- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- eI3-2408-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07837-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- N. M., V. M.
- Atsakovas
- M. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Registrų centras, J. P.
- Trečiasis asmuo
- S. K., A. P., I. P.
- Advokatai
- Svetlana Radionova, Svetlana Radionovaiir, Svetlana Gužel
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir V. M. (V. M.) skundą atsakovams J. P., M. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, tretieji suinteresuoti asmenys S. K., A. P., I. P., dėl statybos užbaigimo akto pripažinimo neteisėtu, nuosavybės teisės į rūsį registravimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai N. M. ir V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti 2013-08-01 statybos užbaigimo aktą Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašą apie atsakovės J. P. nuosavybės teisių į patalpą – rūsį (13,37 kv. m), esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 3) įpareigoti atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėjai pagal 1992-08-06 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo dviejų kambarių butą su rūsiu, adresu: (duomenys neskelbtini) mieste. Gyvenamajame name minėtu adresu yra keturi butai, tačiau pastate yra tik viena rūsio patalpa (13,37 kv. m dydžio), kuri pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį turėjo priklausyti tik pareiškėjams. Visi kiti butų savininkai, taip pat ir atsakovai P., privatizavo butus be rūsio. Nepaisant to 2013-08-22 Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į rūsio patalpas buvo įregistruotos atsakovės J. P. vardu. J. P. nuosavybės teisės į pertvarkytą butą su rūsyje esančia 13,37 kv. m katilinės patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2013-08-01 statybos užbaigimo akto Nr. (23.34) SUA-00-130801-00368 pagrindu. Pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti patalpa rūsyje Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip atsakovei priklausančio buto Nr. 1 sudėtinė dalis. Mano, kad Statybos užbaigimo akte nurodyta informacija nesudarė pagrindo atlikti rūsio patalpos teisinę registraciją atsakovės J. P. vardu, nes jokių pakeitimų, reikalaujančių statybos deklaracijos bei statybos akto sudarymo, rūsyje padaryta nebuvo, jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai rūsyje nebuvo atlikti. Rūsio darbai apskritai negalėjo būti atlikti be pareiškėjų sutikimo. Nuginčijus J. ir M. P. nuosavybės teisių į rūsį atsiradimo pagrindus, t. y. statybos užbaigimo aktą, teismo sprendimas, kuriuo toks aktas būtų pripažįstamas neteisėtu, yra pakankamas pagrindas išregistruoti įregistruotas daiktines teises.
Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ 2012-12-19 su N. M. sudarė sutartį dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo. Pagal ją pareiškėja N. M. turėjo teisę naudotis centralizuotu vandentiekiu. Atsakovai, neatsižvelgdami į sutartį bei į tai, kad vandentiekio vamzdynas priklauso visiems namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nupjovė rūsyje esantį vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę. Taip dėl atsakovų savavališkų veiksmų pareiškėjai liko be vandens. Pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai. Teisės aktų nustatyta tvarka namo vidaus vandentiekio vamzdynai iki kiekvieno buto geriamojo vandens skaitiklio laikytini bendrosioms pastato inžinerinėmis sistemomis. Kadangi tokie atsakovų veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovų teises, jie turėtų būti įpareigojami atstatyti vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, adresu: (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VTPSI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundo dalį dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo atmesti, kitą skundo dalį spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad atsakovė J. P. kreipėsi į VTPSI su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą. Prašyme nurodė, kad rekonstruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu buvo pateiktas 1996-03-14 leidimas vykdyti statybos darbus, išduotas pagal suderintą projektą Nr. 96-152. Kartu su prašymu taip pat buvo pateikti nuosavybės dokumentai, energinio naudingumo pažyma, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija ir kt. Projekto, pagal kurį išduotas leidimas, aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatoma pirmame aukšte įrengti atskirą įėjimo tambūrą, virtuvę, vonią, svetainę ir tris gyvenamuosius kambarius, taip įrengti rūsį ir jame pastatyti sandėlio patalpą.
