Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, 2012-09-02, apie 06.50 val., vairavo automobilį Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas vidutinio laipsnio girtumas 2,37 promilės), šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, J. (duomenys neskelbtini), esant draudžiamam šviesoforo signalui (degant jos važiavimo kryptimi draudžiamam signalui) įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kertamuoju keliu važiavusiu automobiliu Toyota Celica, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio važiavimo kryptimi degė leidžiamas šviesoforo signalas. Eismo įvykio metu buvo sugadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. B. visiškai prisipažino kalta įvykdžiusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Be to L. B. paaiškino, kad jai sakė, kad atsiųs šaukimą per dvi savaites, bet ji jokio šaukimo negavo. Paskui, maždaug po 7 mėn., tikslios datos neatsimena, jai paskambino ir paprašė atvykti. Ji kitą dieną atvyko, jai pasakė parašyti pasiaiškinimą ir surašė protokolą. Šaukimo nėra gavusi, jos paaiškinimas apie įvykio aplinkybes yra byloje. Grąžinamasis pranešimas-šaknelė yra byloje, su parašu, bet ji tikrai tokio šaukimo negavo, ten ne jos parašas. V. taip nėra gavęs tokio pranešimo, pati neskambino niekur, tiesiog laukiau to šaukimo. Ant grąžinamojo pranešimo yra prašyta, kad „šaukimas įteiktas asmeniškai“, jos parašo ten nėra.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad įvykis buvo 2012-09-12, o protokolas 2013-04-12 buvo surašytas. Jis tą bylą gavo rugsėjo mėnesį. Pagrindinis jo darbas – bylų nagrinėjimas. Pernai metais gaudavo daug greičio pažeidimų, užfiksuotų stacionariais prietaisais, juos kviesdavo šaukimais, kurių surašydavo iki 40 vnt. A. G. rašė šaukimus L. B. ir A. V., galimai jie nebuvo įteikti, tačiau siunčiama paštu buvo. Jeigu žmogus neatvyko, jis protokolo nerašo. Bet laikas eina, todėl liudytojas vėliau paskambino L. B., kad ji atvyktų. Pasibaigė 6 mėnesių terminas, bet LR ATPK 35 str. sako, kad nepriklausomai nuo to, ar protokolas surašytas, ar ne, terminai gali būti tęsiami tam tikrais atvejais. 2013-04-12 paimti iš L. B. paaiškinimai. L. B. buvo siunčiamas šaukimas paštu, o kitą kartą buvo jai skambinta. Vadinasi, du kartus buvo susisiekta. Šaukimai buvo išsiųsti, o ar jie įteikti – neaišku. Liudytojas turi galimybę pažiūrėti į sistemą, ar kaip keliauja laiškas. Ir 40 procentų laiškų iš viso dingsta. Kad siųstas šaukimas turi būti fiksuojama raštinėje, Kelių policijos valdyboje, (duomenys neskelbtini). Labai daug šaukimų negrįžta į policiją. Turėtų būti taip, kad nerado adresato, kurjeris turi grąžinti atgal į policiją, bet kur jie pasimeta – neaišku. Mano, kad nepažeidė LR ATPK 35 str. reikalavimų, nurodė, kad L. B. ir A. V. neatvyksta į posėdį, todėl buvo toliau nagrinėjama byla. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovo klausimus nurodė, kad L. B. buvo kviesta į posėdį. Šitą grąžinamąjį pranešimą, kuris yra byloje, rašo jis, ir deda jį į bylą, o šaukimą išsiunčia. Jeigu L. B. pasirašytų, tai būtų jos parašas, o šiuo atveju to parašo nėra. Jo raštas yra grąžinamajame pranešime. Vieną pranešimą A. G. siuntė L. B., o kitą įsegė į bylą. Gal šaukimas nebuvo įteiktas L. B. asmeniškai, bet siųstas paštu buvo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad į policiją buvo kviečiamas vieną kartą, kada gavo skambutį į policiją. Tai buvo maždaug po 7-8 mėnesių nuo pažeidimo padarymo dienos, jis atvyko, tuomet skyrė 100 Lt baudą, o L. B. surašė protokolą. Prieš tai jokių šaukimų, kvietimų telefonu – nebuvo. Atsimena, kad buvo penktadienis, kai nuvyko. Dėl grąžinamojo pranešimo, kuris yra byloje, tai tokio nėra matęs, nėra gavęs. Jam buvo siųstas šaukimas kitu adresu nei Laurai, jie kartu negyvena. Jo namuose pastoviai kažkas būna, kadangi seneliai yra pensininkai, jie nedirba, būna namuose. Laikotarpiu tarp 2012-09-02 - 2013-04-12 nėra gavęs jokio šaukimo į kelių policiją.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas A. B. paaiškino, kad byla neišnagrinėta per 6 mėnesius terminą, dabar - dėl ko kaltės neišnagrinėta. Jie skundžia tą dalį, kad administracinė teisena turi būti nutraukta pagal LR ATPK 35 str. 1 d. Pareigūno veiksmai nelogiški. 