Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutarimas

2023-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-7-477/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
A6.-7-477/2023
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00001-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. P.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-7-477/2023
Proceso Nr. 4-54-3-00001-2023-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. vasario 23 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Ingridai Bikbajevienei (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo 2023-01-16 nutartimi pagal VMI pareiškime išdėstytas aplinkybes uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. P. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

J. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, vėliausiai nuo 2022-01-05 neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. J. P. buvo įteikti visi pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas kaltinimas jam, tačiau J. P. atsiliepimo ar prieštaravimų nepateikė, todėl teismas laiko, kad J. P. su pareikštu kaltinimu sutinka. Teismas ėmėsi priemonių susisiekti su J. P., tačiau J. P. ignoravo šią teismo įniciatyvą.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovė teismo posėdžio metu prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą J. P. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą paskirti J. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200,00 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-10-12. Bendrovės vadovas ir akcininkas yra J. P.. VMI prie FM 2022-10-10 pareiškimu Nr. RNA-38593 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Panevėžio apygardos teismas 2022-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-373-755/2022 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2022-12-05. VMI prie FM yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2023-01-12 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 320 885,72 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2021 m. gegužės, birželio, liepos, spalio, gruodžio mėnesius, 2022 m. birželio mėnesį, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2021 m., Pelno mokesčio deklaraciją už 2020 metus ir už 2021 metus, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2022 m. sausio gegužės mėn. ir patikslintą deklaraciją už 2022 m. kovo mėnesį, Žemės mokesčio deklaraciją už 2021 m. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM nuo 2021-11-08 vykdo priverstinį išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko. Bendrovė nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. 2021-10-08 su Bendrove buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-51218, išdėstyta 124 298,00 Eur mokestinė nepriemoka. 2022-01-05 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-299 mokestinė paskolos sutartis nutraukta, nes Bendrovė nesilaikė sutarties sąlygų. 2021-01-05 buvo pateiktas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-2606. Bendrovė 2022-01-05 valstybės biudžetui buvo skolinga 187 180,87 Eur. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, J. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, turėjo būti susipažinęs su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2022-01-05 iki 2022-10-11 (VMI prie FM pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo) ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. J. P. žinojo, kad su Bendrove sudaryta mokestinės paskolos sutartis 2022-01-05 nutraukta dėl jos nevykdymo, be to, buvo surašyti 2021-11-08, 2022-01-05, 2022-01-20, 2022- 02-03, 2022-02-21, 2022-03-02, 2022-05-31 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2021-12-14, 2022-03-08 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Būdamas susipažinęs su Bendrovės finansiniais dokumentais, J. P. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022-01-05, t. y. kai buvo priimti Sprendimas dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo ir VMI prie FM nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Atitinkamai J. P. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. J. P. nuo 2022-01-05 būdamas Bendrovės vadovu, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Būtent J. P. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas J. P. nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki – 1) Bendrovė nepateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus; 2) Bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę už 2020 metus 94 proc. sudaro trumpalaikis turtas, iš jų 87 proc. per vienerius metus gautinos sumos, 7 proc. atsargos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (24 proc.); 3) Nėra duomenų patvirtinančių realias galimybes Bendrovei atgauti 823 648 Eur (87 proc. viso Bendrovės turto) debitorinių skolų; 4) Bendrovė nuo 2021-11-08 neatsiskaitė su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 5) Bendrovės turimas nekilnojamasis ir registruotinas kilnojamasis turtas areštuotas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, VMI prie FM ir antstolių; 6) Priverstinis išieškojimas vykdomas 5 vykdomosiose bylose.

Bendrovės vadovas J. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. J. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

J. P. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodo byloje esantys duomenys: mokesčių mokėtojų registro išrašas, Panevėžio apygardos teismo 2021-11-11 nutarties kopija, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (balansas), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (įplaukos), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, VMI prie FM 2022-01-05 nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-2606, 2021-10-08 Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-51218, 2022-01-05 Sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-299, ir kiti byloje esantys dokumentai.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad J. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas to nepadarė – nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

J. P. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu) ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors Institucija siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį, tačiau matyti, kad šios teisės normos nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama bauda, kuri savo dydžiu artima numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-7-477/2023.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas