Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: J. R. atstovo advokato D. M. pareiškimas dėl akcininko teisių pažeidimo su priedais (b. l. 2-54); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad T. D. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 56); UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. D. informacijos pateikimas ir aplinkybių patikslinimas su priedais (b. l. 63-79); VĮ Registrų centras išrašas (b. l. 80); prašymas su priedais (b. l. 81- 83); 2020 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarimas (b. l. 88-90); apeliacinis skundas (b. l. 96-99); atsiliepimas į apeliacinį skundą (b. l. 103-106); 2020 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutarimas (b. l. 111-115); 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis (b. l. 116); kita bylos medžiaga.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ABĮ 16 straipsnis numato akcininkų neturtines teises, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta akcininko teisė gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašu, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant bendrovės informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai J. R. priklauso 18 % visų Bendrovės akcijų, t. y. turi 18 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Taigi pareiškėja J. R. atitinka asmens, turinčio teisę teikti pareiškimą dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, statusą.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog gavus akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktorius teisėto elgesio alternatyvos yra šios: išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvos pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Taigi, aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra viena iš Bendrovės vadovo teisėto veikimo alternatyvų. Tik nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vieno iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, pasinaudodama savo, kaip akcininkės, teise gauti informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio nuostatas, su 2019 m. gegužės 27 d. prašymu kreipėsi į Bendrovės direktorių T. D. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikti dokumentų kopijas: 1) bendrovės įstatus; 2) bendrovės 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius; 3) bendrovės 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; 4) bendrovės 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. direktoriaus įsakymus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti direktoriaus sprendimai; 5) bendrovės 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. ilgalaikio bei trumpalaikio turto sąrašus, nurodant balansinę ir rinkos vertes; 6) bendrovės tiekėjų ir pirkėjų sąrašus; 7) bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus. Bendrovės direktorius per įstatyme numatytą laikotarpį prašomos informacijos nepateikė ir 2019 m. gegužės 31 d. atsakyme į gautą reikalavimą nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo prašymo, kuriuo jis prašė pateikti 4-7 prašymo punktuose išvardintų dokumentų, motyvuodamas tuo, jog minėta informacija yra Bendrovės veiklos komercinės paslapties sudedamoji dalis bei yra konfidenciali, kad minėta informacija apima ir fizinių asmenų asmens duomenis, kurie be teisinio pagrindo ar asmens sutikimo negali būti atskleisti tretiesiems asmenims, tačiau sutiko leisti Bendrovės buveinėje ar Bendrovės nurodytoje vietoje, jos darbo valandomis susipažinti su Bendrovės įstatais, Bendrovės 2015 – 2019 m. metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais, Bendrovės 2015 – 2019 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolais, tai yra iš esmės leido susipažinti su vieša informacija. Atsisakymą pateikti visus pareiškėjo prašomus dokumentus T. D. motyvavo tuo, kad tik gavęs akcininkės tinkamai pasirašytą pasižadėjimą dėl informacijos neatskleidimo, sudarys galimybę akcininkei J. R. susipažinti su dokumentais, kurie nėra vieši, bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje yra dokumentai saugomi, taip pat pažymėjo, kad vien tik pateiktas akcininko užtikrinimas dėl informacijos ir dokumentų konfidencialumo nesukuria absoliučios jo teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą, kuri susijusi su komercine paslaptimi, klientų sąrašais, pirkimo-pardavimo kainomis, fizinių asmenų duomenimis, sutarčių turiniu ir kt. Remiantis kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Bendrovė 2019 m. gegužės 31 d. atsakyme nurodė, jog sudarys galimybę akcininkei J. R. susipažinti su: bendrovės įstatais; 2015-2019 m. Bendrovės metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais; 2015-2019 m. Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolais Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje vadovo nurodytojo vietoje, kurioje yra dokumentai saugomi bei paprašė informuoti prieš protingą terminą, kada patogu atvykti. Akivaizdu, jog šiuo atsakymu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. įgyvendino vieną iš teisėto elgesio alternatyvų – suteikė galimybę susipažinti su bendro pobūdžio informacija akcininkei J. R. patogiu laiku. Todėl teismas laiko, jog T. D. ne abstrakčiai nurodė, jog leis susipažinti su prašomais dokumentais. Visgi, šiuo atveju pabrėžtina, kad nei pati akcininkė J. R., nei jos atstovas advokatas D. M. šia teise, susipažinti su prašomais dokumentais Bendrovės buveinėje jos darbo valandomis, nepasinaudojo. Nėra pagrindo teigti, kad T. D. piktnaudžiavo savo teise ar nekokybiškai įvykdė savo pareigą, kadangi T. D. tinkamai ir išsamiai informavo akcininkę J. R., kaip to reikalauja ABĮ nuostatos.

Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja pasinaudodama savo, kaip akcininkės, teise gauti informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio nuostatas, su 2019 m. liepos 8 d. prašymu (b. l. 29) kreipėsi į Bendrovės direktorių T. D. prašydama pateikti šių Bendrovės turimų dokumentų kopijas: 1) Bendrovės įstatų; 2) Bendrovės 2017 m., 2018 m., 2019 m. metinių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių; 3) Bendrovės 2017 m., 2018 m., 2019 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; 4) Bendrovės 2017 m., 2018 m., 2019 m., ilgalaikio bei trumpalaikio turto sąrašų, nurodant balansinę ir rinkos vertes; 5) Bendrovės tiekėjų ir pirkėjų sąrašų; 6) Bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašų 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 m. birželio 1 d. 2020 m. liepos 9 d. Bendrovė atsakydama į Pareiškėjos 2019 m. liepos 8 d. prašymą, pateikė šių dokumentų kopijas: 1) Bendrovės įstatų; 2) Bendrovės 2017 m., 2018 m., 2019 m. metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių; 3) Bendrovės 2017 m., 2018 m., 2019 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. Kitus prašomus dokumentus Bendrovė atsisakė pateikti, motyvuodama tuo, kad yra būtinas J. R. pasižadėjimas dėl informacijos neatskleidimo ir todėl bus laukiama kol akcininkė atsiųs tinkamai pasirašytą pasižadėjimą dėl informacijos neatskleidimo. Kaip iš bylos duomenų matyti (b. l. 34), akcininkės J. R. konfidencialumo laikymosi pasižadėjimas buvo pasirašytas 2019 m. liepos 10 d., tačiau Bendrovės direktorius T. D. daugiau jokių dokumentų Pareiškėjai nepateikė, todėl Pareiškėjos atstovas 2019 m. liepos 22 d., elektroniniu paštu išsiuntė Bendrovei pranešimą dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pažeidimo, jog iki šios dienos nėra gavę: 1) Bendrovės tiekėjų ir pirkėjų sąrašo; 2) Bendrovės kreditorių bei debitorių sąrašo 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 m. birželio 1 d. Remiantis šiais duomenimis, teismas daro išvadą, jog Bendrovės direktorius T. D. nepateikė laiku, t. y. per 7 dienas prašomų dokumentų, kaip tai yra įtvirtinta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2019 m. liepos 9 d. pateikęs dalį prašomų dokumentų, o likusius dokumentus atsisakęs pateikti, motyvuodamas tuo, kad bus laukiama kol J. R. atsiųs pasirašytą pasižadėjimą dėl konfidencialumo, ir gavęs minėtą pasižadėjimą, toliau nesiėmė jokių veiksmų, iki kol nesikreipė Pareiškėjos atstovas (2019 m. liepos 22 d.), t. y. praėjus daugiau nei 7 dienom ir likusių prašomų dokumentų nepateikė bei nepateikė raštiškai motyvuoto atsisakymo pateikti prašomus dokumentus. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų ir toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

Bendrovė 2020 m. liepos 22 d. atsakymu papildomai pateikė šių dokumentų kopijas: 1) Bendrovės 2017 m., 2018 m., 2019 m. ilgalaikio turto sąrašų bei balansinių verčių; 2) Bendrovės 2019 m. trumpalaikio turto sąrašų bei balansinių verčių. Taip pat Bendrovė patikslindama Pareiškėjos 2019 m. liepos 8 d. prašyme prašomą pateikti informaciją, 2019 m. liepos 25 d. atsakymu papildomai pateikė šių dokumentų kopijas 1) pirkėjų sąrašų; 2) pardavėjų sąrašų; 3) debitorių sąrašų; 4) kreditorių sąrašų. Taigi iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjai Bendrovė nėra pateikusi turėtos ūkinės – komercinės veiklos su fiziniais asmenimis dokumentų kopijų, pagrindžiančių kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų dydžius, atsiskaitymo terminus, kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų vertę pagal kiekvieną kreditorinių bei debitorių. Turėtos ūkinės – komercinės veiklos su juridiniais asmenimis dokumentų kopijas yra pateikusi tik dalinai – Pareiškėjai pateikti pirkėjų, pardavėjų, debitorių kreditorių sąrašų kopijos, tačiau šiuose dokumentuose nėra informacijos apie kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų dydžius, atsiskaitymo terminus, kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų vertę pagal kiekvieną kreditorių bei debitorių.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos numato įmonės vadovui imperatyvią pareigą per įstatyme numatytą terminą sudaryti galimybę susipažinti ir (ar) pateikti įstatyme nurodytus bendrovės dokumentus. Minėta teisė gali būti ribojama vieninteliu ABĮ nustatytu atveju, t. y. kai nėra galimybės identifikuoti jos prašančio akcininko. Aplinkybė, kad akcininkei dalis informacijos buvo ar galėjo būti žinoma, nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už ABĮ nuostatų nesilaikymą. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016) laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises. Šiuo atveju, per įstatyme numatytą terminą nepateikdamas informacijos, kuri nėra konfidenciali, T. D. neįvykdė jam ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.

