- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 1-172-311/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-0004-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Civilinis ieškovas
- VSDFV Kauno teritorinio skyriaus
- Kaltinamasis
- V. Ž., L. J., S. S., A. L.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
- Kategorijos
civilinių ieškovų VSDFV Kauno teritorinio skyriaus ir VSDFV Panevėžio skyriaus atstovei L. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2001-02-27 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 8 p., 13 p. (1998-12-21 įst. Nr. VIII-983) - 8 m. laisvės atėmimo;
2. 2004-09-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo;
3. 2005-11-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. - 20 MGL bauda;
4. 2010-12-13 Trakų raj. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str.-laisvės atėmimu 8 mėn. su 2218,64 Lt bauda; 2011-05-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Trakų raj. apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, paskirta bausmė-4 m. ir 10 mėn. l/a ir 2218,64 Lt bauda.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 223 str. 1 d.;
L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR 182 str. 2 d.;
S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Prienų rąj., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) studentė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR 182 str. 2 d.;
A. L., ak. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs (esantis faktinėje santuokoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. Ž., susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., S. S. ir kitu asmeniu, siekdamas sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, A. L. ir kitam asmeniui sukūrus nusikalstamos veikos planą ir įkalbėjus V. Ž. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialą „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, 2007-02-13 V. Ž. fiktyviai įdarbino S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei suklastojo ir VSDFV Kauno skyriui pateikė 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodė, kad S. M. (S.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, suklastojo ir VSDFV Jonavos skyriui pateikė 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodė, kad S. M. (S.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, po ko 2007-07-04 VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 S. S. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą „Dėl S. S. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.37-1134 ir apskaičiavo 26163,78 Lt motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 19445,16 Lt. S. S., N. M. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-04-18 VSDFV Kauno skyriui pateikus prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus Nr. Vpa-08/04 dėl atostogų S. S. iki vaikui sueis trys metai suteikimo, VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl S. S. 111103,29 Lt (86673,74 Lt atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-01 - 2009-08-13 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu 71292,07 Lt (55149,37 Lt atskaičius mokesčius) S. S. buvo išmokėta. Tuo būdu V. Ž. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26163,78 Lt (19445,16 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo dideles vertes turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 111103,29 Lt (86673,74 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 71292,07 Lt (55149,37 Lt atskaičius mokesčius) S. S. išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondui 97455,85 Lt turtinę žalą, t.y.V. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Be to, V. Ž., susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., L. J. ir kitu asmeniu, siekdamas kartu su bendrininkais sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, A. L. ir kutam asmeniui sukūrus nusikalstamos veikos planą ir įkalbėjus V. Ž. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialą „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, 2007-02-15 V. Ž. fiktyviai įdarbino L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei suklastojo ir VSDFV Kauno skyriui pateikė 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodė, kad L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, suklastojo ir VSDFV Jonavos skyriui pateikė 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodė, kad L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, po ko 2007-07-04 VSDFV Panevėžio skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 L. J. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą „Dėl L. J. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. N30-533 ir apskaičiavo 26163,78 Lt didesnę motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 19479,72 Lt. L. J., tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-01-24 VSDFV Panevėžio skyriui pateikus prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus Nr. 008-01 dėl atostogų L. J. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDFV Panevėžio skyrius priėmė sprendimą dėl L. J. 112448,66 Lt (88009,76 Lt atskaičius mokesčius) didesnės motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-02 - 2009-08-20 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 2008-01-02 - 2009-01-31 laikotarpiu 76791,72 Lt (59525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. buvo išmokėta. Tuo būdu V. Ž. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26163,78 Lt (19479 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 112448,66 Lt (88009,76 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 76791,72 Lt (59525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondui 102955,50 Lt turtinę žalą, t.y. V. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Be to, V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus:
2007-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 1, į VSDFV direktoriaus 2001-05-15 įsakymu Nr. 457 patvirtintą formą įrašydamas ir patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. M. 2007-02-13 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“;2007-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)" Pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu - priėmimą į darbą Nr. 1-3, į VSDFV direktoriaus 2001-05-15 įsakymu Nr. 457 patvirtintą formą įrašydamas ir patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad I. U. 2007-02-15 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
3. 2007-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 1-2, į VSDFV direktoriaus 2001-05-J5 įsakymu Nr. 457 patvirtintą formą įrašydamas ir patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. J. 2007-02-15 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“;
4 2007-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 1-2, į VSDFV direktoriaus 2001-05-15 įsakymu Nr. 457 patvirtintą formą įrašydamas ir patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. J. 2007-02-15 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“;
2007-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 1-3, į VSDFV direktoriaus 2001-05-15 įsakymu Nr. 457 patvirtintą formą įrašydamas ir patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad I. U. 2007-02-15 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“;2007-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini) Pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 1, į VSDFV direktoriaus 2001-05-15 įsakymu Nr. 457 patvirtintą formą įrašydamas ir patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. M. 2007-02-3 3 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“;2007-04-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 6, kurioje atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių bei darbo apmokėjimo lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu,2007-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Perduodamų į VSDFV Kauno skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą Nr. 5, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;2007-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. I ketvirtį Nr. 4, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, jų pajamas patvirtino savo parašu;2007-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 9, kurioje atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių bei darbo apmokėjimo lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;2007-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Perduodamų į VSDFV Kauno skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą Nr. 8, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu,2007-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. antrą ketvirtį Nr. 7, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, jų pajamas patvirtino savo parašu;2007-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 12, kurioje atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių bei darbo apmokėjimo lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;2007-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Perduodamų į VSDFV Kauno skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą Nr. 11, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie pajamų, nuo kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuojamos įmokos, sumą patvirtino savo parašu;2007-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. 3 ketvirtį Nr. 10, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, jų pajamas patvirtino savo parašu;2008-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 1 ketvirtį Nr. 01, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
17. 2008-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 2 ketvirtį Nr. 02 kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
18.2008-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 03, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
19, 2009-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)" Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 04, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)" patvirtino savo parašu;
20.2007-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 5, kurioje atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių bei darbo apmokėjimo lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
21.2007-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Perduodamų į VSDFV Jonavos skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą Nr. 5, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
22.2007-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. 1 ketvirtį Nr. 4, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, jų pajamas patvirtino savo parašu;
23.2007-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 9, kurioje atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių bei darbo apmokėjimo lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“' Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
24. 2007-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Perduodamų į VSDFV Jonavos skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą Nr. 8, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
25.2007-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. antrą ketvirtį Nr. 7, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, jų pajamas patvirtino savo parašu;
26.2007-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 12, kurioje atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių bei darbo apmokėjimo lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
27.2007-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Perduodamų į VSDFV Jonavos skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą Nr. 11, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie pajamų, nuo kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuojamos įmokos, sumą patvirtino savo parašu;
28.2007-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. 3 ketvirtį Nr. 7, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, jų pajamas patvirtino savo parašu;
29.2008-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 1 ketvirtį Nr. 01, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
30. 2008-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 2 ketvirtį, kuriame įrašytus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
31.2008-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 03, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu;
32.2009-01-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. 4 ketvirtį Nr. 4, kuriame atspausdintus žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų skaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino savo parašu.
33.2008-05-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, į VSDFV direktoriaus 2007-06-15 įsakymu Nr. V-256 patvirtintą formą įrašydamas ir patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. B. 2008-05-06 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“, t.y. V. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d..
Be to, V. Ž. laikotarpiu nuo 2007-01-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 dalį „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13, nustatantį, kad „uždarosios akcinės bendrovės apskaitos dokumentus privalo saugoti 10 metų“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 4 dalį „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apsiautos registrus ir finansine atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas", nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą, įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t.y. V. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d.
Kaltinamoji L. J. susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupėje su A. L., V. Ž. ir kitu asmeniu, turėdama tikslą, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, A. L. ir kitam asmeniui sukūrus nusikalstamos veikos planą, prikalbinus V. Ž. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialą „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, sutikus L. J., 2007-02-15 ji buvo fiktyviai įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), ręg. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), po ko VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, VSDFV Jonavos skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, 2007-07-04 VSDFV Panevėžio skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 L. J. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą „Dėl L. J. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. N3O-533 ir apskaičiavo bei išmokėjo 26 Lt (19479,72 Lt atskaičius mokesčius) didesnę motinystės pašalpą. L. J., tęsdama savo nusikalstamą veiką 2008-01-24 VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Ž. įsakymus Nr. 008-01 dėl atostogų L. J. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, kuo remiantis VSDFV Panevėžio skyrius priėmė sprendimą dėl L. J. motinystės (tėvystės) 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius) didesnės pašalpos už 2008-01-02 - 2009-08-20 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 76 791,72 Lt (59 Lt atskaičius mokesčius) už laikotarpį 2008-01-02 - 2009-01-31 L. J. buvo išmokėta. Tuo būdu L. J. apgaule savo naudai iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26 163,78 Lt (19 479,72 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 76 791,72 Lt (59 525,79 Lt atskaičius mokesčius) jai išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, t.y. L. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Kaltinamoji S. S. susitarusi ir bendrai veikdama bendrininkų grupėje su A. L., V. Ž. ir kitu asmeniu, turėdama tikslą sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, A. L. ir kitam asmeniui sukūrus nusikalstamos veikos planą, prikalbinus V. Ž. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialą „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, sutikus S. S., 2007-02-13 ji buvo fiktyviai įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), po ko V. Ž. VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. M. (S.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. 1 ketvirtį, VSDFV Jonavos skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. M. (S.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, 2007-07-04 VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 S. S. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą „Dėl S. S. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.37-1134 ir apskaičiavo 26 163,78 Lt motinystės pašalpą, iŠ kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 19445,16 Lt. S. S., tęsdama savo nusikalstamą veiką 2008-04-18 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Ž. įsakymus Nr. Vpa-08/04 dėl atostogų S. S. iki vaikui sueis trys metai suteikimo, kuo remiantis VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl S. S. motinystės (tėvystės) 111 103,29 Lt (86 673,74 Lt atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-01 - 2009-08-13 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 71 292,07 Lt (55 149,37 Lt atskaičius mokesčius) už laikotarpį 2008-01-01 - 2008-12-31 S. S. buvo išmokėta. Tuo būdu S. S. apgaule savo ir bendrininkų naudai iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26 163,78 Lt (19 445,16 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 111 103,29 Lt (86 673,74 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 71 292,07 Lt (55 149,37 Lt atskaičius mokesčius) jai išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, t.y. S. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Kaltinamasis A. L. susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su V. Ž., S. S. ir kitu asmeniu, siekdamas sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kartu su kitu asmeniu sukūrė nusikalstamos veikos planą, įkalbėjo V. Ž. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialą „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, po ko jis įkalbėjo S. S. dalyvauti nusikalstamoje veikoje, paėmė jos asmens duomenis ir perdavė V. Ž., kuris vykdydamas A. L. ir kito asmens nurodymus ją 2007-02-13 fiktyviai įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“. A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su kitu asmeniu V. Ž. nurodė už atlygį pasirašyti jų pateikiamus dokumentus bei juos pristatyti į VSDFV Kauno ir Jonavos skyrius, po ko V. Ž. pasirašius ir VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. M. (S.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, pasirašius ir VSDFV Jonavos skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. M. (S.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, 2007-07-04 VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 S. S. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą „Dėl S. S. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.37-1134 ir apskaičiavo 26 163,78 Lt motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo į jos sąskaitą 19 445,16 Lt. S. S., vykdant kito asmens nurodymus, 2008-04-18 VSDFV Kauno skyriui pateikus prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus Nr. Vpa-08/04 dėl atostogų S. S. iki vaikui sueis trys metai suteikimo, VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl S. S. 111 103,29 Lt (86 673,74 Lt atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-01 - 2009-08-13 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu 71 292,07 Lt (55 149,37 Lt atskaičius mokesčius) S. S. buvo išmokėta. Tuo būdu A. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26 163,78 Lt (19 445,16 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 111 103,29 Lt (86 673,74 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės ) pašalpa, iš kurių 71 292,07 Lt (55 149,37 Lt atskaičius mokesčius) S. S. išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondui 97 455,85 Lt turtinę žalą, t.y. A. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 25 str. 2 d. 24 str. 4 d. 182 str. 2 d.
