoje peilį grasino, buvo didelis triukšmas, sutrikdyta rimtis, iškviesta policija. Nukentėjusysis A. P. papildomai parodė, jog E. T. grasino jam pirštais išdurti akis.

Iš 2010 m. kovo 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad A. P. atpažino R. P. kaip asmenį, kuris 2009 m. liepos 4 d. jam grasino su peiliu, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l. 103-104). Iš 2010 m. kovo 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad A. P. atpažino E. T. kaip asmenį, kuris 2009 m. liepos 4 d. jam bandė išdurti akis, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l. 105-106). Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolų, D. P. atpažino E. T. kaip asmenį, kuris vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, o R. P. kaip asmenį, kuris 2009 m. liepos 4 d. švaistėsi su peiliu, vartojo necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l. 110-113).

Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis 2009 m. liepos 9 d. VA VPK Trakų r. PK VTS PP tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad Trakų r. PK buvo gautas B. P. pareiškimas apie tai, kad jos namo kieme triukšmavo ir grasino neblaivūs asmenys (t. 1, b. l. 93). Be to, atkreipiamas dėmesys, jog tiek E. T., tiek R. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo iš esmės pripažino ir nurodė, jog gerai neprisimena tos dienos įvykio, tačiau prisipažino konfliktavę su kieme buvusiais asmenimis, apsižodžiavę, vartoję necenzūrinius žodžius, mėtę į žmones akmenis.

Taigi, pirmosios instancijos teismo surinkti bei ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis E. T. ir R. P., veikdami bendrai, būdami neblaivūs viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, sukėlė konfliktinę situaciją, priėjo prie buvusio namo kieme A. P. ir jo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, E. T. įžūliu elgesiu, tai yra rodydamas pirštais gestus, kad išdurs A. P. akis, grasino A. P. fiziniu susidorojimu, po to į kiemą atėjus D. P., E. T. kartu su R. P. jo atžvilgiu taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė į A. P. ir D. P. akmenis ir plytas. Taip pat nustatyta, jog nuteistasis R. P., tęsdamas chuliganiškus veiksmus, turėdamas tikslą įbauginti A. P. ir D. P. išsitraukė iš švarko kišenės peilį ir juo grasino A. P. ir D. P.. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog tiek R. P., tiek E. T., vartodami necenzūrinius žodžius, mėtydami akmenis į žmones, grasindami išdurti akis bei grasindami peiliu, sutrikdė gyvenančių žmonių rimtį, poilsį, t.y. demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – nuteistieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jų veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo nustatyti nuteistojo E. T. veiksmai, priešingai nei mano apeliantas, visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., taipogi nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, R. P. niekur nedirba, praeityje nė kartą teistas, neišnykus teistumui, padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių, kita – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis R. P. linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus, paskyręs laisvės atėmimo bausmes, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad E. T. padarė nesunkų nusikaltimą, nedirba, tačiau jis registruotas darbo biržoje, jo teistumas yra išnykęs, jis turi pastovią gyvenamąją vietą.

Nustatydamas paskirtų bausmių dydžius, pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, kad nuteistieji R. P. ir E. T. iš esmės prisipažino kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo, gailisi dėl padaryto bei tai, kad šį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam R. P. už padarytus nusikaltimus paskyrė bausmes, kurių dydžiai mažesni nei įstatymo sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Be to, apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam R. P. paskirtąsias bausmes, parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir, sudėjęs jas iš dalies, subendrintą galutinę bausmę R. P. paskyrė taipogi mažesnę už BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl šiam nuteistajam paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę nuteistajam E. T., pagrįstai pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams, įpareigojus E. T. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. T. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę bei atsižvelgęs į visas aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko požiūrį į nusikalstamą veiką, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų R. P. ir E. T. apeliacinius skundus atmesti.