- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-947-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-1416020206
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“
- Atsakovas
- J. R.
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.7.1; 1.3.7.5.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022 m. liepos 7 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ ir atsakovės J. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1707-1126/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovei J. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir UAB „duomenys neskelbtini“) prašė priteisti iš atsakovės J. R. 32 743,41 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atsakovę nutarta skirti bendrovės direktore nuo 2017 m. sausio 26 d., jai nustatyti 5 darbo dienų 30 val. darbo savaitę ir 800 Eur mėnesinę algą. 2017 m. sausio 25 d. darbo sutarties Nr. 150 pagrindu atsakovė nuo 2017 m. sausio 26 d. priimta dirbti bendrovės direktore. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeitus darbo sutarties 3 p., atsakovei nustatyta 1 031,20 Eur mėnesinė alga. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. kovo 27 d., bendrovėje atliktas bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo patikrinimas. Nustatyta, kad atsakovė įsakymais laikotarpiu nuo 2019 m. vasario iki 2019 m. rugsėjo skyrė sau iš viso 18 500 Eur dydžio darbo užmokesčio priedų, nuo šios sumos apskaičiuota ir sumokėta 14 243,41 Eur mokesčių. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakyme į bendrovės pretenziją atsakovė nurodė, kad bendrovės akcininkams buvo ir yra žinoma apie atsakovei mokamus darbo užmokesčio priedus. 2020 m. rugpjūčio 28 d. bendrovė kreipėsi į bendrovės akcininkus D. Č. ir T. D., turinčius 66,67 proc. bendrovės akcijų. 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakyme bendrovės akcininkai paaiškino, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais atsakovei niekada nebuvo skirti darbo užmokesčio priedai, niekada jokia forma neišreiškė valios dėl darbo užmokesčio priedų J. R. skyrimo ir išsimokėjimo. Bendrovės akcininkai niekada nepritarė darbo užmokesčio priedų atsakovei skyrimui ir / ar išmokėjimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. R. prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad darbo užmokesčio priedus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovė sau išsimokėjo de facto (faktiškai) su bendrovės akcininkų žinia, bei esant jų sprendimui (pritarimui). Atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2020 m. kovo 27 d. buvo ne tik bendrovės direktorė. Ji buvo bei vis dar yra bendrovės akcininkė. Atsakovė ir bendrovės akcininkai T. D. bei D. Č. kartu valdo ir kitus juridinius asmenis, yra UAB „Paslaugų idėja“ ir UAB „Ameksas“ dalyviai. Bendrovės akcininkas D. Č. yra atsakovės brolis. Dėl tarpusavio ryšio bei kitų juridinių asmenų valdymo, tam tikri bendrovės veiklos klausimai, tarp jų ir darbo užmokesčio priedų atsakovei mokėjimas, buvo sprendžiami nesilaikant formalių procedūrų, akcininkų pritarimas tokiam sandoriui buvo duotas. Bendrovės akcininkų tarpusavio santykiai yra įtempti dėl nesutarimų valdant bendrovę bei UAB „Paslaugų idėja“ ir UAB „Ameksas“. Atsakovės įsitikinimu, yra siekiama finansiškai su ja susidoroti. Visa informacija apie atsakovei mokėtinus darbo užmokesčio priedus, vadovaujantis žodiniu atsakovės ir kitų bendrovės akcininkų T. D. ir D. Č. susitarimu, bendrovei yra žinoma, šioms aplinkybėms niekaip nebuvo prieštaraujama. Vien formalių procedūrų nesilaikymo faktą, skiriant atsakovei darbo užmokesčio priedus, neteisėtai siekiama panaudoti prieš atsakovę, imituojant, jog nebuvo visuotinio akcininkų sprendimo pritarimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 32 743,41 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 590,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad akcininkų sprendimas skirti atsakovei darbo užmokesčio priedus buvo įformintas raštu prieš atsakovei tampant UAB „duomenys neskelbtini“ direktore. Nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2020 m. kovo 27 d. atsakovė dirbo ieškovės bendrovės direktore. Ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei 800 Eur mėnesinę algą, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 1031,20 Eur mėnesio darbo užmokestį, priedų ir priemokų mokėjimo galimybė darbo sutartyje nenumatyta. Atsakovė nurodė, kad ji buvo priimta dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir buvusi UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė, t. y. jai būtų mokamas atlyginimas neapmokestinamais pinigais. Atsakovei nesutikus su tokia mokėjimo forma, buvo sutarta, kad pateikus finansinę atskaitomybę už 2018 m., bus galima priimti sprendimą dėl atlyginimo išmokėjimo. Neapskaityto atlyginimo mokėjimo faktą paneigė liudytojai T. D., R. L.. Liudytojas V. S. nurodė, kad ne kartą su atsakove buvo kalbėta apie faktiškai sutartą darbo užmokestį, kad sutartas atlyginimas buvo didesnis nei numatyta darbo sutartyje. Teismas vertino, kad sudarant darbo sutartį, šalys numatė didesnio atlyginimo mokėjimo galimybę, tačiau tam nebuvo gautas akcininkų susirinkimo pritarimas nei sudarant darbo sutartį, nei vėliau, o didesnis nei sutartyje nurodytas atlyginimas atsakovei niekada faktiškai nebuvo mokamas.
6. Spręsdamas, ar akcininkai buvo informuoti apie 2019 m. kovą – rugsėjį priimtus įsakymus ir galėjo išreikšti sutikimą dėl atsakovei mokėtinų priedų dydžio vien konkliudentiniais veiksmais, teismas reikšmingomis pripažino šias aplinkybes.
7. 2020 m. kovo 27 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkai informacija apie akivaizdžiai išaugusias administracines išlaidas disponavo, tačiau susirinkimo protokolas ir jį lydintys duomenys nepatvirtina, kad iš turimos medžiagos buvo įmanoma nustatyti konkretų direktorei mokėtų priedų dydį. 2019 m. gegužės 31 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris paskirstė 2018 m. pelną (nuostolius), nurodoma darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams skirta pelno dalis – 0. Jau atsakovei priėmus 2019 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesio įsakymus, akcininkai ne tik nepatvirtino priedų mokėjimo, tačiau aiškiai apibrėžė ir tokių priedų (kurie šiuo atveju atlieka premijų funkciją) mokėjimo draudimą ateityje.