Sprendžiant T. D. kaltės klausimą, pažymėtina, kad iš ABĮ 18 straipsnio 1 dalies matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendro ir specifinio pobūdžio. Bendro pobūdžio informacija laikytina tokia, kurią kiekvienas akcininkas turi teisę gauti be papildomų apribojimų ar sąlygų, tuo tarpu specifinio pobūdžio informacija – tokia, kuri yra reikšminga bendrovės ūkinei veiklai ir kuriai gauti akcininkas privalo įvykdyti tam tikras nustatytas sąlygas, atitikti tam tikrus reikalavimus. Pareiškėjos atstovas, kreipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, reikalavimuose išdėstė prašymus pateikti tiek bendro pobūdžio, tiek ir konfidencialią informaciją. Bendrovės vadovas nurodė, kad bendrovės 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. direktoriaus įsakymai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti direktoriaus sprendimai, bendrovės 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. ilgalaikio bei trumpalaikio turto sąrašai, nurodant balansinę ir rinkos vertes, tiekėjų ir pirkėjų sąrašai, bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašai, laikomi bendrovės komercine paslaptimi. Pažymėtina, kad pareiškėjui prašyme nenurodžius, kokiu pagrindu yra prašoma bendrovės konfidencialios informacijos, T. D. turėjo teisę atsisakyti pateikti tokio pobūdžio informaciją.

Pareiškėjos atstovas 2019 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti dokumentus, pagrindžiančius fizinių asmenų kreditoriniu/debitorinių įsiskolinimo dydžius, atsiskaitymo terminus, kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų vertę pagal kiekvieną kreditorių ir debitorių. Taip pat prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius juridinių asmenų kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimo dydžius, atsiskaitymo terminus, kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimo vertę pagal kiekvieną kreditorių ir debitorių (b. l. 49-52). Kaip iš bylos duomenų matyti, Pareiškėjos atstovas minėtą prašymą išsiuntė tą pačią dieną elektroniniu paštu, todėl darytina išvada, kad Bendrovė prašymą gavo taip pat tą pačią dieną ir atsakymą į 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą atsakė tik 2019 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos (b. l. 53-54). Teismas daro išvadą, kad per 7 dienas, kaip to reikalauja ABĮ 18 straipsnio nuostatos, Bendrovės direktorius T. D. nepateikė laiku prašomų dokumentų bei nepateikė raštu aiškaus atsisakymo pateikti prašomus dokumentus.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso tvarka yra sprendžiami ginčai tarp akcininko ir bendrovės, kuomet jie kyla dėl atsisakymo pateikti informaciją (dokumentus) teisėtumo, kadangi akcininko teisė į informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama. Kilus ginčui teismas sprendžia, ar akcininkas išvis turi teisę gauti norimą informaciją. Tuo tarpu ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta bendrovės vadovo atsakomybė už įstatyme numatytos imperatyvios pareigos nevykdymą.

Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. D. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant veikos pavojingumą (ir padarinius), konstatuotina, kad T. D. veika iš esmės nesukėlė sunkių, neatitaisomų padarinių, byloje neginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjo reikalaujamos informacijos didžioji dalis akcininkei J. R. buvo pateikta. Vertinant pažeidėjo asmenybę ir tai, kad nebuvo sukelta sunkių padarinių, darytina išvada, kad yra pagrindas T. D. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

J. R. atstovas advokatas D. M. prašė teismo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad šias išlaidas sudaro 605 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už teisinių paslaugų teikimą administracinio nusižengimo byloje. Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti įrodymai, patvirtinantys šios pinigų sumos sumokėjimą advokatui (b. l. 82–83).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 24 straipsniu, 32 straipsniu, 35 straipsnio 6 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

T. D. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Priteisti iš T. D. J. R. naudai 605 (šešis šimtus penkis) eurus atstovavimo išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.