Atsakovės VTPSI atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro įrašą Registre apie J. P. nuosavybės teisių į ginčo rūsio patalpą teisinę registraciją nutraukti arba spręsti kaip išvestinį iš reikalavimo dėl 2013-08-01 statybos užbaigimo akto Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368 pripažinimo neteisėtu, o kitus skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad 13,37 kv. m ploto ginčo rūsys Nekilnojamojo turto registre 2013-08-19 įregistruotas kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis VTPSI surašyto 2013-08-01 statybos užbaigimo akto ir parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu, į šį rūsį 2013-08-22 įregistruotos J. P. nuosavybės teisės.
Šalies argumentai
Pareiškėja N. M. Vilniaus filialui 2018-01-16 pateikė 2018-01-15 prašymą panaikinti įrašą apie ginčo rūsio priklausymą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vilniaus filialas 2018-01-30 sprendimu atsisakė panaikinti prašomus įrašus registro įraše, dokumentai, kurių pagrindu 2013-08-19 buvo įrašyti buto kadastro duomenys ir 2013-08-22 įregistruotos J. P. nuosavybės teisės į šį butą, įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti neteisėtais (negaliojančiais). Nors minėtame Vilniaus filialo sprendime N. M. buvo išaiškinta teisė apskųsti šį sprendimą, tačiau jo pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Centriniam registratoriui neskundė.
Atsiliepimas
Registro tvarkytojui kartu su 2013-08-12 prašymu pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti J. P. nuosavybės teises į jį, pateiktas dokumentas – statybos užbaigimo aktas – atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir buvo tinkamas pagrindas pakeisti buto kadastro duomenis bei įregistruoti J. P. nuosavybės teises į šį rekonstruotą butą. Registro tvarkytojas gali atsisakyti Registre keisti kadastro ir registro duomenis tik įstatymuose nustatytais pagrindais. Kadangi Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nurodytų aplinkybių nenustatė, pagrįstai patenkino atsakovės J. P. prašymą ir pakeitė jos buto kadastro duomenis bei įregistravo J. P. nuosavybės teises į butą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų nurodomoje 1992-08-06 pirkimo-pardavimo sutartyje rūsys neidentifikuotas, t. y. nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų įsigiję ginčo rūsio patalpą. Dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjai įsigijo ginčo rūsį ir kad minėtoje sutartyje nurodytas rūsys yra ginčo rūsys, Registro tvarkytojui nebuvo pateikti. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu atitinka dokumentą (1992-08-06 pirkimo–pardavimo sutartį), kurio pagrindu jie buvo įrašyti.
Atsiliepimas
Ginčo rūsys yra tik po atsakovei J. P. nuosavybės teise priklausančiu butu ir įėjimas į šią rūsio patalpą yra tik iš šio buto. Minėta aplinkybė patvirtina, kad VTPSI 2013-08-01 statybos užbaigimo aktą surašė teisėtai, nes kitų patalpų savininkai, taip pat ir pareiškėjai, neturėdami teisių į J. P. nuosavybės teise priklausantį butą, naudotis ginčo rūsiu neturi jokios galimybės. Jeigu gyvenamajame name daugiau nėra rūsio patalpų, darytina prielaida, kad 1992-08-06 pirkimo–pardavimo sutartyje, kurios pagrindu N. M. įsigijo butą su rūsiu, buvo padaryta techninė klaida.
Atsakovės VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Atsakovai J. P. ir M. P. atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Registro tvarkytojas pagrįstai tenkino J. P. prašymą ir pagrįstai pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei įregistravimo J. P. nuosavybės teises į butą. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad ginčo rūsys yra bendroji dalinė nuosavybė ir nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams. Pareiškėjų buto pirkimo-pardavimo sutartyje rūsys neidentifikuotas, rūsio patalpos planas pirmą kartą sudarytas tik 2013-01-22, 2012-12-21 atlikus P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Įėjimas į rūsio patalpą yra būtent iš P. priklausančio buto. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad įgijo ginčo rūsio patalpą. Vamzdynas priklauso M. P., jis yra nuosavame P. pusrūsyje.