8. Aplinkybė, kad akcininkai būtų turėję galimybę prisijungti prie UAB „duomenys neskelbtini“ programos, nekeistų vertinimo, kad akcininkai tokiu būdu nebuvo informuoti apie atsakovei mokėtus priedų dydžius. Byloje neįrodyta, kad jie turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą šiuos duomenis tikrinti. Byloje ieškovės pateiktose 2019 m. spalio 17 d. preliminarioje pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. preliminariojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nėra konkrečių duomenų apie tikslų kiekvienam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, nurodomos bendrosios ir administracinės sąnaudos. 2019 m. lapkričio 12 d. el. laišku pateiktame UAB „duomenys neskelbtini“ bandomajame balanse matyti darbuotojams mokėtos pinigų sumos, tačiau neaiški jų paskirtis. 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. akcininkų susirinkimuose pateikta informacija apie pelno dalį, skirtą darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, nedetalizuojama, nurodoma atskiroje eilutėje. Tokie duomenys jau neegzistuoja 2019 m. metiniame finansiniame ataskaitų rinkinyje (nurodomi prie bendrųjų ir administracinių sąnaudų), 2020 m. kovo 11 d. pelno ataskaitoje jie įtraukti į darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusias sąnaudas. Teismas vertino, kad šie duomenys akivaizdžiai nepakankami akcininkams nustatyti tikslius darbuotojams mokamų priedų (priemokų, premijų) dydžius, o faktas, kad 2020 m. kovo 27 d. buvo patvirtintas 2019 m. pelno (nuostolių) paskirstymas pagal atsakovės pateiktus duomenis, pats savaime nereiškia, kad akcininkai pritarė konkrečiam darbo užmokesčio dydžiui ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.
9. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad darbo užmokesčio priedų atsakovei mokėjimo klausimas buvo išspręstas neformaliai, sprendimai buvo priimami tik žodžiu, kadangi bendrovės akcininkas D. Č. yra atsakovės brolis. Pati atsakovė nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. pablogėjo jos santykiai su kitais akcininkais. Šalys vėliausiai 2019 m. kovo mėnesį (t. y. kai atsakovė priėmė pirmą įsakymą, kuriuo sau skyrė priedą) bendravo ir teikdavo duomenis viena kitai raštu, būtent atsakovė reikalavo formalaus bendravimo. Priimdama įsakymus atsakovė turėjo suvokti, kad privalo laikytis formalios sprendimų priėmimo tvarkos ir numatyti tokio nesilaikymo pasekmes.
10. Darbo užmokesčio žiniaraštis už 2019 m. kovo mėnesį patvirtina, kad duomenys apie atsakovės darbo užmokestį nebuvo pildomi. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ nebuvo saugomi duomenys apie atsakovės darbo užmokesčio priedus, vėliausiai nuo 2019 m. balandžio buhalteriją tvarkė kita įmonė. Byloje nėra duomenų, kad akcininkai turėjo pareigą jungtis prie UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės programos, turėjo galimybę nustatyti atsakovei mokėtą konkretų darbo užmokestį.
11. Teismas vertino, kad 2018 m. pabaigoje ir prasidedant 2019 m. finansiniams metams bendrovė veikė pelningai. Situacija pasikeitė 2019 m. Pati atsakovė 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 10 d. pranešimais informavo akcininkus, kad bendrovės finansinė padėtis sudėtinga. 2020 m. vasario 24 d. pranešimu atsakovė atsistatydino iš bendrovės direktorės pareigų, motyvuodama šį veiksmą bloga bendrovės finansine padėtimi, akcininkų pasyvumu siekiant ją ištaisyti.
12. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. savo iniciatyva priimtais įsakymais skyrė sau 18 500 Eur priedų, nuo šios sumos bendrovė sumokėjo iš viso 14 243,41 Eur mokesčių į valstybės biudžetą. Ieškovė iš viso patyrė 32 743,41 Eur žalą. Atsakovės įsakymai priimti negavus akcininkų susirinkimo pritarimo ir apie juos neinformavus akcininkų. Tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, vadovo kaltė byloje nebuvo paneigta. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį visiškai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Atsakovė J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, selektyviai ir nepagrįstai palankiai ieškovės naudai vertino bylos rašytinių įrodymų visetą ir atsiribojo nuo įrodymų visumos ištyrimo, grubiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, atskleidžiančios, kokioms faktinėms aplinkybėms egzistuojant yra arba gali būti laikoma, jog visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė bendrovės vadovo darbo užmokesčio (jo priedų) skyrimui, darbo užmokesčio padidinimui.
13.2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ ) 37 straipsnyje expressis verbis nėra imperatyviai reglamentuota, kokia forma turi būti išreikštas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl bendrovės vadovo darbo užmokesčio. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad tik rašytinės formos sprendimas yra vienintelis įrodymas patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimo ir / arba priimto sprendimo faktus.
13.3. 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog iki jai pradedant eiti ieškovės direktorės pareigas ir tam tikrą laikotarpį einant šias pareigas bendrovėje buvo praktika dalį darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio mokėti „vokeliuose“, siekiant sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių sąnaudas. Tačiau atsakovei buhalterinėje apskaitoje neapskaitoma darbo užmokesčio dalis nebuvo mokama, dėl ko 2018 m. lapkritį pareiškus pretenzijas, šis atlyginimas buvo pradėtas mokėti darbo užmokesčio priedų forma. Jog atsakovei turėjo būti mokamas didesnis nei darbo sutartyje nustatytas atlyginimas, patvirtino liudytojas V. S.. Atsakovei faktiškai buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, nei numatyta darbo sutartyje. Tai, jog atsakovei pageidaujant ir kitiems ieškovės akcininkams pritariant vėliau visas iš anksto sutartas darbo užmokestis pradėtas mokėti darbo užmokesčio priedų forma, sumokant priskaitytus mokesčius, nepatvirtina, jog tai buvo atliekama neteisėtai.
