Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-352-628-2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2010-09-27
Bylos Nr.: 1A-352-628-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laureta Ulbiene, Ryšardas Skirtunas, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis: K. G., K. G. Valstybinei
Civilinis ieškovas: J. J.-K.
Nukentėjusysis: J. J.-K., M. A.

Kategorijos

1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-352/2010

Teisejas Gintaras Dziedulionis Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.9.2., 1.1.10.1., 1.2.25.4.6., 2.1.7.4., 2.1.15.1.2., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.4., , 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS

2010 m. rugsejo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Lauretos Ulbienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, nuteistajam K. G., jo gynejui adv. Vytautui Savciukui, nukentejusiosios ir civilines ieškoves J. J.-K. atstovui Aleksandrui Sizovui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo K. G. ir jo gynejo adv. Vytauto Savciuko bei nukentejusiosios J. J.-K. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir nuteistas laisves atemimu šešeriems metams, atimant teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas trejiems metams, ipareigojant per ši laika atlyginti padaryta žala, per kiekvienus metus atlyginant po trecdali nukentejusiesiems padarytos žalos, uždraudžiant be teismo sutikimo keisti darbo vieta.

Iš nuteistojo K. G. nukentejusiosios J. J.-K. naudai priteista 58 330 Lt žalos atlyginimo, nukentejusiojo M. A. naudai – 15 803,58 Lt žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo K. G. Valstybinei ligoniu kasai priteista 10 410,30 Lt.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

K. G. nuteistas už tai, kad budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairavo keliu transporto priemone ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2007-05-25, apie 23.56 val., Ukmerges gatveje ties 296 pastatu, Vilniuje, vairuodamas jam priklausanti motocikla „Kawasaki (duomenys neskelbtini) be pritvirtintu valstybiniu numeriu, važiuodamas Ukmerges gatve miesto centro kryptimi, pažeide KET 53, 59, 68, 173 p. reikalavimus, t.y. budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairavo motocikla, neturint teises vairuoti tos rušies transporto priemones, iškilus gresmei eismo saugumui, o butent, pesciajai I. A. kertant kelio važiuojamaja dali, savalaikiai nestabde savo vairuojamos transporto priemones ir partrenke pesciaja I. A.. Del šio eismo ivykio žuvo pescioji I. A. bei buvo sunkiai sutrikdyta motociklo „Kawasaki“ keleivio M. A. sveikata. Tokiu budu K. G. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynejas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja, ji išteisinanti nuosprendi, bei panaikinti nukentejusiosios J. J.-K. naudai priteista 58 330 Lt žalos atlyginima. Atmetus ši prašyma, pakeisti nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio priteisimo, sumažinant nukentejusiosios J. J.-K. naudai priteistos 58 330 Lt žalos dydi, taip pat sušvelninti paskirta laisves atemimo bausme, panaikinti skirtus ipareigojimus ir sutrumpinti skirto uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti keliu transporto priemone termina.

Nurodo, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadare, apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas neirodžius jo kaltes objektyviais ir negincytinais irodymais, o nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu.

Šalies argumentai

Mano, kad teismas netinkamai vertino irodymus, ju neanalizavo visumoje ir atskirai, del kiekvieno irodymo tinkamai nepasisake. Nuosprendyje teismas remesi prielaidomis, o ne irodymais. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas specialisto tiketinomis išvadomis, suinteresuoto liudytojo, apklausto tik ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kurie visiškai prieštarauja kito liudytojo parodymams, pastarojo parodymus vertinant kaip abejotinus, taciau nesiimant priemoniu panaikinti iškilusius prieštaravimus atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus: parodymu patikrinima vietoje, autotechnini tyrima ar kompleksine medicinos-autotechnine ekspertize.

Apeliantai pateikia savo autoivykio versija, kuria jie gincija teismo išvada del autoivykio mechanizmo. Pasak apeliantu, teismas nepagristai suabejojo liudytojo A. T. parodymais, kuris nurode tikra autoivykio kilimo priežasti, t.y. kad žuvusioji begdama per gatve, netiketai šalia saves pamate motocikla ir noredama išvengti susidurimo, pasisuko i dešine, taciau budama neblaivi (šlapime rasta 1,82 prom. alkoholio, o tai vidutinis girtumo laipsnis), neišlaike pusiausvyros ir pati atsitrenke i motocikla kaire kuno dalimi (kairiu pilvo šonu). Motociklas nukrito ant dešinio šono, slysdamas iš kaires i dešine. Del šios aplinkybes aišku, kodel ant žuvusiosios pilvo daugiau kaireje puseje atsirado tamsiai raudonos hematomos, t.y. žymiai didesnio sumušimo pedsakai. Pastarojo liudytojo parodymais paneigiami liudytojos S.B.-K. parodymai apie tai, kad motociklas ant I. A. užvažiavo, kai ši ejo (ar bego) motociklo atžvilgiu dešiniu šonu. Sprendžiant iš šios liudytojos parodymu, hematomu turejo buti daugiau dešineje kuno ar pilvo puseje. Apeliantu nuomone, esant tokiems prieštaravimams, kad juos pašalinti buvo butina skirti kompleksine teismo medicinine-autotechnine ekspertize.

Pasak apeliantu, papildomas tyrimas buvo butinas ir del to, nes specialisto išvados duomenys apie I. A. partrenkimo vieta, o butent, kad ji buvo partrenkta apie 2 metrus nuo Ukmerges g. važiuojamosios dalies krašto prieš vieta kur užfiksuota plastiko šuke, t.y. tiketina greitejimo (antroje) juostoje, prieštarauja faktinems ivykio aplinkybems. Iš eismo ivykio vietos plano matyti, kad plastmases šuke užfiksuota važiuojamosios dalies pirmoje juostoje 5 metru atstumu nuo dešinio krašto Ukmerges g., 16 metru nuo Gabijos g. ir 11,2 metru iki kraujo demes pažymetu Nr. 3, kurioje vietoje, pasak liudytojos S.B.-K. , gulejo žuvusioji. Gi, specialisto išvadoje nurodoma, kad iprastai šukes nuo smugio krenta i prieki transporto priemones važiavimo kryptimi. Apeliantu teigimu, tai irodo, kad susidurimas ivyko pirmojoje važiavimo juostoje. Del šios priežasties, liudytoju J. A. ir S. K. parodymai (b.l. 56, 80-81, 82-83) bei specialisto pateikta tiketina išvada turejo buti vertinami kritiškai.

Nurodo, kad specialistas, atlikes tyrima, išvadoje pateike tik tiketinus motociklo ir žuvusiosios I. A. judejimo greicius. Taciau teismas neatsižvelge i tai, kad jeigu I. A. greitis buvo didesnis, tuomet motociklinkas, net ir važiuodamas leistinu 60 km/h greiciu, neturejo technines galimybes sustabdyti motociklo, t.y. darytina išvada, kad del kilusio autoivykio motociklininkas yra nekaltas.