Atsakovas M. P. ir jo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., A. P., I. P. atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė. S. K. teismo posėdyje pozicijos dėl pareiškėjų skundo neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2013-08-01 statybos užbaigimo akto Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368 ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro įrašo apie atsakovės J. P. nuosavybės teisių į patalpą – rūsį (13,37 kv. m), esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą pirma instancija 2018-09-11 sprendimu pareiškėjų N. M. ir V. M. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir bylos dalį dėl 2013-08-01 statybos užbaigimo akto Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368 panaikinimo nutraukė; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. LVAT perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad šis ginčas yra dėl mišrių: civilinių ir administracinių, teisinių santykių, todėl nagrinėjant bylą iš naujo visų pirma būtina nustatyti nuosavybės teisės į pagrindinio nekilnojamojo daikto ginčo priklausinį (CK 4.12, 4.13 straipsniai) atsiradimo faktinius ir teisinius pagrindus. Nurodė, kad bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti, kokia faktinė atsakovų buto padėtis buvo iki jo rekonstrukcijos. Kas ir kaip juo naudojosi, kaip į rūsio patalpą patekdavo, jei įėjimas į rūsį, kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pateikto į bylą, yra iš atsakovams priklausančių gyvenamųjų patalpų. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, taikytinų šioje byloje, aspektu būtina atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad pareiškėjams tenka pareiga įrodyti, kad būtent šią, po atsakovams priklausančiu butu esančią rūsio patalpą pareiškėjai privatizavo dalinės nuosavybės teise. Atsakovams gi tenka pareiga įrodyti tik tai, kad ši rūsio patalpa buvo pastatyta buto rekonstrukcijos metu (ABTĮ 56 str. 4 d.), t. y. nekilnojamojo daikto priklausinys sukurtas statybų, atliekamų rekonstruojant butą, būdu.
Statybos užbaigimą reglamentuoja Statybos įstatymo (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-09) 24 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas.
Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir Reglamentas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013-04-01, ginčijamo statybos užbaigimo akto priėmimo metu) 8.2 punkte įtvirtinta, kad statybos užbaigimo aktas – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Statybos užbaigimo aktas išduodamas užbaigus ypatingo ar neypatingo statinio, išskyrus 1 ar 2 butų gyvenamuosius namus, statybą ar rekonstravimą, rekonstravus nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, taip pat atnaujinus (modernizavus) pastatą. Norėdamas gauti statybos užbaigimo aktą, statytojas VTPSI padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą (Reglamento 12 punktas). Prie tokio prašymo pridedami dokumentai: 1) statytojo įgaliojimo pateikti prašymą kopija (jei prašymą pateikia ne pats statytojas (užsakovas, savininkas, valdytojas; 2) kompiuterinė laikmena su statinio projekto įrašu; 3) statybą leidžiančio dokumento kopija; 4) dokumentų, kurie bus pateikti Komisijai, sąrašas; 5) pažyma apie potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės patikrinimą; 6) pažyma apie statinio atitiktį projektui; 7) paveldėjimo teisės liudijimo kopija (kai prašymą pateikia paveldėtojas); 8) statinio projektą privalėjusių tikrinti subjektų sąrašo kopija (jei statinio projekto patikrinimo procedūros buvo atliekamos ne IS „Infostatyba“); 9) statinio kadastro duomenų byla; 10) kitų statytojų, nurodytų statybą leidžiančiame dokumente (jei jų yra), įgaliojimų Statytojui pateikti prašymą kopijos.