13.4. 2020 m. kovo 27 d. atsakovės iniciatyva sušauktas ieškovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcininkai T. D. bei D. Č. raštu pateikė klausimų. Atsakydama bendrovė aiškiai nurodė bendrovės sąnaudas per 2019 m. ataskaitinį laikotarpį, pateikė 2019 m. sąnaudų iššifravimą pagal balanso straipsnius. Sąnaudų ataskaitoje aiškiai matomos 2019 m. administracinės sąnaudos dėl darbo užmokesčio bei kitų išmokų. Bendrovė nurodė atsakovės darbo užmokestį per 2019 m. laikotarpį, įskaitant darbo užmokesčio priedus, pateikė darbo užmokesčio suvestinę, kurioje matyti atsakovei kiekvieną mėnesį išmokėtas darbo užmokestis bei jo priedai už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės iki 2019 m. gruodžio imtinai, kas paneigia teismo nepagrįstą išvadą, neva iš šių dokumentų negalima spręsti apie konkretų atsakovei mokėtų darbo užmokesčių priedų dydį. Jokių pretenzijų bendrovės akcininkai T. D. ir D. Č. atsakovei nei iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, nei šio susirinkimo metu, nei pakankamai ilgą laikotarpį po susirinkimo nepareiškė. Tai patvirtina, jog šios aplinkybės visiems bendrovės akcininkams buvo žinomos. Bendrovės akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai patvirtino metinę finansinę atskaitomybę už 2019 m. laikotarpį, kur yra užfiksuotas ženklus bendrųjų administracinių sąnaudų padidėjimas lyginant su 2018 m.
13.5. Atsakovei jau faktiškai einant direktorės pareigas, kiekvieną metų ketvirtį dėl bendrovės ir kitų susijusių įmonių UAB „Ameksas“ ir UAB „Paslaugų idėja“ įsipareigojimų bankams buvo rengiama konsoliduota tarpinė finansinė atskaitomybė, kur fiksuotos visos bendrovės tarpiniu ataskaitiniu laikotarpiu patirtos bendrosios ir administracinės sąnaudos. Akcininkams nežinant apie atsakovei mokamus darbo užmokesčio priedus ar šiam faktui nepritarus, pastarieji, susipažinę su bendrovės tarpine pelno (nuostolių) ataskaita, būtų nedelsiant pareiškę pretenzijas, tačiau jų nepareikšta. Teismas vertindamas, kad 2019 m. trijų ketvirčių pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuotos bendrosios ir administracinės sąnaudos yra mažesnės, nei praėjusiu visų 2018 kalendorinių metų ataskaitiniu laikotarpiu, padarė loginę klaidą.
13.6. Teismas nepagrįstai palankiai vertino tik liudytojų T. D. ir M. D. parodymus, neva jiems apie didesnį atsakovės darbo užmokestį nebuvo žinoma. Abu liudytojai buvo / yra bendrovės akcininkai, yra susiję giminystės ryšiais, yra tiesiogiai bendrovės veikla bei ieškinio patenkinimu suinteresuoti asmenys. Teismas apskritai nevertino fakto, jog visos pretenzijos atsakovei pradėtos reikšti tik po to, kai tarp bendrovės akcininkų kilo konfliktinė situacija bei po to, kai bendrovės akcininkams D. Č. ir T. D. administracinių nusižengimų bylose Nr. A6.-4-660/2020 ir A6.-989-923/2020 taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį už ABĮ 18 straipsnio pažeidimą bei teisės fiduciarinių pareigų nevykdymą. Ieškiniu siekiama neteisėtai susidoroti su atsakove ir (ar) praturtėti jos sąskaita. Apeliantė jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
13.7. Apeliantė bei kiti bendrovės akcininkai yra kitų susijusių juridinių asmenų UAB „Ameksas“ ir UAB „Paslaugų idėja“ akcininkai, visi akcininkai ilgą laiką dirbo vienose patalpose, artimai bendravo. Bendrovės akcininkas velionis D. Č. buvo atsakovės brolis. Dėl šių aplinkybių tam tikri bendrovės veiklos klausimai, tarp jų – ir darbo užmokesčio priedų atsakovei mokėjimas, buvo sprendžiami neformaliai. Akcininkų pritarimas tokiam sandoriui buvo duotas. Atsakovės ir kitų akcininkų vėliau pablogėję santykiai savaime nesuponuoja, jog pritarimas mokėti priedus atsakovei nebuvo duotas, jo buvo atsisakyta ar kad buvo atšauktas. Atsakovės ir ieškovės akcininko velionio D. Č. balsų pakako sprendimui akcininkų balsų dauguma dėl atsakovės darbo užmokesčio priedų mokėjimo priimti. Šios aplinkybės nepaneigtos, netiesiogiai patvirtina, jog toks akcininkų sprendimas galėjo ir buvo priimtas jo neformalizuojant.
Atsiliepimas
13.8. Atsakovė nesutinka su teismo argumentais, jog darbo užmokesčių priedų mokėjimas bendrovei veikiant nuostolingai būtų nelogiškas. Bendrovės akcininkų sprendimas atsakovei mokėti realiai didesnį darbo užmokestį priimtas 2017 m. sausį, vėlesnis jo mokėjimas darbo užmokesčio priedų forma tiesiogiai nekoreliuoja su bendrovės ūkinės veiklos rezultatais. Teismo išvada yra prieštaringa. Bendrovės 2019 m. trijų ketvirčių pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog ieškovė šiuo laikotarpiu dirbo pelningai, sprendime neįvertinta, kad bendrovės veiklos apimtys, vertinant bendrovės pardavimo pajamas, 2019 m. išliko nepakitusios nuo 2018 m. Atsakovė jokių bendrovei žalingų veiksmų neatliko. Sprendime neatsižvelgta į tai, kad darbo užmokesčio priedai atsakovei buvo mokami oficialiai, sumokant priskaičiuotus mokesčius. Atsakovė, akcininkams pareikalavus, pateikė su priedų mokėjimu susijusius dokumentus, priekaištų nei iki susirinkimo, nei susirinkimo metu akcininkai nereiškė.