Specialistas savo išvadoje nurode, kad pescioji sudare kliuti prie jos iš dešines artejanciam motociklui, o K. G., iškilus gresmei eismo saugumui, nestabde vairuojamos transporto priemones. Gi, KET 173 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliutis ar iškilo gresme eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebeti) privalo suletinti greiti, net visiškai sustabdyti transporto priemone arba apvažiuoti kliuti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tai rodo, kad K. G. turejo teise manevruoti, o ne tik stabdyti. Taciau specialistas savo išvadoje del manevravimo nepasisake, todel neaišku, kas susidariusioje situacijoje buvo geriau.

Atkreipiamas demesys i tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog važiuojant leistinu 60 km/h greiciu – sustojimo kelias yra 42 metrai, o važiuojant apie 64 km/h greiciu – 46 metrai. Nuosprendyje nurodyti 64 metrai, apeliantu nuomone, galejo buti irašyti del technines klaidos. Vienok, spendžiant iš specialisto paskaiciavimu, jeigu pescioji nuo motociklo buvo nutolusi arciau nei 42 metrai, tuomet motociklininkas neturejo galimybes stabdant sustabdyti motociklo ir išvengti susidurimo. Kadangi šis atstumas nera nustatytas, turi buti imtasi priemoniu ji nustatyti, t.y. papildomai apklausti A. T. ir atlikti naujus paskaiciavimus.

Nurodo, kad liudytojos S. K. parodymus teismas turejo vertinti kritiškai, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Juolab, šios liudytojos parodymai prieštarauja liudytojo A. T. parodymams ir faktinems ivykio aplinkybems. Sprendžiant iš S. K. parodymu, ji pamate artejanti motocikla budama pirmojoje juostoje, o jos drauge tuo metu buvo metro atstumu už jos nugaros, bet kairiau nuo jos. Vadinasi, motociklas turejo partrenkti jas abi. Be to, S. K. su žuvusia drauge galejo samoningai sudaryti avarine situacija, nes galimai abi buvo neblaivios ir nesilaike KET 90 punkto reikalavimu.

Apeliantai abejoja, kad praejus 19 dienu nuo ivykio, kurio metu liudytoja S. K. galimai buvo neblaivi, ji galejo nurodyti tikslia žuvusiosios partrenkimo vieta. Mano, kad S. K. parodymu patikrinimo vietoje protokolas ir planas yra analogiškas ivykio vietos apžiuros protokolui ir planui, nes juos tyreja perraše, o ne suraše atliekant parodymu patikrinima vietoje. Pažymi, kad ši ju isitikinima sustiprina ir tai, kad parodymu patikrinimo vietoje protokole nera nurodoma, jog S. K. protokola perskaite, be to, liudytoja savo parašu nepatvirtino, jog surašyta teisingai.

Nurodo, kad teismas nenagrinejo, koki poveiki matomumui galejo tureti žuvusiosios ir liudytojos S. K. apranga, ar motociklininkas turejo galimybe pastebeti tamsiais drabužiais apsirengusias moteris. Nors ivykio vietos apžiuros protokole nurodyta, kad artimuju žibintu matomumas – 150 metru, o tolimuju – 200 metru, mano, kad šie duomenys paimti patikrinus lengvojo automobilio žibintu parametrus, o ne motociklo, kurio apšvietimo kampas skiriasi nuo automobilio.

Atkreipiamas demesys i tai, kad teismas nevertino žuvusiosios I. A. padarytus KET pažeidimus ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmu ir kilusiu pasekmiu. Mano, kad I.A. pažeide KET 87, 89, 90 punktu reikalavimus, t.y. nuo tos vietos, kur ji iženge i važiuojamaja dali, už 150-250 metru buvo pesciuju pereja, prieš ižengdama i važiuojamaja dali ji neivertino atstumo tarp artejancios transporto priemones ir jos greicio, kad baigti eiti per kelia galima tik isitikinus, kad eiti saugu. Todel teismas turejo ivertinti, ar del kilusio autoivykio nera abipuses eismo dalyviu kaltes.

Apeliantu nuomone, siekiant nustatyti objektyvia tiesa, apeliacines instancijos teismo posedyje turetu buti iškviesta ir apklausta liudytojos S. K. parodymu patikrinima vietoje atlikusi ir ivykio plana pateikusi tyreja, taip pat liudytoja S. K., išvada pateikes specialistas bei paskirti papildomi autotechniniai tyrimai.

Atmetus prašyma priimti nuteistaji išteisinanti nuosprendi, apeliantai prašo paskirta bausme sušvelninti. Nurodo, kad 6 metu laisves atemimo bausme yra per didele, be to, kartu su bausme paskirtas ipareigojimas per 3 metus išmoketi priteista žala esant tokiai ekonominei padeciai nera realiai ivykdomas. Pažymi, kad del objektyviu priežasciu jam nustatytas draudimas keisti darbo vieta be teismo sutikimo taipogi nebus ivykdomas, nes tai priklauso nuo darbdavio. Taipogi, prašo sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemone - nustatyta 4 metu termina.

Mano, kad nukentejusiajai J. J. priteistos 58 330 Lt žalos dydis turi buti sumažintas, nes išspresdamas civilini ieškini, teismas nesireme irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, ir tuo pažeide BPK 115 str. 1 d. nuostatas. Atkreipia demesi i tai, kad paminklo kaina yra per didele, už kapa sumoketa, kaip už triju vietu, o ne vienos. Be to, apeliantu teigimu, pirmosios instancijos teismas priteise per didele suma už advokato išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentejusioji ir civiline ieškove J. J.-K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendi pakeisti ir panaikinti nuosprendi dalyje: 1) del BK 75 str. taikymo: panaikinti K. G. paskirtos bausmes vykdymo atidejima ir paskirti jam realia laisves atemimo bausme; bei 2) del nuketejusiajai J. J.-K. priteistos neturtines žalos atlyginimo: iš K. G. nuketejusiosios J. J.-K. naudai priteisti 150 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo K. G. atžvilgiu pritaike BK 75 str. ir atidejo jam paskirtos bausmes vykdyma, nes nuteistojo asmenybe ir jo pozicija teisme neleidžia daryti išvada, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis kategoriškai neige savo kalte del jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, per dvejus metus jis neatsipraše nukentejusiosios bei neparode, kad gailisi del padaryto nusikaltimo. Be to, pasak apeliantes, byloje esantys irodymai rodo, kad nuteistasis samoningai ir tycia partrenke jos dukra.

