Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovei Z. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas su dukra nebendrauja, per visą laiką nuo dukros gimimo nėra teikęs išlaikymo jai, neteikė jo ir tada, kai keletą mėnesių gyveno kartu. Šiuo metu juodu ryšio nepalaiko.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įtekti tinkamai, teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas asmeniškai, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, pateikė teismui 2017-07-21 rašytinį prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi išvyksta į komandiruotę, kurios numatoma trukmė 3 mėnesiai. Prašyme teismui atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka pilnai. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė teismui išvadą, kad pritaria ieškovės ieškiniui ir siūlo jį tenkinti visiškai. Teikdama išvadą byloje, atstovė informavo, kad vaikas yra tinkamai prižiūrimas, institucija nėra gavusi informacijos dėl netinkamos priežiūros, institucija pritaria ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (vaiko mama). Taip pat paaiškino, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas vaikui nėra nei per mažas, nei per didelis, tokio dydžio suma yra protinga ir, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius, jo išlaikymui reikalinga, atsakovas su ieškiniu pilnai sutinka, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atstovė nurodė, kad taip pat sutinka su ieškovės ieškinyje siūloma vaiko bendravimo su atsakovu tvarka, o ateityje, augant vaikui, bendravimo tvarka atsižvelgiant į poreikius galėtų keistis, šiuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. ir J. K. yra nepilnametės K. K., gimusios 2016-12-15, tėvai. A. P. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) Ieškovė nuo 2017-04-28 dirba (duomenys neskelbtini), pagal kurios pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas bei ieškovės pateiktos darbo sutarties duomenis ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, šiuo metu sudaro 345,80 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (nustatyta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis), šiuo metu yra iškomandiruotas ir dirba užsienyje (pagal atsakovo darbdavio teismui pateiktą informaciją), atsakovo gaunamų pajamų dydis nenustatytas. Atsakovas, būdamas įpareigotas teismo (2017-07-20 nutartimi) pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas, taip pat duomenis apie jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei išlaikomus asmenis, tokių duomenų teismui nepateikė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Byloje ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas 2017-07-21 rašytiniu prašymu su ieškovės ieškiniu sutiko pilnai – taigi nepateikė prieštaravimo dėl ieškovės ieškinio reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo neteikė.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių dukra nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi vaiko auklėjimu, dukrai šiuo metu yra 8 mėnesiai ir jai labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, ieškovės gyvenamojoje vietoje jos dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis, mergaitei užtikrinta saugi aplinka. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnametės K. K. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravimų nepateikė bei rekomendavo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina – ieškove. Ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais, atsakovo darbdavio pateikta informacija nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba užsienyje. Pagal ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, atsakovas su dukra visiškai nebendrauja. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, duotą teisme, K. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovas gimimo liudijime įrašytas K. K., gim. 2016-12-15, tėvu, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui, atsakovui nepateikus įrodymų, kad tokį išlaikymą vaikui teikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje teigiama, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 200,00 Eur dydžio suma per mėnesį, pateikė teismui detalizuotą vaiko išlaikymo sąmatą mėnesiui, pagal kurią maistui, rūbams, avalynei, higienos, švaros priemonėms, lavinimui, žaislams, vaikui tenkančiai mokesčių daliai suma sudaro 342 Eur per mėnesį. Minėta, kad atsakovas 2017-07-21 prašymu su ieškovės ieškiniu sutiko pilnai, nenurodė teismui, kad ieškovės ieškinyje nurodyto dydžio vaikui teiktino išlaikymo negali teikti, teismui, nors buvo įpareigotas, nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir išlaikomus asmenis. Teismo posėdyje atsakovas taip pat nedalyvavo ir neteikė teismui jokių prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio.

Ieškovė yra dirbanti ir jos pajamas sudaro jos gaunamas, atskaičius mokesčius, 345,80 Eur darbo užmokestis, vaiko priežiūros išmokų ieškovė negauna. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), vyksta į komandiruotes užsienyje, ir nors ieškovei jo gaunamų pajamų dydis nežinomas, o atsakovas tokių duomenų taip pat nepateikė, visgi, logiška manyti, kad atsakovo darbo užmokestis jam esant iškomandiruotam ir dirbant užsienyje (pagal darbdavio pateiktus duomenis) yra didesnis, nei tokį patį darbą Lietuvoje dirbančio asmens. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos.

Be to, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė augina nepilnametę šalių dukrą, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi K. K. našta.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į vaiko būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį – atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis išlaikymo vaikui neteikia, nesutikimo su ieškovės reikalavimais neišreiškė, nurodė, kad su ieškiniu sutinka pilnai, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo nepilnametės K. K. išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters K. K. pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises ir interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2016-12-15, t. y. nuo vaiko gimimo, kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo jo gimimo ir šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2016-12-15 yra pagrįstas, todėl išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo 2016-12-15 iki vaiko pilnametystės (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.196 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina A. P.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti, kad tėvas J. K. gali matytis ir bendrauti su dukra K. K., atsižvelgiant į jos dienos režimą, jos faktinėje gyvenamojoje vietoje kiekvieną šeštadienį nuo 15 iki 19 val. Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškovės siūloma nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka sutiko. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina.

Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, priimdamas sprendimą, tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (100,00 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis)).

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 185,28 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos teisme patirtos 5,32 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011-11-07 Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti K. K., gim. 2016-12-15, gyvenamąją vietą su jos motina A. P., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2016-12-15 iki vaiko pilnametystės.

Paskirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K. skirtų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti J. K. ir K. K. matymosi ir bendravimo tvarką: tėvas J. K. gali matytis ir bendrauti su dukra K. K., atsižvelgiant į jos dienos režimą, jos faktinėje gyvenamojoje vietoje kiekvieną šeštadienį nuo 15 iki 19 val.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš J. K. valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penki eurai) žyminio mokesčio, ir 5,32 Eur (penki eurai ir trisdešimt du euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, ir 185,28 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai ir dvidešimt aštuoni euro centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.