13.9. Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, jog didžioji dauguma bendrovės darbuotojų, įskaitant sandėlininkus, dirbdami nekvalifikuotą darbą uždirbo tik neženkliai mažiau nei atsakovė, kuri atsakinga už visą bendrovės valdymą. Atsakovės realus darbo užmokestis buvo didesnis, nei numatytas darbo sutartyje. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškinio pagrįstumą su vienintele byloje nepaneigta aplinkybe, jog faktiškai nebuvo rašytinės formos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo skirti darbo užmokesčio priedus atsakovei. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė formaliam teisėtumui, kuris yra reglamentuojamas ABĮ 37 straipsnyje, o ne realiam teisingumui.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti 2022 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, pakeičiant sprendimo motyvuojamąją dalį ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, 2) prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-1707-1126/2022 su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 ir 2019 m. balansus, 3) priteisti iš atsakovės ieškovei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, nes išsimokėdama sau darbo užmokesčio priedus ji viršijo savo, kaip bendrovės vadovės, įgaliojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalis, ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), pažeidė fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis). Ieškovės nuomone, teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas.
14.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad bendrovei ir atsakovei sudarant darbo sutartį, šalys numatė didesnio atlyginimo atsakovei mokėjimo galimybę, tarp jų dėl to vyko derybos. Dėl didesnio atlyginimo atsakovei, kaip vadovei, mokėjimo galėtų tartis tik bendrovės akcininkai, o ne pati atsakovė su bendrove. Tokias išvadas teismas padarė pažeisdamas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išvadas grindė tik pačios atsakovės paaiškinimais ir liudytojo V. S. parodymais. Atsakovė subjektyviai paaiškino ne apie derybas, bet tvirtino apie 2017 m. sprendimus dėl didesnio atlyginimo jai mokėjimo. Neįtikinama, kad dėl didesnio atlyginimo nusprendus 2017 m., toks atlyginimas būtų pradėtas mokėti tik 2019 m., po to, kai bendrovės akcininkai pradėjo konfliktuoti, jų santykiai tapo labai formalūs. Atsakovės paaiškinimus paneigia liudytojų T. D. ir M. D. parodymai, pranešimai dėl bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai. Liudytojo V. S. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, jis yra atsakovės sugyventinis, dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ tik nuo 2019 m. vasaros, bylai reikšmingas aplinkybes žinojo tik iš pačios atsakovės. Buvusiai UAB „duomenys neskelbtini“ vadovei R. L. nebuvo mokamas toks didžiulis atlyginimas.
14.3. Teismas, vertindamas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisingai vertino bendrovės akcininkų tinkamą informavimą apie atsakovės priimtus įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio sau skyrimo bei mokėjimą. Jeigu bendrovės akcininkai nebuvo informuoti ir nieko nežinojo apie priedus, tai patvirtina, jog negalėjo būti priimtas raštu neįformintas UAB „duomenys neskelbtini“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl priedų atsakovei mokėjimo, jog jokių neįformintų (žodinių) akcininkų sprendimų nebuvo. Teismo apibendrinta išvada, kad atsakovės patvirtinti įsakymai priimti tinkamai neinformavus akcininkų, šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga. Atsakovės, kaip buvusios bendrovės direktorės, atlyginimo, skatinimo klausimai priklauso išimtinai bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Teismas turėjo vertinti ne UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkų informavimą, o tai, ar buvo priimtas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo atsakovei, vien tik akcininkų informavimas dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo pats savaime yra teisiškai nereikšmingas. Byloje nebuvo įrodyta, kad toks sprendimas buvo priimtas, ką teismas pagrįstai nustatė, tik netinkamai motyvavo savo išvadas.
14.4. Teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje bendrovė veikė pelningai. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad tokie atsakovės veiksmai, kaip 3-4 kartus darbo užmokestį viršijančių priedų sau mokėjimas sudėtingu bendrovei laikotarpiu, neatitiko bendrovės interesų ir pakenkė bendrovei, kas laikytina atsakovės fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu. Ginčo laikotarpiu bendrovės finansinė padėtis buvo labai bloga, 2018 m. bendrovė patyrė 67 805 Eur nuostolių, o 2019 m. – net 267 237 Eur nuostolį. Tai patvirtina bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita už 2019 m. Pelno paskirstymas už 2018 m. patvirtino, kad 2018 m. bendrovė patyrė 67 805 Eur nuostolių. Bendrovės nepaskirstytasis pelnas, kuriuo rėmėsi teismas, neparodo įmonės finansinės padėties. Viešai prieinamais duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. turėjo tik 9 288 Eur piniginių lėšų, 2019 m. – tik 7 628 Eur, bei veikė nuostolingai. Nepaskirstytojo pelno naudojimas bendrovės veikloje buvo neįmanomas, tam nebuvo lėšų. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalimi, teismas privalėjo spręsti, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu. Atsakovė patvirtino, kad žinojo apie įmonės būklę 2019 m., bet toliau mokėjosi priedus. Buvo atlikti neteisėti veiksmai bendrovės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis), ko teismas tinkamai neįvertino.
14.5. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu, ieškovė prašo prijungti prie bylos UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 ir 2019 m. balansus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nei buvo išnagrinėta ši byla pirmąja instancija. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po sprendimo priėmimo, nes teismas, vertindamas UAB „duomenys neskelbtini“ mokumą, vertino nepaskirstytąjį pelną ir rėmėsi argumentais dėl nepaskirstytojo pelno, kurių procesiniuose dokumentuose nei viena bylos šalis nebuvo nurodžiusi.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „duomenys neskelbtini“ atsiliepimu į atsakovės J. R. apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo ir sprendimą palikti nepakeistą, išskyrus tą sprendimo dalį, dėl kurios ieškovė pateikė apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, išvados padarytos remiantis byloje esančių įrodymų pakankamumo taisykle pagal teismo vidinį įsitikinimą. Teismas nenukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiškose bylose.
15.2. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, pripažino, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nebūtinai turėjo būti įformintas raštu, akcininkų sutikimas su atsakovei mokėtinų priedų dydžiu galėjo būti išreikštas konkliudentiniais veiksmais, kad nebuvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl priedų atsakovei skyrimo bei jų išsimokėjimo (ir neformalus). Byloje nepateikta įrodymų, kad bendrovės akcininkai, kurių balsų būtų pakakę visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui priimti, pritarė darbo užmokesčio priedų atsakovei skyrimui. Remiantis ABĮ 27 straipsnio 8 dalimi, 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės įstatų 13 punktu, bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimui priimti reikėjo daugiau balsų už negu prieš. Bendrovės akcininkai D. Č. ir T. D., turintys 66,67 proc. bendrovės akcijų suteikiamų balsų, patvirtino, kad toks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad toks sprendimas buvo priimtas.