Statybos užbaigimo komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Komisija gali atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį pateiktiems dokumentams, taip pat pareikalauti iš statytojo atlikti reikalingus bandymus, matavimus, ardymo darbus ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, proceso dalyvių teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais nustatė, kad N. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-08-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (toliau – ir Pareiškėjų butas). Nekilnojamojo turto registro išraše Pareiškėjų butas aprašytas kaip nekilnojamasis turtas su rūsiu, kiti rūsio duomenys nedetalizuoti. Iš 1992-08-06 pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad N. M. šia sutartimi įsigijo 45,15 kv. butą su rūsiu, rūsio plotas ar vieta nekilnojamojo turto plane nėra identifikuota, sutartyje nedetalizuota. Iš byloje esančių kitų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad butus tame pačiame name kaip ir pareiškėjai, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijo ir kiti asmenys – V. K., A. K., J. P., tačiau jų būtų pirkimo-pardavimo sutartyse prie sutarties objekto pažymėta „be rūsio“.
Atsakovė J. P. 2013-02-08 kreipėsi į VTPSI su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą. Prašyme nurodyta, kad rekonstruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu buvo pateiktas 1996-03-14 leidimas vykdyti statybos darbus, išduotas pagal suderintą projektą, taip pat nuosavybės dokumentai, energinio naudingumo pažyma, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija ir kt. Įvertinus 1996-03-14 leidimą vykdyti statybos darbus matyti, kad šiuo dokumentu J. P. leidžiama rekonstruoti gyvenamąjį namą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą Nr. 152, kurį parengė projektavimo įmonė „Janpoprojektas“. Projekto, pagal kurį išduotas leidimas, aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal projektą numatoma pirmame aukšte įrengti atskirą įėjimo tambūrą, virtuvę, vonią, svetainę ir tris gyvenamuosius kambarius, taip pat pagal projektą numatoma įrengti rūsį ir jame pastatyti sandėlio patalpą. Statybos užbaigimo komisija, atlikusi statybos užbaigimo procedūrą, 2013-08-01 išdavė ginčijamą statybos užbaigimo aktą. Ginčo rūsys, kuris yra 13,37 kv. m ploto, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis 2013-08-01 statybos užbaigimo akto ir UAB „NT matavimai“ 2013-01-22 parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Į ginčo rūsį nurodytų dokumentų pagrindu 2013-08-22 įregistruotos J. P. nuosavybės teisės.
Pareiškėja N. M. 2018-01-15 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama panaikinti įrašą apie ginčo rūsio priklausomybę butui, esančiam (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018-01-30 sprendimu atsisakė panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre, nes dokumentai, kurių pagrindu 2013-08-19 buvo įrašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir 2013-08-22 įregistruotos J. P. nuosavybės teisės į šį butą, įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti neteisėtais (negaliojančiais).
Pagal atsakovų buto, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylą, sudarytą 1949-12-21, rūsys šioje patalpoje buto plane nėra nurodytas. Pagal atsakovų buto, (duomenys neskelbtini), 1992-05-20 patalpų eksplikacijos lentelę, rūsio nėra. Pagal ginčo pastato (duomenys neskelbtini) inventorinių žinių 1968-03-15 formą matyti, kad name (duomenys neskelbtini), yra vienas 10,50 kv. m. rūsys, tokie patys duomenys užfiksuoti ir 1971-03-22 formoje, taip pat ir 1959-02-06 pastato inventorinių žinių formoje. Pagal 1992-04-10 namo, (duomenys neskelbtini), planą matyti, kad rūsio ir įėjimo į rūsį patalpa plane nėra numatyta.
Pagal UAB „NT matavimai“ 2012-12-21 atliktus atsakovų buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenis, ginčo rūsys buvo faktiškai įrengtas po atsakovams nuosavybės teise priklausančiu butu, iš atsakovų P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengtas įėjimas į rūsį, nustatytas rūsio plotas 13,37 kv. m. UAB „Archivaza“ direktorius (konstruktorius) 2020 m. aiškinamajame rašte nurodė, kad rūsio patalpa R-1 (13,37 kv. m.), esanti po butu, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. P. ir M. P. ir yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis. Pagal Pareiškėjų buto planą, sudarytą 1992-05-20, matyti, kad rūsio patalpos po šiuo butu nėra, taip pat nėra atskiro įėjimo į rūsio patalpą iš Pareiškėjų buto. Pareiškėjai jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad po Pareiškėjų buto patalpa būtų rūsys ar įėjimas į rūsį iš pareiškėjams priklausančio buto, nepateikė.
Teismo posėdžio metu dalyvavę liudytojai N. G., V. K., A. G., V. N. paaiškino, kad name (duomenys neskelbtini), rūsys, iki jo įregistravimo N. P. vardu, buvo. Liudytojai N. G., A. G. teigė, kad rūsys buvo bendras, juo galėjo naudotis visi namo gyventojai esant poreikiui. Liudytoja N. G. teigė, kad patogus įėjimas į rūsį įrengtas iš (duomenys neskelbtini), buto, o iš Pareiškėjų buto įėjimas į rūsį taip pat buvo kopetėlėmis. V. K. nurodė, kad rūsiu, esančiu po (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, tačiau atsiradus galimybei prisijungti vandens tiekimą rūsyje, po (duomenys neskelbtini), patalpa, V. K. sumokėjo asmeniškai M. P. 3 000 Lt, jog galėtų pasijungti vandenį prie vamzdžių, kuriuos įrengė P.; už tiekiamą vandenį mokėjo tiesiogiai vandens tiekimo įmonei. V. K. įsikėlus gyventi į namą (duomenys neskelbtini), rūsys jau buvo įrengtas, į jį buvo galima patekti iš pareiškėjams priklausančio buto. Liudytojas V. N. paaiškino, kad rūsio patalpa buvo, ji buvo primesta šiukšlių, vamzdyno rūsyje nebuvo. V. N. teigė padėjęs M. P. įvesti vandentiekį rūsyje, negali paaiškinti, kas mokėjo už vandentiekio įvedimo darbus. Liudytojas V. Z. savo turimomis žiniomis, įvertinęs dokumentinę medžiagą, susijusią su rūsio name (duomenys neskelbtini), įrengimu, teigė, kad rūsys įrengtas ir priklauso tik P.
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai vienareikšmiai nepagrindžia, kad iki J. P. atliktų rekonstrukcijos darbų po (duomenys neskelbtini) buto patalpa būtų įrengtas rūsys. Tačiau dalyje namo inventorizacijos dokumentų nurodyta, jog namui, (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys, tačiau namo planuose (1980, 1992 m.) toks rūsys nėra pažymėtas. Liudytojų teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai nuoseklūs, jie patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini) rūsys buvo ir yra įrengtas po P. nuosavybės teise priklausančiu butu, (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal 2012-12-21 atliktus kadastrinius matavimus matyti, kad namo, (duomenys neskelbtini), rūsys įrengtas po (duomenys neskelbtini) buto patalpa ir įėjimas į rūsį yra iš šio buto. Teismas nenustatė, kad iki rūsio įregistravimo J. P. vardu (2013-08-19) būtų namo (duomenys neskelbtini) buto patalpų savininkų susitarimas ar patvirtintas planas, pagal kurį namo rūsiu naudotųsi name esančių butų savininkai. Pagal liudytojų paaiškinimus, pateiktus teismo posėdyje, nustatyta, kad iki rūsio įregistravimo J. P. nuosavybės teise, rūsiu tam tikrą laiką naudojosi ne tik P. bet ir kiti kaimynai. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad iki rūsio įregistravimo J. P. vardu (2013-08-19) rūsys būtų registruotas kitų asmenų vardu ar priklausytų išimtinai pareiškėjams. J. P. 1996-03-14 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus – rekonstruoti gyvenamąjį namą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą Nr. 152 ir iki J. P. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, rūsio patalpa name, (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruota ar kitaip įteisinta.
Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nebuvo kliūčių, dėl kurių J. P. negalėjo būti išduodamas statybos užbaigimo aktas ar jos vardu įregistruota nuosavybės teisė į ginčo rūsį. J. P. kartu su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą pateikė VTPSI visus reikiamus dokumentus, nurodytus Reglamento II priede. J. P. pateikti dokumentai patvirtina, kad ji turėjo išduotą ir rekonstrukcijos metu galiojantį leidimą vykdyti rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini), parengtą projektą dėl rūsio (sandėliuko) patalpos įrengimo, būtinas pateikti pažymas. Byloje nėra ginčo dėl leidimo vykdyti rekonstrukcijos darbus teisėtumo ar pagrįstumo, proceso šalys nenurodė, kad toks dokumentas būtų nuginčytas teismine tvarka. Taigi J. P. pateikė visus privalomus dokumentus, siekdama gauti statybos užbaigimo aktą, o nustačius, kad pateikto projekto sprendiniai įvykdyti, nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti J. P. statybos užbaigimo aktą.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus dėl atsakovo VĮ Registrų centras neteisėtų veiksmų atlikimo įregistruojant ginčo rūsio nuosavybės teisę J. P. vardu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01) 14 straipsnyje išvardinti pagrindai, kuriais remiantis kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą. Taip pat nekilnojamojo turto registro įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2012-01-10) 29 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Nors pareiškėjai teigia, kad atlikta rūsio teisinė registracija ir J. P. nuosavybės teisės į jį registracija gali būti nuginčijama, jeigu nuosavybės teisė įregistruota nesant teisinių pagrindų ar pažeidžiant nustatytą tvarką, pareiškėjai nenurodė teisės aktuose įtvirtintų pagrindų, dėl kurių J. P. vardu atlikta rūsio nuosavybės teisės registracija būtų neteisėta. Pagal Kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 84-1.2 punktą, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas. Taigi J. P. pateikus VĮ Registrų centro padaliniui statybos užbaigimo aktą dėl atliktų rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini), tai buvo pakankamas pagrindas įregistruoti pakeitimus dėl ginčo rūsio.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., LVAT 2017-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017). Nagrinėjamu atveju ginčo rūsio patalpos registracija J. P. vardu ir jos nuosavybės teise atitinka bylos rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus faktinius duomenis, nes nėra jokių rašytinių dokumentų, identifikuojančių ginčo rūsį kaip namo (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise valdomą objektą. Vien aplinkybė, kad ginčo rūsio patalpa iki nuosavybės teisių įregistravimo J. P. vardu ir iki rekonstrukcijos atlikimo galėjo naudotis ir kiti asmenys nepatvirtina aplinkybės, kad visi namo (duomenys neskelbtini) butų patalpų savininkai būtų ir rūsio patalpos bendraturčiai. Priešingai, iš pateiktų rašytinių įrodymų, brėžinių matyti, kad ginčo rūsio patalpa buvo tik po J. P. ir M. P. butu, (duomenys neskelbtini), iš šio buto padaryta anga patekti į rūsio patalpą. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu būtų įgiję būtent ginčo rūsio patalpos dalį. Todėl pareiškėjų argumentai dėl statybos užbaigimo akto ir teisinės registracijos neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjai savo skundo reikalavimu taip pat prašo įpareigoti atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį. Teismas, remdamasis rašytine byloje esančia medžiaga ir proceso šalių, liudytojų pateiktais paaiškinimais nustatė, kad J. P., V. K., N. M. 2011-12-07 pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įgaliojo J. P. įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas, interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įgaliotas asmuo (J. P.) prireikus namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) vardu sudaro sutartis su visomis namui paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis (elektros, šilumos, vandens tiekėjais ir kt.), prižiūri bei kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Sulygta, kad ši sutartis galioja neterminuotai. Taip pat susitarta, kad kiekvienas patalpų savininkas pagal pateiktas sąskaitas laiku ir tinkamai moka mokesčius už suteiktas paslaugas.
N. M. ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2012-12-19 pasirašė sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, kuria vandens tiekėjas įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti vandens nuotekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). UAB Vilniaus vandenys 2018-01-09 geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimo, vidutinės vandens vartojimo normos nustatymo bute aktu užfiksavo, kad N. M. bute vandens apskaitos prietaisas tvarkingas, tačiau šiuo metu bute vandens nėra, nes kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto nupjovė vamzdį, į namą vanduo ateina, butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vandenį turi.