Teigia, kad teismas nepagristai pašalino iš kaltinimo KET 155, 156, 161 ir 173 punktu pažeidimus. Jos isitikinimu, byloje esantys irodymai, t.y. paties nuteistojo parodymai, specialisto išvados duomenys, teisme apklausto eksperto M.Mažeiko paaiškinimai, ivykio vietos apžiuros schema, patvirtina, kad nuteistasis vairuodamas motocikla, nevažiavo nustatytomis juostomis, ivažiavo i letejimo juosta, skirta važiuoti iš Ukmerges g. i Gabijos g., greicio nesuletino, be to, važiuodamas Ukmerges g. letejimo juosta, kirto ištisine ženklinimo linija, o iškilus eismo saugumo gresmei, byloje nustatytomis aplinkybemis, nestabde vairuojamos transporto priemones ir partrenke jos dukra, kuri buvo letejimo juostoje apie 2 metrus nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tai rodo, kad teismas netinkamai ivertino byloje esancius irodymus, del ko padare nepagrista išvada, pašalinti iš kaltinimo aukšciau minetu KET punktu pažeidimus.

Mano, kad buvo pažeisti CK 6.250 str. nurodyti neturtines žalos dydžio vertinimo kriterijai, nes pirmosios instancijos teismas nepagristai sumažino jos ieškini dalyje del neturtines žalos priteisimo iki 35 000 Lt. Pažymi, kad nusikalstamais K. G. veiksmais buvo atimta žmogaus gyvybe, del ko jai padaryta žala yra nepataisoma.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše ju apeliacinius skundus tenkinti, o nukentejusiosios skunda atmesti.

Nukentejusiosios atstovas A.Sizovas praše jo atstovaujamosios apeliacini skunda tenkinti, nuteistojo ir jo gynejo skundus atmesti.

Prokurore praše nuteistojo ir jo gynejo apeliacinius skundus atmesti, o nukentejusiosios skunda tenkinti iš dalies. Panaikinti LR BK 75 str. taikyma, nes K. G. transporto priemone vairavo apsvaiges nuo alkoholio, neturedamas teises vairuoti šia transporto priemone, nera jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, be to, del autoivykio vienas žmogus žuvo, o kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat prašo pakeisti nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio išsprendimo, priteisti nukentejusiajai J. J.-K. 50000 Lt neturtines žalos atlyginimo, o ne 35000 Lt, kaip nurode apylinkes teismas. Ištaisyti nuosprendžio rezoliucineje dalyje teismo padaryta klaida ir nurodyti, kad K. G. atimama teise vairuoti transporto priemones LR BK 68 str. numatytam maksimaliam terminui - trejiems metams, o ne ketveriems metams.

Nuteistojo K. G. ir jo gynejo adv. Vytauto Savciuko bei nukentejusiosios J. J.-K. skundai atmestini, taciau nuosprendis keistinas del netinkamo BK 67 str. numatytu baudžiamojo poveikio priemoniu taikymo (326 str. 2 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai del K. G. nuteisimo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del K. G. kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Priešingai nei skunde teigia apeliantai, irodymai byloje surinkti, ištirti ir ivertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del nuteistojo kaltes pagrinde ne samprotavimais ir prielaidomis, o byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu. Nagrinejant byla rungimosi principas nebuvo pažeistas, gynybos teises nesuvaržytos, o tai, kad irodymai ivertinti ne taip, kaip to noretu nuteistasis, nera pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d.).

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, siekdama patikrinti nuteistojo ir jo gynejo apeliacinio skundo argumentu pagristuma, o tuo paciu ir skundžiamo nuosprendžio išvadu teisinguma, atlikusi irodymu tyrima – pavedusi prokurorui pas ikiteisminio tyrimo teiseja papildomai del autoavarijos aplinkybiu apklausti liudytoja S. B.-S.B.-K. ir pagarsinusi šiuos jos parodymus LR BPK 276 str. nustatyta tvarka apeliacines instancijos teismo posedyje, mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyre nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip ir nekonkreciai interpretuodamas byloje surinktus irodymus, nera pagrindas teigti apie nepagrista ir neteiseta nuosprendi.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe asmens, vairavusio keliu transporto priemone bunant apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu ir pažeidusio keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudetis yra materiali, todel, kvalifikuojant veika pagal mineta BK specialiosios dalies straipsni, butina nustatyti ne tik pavojinga veika (keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidima, kai vairuotojas buvo apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu), bet ir padarinius (žuvo žmogus) bei priežastini ryši tarp eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir pesciojo žuties.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad K. G., pažeisdamas KET 53, 59, 68, 173 p. reikalavimus, t.y. budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairavo motocikla, neturint teises vairuoti tos rušies transporto priemones, iškilus gresmei eismo saugumui, o butent, pesciajai I. A. kertant kelio važiuojamaja dali, savalaikiai nestabde savo vairuojamos transporto priemones ir partrenke pesciaja I. A.. Del šio eismo ivykio žuvo pescioji I. A. bei buvo sunkiai sutrikdyta motociklo „Kawasaki“ keleivio M. A. sveikata. Kaip pagristai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokiais savo veiksmais, K. G. pažeide KET 53, 59, 68, 173 p. reikalavimus.

KET 53 p. ipareigoja vairuotoja laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu, 59 p. nustato draudima vairuoti transporto priemone neturintiems šios teises; 68 p. draudžia vairuoti transporto priemone neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichika veikianciu medžiagu (narkotiku, vaistu, kitu svaigiuju medžiagu); 173 p. nurodo, kad jeigu atsirado kliutis ar iškilo gresme eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebeti) privalo suletinti greiti, net visiškai sustabdyti transporto priemone arba apvažiuoti kliuti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kolegija pritaria objektyviuju veikos požymiu teismo nuosprendyje aprašymui, nustatant, kad K. G. budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairavo motocikla, neturint teises vairuoti tos rušies transporto priemones, ir iškilus gresmei eismo saugumui, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, savalaikiai nestabde savo vairuojamos transporto priemones, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo pescioji I. A. bei buvo sunkiai sutrikdyta M. A. sveikata. Akivaizdu, jog buvo pažeisti visi keturi aukšciau nurodyti keliu eismo taisykliu punktai.

Apelianto argumentas, jog tarp jo veiksmu ir nagrinejamo ivykio metu kilusiu padariniu nera tiesioginio priežastinio ryšio, paneigiamas byloje surinktais, teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais: paties nuteistojo parodymais, nukentejusiojo M. A. bei liudytojos S. B.- K. parodymais, eismo ivykio vietos apžiuros protokolu su eismo ivykio schema ir fotonuotraukomis, medicinine specialisto išvada, eismo ivykio autotechnine specialisto išvada, specialisto M.Možeiko teisme duotais paaiškinimais bei kitais byloje esanciais irodymais.