15.3. Atsakovė remiasi tuo, kad apie darbo užmokesčio priedų atsakovei skyrimą akcininkams T. D. ir D. Č. visada buvo žinoma. Aktualu yra ne bendrovės akcininkų informavimas ir / ar žinojimas apie atsakovei skirtus darbo užmokesčio priedus, bet aplinkybės, ar buvo priimtas (ir neformalus) bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl darbo užmokesčio priedų atsakovei skyrimo bei jų išsimokėjimo. Akcininkų informavimas / neinformavimas savaime yra teisiškai nereikšmingas. Akcininkai nei iki sužinant šią aplinkybę, nei po šios aplinkybės paaiškėjimo niekada nepritarė darbo užmokesčio priedų atsakovei skyrimui ir /ar išmokėjimui.
15.4. Atsakovė visų bendrovės akcininkų neva priimtą sprendimą dėl darbo užmokesčio priedų jai skyrimo įrodinėja savo pačios paaiškinimais ir liudytojo V. S. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Jų parodymai vertintini kritiškai, atsakovė yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, o liudytojas V. S. yra asmeniniais ryšiais susijęs su atsakove.
15.5. Tai, kad akcininkai patvirtino 2019 m. bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, nepatvirtina, kad jie pritarė darbo užmokesčio priedų atsakovei skyrimui. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kadangi darbo užmokesčio priedai buvo išmokėti atsakovei, jie privalėjo būti įtraukti į apskaitą, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtino finansines ataskaitas, nebuvo duomenų, kad juose esantys duomenys yra neteisingi. Konsoliduotų tarpinių finansinių ataskaitų rengimas taip pat nepatvirtina, kad buvo priimtas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl darbo užmokesčio priedų atsakovei skyrimo.
15.6. Teismas liudytojų T. D. ir M. D. parodymus vertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nesuteikė nei vienam įrodymui didesnės galios, atsakovė tiesiog nesutinka su įrodymų vertinimu. Atsakovės argumentai dėl ieškinio pateikimo laiko nesusiję su bylos ginčo objektu, neturi būti vertinama. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės akcininkų santykiai nuo 2019 m. buvo konfliktiški, pati atsakovė reikalavo formalaus bendravimo.
15.7. Atsakovės akcentuojami bendrovės akcininkų artimi ryšiai nepaneigia, kad nebuvo priimtas ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, nepaisant šalis siejusių santykių, visada buvo forminami raštu. Atsakovės argumentai, kad jos ir velionio jos brolio D. Č. valdomos bendrovės akcijos buvo daugiau nei pakankamos akcininkų balsų dauguma priimti ginčo sprendimą, yra nepagrįsti.
15.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovė 2019 m. veikė nuostolingai. Priedų skyrimas tokiu metu yra nesuderinamas su bendrovės interesais. Atsakovė patvirtino, kad žinojo apie įmonės būklę 2019 m., bet toliau mokėjosi priedus. Toks atsakovės, kaip bendrovės vadovės, požiūris yra nesuderinamas su vadovo pareigomis, reiškia piktnaudžiavimą ir veikimą išimtinai savo asmeniniais interesais. Tai, kad atsakovė tik 2020 m. kovą, jau po darbo užmokesčio priedų išsimokėjimo, apie tai informavo bendrovės akcininkus, nepaneigia atsakovės veiksmų neteisėtumo ir bendrovei padarytos žalos.
15.9. Atsakovės argumentai, kad bendrovės vadovo pareigos sietinos su didesne kompetencija bei atsakomybės (rizikos) prisiėmimu, todėl jos realus darbo užmokestis buvo didesnis, nei numatytas darbo sutartyje, yra nepagrįsti. Atsakovė buvo bendrovės akcininkė, turėjo interesą, kad bendrovė uždirbtų pelno, suteikiančio jai teisę į pelno dalį (dividendus), kas savaime reiškia, kad ji buvo tiesiogiai suinteresuota mažesnėmis bendrovės sąnaudomis.
15.10. Teismas nesuabsoliutino bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo rašytinės formos, pagrįstai sprendė, kad atsakovės patvirtinti įsakymai dėl darbo užmokesčio priedų sau skyrimo buvo priimti negavus bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovės kaip bendrovės vadovės kaltė nepaneigta.
4. Atsakovė J. R. atsiliepimu į ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovės prašymo prijungti papildomus rašytinius įrodymus, atmesti ieškovės apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. bylą nagrinėjančiam teismui suteikta prerogatyva vertinti byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoti vienokią ar kitokią išvadą. Vien tai, jog teismas tam tikrus įrodymus ar reikšmingus faktus aiškino ieškovei nepalankia linkme ir (ar) kitaip, nei to pageidauja ieškovė ir (ar) dėl atitinkamų aplinkybių sprendime pasisakė, nesudaro pagrindo keisti sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismui nusprendus tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinis skundas turi būti atmestas.
16.2. Atsakovė nesutinka, jog išvada, kad šalys numatė didesnio atlyginimo atsakovei mokėjimo galimybę bei kad tarp šalių vyko derybos dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo, buvo neįrodyta. 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino apie bendrovėje nusistovėjusią praktiką dalį darbo užmokesčio mokėti „vokeliuose“. Atsakovės ir kitų ieškovės akcininkų T. D. ir D. Č. susitarimu, dar iki paskiriant atsakovę ieškovės direktore, buvo sulygta mokėti jai darbo užmokestį būtent tokia tvarka, dalį mokant oficialiai, kaip numatyta darbo sutartyje, kitą dalį – neapmokestinamais pinigais. Tačiau buhalterinėje apskaitoje neapskaitoma darbo užmokesčio dalis atsakovei nebuvo mokama, dėl ko, 2018 m. lapkritį atsakovei pareiškus pretenzijas, šis atlyginimas buvo pradėtas mokėti darbo užmokesčio priedų forma. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas V. S., kuris parodymus teismui davė prisiekęs. Teismui nekilo abejonių jo parodymais, nėra pagrindo jais nesivadovauti. Laikant ieškovės poziciją pagrįsta, itin atidžiai ir kritiškai turi būti vertinami liudytojų T. D., kuris su atsakove buvo ir vis dar yra konfliktinėje situacijoje, ir M. D., kuris yra T. D. brolis, parodymai. Abu šie asmenys turi tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą atsakovei nepalankia bylos baigtimi.