Taip pat matyti, kad už vandens nuotekų valymo įrenginius ir jų įrengimą savo lėšomis sumokėjo M. P., tačiau už suteiktą teisę prisijungti prie vandens tiekimo ir valymo tinklo jam buvo sumokėta – į bylą pateikta 2013-01-05 sutartis patvirtina, kad atsakovai J. P., M. P. susitarė su V. K., kad leis pastarajai naudotis J. P. ir M. P. priklausančio rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa įsivesti vandenį į butą (duomenys neskelbtini). Už leidimą naudotis J. P. ir M. P. priklausančio rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa V. K. perdavė P. 3 000 Lt, nurodyti asmenys sutarė, kad kitiems bute, (duomenys neskelbtini) gyvensiantiems asmenims prie vamzdyno jungtis nebus leidžiama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektais laikomi bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Laikytina, kad vamzdynai yra daugiabučio namo butų savininkų bendro naudojimo objektas, nes tai atitinka Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostatas.
Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nustatyta, jog Privataus namo ar jo dalies savininkas – abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema (2.7. p.). Privačių namų (jų dalių, daugiabučių namų savininkų bendrijų), butų savininkai turi teisę, jeigu techniškai tai galima padaryti, įsirengti papildomus VAM – antrinius skaitiklius. Šių apskaitos mazgų (antrinių skaitiklių) savininkai yra laikomi subabonentais. Už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą jie atsiskaito su abonentu tarpusavyje suderinta tvarka (2.8. p.).
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovai J. ir M. P. neturėjo teisės trukdyti ar užkirsti kelią pareiškėjams naudotis vandentiekio inžineriniais tinklais. Pagal pateiktus proceso šalių paaiškinimus matyti, kad kiekvienas namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkas už sunaudotą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas atsiskaito tiesiogiai vandens tiekėjui UAB Vilniaus vandenys, kuri įsipareigojusi tiekti geriamąjį vandenį taip pat ir į Pareiškėjų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjai nėra ginčo rūsio, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) butui, savininkai, nepaneigia jų teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais (vamzdynais, kuriais į Pareiškėjų butą (duomenys neskelbtini) tiekiamas vanduo). Tokią teisę pareiškėjams užtikrina nurodytos Įstatymo nuostatos, taip pat Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, kurios, be kita ko, draudžia kliudyti kitiems to paties namo gyventojams naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklu, nuotekų sistema.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja N. M. ir V. M. turi teisę naudotis į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvesta vandentiekio ir nuotekų sistema ir tokia teisė jiems turi būti užtikrinta, atsakovams atstatant nupjautus vandentiekio vamzdžius. Todėl pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies – atsakovai J. P. bei M. P. įpareigojami atstatyti namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę (bute (duomenys neskelbtini)), į pradinę padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1, 4 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalius).
Bylos nagrinėjimo metu galiojo Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte numatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Teismas nustatė, kad pareiškėja N. M. 2018-02-15 pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kuria pavedė advokatei Svetlanai Radionovai ir advokato padėjėjai Svetlanai Gužel atstovauti teismuose. Pareiškėjas V. M. 2018-03-12 pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kuria pavedė advokato padėjėjai Svetlanai Gužel atstovauti jo interesus teisme. Pareiškėjai N. M., V. M. 2018-06-26 pasirašė teisinių paslaugų sutartį, kuria pavedė atstovauti jų interesus tiek advokatei Svetlanai Radionovai, tiek advokato padėjėjai Svetlanai Gužel. Pareiškėjai iš viso prašo priteisti 950 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 800 Eur už skundo parengimą ir 150 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą nagrinėjant bylą. Taip pat prideda 12,18 Eur išlaidas VĮ Registrų centrui pagrindžiančią 2018-02-20 PVM sąskaitą faktūrą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovė advokato padėjėja Svetlana Gužel pareiškėjų vardu 2018-03-13 pateikė ir pasirašė ieškinį, kuris vėliau persiųstas nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 850,8 Eur. Taigi, maksimali rekomenduotina priteistina suma už skundo surašymą sudaro 2 127 Eur (2,5 x 850,8 Eur). Pareiškėjų prašoma priteisti 800 Eur suma už skundo parengimą neviršija rekomenduotinos priteisti maksimalios sumos už skundo parengimą, laikytina teisinga ir proporcinga, atsižvelgiant į skundo turinį bei apimtį.