Kolegijos nuomone, nuteistasis ir jo gynejas nepagristai apeliaciniame skunde nurodo, kad žuvusios I. A. sužalojimu pobudis, t.y. kad daugiau kaireje pilvo puseje atsiradusios tamsiai raudonos hematomos, liudija visai kitoki nei eksperto-autotechniko nustatyta autoivykio mechanizma, o butent, kad žuvusioji begdama per gatve, netiketai šalia saves pamate motocikla ir noredama išvengti susidurimo, pasisuko i dešine, taciau budama neblaivi (jos šlapime rasta 1,82 prom. alkoholio, o tai vidutinis girtumo laipsnis), neišlaike pusiausvyros ir pati atsitrenke i motocikla kaire kuno dalimi (kairiu pilvo šonu). Butent šios pozicijos laikosi nuteistasis, teigdamas, kad tokias autoivykio aplinkybes taip pat nurode tiesiogiai ivyki mates ir liudytoju teisme apklaustas A. T.. Taciau teiseju kolegija konstatuoja, kad priešingai nei kad nurodo nuteistasis ir jo gynejas, liudytojas A. T. nemate paties susidurimo. Pastebetina, kad versija apie tai, jog pescioji I. A. kirsdama važiuojama kelio dali sustojo, apsisuko, pamate motocikla ir neišlaikiusi pusiausvyros pati užkrito ant motociklo, nebuvo keliama nei ikiteisminio tyrimo metu, nei byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, ja gincydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagristuma savo apeliaciniame skunde nurode nuteistasis ir jo gynejas.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismas pagristai nesivadovavo liudytojo A. T. parodymais apie ivykio aplinkybes, neva žuvusioji per gatve bego pirma, o drauge pasiliko gatves viduryje, nes kaip nustatyta, jo parodymai prieštaravo visu kitu byloje apklaustu asmenu parodymams bei objektyviai nustatytoms aplinkybems. Tokia išvada teismas padare iš esmes remdamasis LTEC specialisto medicinine ir autotechnine išvadomis, jas sugretindamas ir palygindamas su kitais bylos irodymais – liudytojos S. B.-K. ir paties kaltinamojo K. G. parodymais, ivykio vietos apžiuros metu nustatytais techniniais duomenimis.

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 11-3049 (07), ekspertas autotechnikas M.Možeiko, susipažines su teismo medicinos eksperto išvada bei kita bylos medžiaga, nurode labiausiai tiketina eismo ivykio mechanizma, o butent, kad K. G., vairuodamas motocikla „Kawasaki“, važiavo Ukmerges gatve centro kryptimi, apie 64 km/h greiciu ir važiuojamosios dalies dešineje puseje, žiurint pagal minetos transporto priemones važiavimo krypti, apie 2 m. atstumu nuo jos dešinio krašto motociklas „Kawasaki“ partrenke kirtusia važiuojamaja dali pesciaja I. A.. Po partrenkimo pescioji I. A., motociklo „Kawasaki“ vairuotojas K. G. ir jo keleivis M. A. nukrito kelio dešineje puseje. Motociklas nukrito ant dešinio šono ir nuslydo i eismo ivykio plane užfiksuota padeti. Šia savo išvada ekspertas patvirtino ir apklausiamas teisme, nurodydamas, kad susidurimo vieta – 2 metrai nuo dešiniojo kelkracio – nustate pagal ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuotus pedsakus: rastas motociklo šukes (t. 1, b.l. 255-257).

Gi, iš ivykio vietos schemos matyti, kad važiuojamosios dalies plotis yra 23,2 m, kelio važiuojamoji dalis sudaryta iš triju eismo juostu. Pirmos eismo juostos plotis, pagal pirmine motociklo važiavimo krypti, 2,3 m (tai vadinamoji greitejimo juosta), antros eismo juostos plotis, žiurint ta pacia kryptimi – 3,2 m, o trecios eismo juostos plotis – 3,3 m (t.1 b.l.4-20).

Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinti liudytojos S. B.- K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina eksperto M.Možeiko nurodyta autoivykio mechanizma. Liudytoja nurode, jog 2007-05-25, apie 23.15 val. ji kartu su drauge I. A. išejo i lauka pasivaikšcioti. Vaikštinejo Ukmerges gatve, užejo i degaline “Ventus“ nusipirkti maisto produktu, po to ejo link Gabijos gatves. Buvo tamsus paros metas, kelio važiuojamoje dalyje jokiu transporto priemoniu nebuvo. Ejo nuo degalines „Ventus“ skersai kelio link Gabijos gatves. Ji ejo pirma, Irma iš paskos 1 m atstumu. Kelio viduryje sustojusios nebuvo. Bebaigiant eiti per kelia, pamate iš dešines puses motociklo žibinto šviesa. Motociklas buvo toli, apie 300-400 m. Likus iki žalios vejos apie 2 žingsniams, išgirdo smugio garsa iš nugaros. Atsisukusi, pamate kaip motociklas partrenke I. A., kuri buvo greitejimo juostoje apie 2 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir apie 10-11 nuo ivažiavimo i Gabijos gatve (b.l. 80-81). Analogiškus parodymus ši liudytoja dave apklausiama ir pas ikiteisminio tyrimo teiseja, kurie vadovaujantis LR BPK 276 str. taip pat buvo pagarsinti apeliacines instancijos teisme. Pastebetina, kad šios liudytojos parodymai del A. A. partrenkimo vietos visiškai sutapo su jos parodymu patikrinimo vietoje metu nurodyta susidurimo vieta, judejimo per gatve trajektorija (t. 1, b.l. 82-87). Tai, kad nuteistasis ir jo gynejas apeliaciniame skunde abejoja šios liudytojos parodymu patikrinimo vietoje protokolo teisetumu, nes neva ji surašiusi ir pagal liudytojos parodymus ivykio schema nubraižiusi tyreja tiesiog nukopijavo prie ivykio vietos apžiuros prideta autoivykio schema, motyvuojant tuo, kad jie yra analogiški, be to, parodymu patikrinimo vietoje protokole nera nurodyta, jog ši liudytoja protokola perskaite ir savo parašu patvirtino jo teisinguma, negali buti pagrindu pripažinti ši procesini veiksma kaip atlikta pažeidžiant LR BPK 196 str. numatyta tvarka. Pastebetina, kad parodymu patikrinimas vietoje buvo atliktas tik praejus 19 dienu nuo autoivykio ir, priešingai nei kad teigia apeliantai, šis laiko tarpas nera toks ilgas, jog butu galima daryti išvada, kad praejus tiek laiko liudytoja negaletu nurodyti tikslios partrenkimo vietos. Be to, kaip jau buvo mineta, prieš parodymu patikrinima vietoje ši liudytoja buvo apklausta, jos parodymai sutapo su tiesiogiai ivykio vietoje nurodytomis eismo ivykio aplinkybemis, atkreipiant demesi i tai, kad S. B., priešingai nei kad teigia apeliantai, pasiraše parodymu patikrinimo vietoje protokole, taip patvirtindama ir savo parodymu teisinguma.

