Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta 2017 m. lapkričio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrinus 2017 m. gegužės 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. birželio 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktą pagal 2017 m. lapkričio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. liepos 11 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas už tai, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu, žiodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelės vertės turtą - automobilį BMW X5, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 62 280 EUR (be PVM - 51 471 EUR), pavogtą nuo 2017 m. sausio 24 d. 21.00 val. iki 2017 m. sausio 25 d. 07.45 val. (duomenys neskelbtini), priklausantį kompanijai ,,(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu, juo naudojosi iki 2017 m. sausio 27 d. 07.30 val., tai yra iki tol, kol bėgdamas nuo pareigūnų kelio (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį ir iš įvykio vietos pabėgo bei pasislėpė miške.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti, A. L. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skunde nesutinkama tik su paskirta bausme prašant ją sušvelninti, todėl byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

8. Apeliantas savo skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailis, vairuoti vogtą automobilį buvo priverstas dėl susiklosčiusių aplinkybių, nes neturėjo lėšų grįžti į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovaujasi įstatymais, o ne paties nuteistojo prašymais ir pageidavimais. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią bausmės rūšį, numatytą padarytos apysunkės nusikalstamos veikos sankcijoje, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis A. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir aplinkybės, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė jau būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

9. Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Žemesniosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). Tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti A. L. paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kolegija pažymi, kad nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde minimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas netikslumas yra ištaisytas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi, kuri nuteistajam įteikta pasirašytinai.

10. Remdamasi tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.