Be to, A. L. susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje V. Ž., L. J. ir kitu asmeniu, siekdamas kartu su bendrininkais sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kartu su kitu asmeniu sukūrė nusikalstamos veikos planą, įkalbėjo V. Ž. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialą „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, po ko jis įkalbėjo L. J. dalyvauti nusikalstamoje veikoje, paėmė jos asmens duomenis ir perdavė V. Ž., kuris vykdydamas A. L. ir kito asmens nurodymus ją fiktyviai 2007-02-15 įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“. A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su kitu asmeniu V. Ž. nurodė už atlygį pasirašyti jų pateikiamus dokumentus bei juos pristatyti į VSDFV Kauno ir Jonavos skyrius, po ko V. Ž. pasirašius ir VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, pasirašius ir VSDFV Jonavos skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filiale „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, 2007-07-04 VSDFV Panevėžio skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 L. J. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą „Dėl L. J. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. N30-533 ir apskaičiavo 26 163,78 Lt didesnę motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 19 479,72 Lt. L. J., A. L. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-01-24 VSDFV Panevėžio skyriui pateikus prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus Nr. 008-01 dėl atostogų L. J. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDFV Panevėžio skyrius priėmė sprendimą dėl L. J. 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius) didesnės motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-02 - 2009-08-20 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 2008-01-02 - 2009-01-31 laikotarpiu 76 791,72 Lt (59 525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. buvo išmokėta. Tuo būdu A. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26 163,78 Lt (19 479 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 76 791,72 Lt (59 525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. išmokėjus įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondui 102 955,50 Lt turtinę žalą, t.y. A. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 25 str. 2 d. 24 str. 4 d. 182 str. 2 d.
Kaltinamoji S. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kai ji tapo nėščia, išėjo iš darbo, tuo metu studijavo. Grupiokė jai pasakė, kad pažįsta vyriškį, kuris turi daug pažįstamų ir gali ją įdarbinti. Draugė suvedė ją su A. L.. Susitikus su juo, jis klausinėjo jos apie paskaitas, gyvenimą ir kt. Klausė, ką norėtų dirbti, ar vairuoja. Tuo metu ji laukėsi 2-3 mėn. Apie tai pasakė A. L.. Jis sakė, kad firma turi savo daktarus. Buvo kalba, kad darbas bus pagal S. S. specialybę. Jis sudarė patikimą įspūdį, abejonių ir klausimų jai nekilo. A. L. liepė vakare atsiųsti vardą ir pavardę, žadėjo kitą dieną suvesti su draugu. A. L. dar jai liepė atidaryti antrą sąskaitą banke, pati sudarė internetinės bankininkystės sutartį. S. S. prieš tai turėjo banko kortelę. Internetinės sąskaitos duomenis ir kortelę A. L. liepė paduoti N. S. S. taip ir padarė. N. M. sakė, kad viskas čia gerai, kad A. čia viršininkas. Po to A. L. dingo.Po kiek laiko ji jam skambino, bet A. L. laiko neturėdavo, sakydavo, kad vėliau. paskui paklausė, kiek laiko ji laukiasi. Ji pasakė, kad 7 mėnesiai. Po to A. L. paskambino ir pasakė, kad atvyks N. ir jie nuvyks pas gydytoją. Atvykus N. M. nuvažiavo su juo į polikliniką paimti pažymos. Po to ją nuvežė į Sodrą, liepė nunešti dokumentus. Jis buvo užpildęs blanką, ji pasirašė užpildytą blanką. Prašymą Sodrai N. užpildė prie jos mašinoje. Tame blanke kažkas netiko, todėl ji paskambino N., kad ateitų. Atėjęs jis uždėjo antspaudą, nes jis buvo ne toje vietoje uždėtas. A. L. buvo minėjęs, kad sumokės jai už gimdymą. Sąskaitoje buvo 2004 Lt. Manė, kad A. L. pervedė pinigus už gimdymą. N. paskambino jai ir pasakė, kad ji turi išeiti gimdymo atostogų. N. sakė, kad susipyko su A., kad investavo į ją pinigus ir ji turi juos grąžinti. Taip jis kalbėjo kelis mėnesius. S. S. sakė, kad eis dirbti. Po to N. atvažiavo su A. ir pasakė, kad ji važiuos į Sodrą priduoti dokumentų. Draugas pasitaisė pistoletą. Ji prašė A. L., kad išdarbintų ją. Tada jis jai pasakė, kad čia viskas nelegalu, kad reikia „siųsti N.“. N. atvežė jai dokumentus, kuriuos ji užpildė ir nuvežė į Sodrą. Pašalpų mokėjimo dieną Nerijus nuveždavo ją prie bankomato. Sau ji pasilikdavo 1000 Lt, o N. atiduodavo apie 4000 Lt. N. prieš gimdymą davė jai 200 Lt, po to juos atsiėmė. Iš viso ji gavo 14-15 tūkstančių litų. S. S. suprato, kad pinigai neteisėti. Dabar ji bijo būti namuose. N. liepė viską versti ant A. Dabar S. S. sužinojo, kad ji buvo įdarbinta įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, bet ji ten nedirbo. 2008 metais A. L. pasakė jai, kad firma fiktyvi, kad ji buvo joje įdarbinta, sakė, kad tai didelis nusikaltimas. A. L. sakė, kad N. turi ją išdarbinti, kad jie su N. susipyko. Kartą A. L. buvo atvykęs automobiliu ir sakė, kad jame sėdi direktorius. Buvo tamsu, nežino, ar mašinoje sėdėjo V. Ž., su juo ji nebendravo. Ji nėra davusi pinigų A. L.. A. L. telefonu jai pranešė, kad jos sąskaitoj yra pinigai vaikeliui. Ji nežino, kas pasirašė įsakymą dėl atostogų. V. Ž. pinigų nedavė. A. L. pas ją bute buvo vieną kartą, kai pasakė teisybę apie firmą. Šalia sėdėjo kitas žmogus. 2007 metų sausį, susitikus su A. L., ji buvo su savo vyru. S. S. pasirašė dokumentus Sodroj ir banke, kai atidarė naują sąskaitą. Darbo sutarties ji nepasirašė, nežinojo, kokį darbą ji turės dirbti.