Kita vertus, analizuojant nuteistojo K. G. parodymus matyti, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo nuoseklus ir dave prieštaringus parodymus. Teisminio nagrinejimo metu kaltinamasis K.G. paaiškino, kad 2007-05-25, apie vidurnakti, važiavo neblaivus motociklu Kawasaki KLR 25 ir veže keleivi M. A.. Ukmerges gatveje partrenke pesciaja. Teisiu vairuoti motocikla neturi, bet neigia, kad tai buvo padaryta tycia. Važiavo girtas nes reikejo grižti i namus. Dvi pesciosios ejo Ukmerges gatve - kirto Ukmerges gatve, eidamos nuo degalines Fabijoniškese i Pašilaiciu puse. Pesciosios tiesiog bego iš kaires puses i dešine. Jis važiavo pirma eismo juosta miesto kryptimi. Mergina partrenke pirmoje eismo juostoje ties „Tanagra“. Tvirtina, jog važiavo pirma eismo juosta ir partrenke pesciaja pirmoje eismo juostoje, o ne „kišeneje“, t.y. ne greitejimo juostoje. Mergina nuo kelio vidurio tiesiog bego link jo. Negali pasakyti, kada pastebejo mergina, ji tiesiog išdygo prieš motocikla netiketai. Jis prarado samone ir neprisimena ivykio detaliu. Transporto priemoniu buvo nedaug, mano, kad mate pesciaja einancia gatve, bet ji prieš jo motocikla iššoko netiketai, kai buvo like kokie trys metrai iki motociklo. Matomumas buvo normalus, jis pastebejo mergina, kai iki jos buvo kokie 200 metru. Pamates merginas, suletino greiti, nors ir taip važiavo nedideliu greiciu. Važiavo maždaug 80 km/h greiciu, o kai pamate merginas, greiti suletino ir važiavo maždaug 55-60 km/h greiciu. Patvirtino, kad pastebejo merginas tuomet, kai iki ju buvo kokie 200 metru, bet jis nesustojo, nes nebuvo tam laiko. Autoivykio aplinkybiu negali papasakoti. Merginos bego, pamate jo motocikla, o jis galvojo, kad merginos sustos. Greiti sumažino ties prekybos centru „Bigas“ iki 60 km/h. Suletines greiti pamate merginas skersai kertancias Ukmerges gatve. Kaip viskas ivyko neprisimena. Pamates merginas už 200 metru, neletino greicio, nes nežinojo ka tos merginos darys. Mano, kad butent merginos turejo duoti jam kelia. Pamates merginas sumažino greiti, bet nestabde, nes merginos buvo toli – už 200 metru. Susidurimas ivyko toje vietoje, kuri pažymeta ivykio plane, esanciame byloje (t.1 b.l.237-239). Gi, ikiteisminio tyrimo metu, 2008-11-19 apklausiamas itariamuoju, K. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2007-05-25, apie 23.59 val., vairavo motocikla „Kawasaki KLR 25“, be valstybiniu numeriu. Motociklas priklauso jam, ji užregistravo VI „Regitra“ 2007-05-17, nespejo pritvirtinti valstybinius Nr. 546 LC. Važiavo Ukmerges gatve miesto centro kryptimi, kartu su pažistamu M. A.. Buvo tamsus paros metas, važiavo su ijungtomis tolimuju žibintu šviesomis. Važiavimo greitis buvo apie 60 km/h. Oro salygos buvo geros, be krituliu. Kelio ruožas buvo neapšviestas. Kaip ivyko eismo ivykis, neprisimena. Buvo sužalotas, prarades samone, atsigavo tik ligonineje. Kaip atsidure pirmoje eismo juostoje, neprisimena, nes važiavo antraja. Mano, kad bande išvengti susidurimo su automobiliu, iš priešpriešines eismo juostos sukanciu i kaire. Iš pažistamu sužinojo, kad partrenke pesciaja, kuri žuvo. Iš kur pescioji atsirado kelio važiuojamojoje dalyje, nežino, neprisimena. Prisipažista kaltu del eismo ivykio, kurio metu nukentejo jo draugas M. A., bet neprisipažista kaltu del pesciosios I. A. žuties. Mano, kad butent jos veiksmai salygojo šio eismo ivykio kilima, del ko buvo priverstas netiketai stabdyti, sukti i dešine, kad išvengti eismo ivykio (b.l. 115-116). Papildomos apklausos metu 2009-02-18 jis paaiškino, kad tiksliai neprisimena ,kuria eismo juosta važiavo, jam atrodo antroje, del kokios priežasties atsidure pirmoje eismo juostoje, neprisimena. Pesciaja pamate paskutiniu momentu, kai atstumas iki jos buvo apie 2-3 m. Ji judejo iš kaires puses, kokiu tempu, nespejo ivertinti. Galimai, siekdamas išvengti pesciosios partrenkimo, nusuko i greitejimo juosta. Kur tiksliai ivyko pesciosios partrenkimas, ar pirmoje eismo juostoje, ar greitejimo juostoje, neprisimena. Buvo tamsus paros metas, kelio ruožas neapšviestas. Buvo išgeres 3 butelius alaus. Lieka prie anksciau duotu parodymu. Prisipažista kaltu del eismo ivykio, kurio metu nukentejo jo draugas M. A.. Pescioji I. A. salygojo šio eismo ivykio kilima, ja pamate paskutiniu momentu. Pescioji atsirado staigiai ir netiketai pavojingame kelio ruože, tamsiu paros metu, be atšvaitu, vietoje kur nera pesciuju perejos, sudare jam sunkiai pastebima, pavojinga kliuti. Turejo imtis veiksmu, kad išvengtu partrenkimo, stabde, gal ir manevravo, buvo šoko busenoje, todel kas buvo toliau neprisimena. Pats buvo sužalotas (b.l. 159-160). Tokie nuteistojo K. G. parodymai akivaizdžiai liudija, kad ikiteisminiame tyrime negincydamas, jog pesciaja partrenke greitejimo juostoje, teisminio nagrinejimo metu apie eismo ivykio aplinkybes jau aiškino sau naudinga linkme, iš esmes neigdamas ir savo kalte del susidurimo.

Ivertinus aukšciau minetus irodymus, nuteistojo ir jo gynejo apeliacinio skundo argumentai del pesciosios I. A. partrenkimo vietos atmetami kaip deklaratyvus. Konstatuotina, kad pescioji buvo partrenkta važiuojamosios dalies greitejimo juostoje.