16.3. Ieškovės akcininkų sprendimas mokėti atsakovei realiai didesnį darbo užmokestį priimtas dar 2017 m. sausį, jo mokėjimas darbo užmokesčio priedų forma tiesiogiai nekoreliuoja su ieškovės ūkinės veiklos rezultatais ar fiduciarinių pareigų vykdymu, todėl teismas ieškovės pageidaujamos išvados sprendime nekonstatavo pagrįstai. Aplinkybė, jog 2018 m. finansinių metų pabaigoje ieškovė turėjo 701 082 Eur nepaskirstytojo pelno, yra aktuali konstatuojant ieškovės realią finansinę padėtį. Nors ieškovė 2018 m. laikotarpiu patyrė 67 085 Eur nuostolį, ši suma nesudaro nė 10 procentų ieškovės iš anksčiau sukaupto nepaskirstytojo pelno. Ginčo laikotarpiu ieškovė buvo pajėgi ir galėjo mokėti darbo užmokestį ir jo priedus.
16.4. Atsakovė pagrįstai mano, jog turi būti vadovaujamasi ne 2018 m. ar 2019 m. finansinėmis ataskaitomis, o ieškovės 2019 m. trijų ketvirčių pelno (nuostolio) ataskaita, kuri yra artimiausia nagrinėjamam ginčo laikotarpiui, patvirtina, kad šiuo laikotarpiu ieškovė veikė pelningai, buvo pajėgi atsakovei mokėti tikrąjį jos akcininkų dar 2017 m. sulygtą atlyginimą. Ieškovės 2018 m. ar 2019 m. finansinės ataskaitos niekaip nepagrindžia ginčo dalyko, todėl netenkintinas apeliantės prašymas prijungti pavėluotai pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.
16.5. Teismas netinkamai vertino aplinkybes apie ieškovės akcininkų informavimą apie darbo užmokesčių priedų atsakovei mokėjimą. 2020 m. kovo 27 d. atsakovės iniciatyva sušauktas ieškovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. 2020 m. kovo 23 d. bendrovės akcininkai T. D. bei D. Č., vadovaudamiesi ABĮ 16¹ straipsniu, raštu pateikė klausimų, susijusių su šaukiamo susirinkimo darbotvarke. Atsakovė jiems nurodė ieškovės patirtas sąnaudas per 2019 m. ataskaitinį laikotarpį, pateikė ieškovės 2019 m. sąnaudų iššifravimą pagal balanso straipsnius. Sąnaudų ataskaitoje matyti ieškovės per 2019 m. patirtos administracinės sąnaudos dėl darbo užmokesčio bei susijusių išmokų. Atsakydama į klausimą dėl atsakovės tarifinio bei vidutinio darbo užmokesčio, atsakovė nedviprasmiškai nurodė atsakovės darbo užmokestį per 2019 m. ataskaitinį laikotarpį, įskaitant darbo užmokesčio priedus, pateikė darbo užmokesčio suvestinę, kurioje akivaizdžiai matyti atsakovei kas mėnesį išmokėtas darbo užmokestis bei jo priedai už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės iki 2019 m. gruodžio imtinai. Akcininkai T. D. ir D. Č., gavę nurodytą informaciją, būtų nedelsiant pareiškę ieškovei ir (ar) atsakovei pretenzijas dėl neva tai neteisėtai išsimokėto darbo užmokesčio (jo priedų). Jokios pretenzijos atsakovei nei iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, nei susirinkimo metu, nei pakankamai ilgą laiką po susirinkimo nepareikštos. Ieškovės akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai patvirtino bendrovės metinę finansinę ataskaitą už 2019 metus. Tai patvirtina, kad ieškovės akcininkų pritarimas dėl darbo užmokesčio priedų atsakovei mokėjimo egzistavo.
16.6. Byloje yra visiškai įrodyta, jog atsakovei jau faktiškai einant direktorės pareigas, kiekvieną metų ketvirtį dėl ieškovės ir kitų susijusių įmonių UAB „Ameksas“ ir UAB „Paslaugų idėja“ įsipareigojimų bankams buvo rengiama konsoliduota tarpinė finansinė atskaitomybė. Jeigu ieškovės akcininkams nebūtų buvę žinoma apie atsakovei mokamus darbo užmokesčio priedus ar tam nebūtų pritarta, akcininkai, susipažinę su ieškovės tarpine pelno (nuostolio) ataskaita, būtų nedelsiant pareiškę ieškovei ir (ar) atsakovei pretenzijas dėl sąnaudų padidėjimo. Nei žodinės, nei rašytinės formos pretenzijų negauta.
16.7. Teismo sprendimo argumentai, esą ieškovės akcininkai apie atsakovės priimtus įsakymus dėl darbo užmokesčių priedų jai skyrimo nebuvo informuoti laiku, yra teisiškai neaktualūs. Atsakovė tokių dokumentų kitiems akcininkams teikti neprivalo, jų nereikalaujant ABĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Aplinkybės apie atsakovei mokėtino darbo užmokesčio dydį akcininkams buvo žinomos dar 2017 m., apie tai jie buvo informuoti atsakymais į klausimus, todėl teismas turėjo spręsti būtent tai, kad akcininkų informavimas papildomai patvirtina, kad sprendimas dėl darbo užmokesčio mokėjimo priedų forma ginčo laikotarpiu buvo priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
7. Ieškovė UAB „duomenys neskelbtini“ į bylą pateikė įmonės turto balansus už 2018 ir 2019 metus, prašo juos prijungti prie bylos. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau, juose esantys duomenys neturi įtakos sprendimo pagrįstumui, jų negalėjo įvertinti ir atsikirsti kita šalis, todėl įrodymai nepriimtini.
8. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės priimtų įsakymų, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., kuriais atsakovė nustatė sau mokėtinus priedus, teisėtumo.
9. Pagal šiuos įsakymus, atsakovei buvo išmokėta priedų 18 500 Eur (neįskaitant mokesčių). Ginčo, kad tokio dydžio priedai įsakymų pagrindu atsakovei buvo išmokėti, byloje nėra. Taip pat nėra ginčo, kad darbo užmokesčio priedų mokėjimo galimybė bei dydis nebuvo fiksuotas atskiru rašytiniu akcininkų susirinkimo protokolu. Taip pat bendrovė nuo šios sumos apskaičiavo ir sumokėjo 14 243, 41 Eur mokesčių.