Kaltinamoji L. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji dirbo Panevėžio įmonėje, darbo sutartis buvo terminuota. Sužinojo, kad laukiasi. L. J. rado skelbimą apie siūlomą darbą. Paskambinus nurodytu telefonu atvyko A. L., ji paaiškino aplinkybes. A. L. pasakė, kad ji nedirbs, bet ją įdarbins. Sakė, kad dalį pinigų gaus ji, o kitus turės atiduoti jam. A. L. kalbėjo, kad „mes įdarbinsim“, kiek jai bus mokam, ji nežinojo. A. L. prisistatė direktoriumi. Jokių dokumentų jie nepasirašė. Jis paprašė SMS žinutėje parašyti Sodros numerį ir banko sąskaitą. Vėliau a.L. paprašė nueiti į Sodrą paklausti, kur ji dirba. Sodroje jai pasakė, kad ji dirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Gydytojai pasakė savo darbovietę, ji išrašė pažymą. A. pasakė jai, kad atvažiuos kitas jaunuolis, paaiškino, kad jį reikia susirasti Sodros valgykloje. Jis valgykloje užpildė jos atsineštą prašymą. Tas jaunuolis nepristatė, jo nepažinojo. A. L. buvo sakęs, kad tas žmogus pasakys, ką daryti. Sodroj ji pasirašė prašymą, jai paaiškino, kad per 2 savaites perves jai pinigus. Po to ji su tuo žmogumi išsiskyrė. Jai paskambino A. L., susitikus su juo jis paklausė, kiek kortelių ji turi ir liepė kortelę atiduoti jam. L. J. nesutiko. Pirmą dieną bankomate ji paėmė 3000 Lt Kitą dieną paėmė visus pinigus buvusius sąskaitoje – apie 20000 Lt ir atidavė juos A. L. A. L. padavė jai 3000 ar 4000 Lt. A. L. telefonu pasakė, kad autobusu siuntiniu įdeda jai direktoriaus įsakymą. Šį įsakymą reikėjo paduoti Sodrai. Jį buvo pasirašęs l.e.p. V. Ž.. Gavusi pinigus, juos per 2 dienas išimdavo iš sąskaitos. A. L. telefonu primindavo jai, kad reikia nuimti pinigus. Jis atvažiuodavo pasiimti pinigų. Ji neprekiavo telefonais. Ikiteisminio tyrimo metu ji laukėsi. A. L. pasakė, ką turi papasakoti tyrėjai. Ji įsitikinusi, kad bendravo su A. L.. Jis prisistatė – pasakė savo pavardę. Ji augina 4 vaikus, jie 11, 8, 4 ir 2 metų amžiaus. Iš Sodros pašalpos ji negauna. Iš darbo biržos gauna 650 Lt, dar gauna socialinę pašalpą apie 1000 Lt. Kai vyras dirba, nėra kam prižiūrėti vaikus. Vyras uždirba apie 400 Lt. Ji nedirba kelis mėnesius. Su V. Ž. ji nebendravo, jam pinigų neperdavė. Gydytojai ji buvo sakiusi, kur dirba. A. L. jos negąsdino. Ji pajuto baimę, kai paskambino tyrėjas. Sodros biuletenį ji pildė Panevėžio Sodros valgykloje. Vyriškis prie jos užpildė blanką, dėjo antspaudus, parašus.
Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. L. pasakė, kad jo draugas parduoda firmą su skolomis, nes nori išvykti. Susitiko su tuo draugu, nuvyko į Jonavą. Įmonę jis pirko už 1 Lt tikslu perparduoti ją už 2000 Lt. Tos firmos savininkas pats jam paskambino, susitiko juo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo aktą, gavo apie 4-5 dėžes dokumentų. Jis pasitikėjo tuo žmogumi. Jis išsidarbino, įdarbino V. Ž., vyko į Regitrą. Dokumentus vakare nuvežė A. L. ir paliko jam, nes jis juos supranta. Atrodo, kad direktorius pasiūlė taip padaryti. Jis ruošėsi peržiūrėti gautus dokumentus. Po savaitės A. L. pasakė, kad jo draugas nori pirkti firmą. Susitikus su juo, jis pasakė, kad nori perimti firmą, nuvyko pas A. L.. Po dviejų dienų A. L. pasakė, kad N. paėmė firmos dokumentus. Vėliau N. atvežė įdarbinimo dokumentus. Jis pasirašė juos, uždėjo antspaudą. Trečią kartą N. atvyko vienas, pasiėmė antspaudą. Tada jau V. Ž. pažinojo A. L.. Galimai jis kalbėjo su A. L., kad norėtų vadovauti firmai, jis 9 klasių išsilavinimo, stogdengys, dokumentuose nieko nesupranta. Gal dar kam nors A. L. siūlė pirkti firmą. Jis pagalvodavo apie firmos pardavimą. N. norėjo iš jo pirkti firmą, sakė, kad ieško žmogaus, kurį galėtų įdarbinti direktorium. Kiek žmonių dirba toje firmoje, jis nežinojo. Pirmieji įdarbinimo dokumentai buvo atvežti po 1-2 mėnesių. N. vis atidėliojo firmos perpirkimą. Buvęs firmos savini aks yra S. A. L. kaip direktorius nebuvo jam pristatytas. Kai jie buvo nuvažiavęs į Panevėžį, A. L. prašė pristatyti jį kaip direktorių. Jie pas buvo pas moterį, tarp kaltinamųjų jos nėra. A. L. buvo atvykęs su N. ir atvežė darbo sutartį. Vienai moteriai A. L. V. Ž. pristatė kaip direktorių. V. Ž. su A. L. vienas kitą juokais vadino „direktoriais“. Jis nesuprato, kad turi firmą, kuri užsiima kažkuo neteisėtu. Firmą pirkti jam pasiūlė A. L., V. Ž. nurodo, kad dabar duodami jo parodymai yra teisingi. N. A. L. yra pažįstamas. N. žadėjo įmonę įsigyti už 2000 Lt. Tuo metu, kai jis pirko firmą, N. buvo užsienyje. V. Ž. nurodo, kad FNTT darė jam psichologinį spaudimą, kad jis duotų tam tikrus parodymus. Dėl to jis buvo laisvėje. Jis pasirašydavo kartą į 1-3 mėnesius, už tai gaudavo 200 Lt. Pinigus ištraukdavo iš kišenės. Iš kur tie pinigai, jis nesigilino. Kai buvo baigiamas ikiteisminis tyrimas, FNTT rodė jam parašus. Daugybė parašų buvo ne jo. Jis nežino apie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovių veiklą. Žinojo, kad ten dirba moterys. Jam teko važiuoti pas moterį į Panevėžį, dar buvo pas S.. Kokia veikla užsiims tos moterys, jis nežinojo. N. sakė, kad bus prekiaujama mašinų detalėmis. Suprato, kad Panevėžyje su moterim buvo kalba apie darbą jo įmonėje. A. L. buvo prašęs tik pavairuoti mašiną. V. Ž. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra teisingi. Buvo duodami bet kokie parodymai. Įmonės buhalterijoje jis nesigaudo. Iš L. J., S. S. pinigų jis nėra gavęs. Jam atveždavo jau paruoštas įmonės ataskaitas, kurias jis pasirašydavo, nekreipdavo dėmesio, ar paduodavo jam visus ataskaitų lapus. Kokius dokumentus pasirašė, V. Ž. tiksliai neprisimena. Jis nurodė, kurių dokumentų nepasirašė. Jo žmona tuo metu buvo nėščia. V. Ž. nebuvo minčių įdarbinti žmoną bendrovėje. Jis dirbo, gyveno pas uošvius, tėvais jiems padėdavo. Jis net neįsivaizdavo, kad galėjo vykti tokie dalykai.