Taip pat kaip nepagristi atmetami nuteistojo ir jo gynejo apeliacinio skundo argumentai del pesciosios judejimo, neva ji pamaciusi atvažiuojanti motocikla, noredama išvengti susidurimo, pasisuko i dešine, taciau neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenke i motocikla kaire kuno dalimi (kairiu pilvo šonu), ka liudija daugybiniai sužalojimai kaireje puseje. Teiseju kolegijos nuomone, nuteistojo ir jo gynejo apeliaciniame skunde nurodytu autoivykio metu I. A. padarytu sužalojimu vertinimas neatitinka objektyviai byloje nustatytu aplinkybiu. Priešingai nei kad nurodo apeliantai, teismo medicinos specialisto išvadoje buvo konstatuoti daugybiniai dešines puses sužalojimai, kas patvirtina eksperto-autotechniko nustatyta autoivykio mechanizma. Del šios priežasties atmetamas kaip nepagristas apeliacinio skundo argumentas del kompleksines teismo medicinines-autotechnines ekspertizes paskyrimo reikalingumo. Be to, specialisto išvadoje Nr. M1659/07(01) kategoriškai konstatuota, kad I. A. mirties priežastis - galvos smegenu sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais, kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužio, kas komplikavosi aspiracija krauju i kvepavimo takus, galvos smegenu pabrinkimu. Visi kiti tyrimo metu konstatuoti sužalojimai nera tiesioginiame priežastiniame ryšyje su I. A. mirtimi (t. 1, b.l. 43-53).

Taip pat konstatuotina, kad apeliacines instancijos teismo posedyje gynybos iškelta I. A. galimos savižudybes versija, taip pat paneigta byloje esanciais objektyviais irodymais, atkreipiant demesi ir i tai, kad pastaroji gynybos iškelta versija neatitinka protingumo kriterijaus. Tuo paciu pažymetina, kad nuteistojo gynejo apeliacines instancijos teisme išdestytas liudytojos S. B.- K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokolo vertinimas, neva jame nebuvo užfiksuota liudytojos nurodyta aplinkybe del prieš eismo ivyki I. A. draugei išsakyto prašymo ja palaidoti su vestuvine suknele, o tai rodo, kad jis yra neteisetas, taip pat atmetamas kaip nepagristas. Kaip matyti iš minetos liudytojos apklausos protokolo, apklausoje dalyvavo ir pats gynejas, kuris susipažines su liudytojos parodymu turiniu, jokiu pastabu del protokolo surašymo ir jo papildymo nepateike. Taigi, protokolas surašytas nepažeidžiant LR BPK 184 str. reikalavimu.

Taip pat atkreiptinas demesys i tai, kad LTEC specialistas M.Možeiko tyrimo metu atkurdamas labiausiai tiketina motociklo ir pesciosios susidurimo mechanizma, apskaiciavo motociklo „Kawasaki“ važiavimo greiti prieš pat partrenkima, nustatydamas, kad jis buvo apie 64 km/h. Kaip jau buvo mineta, toks greitis buvo apskaiciuotas remiantis objektyviais duomenimis - pagal ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuotus pedsakus: motociklo paliktus slydimo pedsakus ir rastas motociklo šukes. Tuo paciu pažymetina, kad specialistas taip pat apskaiciavo, jog motociklo, važiuojancio leistinu 60 km/h, sustojimo kelias buvusiomis eismo ivykio metu salygomis, yra apie 42 m., o važiuojant nustatytu apie 64 km/h greiciu – 46 m. Taip pat specialistas aiškinosi, ar vairuotojas turejo technine galimybe išvengti jos partrenkimo, susiejant tai su pesciosios judejimo greiciu. Atliekant skaiciavimus, specialistas vadovavosi 20-30 metu amžiaus moteru judejimo greiciu ribinemis statistinemis reikšmemis: 4,7-5,9 km/h – einant ramiu tempu, 6,0-7,4 km/h – einant greitu tempu, 8,2-12,0 km/h – begant ramiu tempu. Kritiniu pesciosios I. A. judejimo greiciu specialistas laike 9,8 km/h. Atsižvelgiant i tai, specialistas apskaiciavo, kad jeigu pescioji ejo kelio važiuojamaja dalimi arba bego ne didesniu kaip 9,8 km/h greiciu, šiuo konkreciu atveju susidariusioje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotojas K. G., važiuodamas leistinu 60 km/h greiciu ir stabdydamas vairuojama transporto priemone, turejo technine galimybe išvengti pesciosios I. A. partrenkimo. Tiketina, kad motociklo vairuotojui K. G. stabdant savo eismo juostoje, pescioji I. A. butu išejusi už važiuojamosios dalies ribu ir išvengtu partrenkimo. Ivertines tyrimo metu nustatytas aplinkybes, specialistas M.Možeiko konstatavo, kad motociklo vairuotojas K. G. privalejo iškilus eismo saugumo gresmei – stabdyti savo vairuojama transporto priemone savo eismo juostoje. Pescioji I. A. prieš kirsdama kelio važiuojamaja dali privalejo ivertinti atstuma iki artejancios transporto priemones bei tinkamai isitikinti, kad tai bus saugu. Šio eismo kilima techniniu požiuriu salygojo tai, kad pescioji I. A. prieš kirsdama kelio važiuojamaja dali tinkamai neisitikino, kad tai bus saugu bei sudare kliuti prie jos iš dešines artejusiam motociklui „Kawasaki“, o pastarojo vairuotojas K. G., iškilus gresmei eismo saugumui – nestabde savo vairuojamos transporto priemones.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pastebejus kliuti, KET 173 p. vairuotoja ipareigoja ne tik suletinti greiti ar net sustabdyti vairuojama transporto priemone, bet ir manevruoti, ka neva jis ir dare, del ko specialistas-autotechnikas visiškai nepasisake ir neaišku, kas susidariusioje situacijoje buvo geriau. Priešingai nei kad nurodo apeliantai, apklausiamas pirmosios instancijos teisme specialistas M.Možeiko taip pat paaiškino, kad manevravimas susidariusioje situacijoje nebuvo priimtinas, nes vairuotojas negali nuspeti kokie bus pesciosios veiksmai, tai rizikinga.

Taip pat nekyla dvejoniu ir del ivykio vietos apšvietimo bei matomumo ivykio metu, kas nepagristai gincijama nuteistojo ir jo gynejo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš ivykio vietos apžiuros protokolo, gatve buvo apšviesta žibintais (dirbtinis apšvietimas), dangus buvo giedras, matomumas esant tamsiam paros metui ijungus artimuju šviesu žibintus – 150 m, tolimuju šviesu žibintus - 200 m (t. 1, b.l. 4-5). Taigi, darytina išvada, kad motociklo vairuotojui nebuvo jokiu kliuciu iš toli pastebeti kelia kertancias pesciasias I. A. ir S. B.-S.B.-K. .

