Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui A. R., atsakovui M. B., atsakovui V. P., jo atstovui advokatui P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams V. P. ir M. B. dėl tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą: įpareigoti atsakovus V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. paneigti Šilutės miesto televizijos 2015 m. kovo 28 d. laidoje „Šilutė per savaitę“ paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo A. J. garbę bei orumą žeminančią informaciją žodžiu Šilutės miesto televizijos laidoje „Šilutė per savaitę“ pranešant: „informuojame, jog Šilutės miesto televizijos 2015 m. kovo 28 d. laidoje „Šilutė per savaitę“ politikas V. P., duodamas interviu, nurodė tikrovės neatitinkančią bei A. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją neva A. J. tariamai pirko savo rinkėjų balsus, o A. J. rinkėjų ratą neva sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Pažymime, jog šią tikrovės neatitinkančią bei A. J., taip pat jo rinkėjus žeminančią informaciją V. P. pateikė išgalvotai be jokio pagrindo, ši informacija yra neteisinga bei neatitinka tikrovės, dėl ko V. P., taip pat Šilutės televizija atsiprašo A. J.“ arba kitu panašiu teismo nustatytu būdu; nustatyti atsakovams V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuseriui ir vedėjui M. B. kaip įmanoma trumpesnį terminą paneigimo paskelbimui; įpareigoti atsakovus V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. apie informacijos paneigimą raštu nedelsiant informuoti ieškovo atstovą advokatą A. R.; priteisti ieškovo A. J. naudai solidariai iš atsakovų V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserio ir vedėjo M. B. 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserio ir vedėjo M. B. ieškovo A. J. naudai 341,00 Eur žyminį mokestį, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad prieš pakartotinius rinkimus Šilutės rajone, 2015-03-28 laidoje „Šilutė per savaitę“, kurios prodiuseris ir vedėjas yra atsakovas M. B., atsakovas V. P. davė interviu apie negaliojančiais pripažintus Šilutės rajono savivaldybės rinkimus. Interviu metu atsakovai pateikė tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją: V. P. laidoje duodamas interviu vedėjui – M. B., nurodė „jau kai Arvydas kelis kartus sakė ir matau, kaip jo politinė kompanija, politinė reklama tarp žmonių elgiasi, koks jo ratas yra balsuotojų. Nu man su tokiais politikais ne pakeliui“. Atsakant į laidos vedėjo M. B. užduotą klausimą: „O koks tas ratas, atsakovas V. P. atsakė: „nu jeigu prisigėrę už 5 eurus, 7 eurus eina, paskutiniai rinkimai 3, gauna 5 eurus<...>, tai koks tas ratas, kokia ta politika pas mus“. Atsakovas V. P. laidoje duodamas interviu vedėjui – atsakovui M. B., taip pat nurodė „nu nieko nepadarysi, jeigu žmonės pas mus į savivaldos rinkimus žiūri taip, kad gautų pinigų, uždirbtų pasiimti prasigėrusius žmones, ir paskui sako - mane išrinko žmonės, nu tokie mūsų politikai ir yra, tokia pas mus ir politika, <...> tokie mūsų politikai: neturi kultūros, neturi politinio padorumo ir neturi atsakomybės". Nurodė, kad kreipėsi į atsakovus su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančios ir garbės bei orumą žeminančios informacijos paneigimą, tačiau atsakovai informacijos nepaneigė.

Atsakovas V. P. per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, nurodė, kad laidoje tikrai dalyvavo, tačiau A. J. nešmeižė, konkrečiai apie jokį kandidatą nekalbėjo, kalbėjo apie bendrai vykstančius rinkimus. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė jį atmesti.