Kaltinamasis A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti LR BPK 2 str. tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad jis pažinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus, tarp kurių buvo P. S., kilęs iš Šiaulių, kurie norėjo parduoti bendrovę. 2006 m. pabaigoje- 2007 m. pradžioje jis paklausė draugo V. Ž., gal žino kam reikia įmonės. Problema buvo, kad įmonė gali būti apkaltinta kaip vedama prie tyčinio bankroto ir todėl ja norima atsikratyti. Jis paaiškino, kad įmonė turi turto, skolininkų ir banko sąskaitoje pinigų. Galima nupirkti bendrovę ir bandyti iš skolininkų išsiieškoti skolas. Po kiek laiko V. Ž. pats sutiko pirkti bendrovę. Jis neatsimena už kiek pirko šią bendrovę. Jis V. Ž. patarė neskubėti, pasižiūrėti ką perima, susitikrinti perimamų daiktų sąrašą. Pas notarą, į registrų centrą ir kitur V. Ž. ir P. S. važinėjo kartu. Jis tuo metu sirgo ir gulėjo lovoje nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų V. Ž. ir P. S. pas jį atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Dokumentai buvo sukrauti dėžėse - dvi ar trys. Niekas jų neperžiūrėjo, dokumentų jokių nepasirašinėjo. Tai buvo antras dokumentų perdavimas. Pirmą kartą dalį dokumentų P. S. perdavė VŽ. pirmą dokumentų tvarkymo dieną, kai pasirašinėjo pas notarą. Po keleto savaičių V. Ž. šiuos dokumentus pasiėmė, kur padėjo, jis nežino. Jo nuomojame bute dažnai būdavo atliekamos kratos, todėl nenorėjo jų laikyti. Jis V. Ž. sakė, kad šis pagalvotų, ką darys su skolininkais, pinigais. V. Ž. tikslas buvo dar kartą parduoti bendrovę. Kiek žino, keli skolininkai po V. Ž. skambučių atsiskaitė - pervedė pinigus į bendrovių banko sąskaitas Ūkio banke Kauno ir Jonavos skyriuje. Pirkėjo bendrovėms V. Ž. nerado. Po kiek laiko asmenį pravarde ,,N.“, supažindino su V. Ž.. Pokalbio metu N. pasakė, kad jam reikia įmonės, kuri galėtų gauti valstybinius raudonus numerius, reikalingus mašinų importui – eksportui. Tada jis pasiūlė N. tartis su V. Ž.. Jis nežino ar numeriai buvo paimti. Pokalbio pabaigoje jie sutarė, kad jeigu ką darys su ta įmone, tai V. Ž. bus oficialus įmonės direktorius, pasirašys ataskaitas, už tai gaus atlyginimą, o N. galės investuoti pinigų, tačiau oficialiai dirbti negalės, nes buvo paieškoje. N. tuo metu jo paprašė, kad jis jam padėtų sutvarkyti įdarbinimo dokumentus Sodrai. Jie buvo sutarę, kad N. ieško nėščių moterų, suranda pinigus, iš kurių galima sumokėti mokesčius Sodrai. Kokiam tikslui N. norėjo nėščias moteris įdarbinti bendrovėje, jis nežino. Su S. S. supažindino N. draugė A. per bendrą S. ir A. pažįstamą. Jis susitiko su S. S., ji sakė, kad ieško darbo, nori suderinti darbą su mokslu, bet neranda tokio darbo, sakė, kad laukiasi. Jis paklausė, kelintą savaitę nėščia. Pasakė, kad paklausinės dėl darbo, gal ras kokį. Po to pokalbio dar buvo keletas susitikimų, ji minėjo, kad keisis jos asmens dokumentai. 2007 m. vasario mėnesį jis su .N. nutarė, kad S. S. reikia įdarbinti. Sutarė, kad N. sugalvos, kokį darbą ji dirbs, N. mokės mokesčius, atlyginimą. A. L. turėjo surinkti iš jos popierius, paduoti V. Jis susitikęs su S. S. pasakė, kad jam reikalingi Sodros pažymėjimo ir paso duomenys, sveikatos pažyma, Hansabanko kortelė. Jis neatsimena, ar paėmė sąskaitos valdymo internetu slaptažodžius. Šiuos dokumentus jis perdavė V. Kas nunešė dokumentus į Jonavos ir Kauno skyrių, jis neatsimena. Jis neatsimena, kas pradžioje pildė finansines ataskaitas kompiuteriu, vėliau samdydavo buhalteres, kurios už 100 Lt užpildydavo pagal pateiktus duomenis. Jis neatsimena, kaip buvo įdarbinta L. J.. Jis neatsimena, kad būtų važiavęs į Panevėžį pas L. J.. 2007 metų balandžio pabaigoje tarp jo ir N. įvyko konfliktai, ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo. Jis patarė V., kad jis būtų atsargus su N.. V. Ž. kurį laiką netvarkydavo bendrovių popierių - nedėdavo savo parašų ant Sodrai teikiamų dokumentų. Kiek žino iš jo pasakojimo, 2007 m. liepos mėnesį pristatant dokumentus Sodrai, už VŽ. pasirašė kažkas kitas. Po kiek laiko V. Ž. negaudamas pinigų pradėjo pyktis su N.- Tada N. su draugu atvykęs pas V. Ž. į namus, pasak jo, davė kažkiek pinigų ir siūlė pastovų atlyginimą, jeigu jis dirbs tik su juo. Jie toliau viską tvarkėsi be A. L.. 2007 metų liepos mėnesį jam paskambino N. ir paprašė S. S. banko kortelės. Jis jam surado ir atidavė. Po kiek laiko jis gražino, kad kortelę atiduotų S. S.. Po kurio laiko jam paskambino S. S. ir paklausė, kodėl tiek daug pervesta. Jis pasakė, kad yra kaip yra. Po kiek laiko V. Ž. jo paklausė kaip tvarkyti ataskaitas, nes N. kažkur dingęs, nekelia ragelio. Jis vėl pasiūlė nutraukti bendravimą su N., išaiškinti S. S., kad reikia nutraukti darbo sutartį. Jis kartu su V. Z. nuvažiavo pas S. S., paklausė ar su N. bendrauja, ji atsakė, kad seniai nematė, V. paklausė kas ją išleis atostogų. V. jai pasakė, kad tai N. viską tvarko, tu su juo ir kalbėk. Jis neatsimena ar jai gražino jos Hansa banko kortelę. Po kiek laiko ji jam telefonu pasakė, kad N. jai pažadėjo jog viską sutvarkys. A. L. žiniomis N. yra paieškoje, jam paiešką pagal vokiečių prašymą yra paskelbęs Interpolas. Paskutinį kartą N. matė 2007 m. pabaigoje, 2008 m. pradžioje (3 t. b.l. 85-86).
