Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. atstovo advokato Edvardo Zalubos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. B. nubausta už tai, kad 2012 m. rugsėjo 2 d., 6.50 val., vairavo automobilį „Volvo S 40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (2,37 promilės), šviesoforų reguliuojamoje J. Jasinskio–V. Kudirkos–Pamėnkalnio gatvių sankryžoje, Vilniuje, degant jos važiavimo kryptimi draudžiamam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kertamu keliu važiavusiu automobiliu „Toyota Celica“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio važiavimo kryptimi degė leidžiamas šviesoforo signalas. Eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės.

Pareiškimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. atstovas advokatas Edvardas Zaluba, vadovaudamasis ATPK 35 straipsniu, 250 straipsnio 7 punktu, 257¹ straipsnio 1 dalimi, 302²¹ straipsnio 14 dalies 2 punktu, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį ir L. B. bylą nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai neteisėti ir naikintini, byla nutrauktina pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui. Advokato nuomone, tiek apylinkės, tiek apygardos teismas netinkamai aiškino ATPK 35, 257¹ straipsnių nuostatas ir pažeidė ATPK 257 straipsnį, nes laikė nustatytomis prieštaringas aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, pakartotinai nagrinėdami bylą nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų, o apeliacinės instancijos teismas, 2014 m. vasario 27 d. nutartimi atmesdamas L. B. apeliacinį skundą, formaliai pakartojo pirmosios instancijos teismo priimtų nutarimų motyvus. Pareiškėjas pažymi, kad nustatyta, jog pranešimai apie administracinės bylos nagrinėjimą L. B. ir liudytojui A. V. (A. V.) buvo išsiųsti neregistruotu paštu, pažeidžiant ATPK 257¹ straipsnio 1 dalį, nebuvo siunčiamas ir nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Nagrinėjant L. B. apeliacinį skundą buvo netinkamai įvertinti institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, veiksmai administracinės bylos nagrinėjimo procese, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytas reikalavimas išsiaiškinti, ar L. B. vengė dalyvauti bylos nagrinėjime (nustatyta, kad to nebuvo), buvo visiškai ignoruotas.

Pareiškėjo manymu, teismų praktikai nagrinėjamas klausimas aktualus dėl ATPK 257¹ straipsnio taikymo ribų, nes reikia nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, išsiuntusi pranešimą apie administracinės bylos nagrinėjimą, pažeidžiant įstatymo reikalavimus dėl atitinkamo šaukimo dalyvauti byloje įteikimo būdo, laikytina tinkamai informavusi administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie administracinės bylos nagrinėjimą, taip pat ar nesant duomenų apie tokio vienkartinio neregistruoto pranešimo įteikimą yra pagrindas teigti, jog asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbta jo paieška, arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, t. y. ar leistina administracinę teiseną pradėjusiai institucijai nesilaikyti imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl pažeidėjo informavimo apie bylos nagrinėjimą būdo, o netinkamai informavus apie bylos nagrinėjimą, ar yra pagrindas taikyti administracinės bylos nagrinėjimo terminų pratęsimo institutą, numatytą ATPK 35 straipsnio 3 dalyje.

Prašyme nurodoma, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą turėtų būti įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje nurodyti reikalavimai patikrinti administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusios institucijos pranešimų apie bylos nagrinėjimą siuntimo tvarką, o nustačius, kad patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas šioje byloje buvo pratęstas nepagrįstai, byla turi būti nutraukta pasibaigus administracinės atsakomybės senaties terminui (ATPK 35 straipsnio 1 dalis, 250 straipsnio 7 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 35 ir 257 straipsnių taikymo

Pareiškime nurodoma, kad L. B. administracinė byla turi būti nutraukta dėl ATPK 35, 257¹ straipsnių nuostatų netinkamo taikymo ir ATPK 257 straipsnio pažeidimo.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Tik nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2013 m. kovo 1 d. nutarimu buvo priimtas sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2013 m. rugsėjo 2 d. Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatyto šešių mėnesių termino. Be to, šis sprendimas yra aiškiai ir tinkamai motyvuotas, nurodant, kad į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą neatvyksta tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. B., tiek tiesioginis įvykio liudytojas A. V.. Teismai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai pasisakė, kad tokios nustatytos aplinkybės patenka į ATPK 35 straipsnio 3 dalyje minimą pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių, dėl kurių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo, sąvoką, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamai aiškino įstatymą.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, laikė nustatytomis prieštaringas bylos aplinkybes, taip pažeisdami ATPK 257 straipsnį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustatinėja, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu.

Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal bylos duomenis bei pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties nurodymus, išreikalavo iš policijos duomenis apie pašto korespondencijos išsiuntimą L. B., teismo posėdyje ją apklausė, taip pat apklausė liudytojus A. G. ir A. V., ištyrė visas pareiškime nurodytas aplinkybes dėl proceso dalyvių informavimo apie bylos nagrinėjimą, o Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. B. apeliacinį skundą, dar kartą jas išnagrinėjo bei nutartyje aiškiai ir motyvuotai pasisakė tiek dėl minėto vyresniojo specialisto A. G. priimto nutarimo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą teisėtumo, tiek dėl proceso dalyvių informavimo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tinkamumą. Visi įrodymai įvertinti kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva, o jų vertinimas kitaip, nei to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra procesinių teisės normų pažeidimas.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimai, kaip nurodoma prašyme, nebuvo pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. atstovo advokato Edvardo Zalubos prašymą atmesti.