6 mėnesių terminas nėra naikinamasis, bet nuobauda nėra paskirta, o pareigūnas, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės, atgaline data viską sufabrikavo. Todėl pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą dėl to, kad pažeidėja ar liudytojas neatvyksta, tai visiškai neteisėta. Jeigu pareigūnas būtų atlikęs tada tuos veiksmus, tai nukentėjusioji ir liudytojas 2013 m. sausio 10 d. būtų atvykę pas pareigūnus. Pareigūno procesinių veiksmų iki 2013-04-12 šioje byloje nėra. Paskui atsiranda grąžinamieji pranešimai, kurie reikalingi pagrįsti LR ATPK 35 str. 3 d. taikymą ir priimti nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Ir šis nutarimas nėra registruojamas niekur, todėl byloje ir nėra jokių įrodymų. Kodėl pareigūnas skambina telefonu, neaišku, čia nelogiška, turint pusės metų nuobaudos skyrimo terminą. Jeigu pareigūnas tiria bylą, tai jis turi prisiimti atsakomybę. Jeigu pareigūnas neištiria bylos, tai kodėl turi būti kalti L. B. ir A. V.. Ar jie buvo kviečiami – nėra tokių duomenų byloje. Nutarimas pratęsti terminą turi būti registruojamas ir pareigūnas negali jį priimti bet kada. Dar vasarą buvo atlyginta žala. 2013 m. kovo 1 d. nutarimą jis turėjo teisę priimti, bet tik LR ATPK 35 str. 3 d. numatytu pagrindu, o dabar faktinės aplinkybės rodo ką kita. Mano, kad pranešimai iš viso buvo neišsiųsti. Jeigu būtų išsiųsti, būtų parašyta: „adresatas nerastas“. Jų pozicija išdėstyta ir apeliaciniame skunde, o institucija atsiliepimo į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą prieina prie išvados, kad L. B. veiksmuose yra visi būtini LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, ji baustina, o priežasčių, dėl kurių administracinės bylos teisena galėtų būti nutraukta, nenustatyta.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio L. B. paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Be L. B. prisipažinimo, jos kaltė, įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybinais pranešimais, V. D. paaiškinimu, A. V. paaiškinimu, specialisto išvada Nr. T-A 8201/12(01), kurioje nurodoma, kad L. B. kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1198, eismo įvykio vietos planu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole L. B. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį. Iš teismui pateiktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog pagal minėtą straipsnį byla nutrauktina, kadangi veika, kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, apima ATPK 129 straipsnyje numatytą veiką.

L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta), pažeidimo padarymo aplinkybes, lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad L. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje skirtina nuobauda atitinkanti sankcijos minimumą be transporto priemonės konfiskavimo.

Pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, teismas pažymi, kad L. B. administracinį teisės pažeidimą, kuris nėra trunkamojo pobūdžio, padarė 2012 m. rugsėjo 2 d. Pagal LR ATPK 35 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju galioja bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tačiau vadovaujantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, nurodytas terminas pratęsiamas, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2013 m. kovo 1 d. nutarimo matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje administracinėje byloje (nutarime nurodomos 2012-09-02 įvykio faktinės aplinkybės, suteiktas ROIK numeris) pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 2 d. Šis nutarimas priimtas nepasibaigus šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos. Nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą motyvuojamas ne vien tuo, kad į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą neatvyksta L. B., bet ir tuo, kad neatvyksta kitas tiesioginis įvykio liudytojas (kartu su L. B. važiavęs ir ją mokęs vairuoti automobilio Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. V.). Taip pat pažymėtina, kad iš policijos gauto rašto (b.l. 90) matyti, kad L. B. ir A. V. šaukimai buvo siųsti neregistruota pašto siunta, todėl nėra duomenų apie jų įteikimą. Šios nustatytos aplinkybės patenka į LR ATPK 35 straipsnio 3 dalyje minimą pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių dėl kurių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo, sąvoką. Esant šioms aplinkybėms, 2013 m. kovo 01 d. nutarimas priimtas nepraleidus 6 mėnesių termino, pareigūnas turėjo teisę priimti paminėtą nutarimą bei priimdamas jį nepažeidė įstatymo keliamų reikalavimų, todėl 2013-03-01 nutarimas yra teisėtas ir galiojantis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 30² str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, paskirti 5000 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinę bylą pagal ATPK 129 straipsnį L. B. nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.