10. Ieškovė teigia, kad akcininkai niekada jokia forma nei žodžiu, nei raštu neišreiškė valios dėl darbo užmokesčio priedų J. R. skyrimo ir atitinkamai išsimokėjimo, bei tam nebuvo jokio akcininkų sutikimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, remiasi tuo, kad darbo užmokesčio priedus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovė sau išsimokėjo de facto (faktiškai) su jos valdomos bendrovės akcininkų žinia, bei esant jų faktiniam sprendimui (pritarimui), kuris buvo išreikštas priimant ją į darbą. Ji taip pat remiasi tuo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkas D. Č. – atsakovės brolis, todėl darbo užmokesčio priedų atsakovei mokėjimo klausimas, buvo sprendžiamas nesilaikant formalių procedūrų. Taip pat kiekvieną metų ketvirtį dėl Bendrovės įsipareigojimų kredituojantiems bankams, buvo rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė, o ketvirčio balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita buvo teikiamos visiems akcininkams, jie taip pat turėjo galimybę prisijungti prie ieškovės buhalterinės apskaitos programos, todėl, ieškovės nuomone, akcininkai žinojo apie priedus ir visi darbo užmokesčio priedai atsakovei buvo mokami tik su akcininkų pritarimu.
11. Kaip minėta, byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad dėl atsakovės darbo užmokesčio priedų skyrimo akcininkų sprendimas būtų įformintas raštu, prieš atsakovei tampant UAB „duomenys neskelbtini“ direktore.
12. Iš byloje pateiktos 2017 m. sausio 25 d. darbo sutarties Nr. 150 matyti, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. atsakovė dirbo ieškovės bendrovės direktore. Ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei 800,00 Eur mėnesinę algą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbdavys įsipareigojo mokėti 1031,20 Eur mėnesio darbo užmokestį. Priedų mokėjimas nebuvo numatytas. Darbo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į 2017 m. sausio 13 d. vykusio UAB „duomenys neskelbtini“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus. Iš šio susirinkimo protokolo Nr. 37 matyti, kad akcininkai nutarė nuo 2017 m. sausio 26 d. UAB „duomenys neskelbtini“ direktore skirti atsakovę, nustatyti jai 30 val. darbo savaitę ir 800,00 Eur mėnesinę algą. Bendrovės akcininkas M. D. įgaliotas bendrovės vardu sudaryti darbo sutartį su atsakove. 2019 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimą, kuriuo darbdavys įsipareigojo mokėti po 1031,20 Eur per mėnesį atsakovei, pasirašė pati J. R.. Iš 2020 m. kovo 27 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovė pateikė 2020 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl atsistatydinimo iš direktorės pareigų ir akcininkų sprendimu buvo nuspręsta atšaukti ją iš vadovo pareigų, nutraukiant darbo sutartį nuo 2020 m. kovo 27 d. Nauju direktoriumi paskirtas M. V., jam nustatytas 1000,00 Eur darbo užmokestis.
13. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad ji buvo priimta dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir buvusi UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė, t.y. jai būtų mokamas atlyginimas neapmokestinamais pinigais, t. y. vokelyje. Atsakovė nurodė, kad kategoriškai nesutiko su tokia mokėjimo forma, tada sutarė, kad bus pateikta už 2018 m. finansinė atskaitomybė ir tada bus galima priimti sprendimą dėl atlyginimo išmokėjimo.
14. Tai, kad buvusiai vadovei R. L., dirbusiai nuo 2011 m. iki 2017 m., būtų mokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, byloje nenustatyta, tokių įrodymų nepateikta, ji pati apklausta liudytoja tai paneigė, nurodė, kad atlyginimas jai buvo mokamas toks, koks ir buvo numatytas darbo sutartyje.
15. Pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės pateiktą įrodymą – lenteles, kuriomis įrodinėjo R. L. faktiškai, kaip ji teigė, išmokėtas sumas, kadangi jis nepasirašytas, nėra aiškios nei šių duomenų surašymo aplinkybės, nei laikas, be to, jis neturi ir tiesioginio ryšio su byloje atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis apie atsakovei mokėtino darbo užmokesčio dydžius. Neapskaityto atlyginimo mokėjimo faktą paneigė ir kiti liudytojai, liudiję teismo posėdyje – T. D., D. Č. taip pat pasakė, kad sprendimai priimti ir viskas sutarta. Kad atlyginimas nebuvo didelis, tai negali būti vertinama, kaip faktinis susitarimas dėl priedų mokėjimo, juolab, kad darbo laikas atsakovei irgi numatytas sutrumpintas – 30 valandų per savaitę.
16. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (2020 m. kovo 27 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo) nustatyta, kad skirstant 2019 m. pelną (nuostolius) bendrosios ir administracinės sąnaudos paskirstomos sekančiai: finansiniai metai 351045,63, praėję finansiniai metai – 155165,67. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog akcininkai informacija apie akivaizdžiai išaugusias administracines išlaidas disponavo, tačiau nei šis protokolas nei jį lydintys duomenys nepatvirtina, kad iš turimos medžiagos buvo įmanoma nustatyti konkretų direktorei mokėtų priedų dydį, ji yra pakankamai bendro pobūdžio, direktorei mokėtos sumos atskirai nenurodytos. Atsakovė įrodinėja, kad visi akcininkai turėjo vienodas galimybes prisijungti prie UAB „duomenys neskelbtini“ bankinės sistemos. Tačiau duomenys nebuvo matomi automatiškai, kadangi, kaip nurodė pati atsakovė, konkrečius įmonės duomenis reikėdavo pasirinkti įėjus į internetinę bankininkystę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad akcininkai būtų aiškiai ir konkrečiai informuoti apie atsakovei mokėtus priedų dydžius, kurie nenumatyti darbo sutartyje. Be to, teismo vertinimu, ieškovės akcininkai neturėjo pareigos pastoviai šiuos duomenis tikrinti, akivaizdu, kad atsakovės – t. y. vadovo pareigos yra fiduciarinės – grįstos pasitikėjimu, rūpestingumu, apdairumu, sąžiningumu.
17. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės teiginius, kad kadangi bendrovės akcininkas D. Č. yra atsakovės brolis, tai darbo užmokesčio priedų atsakovei mokėjimo klausimas buvo išspręstas nesilaikant formalių procedūrų, o visi sprendimai buvo priimami tik žodžiu. Šiuos teiginius paneigė ir pati atsakovė, pirmos instancijos posėdžio metu nurodydama, kad 2019 m. kovo mėn. pablogėjo jos santykiai su kitais akcininkais. Tai patvirtina ir atsakovės bendravimas raštu, formaliai – 2019 m. kovo 26 d. atsakovės pasirašytu UAB „duomenys neskelbtini“ pranešimu akcininkai buvo informuoti, kad jų 2019 m. kovo 20 d. paraiška dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo 2019 m. balandžio 17 d. negali būti tenkinama nes ji neatitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo keliamų reikalavimų, 2019 m. balandžio 2 d. pranešimu pati atsakovė informavo akcininkus, kad bandant sušaukti UAB „duomenys neskelbtini“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ji bus priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo juos rengusio asmens ar asmenų atžvilgiu, pranešimus buvo adresuotas be kita ko atsakovės broliui D. Č.. Taigi, atsakovei priimant įsakymus 2019 m. kovo mėn. ir skiriant sau priedus, santykiai jau nebebuvo neformalūs, buvo grasinama akcininkams už formalumų nesilaikymą baudžiamosiomis bylomis, priimdama įsakymus atsakovė tuo metu taip pat turėjo suvokti, kad privalo laikytis įstatymuose nustatytos formalios sprendimų priėmimo tvarkos ir numatyti tokio nesilaikymo pasekmes.
18. 2019 m. bendrovė dirbo nuostolingai, tai patvirtina pačios atsakovės 2020 m. sausio 28 d. pranešimas, kuriuo ji informavo akcininkus, kad bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, kad būtent tuo tikslu ji kvietė neeilinį akcininkų susirinkimą 2019 m. lapkričio 4 d., jog trūksta apyvartinių lėšų. 2020 m. vasario 10 d. pranešimu ji pakartotinai informavo akcininkus T. D. ir D. Č. apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, jog bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, negali įsigyti pakankamai prekių, prisiimti naujų įsipareigojimų, sklandžiai vykdyti senuosius bei pateikė trečiojo asmens pasiūlymą parduoti jam bendrovės akcijas. 2020 m. vasario 24 d. pranešimu atsakovė atsistatydino iš bendrovės direktorės pareigų, motyvuodama šį veiksmą bloga bendrovės finansine padėtimi, akcininkų pasyvumu siekiant ją ištaisyti, 2019 m. lapkričio 4 d. organizuoto neeilinio akcininkų susirinkimo rezultatais, 2020 m. sausio 28 d. pranešimu apie bendrovės blogą finansinę būklę, 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 20 d. pranešimais. Taigi, tai dar kartą patvirtina, kad atsakovė, žinodama sunkią bendrovės finansinę padėtį, skirdama sau priedus, tyčia darė bendrovei žalą.
19. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant dėl nuostolių priteisimo bendrovės vadovui be akcininkų susirinkimo sprendimo pasididinus sau atlyginimą, vadovui taikytina civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).
20. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendžiant, ar yra pagrindas šiuo atveju taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos – ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ar jis pats, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir fiduciarinių pareigų bendrovei, paskyrė sau priedus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
21. Pagrįstai konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-233-730/2018).
22. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. savo iniciatyva, savo priimtais įsakymais skyrė sau 18500 Eur priedų (neįskaitant mokesčių), kurie pripažinti ieškovės patirta žala. Žalą taip pat sudaro dėl nuo šios sumos pagal teisės aktų reikalavimus sumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą suma –14 243,41 Eur.
23. Atsakovės patvirtinti įsakymai buvo priimti negavus akcininkų susirinkimo pritarimo ir tinkamai, savalaikiai neinformavus akcininkų apie priimtus įsakymus, faktiškai atsakovei mokamo atlyginimo (priedų/priemokų) dydį. Tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, vadovo kaltė dėl nustatytų aplinkybių nebuvo paneigta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje expressis verbis nėra imperatyviai reglamentuota, kokia forma turi būti išreikštas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl bendrovės vadovo darbo užmokesčio, yra nepagrįstas, kadangi minėto įstatymo 29 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas. Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Taigi, toks reglamentavimas akivaizdžiai paneigia apeliantės argumentą dėl nebūtino raštu įforminto akcininkų sprendimo nustatant jai priedus prie darbo užmokesčio.
24. Tai, kad kiti akcininkai nereiškė pretenzijų po finansinių dokumentų pateikimo, neįrodo, kad jie sutiko su atsakovei mokamais priedais, kadangi kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, finansiniai dokumentai, ataskaitos buvo pateikiami bendromis sumomis, neišskiriant ieškovei mokamų priedų, todėl tikėtina, kad akcininkai pasitikėdami vadove, kaip fiduciarines pareigas vykdančiu asmeniu netikrino jos darbo užmokesčio atskirai, juolab, kad jie neturėjo pagrindo ar pareigos tai daryti, atsakovė niekaip jų neinformavo apie sau mokamą priedą (CPK 177, 178 straipsniai). Tai, kad akcininkai buvo giminaičiai, taip pat nesudaro pagrindo priedų neforminti įstatymų nustatyta tvarka, todėl šis atsakovės argumentas taip pat atmestinas.
25. Taip pat atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šalys numatė didesnio atlyginimo atsakovei galimybę, nes tartis dėl atlyginimo gali tik akcininkai su atsakove, o ne bendrovė. Bylos išsprendimo rezultatui įvairūs šalių turėti ketinimai ir galimybės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, konkretūs susitarimai dėl didesnio atlyginimo nebuvo sudaryti.
26. Kiti apeliantų nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
27. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas (akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnis, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, 6.248 straipsnio 1 dalis ) ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai), kas sudarytų pagrindą keisti ar naikinti sprendimą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
28. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovė prašo priteisti 2904 Eur, tačiau teismas atsižvelgdamas į rekomendacijas sprendžia, kad jos negali viršyti 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato, ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl priteistina rekomendacijų neviršijanti suma 2183, 09 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. R. (duomenys neskelbtini) turėtas bylinėjimosi išlaidas, 2183,09 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt tris eurus, 9 ct.)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.