Kolegija konstatuoja, kad nustatytos aplinkybes rodo, jog tokioje eismo situacijoje, ivertinant tai, kad K. G. vairavo transporto priemone neturedamas teises jos vairuoti ir budamas neblaivus, jis turejo buti ypac atidus: idemiai stebeti kelia, mažinti net ir leistina greiti, o reikalui esant, sustoti ir praleisti i kelio važiuojama dali iejusi pesciaji. Vienok, K. G. tokiu vairuotojo pareigu nesilaike. Nepaisant to, kad pescioji I. A. prieš kirsdama kelio važiuojamaja dali tinkamai neisitikino, kad tai bus saugu bei sudare kliuti prie jos iš dešines artejusiam motociklui „Kawasaki“, tai nepašalina K. G. atsakomybes, nes tokioje situacijoje jis turejo sustoti ir praleisti pesciaji.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, jog tarp K. G. padarytu KET 53, 59, 68, 173 p. p. pažeidimu ir kilusiu padariniu – I. A. mirties yra butinasis priežastinis ryšys. Nagrinejamoje situacijoje, jeigu vairuotojas butu stabdes, eismo ivykis nebutu ivykes. Šiuo atveju butent K. G. veika buvo butina ne tik eismo ivykio metu kilusiu pasekmiu salyga, bet ir šiu pasekmiu priežastis.

Kaip jau buvo mineta, pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, tyre ir vertino irodymus objektyviai. Tai, kad apeliantai nesutinka su specialisto-autotechniko išvadu vertinimu, nera vada teigti, kad neištirtos visos aplinkybes, nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Vertinant K. G. padaryta veika Lietuvos Respublikos BK 281 str. prasme pagrindinis momentas buvo nustatyti jo padarytus eismo saugumo taisykliu pažeidimus ir priežastini ryši tarp keliu eismo taisykliu pažeidimu bei kilusiu padariniu. Atkreiptinas demesys, kad priežastinio ryšio, kaip nusikaltimo sudeties požymio nustatymas yra teismo kompetencija. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiuriu dar nereiškia jo buvimo teisine prasme. Eismo saugumo taisykliu pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertu kompetencijoje. Taigi specialisto išvados išsamumo bei pagristumo vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 50 str. 2, 5 p.). Konstatuotina, kad šioje byloje teismas tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, kuriu visuma leido daryti išvada, kad nukentejusiosios mirtis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu, nes jei motociklo vairuotojas butu suletines ar sustabdes vairuojama transporto priemone, tokiu pasekmiu galima buvo išvengti.

Motyvai del bausmes paskyrimo

Pirmosios instancijos teismas skirdamas K. G. laisves atemimo bausme Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu, Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu nepažeide, atsižvelge i padaryto nusikalstamo veiku pavojingumo laipsni ir pobudi, kaltes ruši, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nebuvima bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nustatydamas laisves atemimo bausmes trukme, teismas ivertino tai, jog K. G. del neatsargumo padare sunku nusikaltima (LR BK 11 str. 5 d.), kurio metu vienas žmogus žuvo, o kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat ivertino nuteistojo asmenybe teigiamai apibudinancius duomenis – anksciau neteistas, nebaustas administracinem nuobaudom del KET reikalavimu pažeidimo, dirba. Skiriant bausme ivertinta tai, kad nenustatyta kaltininko atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu.

Apylinkes teismas, ivertines nurodytu aplinkybiu visuma, K. G. už sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., padaryma pagristai paskyre sankcijoje numatyta vienintele bausmes ruši – laisves atemima, kas leis igyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtintus bausmes tikslus, atkreipiant demesi i tai, kad paskirtos bausmes trukme nesiekia Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyto bausmes vidurkio, o atvirkšciai yra už ji žemesne, atkreipiant demesi i tai, kad už mineto nusikaltimo padaryma straipsnio sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes maksimalus terminas - dešimt metu. Todel nuteistajam K. G. paskirta šešeriu metu laisves atemimo bausme vertinti kaip aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nera jokio pagrindo, atkreipiant demesi i tai, kad visos skunduose minetos aplinkybes, skiriant bausme, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ivertintos.

Išnagrinejusi bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentus, apeliacines instancijos teismo kolegija prieina išvados, kad apylinkes teismas pagristai K. G. atžvilgiu pritaike LR BK 75 str. ir atidejo jam paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. G. atitinka mineto straipsnio nurodyta salyga, t.y. yra nuteistas ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padaryta nusikaltima. Taciau LR BK 75 str. 1 d. yra itvirtinta nuostata, kad bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Tai antroji istatymo keliama salyga bausmes vykdymui atideti. Sprendžiant, ar ši salyga yra, butina ivertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Nors kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio savo sprendima K. G. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atideti pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai nemotyvavo, taciau bylos aplinkybes, kad pesciosios I. A. didelis neatsargumas taip pat salygojo eismo ivykio kilima, nukentejusysis M. A. niekieno neverciamas sutiko važiuoti su alkoholio pavartojusiu K. G., kuris neturejo teises vairuoti; K. G. asmenybe – dirba, anksciau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jo darbovietes charakteristika, kad dirba gerai ir laiku atlieka jam skirtas užduotis, nevartoja alkoholio (t. 1, b.l. 233), kaltes rušis – neatsargus nusikaltimas, rodo, kad yra pagrindas manyti, jog K. G. paskirtos bausmes tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmes atlikimo. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pažymi, kad sprendimas atideti K. G. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atitinka tiek LR BK 75 str. nuostatas, tiek bylos medžiaga, todel toki sprendima priimdamas pirmosios instancijos teismas baudžiamaji istatyma pritaike tinkamai. Šiuo atveju taip pat svarbi ta aplinkybe, kad budamas laisveje ir dirbdamas nuteistasis turi daugiau galimybiu pilnai atlyginti nukentejusiesiems padaryta žala, kas butu žymiai sudetingiau, jei jis realiai atliktu bausme.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucineje dalyje neteisingai nurodytas K. G. skirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Kadangi netinkamai pritaikyta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone, nurodant istatymo nenumatyta jos taikymo termina – keturis metus, laikytina, kad bausme paskirta neteisingai. Nuosprendis šioje dalyje keistinas. Kaip numatyta LR BK 68 str. 2 d., teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisemis nuo vieneriu iki treju metu. K. G. skiriamas maksimalus istatyme numatytas atemimo teises vairuoti transporto priemones terminas, t.y. trejiems metams.

Atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismo skirtas ipareigojimas per tris metus, t. y. per visa bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi, išmoketi priteista žala esant tokiai ekonominei padeciai nera realiai ivykdomas, o skirtas draudimas nekeisti darbo vietos be teismo sutikimo nelogiškas, nes tai priklauso nuo darbdavio valios. Kaip matyti iš LR BK 75 str. 2 d. nuostatos, teismas skirdamas LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone, kartu gali paskirti viena ar kelis ipareigojimus. Pažymetina, kad apelianto skunde nurodytas ipareigojimas per nustatyta termina atlygtini nusikaltimu padaryta žala liecia tik turtine žala ir neapima neturtines žalos. Tokiu budu, kolegijos nuomone, ipareigojimas per tris metus atlyginti padaryta žala, per kiekvienus metus atlyginant po trecdali nukentejusiesiems padarytos žalos, yra realiai ivykdomas. Taip pat pažymetina, kad teismo ipareigojimas be jo sutikimo nekeisti darbo vietos nepažeidžia K. G. teisiu, nes keisti darbo vieta jis gales, taciau ši klausima iš anksto suderines su teismu. Tai apima atvejus, kai keisti darboviete nuteistasis nores savo noru ir neapima atveju, jei nuteistasis praras darba, apie ka nurodoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo sprendimo pakeisti darboviete atveju teismui privalu žinoti, kokie yra naujos darbovietes privalumai, ar nemažeja nuteistojo atlyginimas, nes svarbus nukentejusiuju interesas gauti jiems priteistos žalos atlyginima šioje byloje, aspektas.

Motyvai del nukentejusiosios J. J.-K. ieškinio išsprendimo

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. LR BPK 113 str. 1 d. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 d. teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta LR BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynejas prašo sumažinti nukentejusiosios J. J.-K. naudai priteista turtine žala, nurodydami, kad paminklo kaina buvo aiškiai per didele, be to, už kapaviete buvo sumoketa kaip už triju vietu, o ne vienos. Taciau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagristi, nukentejusiosios nurodytos išlaidos patvirtintos rašytiniais bylos irodymais, atitinka protingumo kriteriju, todel sumažinti ieškini šioje dalyje remiantis vien nuteistojo ir jo gynejo išdestytomis prielaidomis ir samprotavimais, nera jokio pagrindo.

Iš dalies tenkinamas nukentejusiosios J. J.-K. prašymas del 150000 Lt neturtines žalos priteisimo. Apeliantes skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas spresdamas civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo dydžio klausima, netinkamai taike neturtines žalos nustatymo tvarka reglamentuojancias nuostatas, iš dalies pagristi.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas J. J.-K. neturtine žala, nurode pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali buti priteista ir nuosprendyje teisingai nurode, kad del K. G. kaltes žuvo nukentejusiosios dukra, jai buvo sukeltos dideles dvasines kancios, del dukros netekties ji patyre didžiulius pergyvenimus. Teismas, spresdamas priteistinos neturtines žalos dydžio klausima, nuosprendyje nurode, kad priteistina 35000 Lt neturtine žala, o ne 150000 Lt, kaip to buvo prašoma ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymejo, jog pescioji I. A. taip pat kalta del eismo ivykio kilimo, nes nebuvo atidi ir eidama per gatve neisitikino, kad eiti galima, t.y. ivertino, kad autoivykiui, kurio metu žuvo I. A., itakos turejo ir pacios žuvusiosios didelis neatsargumas. Teismas taipogi atsižvelge i kaltinamojo K. G. turtine padeti, kad pajamos nedideles, nekilnojamojo turto neturi. Taciau apeliacines instancijos teismas atkreipia demesi, kad už žala atsakingo asmens sunki turtine padetis negali buti išimtine aplinkybe, nulemiancia pareikšto civilinio ieškinio dydi, o sprendimas taip ženkliai sumažinti prašomos priteisti neturtines žalos dydi, atsižvelgiant i neatsargu žuvusiosios elgesi, pirmosios instancijos teismo priimtas nepagristai. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta žala. Atsižvelgiant i LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus, šios bylos aplinkybes, o taip pat teismine praktika tokio pobudžio bylose, laikytina, kad nukentejusiajai turi buti priteistina 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Byla nagrinejant apeliacine tvarka, nukentejusiosios atstovas A.Sizovas pateike prašyma priteisti proceso išlaidas už apeliacinio skundo surašyma ir nukentejusios J. J. atstovavima apeliacines instancijos teisme ir tai patvirtinancius dokumentus – 2009-12-28 pinigu priemimo kvita. 1500 Lt išlaidu atstovui suma nera pertekline, atitinka protingumo kriteriju, todel iš nuteistojo K. G. nukentejusiosios J. J.-K. naudai pilnai priteistinos 1500 Lt išlaidos už apeliacinio skundo surašyma ir atstovavima apeliacineje instancijoje (LR BPK 105 str. 6 d.).

Tuo paciu pažymetina, kad nuteistojo ir jo gynejo apeliacinio skundo argumentai, sumažinti nukentejusiosios J. J.-K. naudai priteistus 6000 Lt už jos atstovavima pirmosios instancijos teisme, yra pagristi. Kolegijos nuomone, ivertinus bylos apimti, jos sudetinguma, nagrinejimo pirmosios instancijos teisme laika, t.y. teisiamuju posedžiu kieki, yra pagrindas teigti, kad 6000 Lt išlaidu atstovui suma yra pertekline, neatitinka protingumo kriteriju. Kolegijos nuomone, už nukentejusiosios J. J.-K. atstovavima pirmosios instancijos teisme iš K. G. priteistina suma mažintina iki 4500 Lt.

Nekeiciant nuosprendžio esmes taisytina jo aprašomojoje dalyje padaryta technine klaida, kur nurodant teisme apklausto autotechniko-specialisto M.Možeiko parodymus, vietoje to, kad nurodyti pagal specialisto išvada ir teisiamojo posedžio protokola tyrimo metu nustatyta 46 m motociklo sustojimo kelia, buvo nurodyti 64 m.

Taip pat taisytina apsirikimo klaida del turtines žalos, padarytos J. J. - K. paskaiciavimo. Nukentejusioji civiline ieškove buvo pareiškusi civilini ieškini 18113 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš šios sumos atimant 780 Lt, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, priteistinos turtines žalos suma yra 17 333 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p., 4 p.,

nusprende:

Tenkinti nuteistojo K. G. ir jo gynejo apeliacini skunda dalyje del BK 68 str. taikymo: pakeisti 2009 12 10 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendi skiriant K. G. atemima teises vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Tenkinti nuteistojo K. G. ir jo gynejo apeliacini skunda dalyje del priteistu atstovavimo išlaidu sumažinimo pirmosios instancijos teisme: priteisti iš K. G. J. J. – K. naudai 4500 Lt turetu atstovavimo išlaidu byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuteistojo K. G. ir jo gynejo adv. Vytauto Savciuko apeliacini skunda atmesti.

Pakeisti nuosprendi dalyje del J. J. – K. civilinio ieškinio išsprendimo: priteisti iš K. G. J. J. – K. 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir 17 333 Lt turtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. G. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidu apeliacines instancijos teisme J. J. – K. naudai.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Sigita VainauskieneTeisejai Ryšardas SkirtunasLaureta Ulbiene