Liudytoja J. B. parodė, kad 2008-2009 metais ji ieškojo darbo, skaitė daug skelbimų, siuntė prašymus. Ji nusiuntė prašymą dėl darbo į įmonę, kur reikėjo darbuotojo ratlankių pardavimui. Jai paskambino iš tos įmonės, susitarė susitikti. Ji padavė dokumentus. Po kelių mėnesių sužinojo, kad ji jau nedirba. Dokumentus paimti atvažiavo aukštas vaikinas tamsiu „Audi“ automobiliu, tarp kaltinamųjų jo nėra. Susitarė, kad kai bus įkurta internetinė svetainė, pardavinės ratlankius. Tame tinklalapyje turėjo būti reklamuojami ir parduodami ratlankiai, joje turėjo būti skelbiamas J. B. telefonas. Ji turėjo būti vadybininke. Ji buvo atšvietusi savo pasą, pasirašė darbo sutartį. Ji pasitikėjo žmonėmis. Vėliau po 2-3 mėnesių Sodroje ji sužinojo, kad ji jau nedirba. Prieš tai ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbindama pasirašė dokumentus. Išeinant į dekretines atostogas, ji užpildė kažkokius dokumentus, paskui ją atleido. Panašiai viskas vyko ir šįkart. 2010 m. įsidarbino pagal autorinę sutartį. 2008 metais ji daugelyje vietų intensyviai ieškojo papildomo darbo. Išsiaiškino, kad jei pradės uždirbti pinigus, tai gaus tą pačią pašalpos sumą. Ji negali pasakyti, ar „(duomenys neskelbtini)“ darbdaviams sakė, kad ji yra dekretinėse atostogose. Darbdavys klausė, ar ji sugebės pardavinėti. Draugės vyras turi autodetalių parduotuvę, draugė pardavinėjo ratlankius. Galvojo, kad dirbtų daugiau vadybininkų. Su V. Ž. ji nebendravo. Jos darbdavys buvo „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja I. U. parodė, kad iš kaltinamųjų ji pažįsta tik A. L., retai su juo susitikdavo, pasisveikindavo. Ji buvo įdarbinta vadybininke firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Ten ją įdarbino A. L., jis pasiūlė jai darbą, kai ji jo ieškojo. A. L. paaiškino darbo funkcijas – registruoti laiškus, dar kažką. Ji buvo aukštesniojo išsilavinimo siuvėja modeliuotoja. Anksčiau ji nebuvo registravusi laiškų. Dirbti ji nepradėjo, laukė darbo, bet jo nebuvo. A. L. liepė laukti. Jis turėjo jos vaiko gimimo liudijimą. Neprisimena, ar turėjo kitų jos dokumentų kopijas. Atrodo, kad ji buvo pasirašiusi darbo sutartį. Ji laukė darbo, kol išėjo dekretinių atostogų. Ji buvo įdarbinta 2007 m. kovo mėn., pagimdė rugpjūčio 1 d. Apie tai, kad ji buvo įdarbinta bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, I. U. nežinojo. Ji negavo jokių pinigų. Sodrai ji rašė prašymą dėl „(duomenys neskelbtini)“, algos ji negavo. Šiauliuose byloje ji yra įtariamoji. V. Ž. ji nepažinojo.
Motyvuojamoji dalis
Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo ir draudžiamosios pajamos draustiesiems deklaruojamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., t. y. ne už jų atliktą darbą, o tikslu gauti išmokas iš Fondo biudžeto ( t.1, b.l. 1-2).
Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad L. J. turi 4 vaikus (t.6, b.l. 176-79).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamųjų A. L., V. Ž., L. J., S. S. veikose, visiškai įrodytos, kaltinamojo A. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., V. Ž. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d., 182 str.2 d., 300 str. 1 d., 223 str. 1 d., S. S. ir L. J. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d.
Kaltinamojo V. Ž. parodymus, kad jis A. L. pasiūlius tik nusipirko bendrovę už 1 Lt, norėdamas vėliau ją brangiau perparduoti, jis nesuprato, kad turi firmą, kuri užsiima kažkuo neteisėtu, daugelyje dokumentų parašai yra ne jo, jis nežinojo apie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovių veiklą, keletą kartų jam teko važiuoti į Panevėžį, tačiau tik A. L. prašymu, kaip vairuotoju, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamojo A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis tik paklausė V. Ž. dėl įmonės pardavimo, jis V. Ž. tik patarinėjo dėl jos pirkimo, jis neatsimena, kaip buvo įdarbinta L. J., neatsimena, kad būtų važiavęs į Panevėžį pas ją, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo objektu laikoma teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Dokumentų suklastojimo ar tokių suklastotų dokumentų panaudojimo dalykas yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymai arba teisių (pareigų)atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija , kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę gali būti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šis nusikaltimas, t.y. tikro dokumento suklastojimas pasireiškia tuo, kad kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą.
Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.
Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.
Subjektyvioji LR BK 182 str. numatytos veikos pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad naudoja apgaulę savo ar kitų asmenų naudai svetimą turtą, būtent tokį konkretų tikslą turi ir jo siekia. Jei asmuo tai suvokia ir atlieka tokius nusikalstamus veiksmus arba kėsinasi tai padaryti, tačiau savo veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jis tyčia daro LR BK 182 str. numatytą veiką.
Kaltininko valia bei pastangos šiame nusikaltime turi būti sutelkta ir nukreipta atlikti įstatymo draudžiamą veiksmą t.y. iš esmės dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformuoja klaidingas įsivaizdavimas egzistuojančių arba egzistavusių faktų perleisti turtinę teisę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, būtent šiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų A. L., V. Ž., S. S. ir L. J. veikos.