Pareiškėjai taip pat prašo priteisti 150 Eur už pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą jame. Teismas pažymi, kad pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje laikytinos vienos rūšies teisinėmis paslaugomis, už kurias priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant Rekomendacijų 9 ir 8.19 punktus. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovė advokatė Svetlana Radionova dalyvavo 2018-09-03 Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, kuris prasidėjo 9.56 val., baigėsi 11.12 val., taigi truko 1 val. 16 min. Todėl už pareiškėjos atstovavimą 2018-04-10 vykusiame teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistinos pagal Rekomendacijų 9 punkte nustatytas apvalinimo taisykles, laikant, kad šios teisinės paslaugos teiktos 1 val. Kadangi nurodytos teisinės paslaugos teiktos 2018-09-03, apskaičiuojant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 895,2 Eur. Taikant 0,1 koeficientą, apskaičiuotina maksimali galima priteisti suma už vienos valandos atstovavimą 2018-09-03 teismo posėdyje yra 89,52 Eur. Taip pat pareiškėjų atstovė advokatė Svetlana Radionova dalyvavo 2020-08-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, kuris prasidėjo 10.08 val., baigėsi 11.48 val., taigi truko 1 val. 40 min. Todėl už pareiškėjos atstovavimą 2020-08-25 vykusiame teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistinos pagal Rekomendacijų 9 punkte nustatytas apvalinimo taisykles, laikant, kad šios teisinės paslaugos teiktos 2 val. Kadangi nurodytos teisinės paslaugos teiktos 2020-08-25, apskaičiuojant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1381,0 Eur. Taikant 0,1 koeficientą, apskaičiuotina maksimali galima priteisti suma už vienos valandos atstovavimą 2020-08-25 teismo posėdyje yra 138,10 Eur. Taigi pareiškėjų prašoma 150 Eur suma neviršija rekomenduotinos priteisti maksimalios sumos už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose.
Teismas pažymi, kad teikdami skundą pareiškėjai taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį ir 12,18 Eur sumą, už kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tačiau teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).
Pareiškėjai iš viso kreipėsi į teismą su trimis reikalavimais: 1) panaikinti 2013-08-01 statybos užbaigimo aktą Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašą apie atsakovės J. P. nuosavybės teisių į patalpą – rūsį (13,37 kv. m), esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 3) įpareigoti atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį. Teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies - įpareigojo atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį, taigi tenkinta 1/3 pareiškėjų skundo reikalavimų.
Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjų tenkintų reikalavimų dalis yra 33,33 proc., pareiškėjams priteistinas 328,19 Eur (33,33 proc. nuo 984,68 Eur sumos) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas akcentuoja, kad tenkinus tik trečiąjį pareiškėjų skundo reikalavimą nepalankus teismo sprendimas laikytinas priimtu ne visų atsakovų, o tik dalies atsakovų – J. P. ir M. P. – atžvilgiu. Taigi tik atsakovai J. P. ir M. P. laikytini atsakovais, kuriems atsiranda procesiniai teisiniai padariniai ir jiems kyla pareiga kompensuoti proporcingą dalį pareiškėjų turėtų bylinėjimosi išlaidų patirtų nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl 328,19 Eur suma pareiškėjams N. M. ir V. M. priteistina iš atsakovų J. P. ir M. P. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų N. M., V. M. (V. M.) skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų N. M. ir V. M. (V. M.) virtuvę (bute (duomenys neskelbtini) į pradinę padėtį.
Likusią pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.