Kaip matyti iš A. L. parodymus, būtent jis pasiūlė V. Ž. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ , nors žinojo, kad V. Ž. neturi reikiamo išsilavinimo, niekada nedirbo vadovaujamo darbo, neturi jokio supratimo apie buhalterinę apskaitą, vadybą. Nors nurodė, kad su šiomis bendrovėmis neturi nieko bendra, tačiau pripažįsta, kad V. Ž. nusipirkus bendroves, pastarasis su P. S. atvežė į A. L. butą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Po kiek laiko jis supažindino V. Ž. su asmeniu, pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“, pokalbio metu jie sutarė, kad jeigu ką darys su ta įmone, tai V. Ž. bus oficialus įmonės direktorius, pasirašys ataskaitas, už tai gaus atlyginimą, o N. galės investuoti pinigų, tačiau oficialiai dirbti negalės, nes buvo paieškoje. Sutarė, kad „N.“ ieškos nėščių moterų, suras pinigus, iš kurių galima sumokėti mokesčius Sodrai. Be to, A. L. pripažino, kad susitiko su S. S., kalbėjo su ja apie būsimą darbą, ji jam sakė, kad laukiasi, o jis paklausė, kelintą savaitę ji nėščia. Po to su „N.“ nutarė, kad S. S. reikia įdarbinti, kad „N.“ sugalvos, kokį darbą ji dirbs, „N.“ mokės mokesčius, atlyginimą. A. L., susitikęs su S. S., paėmė iš jos Sodros pažymėjimo ir paso duomenis, sveikatos pažymą, Hansabanko kortelę ir šiuos dokumentus perdavė V. Kas pradžioje pildė finansines ataskaitas, o vėliau samdė buhalteres, jis neatsimena, neatsimena, kaip buvo įdarbinta L. J., neatsimena, kad būtų važiavęs pas ją į Panevėžį.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. Ž. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo A. L. patartas, nors niekada nedirbo administratoriaus ar vadovo darbo, neturi tam reikiamo išsilavinimo, nieko nesupranta apie buhalterinę apskaitą. Pirko bendroves už 1 litą, tikėdamasis jas vėliau parduoti ir užsidirbti. Nupirkęs bendroves ir pasirašęs visus reikiamus dokumentus, juos nuvežė į A. L. butą ir paliko jam, nes šis „juos supranta“. Po savaitės A. L. pasakė, kad jo draugas nori pirkti firmą, o po dviejų dienų A. L. pasakė, kad tas draugas N. paėmė firmos dokumentus. Vėliau N. atvežė įdarbinimo dokumentus. V. Ž. juos pasirašė juos, uždėjo antspaudą. Kai V. Ž. su A. L. važiavo į Panevėžį pas S. S., A. L. prašė pristatyti jį kaip direktorių. Kitai moteriai A. L. V. Ž. pristatė kaip direktorių, t.y. jie vienas kitą „direktoriais“ vadino juokais. Kai buvo baigiamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai rodė jam parašus, tačiau daugybė parašų buvo ne jo. Jis nežino apie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovių veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš kaltinamųjų L. J. ir S. S. parodymų, joms tapus nėščiomis, bandė ieškotis darbo, abi susitiko su A. L., kuris klausinėjo jų apie gyvenimą, klausė, ką norėtų dirbti, ar vairuoja. Kai S. S. pasakė, kad yra nėščia, A. L. atsakė, kad firma turi savo daktarus. A. L. liepė atsiųsti vardą ir pavardę, liepė atidaryti antrą sąskaitą banke. J. J. A. L. pasakė, kad ji nedirbs, bet ją įdarbins, kad dalį pinigų gaus ji, o kitus turės atiduoti jam. A. L. kalbėjo, kad „mes įdarbinsim“, kiek jai bus mokam, ji nežinojo. A. L. prisistatė direktoriumi. Vėliau A. L. paprašė nueiti į Sodrą paklausti, kur dirba J. J.. Sodroje jai pasakė, kad ji dirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Po to A. L. pasakė J. J., kad atvažiuos kitas jaunuolis, paaiškino, kad jį reikia susirasti Sodros valgykloje. Jis valgykloje užpildė jos atsineštą prašymą. A. L. buvo sakęs, kad tas žmogus pasakys, ką daryti. Sodroj ji pasirašė prašymą, jai paaiškino, kad per 2 savaites perves jai pinigus. Vėliau ir S. S., ir J. J. A. L. nurodymu paimdavo bankomate ir juos atiduodavo A. L., kuris joms dalį pinigų grąžindavo. S. S. parodė, kad internetinės sąskaitos duomenis ir kortelę A. L. liepė paduoti kitam asmeniui-N. M.. Pastarasis jai sakė, kad viskas čia gerai, kad A. (t.y. A. L.) čia viršininkas. Darbo sutarties ji nepasirašė, nežinojo, kokį darbą ji turės dirbti.
Kaip matyti iš surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialas „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, draudžiamosios pajamos draustiesiems buvo deklaruojamos pažeidžiant LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., t. y. ne už jų atliktą darbą, o tikslu gauti išmokas iš Fondo biudžeto.
Be to, V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie L. J. ir S. S. darbo laiką į apskaitos žiniaraščius, dėl ko jo veika šiame epizode kvalifikuota taip pat teisingai pagal BK 300 str. l d.
Visetas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų patvirtina, kad L. J. ir S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialas „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nedirbo, dėl ko pranešimuose apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose, perduodamų į VSDFV Kauno skyrių ir Panevėžio skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą, pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas duomenys yra fiktyvūs, neatitinkantys tikrovės ir yra suklastoti. Kaltinamosios J. J. ir S. S. suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, suvokė ir numatė, kad tokia jų veika leis pasiekti jų siekiamą tikslą-joms, kaip kūdikių besilaukiančioms, o vėliau ir susilaukusioms, mamoms gauti kuo didesnes motinystės pašalpas, ir šių padarinių siekė bei norėjo, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tai ir pasiekė, kas reiškia jas veikus sukčiavimui privalomai nustatyti reikalinga tiesiogine tyčia.
LR BK 24 str. 4 d. numatyta, jog organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.
LR BK 25 str. 2 d. numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).
Tai, kad kaltinamieji A. L., V. Ž., J. J., S. S. veikė kaip bendrininkai, patvirtina bylos aplinkybės bei byloje surinkti įrodymai. Bendrininkai A.l. ir V. Ž. buvo iš anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus, iš anksto tam ruošėsi, buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis-V. Ž. A. L. pasiūlymu nuperka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialas „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž. paskiriamas šių bendrovių direktoriumi. A. L. su kitu asmeniu ieško nėščių moterų, kad jas galėtų fiktyviai įdarbinti, po to šios fiktyviai įdarbintos darbuotojos A. L. nurodymu atsidarydavo sąskaitas banke, kiek vėliau A. L. nurodymu kreipdavosi į Sodrą pranešant, kad jos išeina nėštumo ir gimdymo atostogų ir taip pat A. L. nurodymu iš bankomatų paimdavo joms Sodros pervedamus pinigus, kuriuos iš karto perduodavo A. L.. Kaltinamųjų A. L. ir V. Ž. veiksmų suderinimo pobūdis, būtent tai, kad darydami nusikaltimus jie buvo pasidaliję užduotimis, rodo, kad kiekvieno grupės nario aktyvumo laipsnis buvo skirtingas, priklausomai nuo vaidmens. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kiekvienas kaltinamasis suprato, kad daro nusikaltimus, siekė bendrų tikslų.
Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas–tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. LR BK 223 str. 1 d. numatytą, V. Ž. inkriminuojamą nusikaltimą gali padaryti tik specialus subjektas, turintis įstatymų numatytą pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir saugoti atitinkamus dokumentus, t.y. įmonės direktorius ar vyr. finansininkas.
Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.
Kaltinamasis V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nei tikrinant bendrovę mokesčių administratoriui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė įsakymo, kuriame būtų numatyta bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka bei už šių dokumentų saugojimą atsakingi darbuotojai, todėl šiuo atveju už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas, t.y. V. Ž..
Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. To pačio įstatymo 12 str. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
Kaltinamasis V. Ž. laikotarpiu nuo 2007-01-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ Jonava, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą, įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d.
Kaltinamieji A. L., V. Ž., S. S., L. J. kalti ir baustini.
Kaltinamųjų A. L. ir V. Ž. atsakomybes lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų S. S. ir L. J. atsakomybes lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jos kaltomis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsakomybes sunkinančių aplinkybių nėra.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįstama tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nepripažįstama, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. Ž. parodymų, nors kaltu jis prisipažino iš dalies, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta, kaltinamasis A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, kaltinamasis V. Ž. davė parodymus tik po to, kai buvo baigiamas įrodymų tyrimas, t.y. apklausus liudytojus, pagarsinus baudžiamosios bylos medžiagą, todėl teismas nelaiko kaltinamojo V. Ž. prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, spręsdamas bausmių skyrimo kaltinamiesiems A. L., V. Ž. skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis A. L. padarė du sunkius nusikaltimus, anksčiau teistas, iki suėmimo dirbo, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino, tuo apsunkindamas greitą ir teisingą faktinių aplinkybių nustatymą, todėl jam skirtina bausmė-laisvės atėmimas LR BK 182 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose.
V. Ž. padarė du sunkius ir du nesunkius nusikaltimus, anksčiau teistas tris kartus, kaltu neprisipažino, todėl jam skirtinos bausmės- laisvės atėmimas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 223 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.
Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamosioms S. S. ir L. J. skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios padarė sunkų nusikaltimus, anksčiau neteistos, turi šeimas, augina mažamečius vaikus, kaltomis visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pradėjo atlyginti padarytą tinę žalą.
Viena iš bausmės paskirčių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p., yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, 2003-06-10 nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d.. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” nurodęs, kad “Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, šio principo įgyvendinimas užtikrinamas indivilizuojant bausmes. Tai pasiekiama tik nuosekliai laikantis visų aukščiau išvardintų įstatymo reikalavimų. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai”.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios S. S. ir L. J. anksčiau neteistos, augina mažamečius vaikus, jų nusikalstami veiksmai iš dalies buvo paskatinti ir galiojančių bei jų neteisingai suprastų įstatymų. Duomenų apie tai, kad nuo šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų padarymo dienos iki šios dienos kaltinamosios Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse būtų padariusios kokias nors nusikalstamas veikas, teismas neturi, administracine tvarka jos nebaustos.
Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina kaltinamųjų veikos pavojingumo, nesumažina jų kaltės, tačiau, teismo nuomone, bylos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamosioms prieštarautų teisingumo principui. Abi kaltinamosios turi pastovias gyvenamąsias vietas, turi šeimas, augina mažamečius vaikus, kaltomis visiškai prisipažino ir gailėjosi, teisiamos pirmą kartą.
Kaltinamųjų asmenybės, jų gyvenimo pokyčiai bei kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant kaltinamosioms bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Paskyrus laisvės atėmimo ar kitą laisvės apribojimo bausmę, jos prarastų darbus, galimybę aprūpinti šeimą, t.y. būtų pažeisti nesenai sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai, yra pagrindas švelninti jų atsakomybę ir kartu apsaugoti pačių kaltinamųjų ir jų šeimų prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, kaltinamosioms taikytinos LR BK 62 str. 1 d. , 3 d. nuostatos, t.y. skirtinos švelnesnės, negu įstatymo (LR BK 260 str. 1 d.) numatyta, bausmės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamosioms S. S. ir L. J. už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d.-skirtinos bausmės-laisvės apribojimas.
Civilinio ieškovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkintini visiškai, priteisiant Kauno skyriaus ieškinį solidariai iš kaltinamųjų A. L., V. Ž., S. S., Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį-solidariai iš A/L., V. Ž. ir L. J.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., BK 41 str., 54 str. 3 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 182 str. 2 d. (L. J. epizodas)- laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal LR BK 182 str. 2 d. (S. S. epizodas)- laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal LR BK 300 str. 1 d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR BK 223 str. 1 d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Paskirtąsias bausmes pagal LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Paskirtąją subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 300 str. 1 d., taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąją subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 223 str. 1 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąją subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2011-05-31 nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Trakų raj. apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendis, paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-4 (ketverius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 2218,64 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų ir 64 cnt) baudą.
Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti laikotarpį, prabūtą V. Ž. sulaikius pagal 2010-12-23 Trakų raj. nuosprendį nuo 2009-01-12 iki 20009-01-14 bei jį sulaikius ir suėmus nuo 2010-02-18 iki 2011-12-19 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę V. Ž.-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus vykdyti paskirtą bausmę.
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 25 strr.2 d., 24 str.4 d., 182 str. 2 d. ir nuteisti jį:
pagal LR BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. (S. S. epizodas)-laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal LR BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. (L. J. epizodas)-laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 5 (penkeriems), bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą A. L. sulaikius ir suėmus nuo 2011-02-14 iki 2011-12-19 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę A. L.-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus vykdyti paskirtą bausmę.
L. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę L. J.- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
S. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę S. S.- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. L., V. Ž., L. J. solidariai 106 881,65 Lt (vieną šimtą šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir 65 cnt-108 881,65 Lt – 2000 Lt) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. L., V. Ž., S. S. solidariai 92 455,85 Lt (devyniasdešimt du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 85 cnt) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.
2009-02-13 Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroro M. K. nutarimais L. J. ir S. S. nuosavybės teisių apribojimą į joms paskirtas motinystės pašalpas pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.