Atsakovas M. B. per nustatytą terminą ieškinio nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, pažymėjo, kad A. J. buvo apšmeižtas, laidoje „Šilutė per savaitę“ žodžiu, nurodant, kad jis duoda pinigus rinkėjams, o tai reiškia, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamajame kodekse, tačiau nėra jokių įrodymų, kad dėl A. J. veiksmų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad laida, prieš pakartotinius rinkimus, nurodant, kad A. J. pirko rinkėjų balsus, žemina jo, kaip politiko garbę bei orumą, politiko reputaciją, A. J. patytė vidinius išgyvenimus.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. P. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nesakė, jog A. J. pirko balsus, kalbėjęs apibendrintai, ne konkrečiai apie ieškovą A. J., o bendrais išreiškimais kaip Šilutėje elgiasi rinkėjai, jis išreiškė tik savo nuomonę.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad jis kalbino rajono tarybos narį, jis nieko neapšmeižė, atliko tik savo darbą, nebuvo jokio tendencingumo ieškovo A. J. atžvilgiu.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnis nurodo, kad asmens garbė ir orumas yra ginami. 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 str.). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į asmens asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į asmens garbę ir orumą (Konstitucijos 22 str.). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio 1 daliai taikyti pirmiausia turi būti nustatyta, kad apie asmenį (ieškovą) yra paskleistos žinios (duomenys ir faktai), o ne subjektyvi nuomonė, kurios, priešingai nei žinių, negalima ginčyti, prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė, nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.). Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas kitas pašalinis asmuo. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–507/2006; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–507/2006). Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais. Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 str. 1 d. kilti, atsižvelgiant į ieškovo(-ų) pasirinktą jų pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 str.).

Iš teismo posėdžio metu duotų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, peržiūrėjus 2015 m. kovo 28 d. laidoje „Šilutė per savaitę“ įrašą nustatyta, kad atsakovas V. P. laidoje neišreiškė savo nuomonės, o išreiškė kategoriškus teiginius apie ieškovą – nurodė jo vardą, pavardę, laidoje visuomenei buvo perduota žinia, kaip įvykęs faktas, jog ieškovas Šilutės rajono Savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose neva pirko savo rinkėjų balsus, laidoje nurodant konkrečias sumas, kurias ieškovas tariamai mokėjo asmenims, dalyvavusiems balsavime. Be to, V. P. aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad ieškovo A. J. rinkėju ratą sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Atsakovo M. B. laida nėra transliuojama tiesiogiai, ją galima peržiūrėti interneto tinklapyje. Atsakovas M. B. priėmė galutinį sprendimą dėl laidos turinio, taip pat šios laidos patalpinimo ir išplatinimo „Šilutės TV” interneto tinklalapyje. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros pateiktos informacijos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK nebuvo ir nėra pradėtų ikiteisminių tyrimo A. J. atžvilgiu.

Paskleistų žinių įrodinėjimo taisyklė įpareigoja asmenį, paskleidusį žinias, įrodyti, kad žinios atitinka tikrovę (CK 2.24 str. 1 d.). Atsakovai nepateikė įrodymų apie ginčijamos žinios atitikimą tikrovei.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovą, žeminančią jo garbę ir orumą, nustačius, jog atsakovai, ieškovui pareikalavus, nepaneigė informacijos, atsakovai įpareigotini šią žinią paneigti (CK 2.24 str. 1 d., 4 d.). Pažymėtina, kad ieškovas reikalauja, kad atsakovai V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuseris ir vedėjas M. B. būtų įpareigoti paneigti Šilutės miesto televizijos 2015 m. kovo 28 d. laidoje „Šilutė per savaitę“ paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo A. J. garbę bei orumą žeminančią informaciją žodžiu Šilutės miesto televizijos laidoje „Šilutė per savaitę“ pranešant: „informuojame, jog Šilutės miesto televizijos 2015 m. kovo 28 d. laidoje „Šilutė per savaitę“ politikas V. P., duodamas interviu, nurodė tikrovės neatitinkančią bei A. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją neva A. J. tariamai pirko savo rinkėjų balsus, o A. J. rinkėjų ratą neva sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Pažymime, jog šią tikrovės neatitinkančią bei A. J., taip pat jo rinkėjus žeminančią informaciją V. P. pateikė išgalvotai be jokio pagrindo, ši informacija yra neteisinga bei neatitinka tikrovės, dėl ko V. P., taip pat Šilutės televizija atsiprašo A. J.“. Atsakovai įpareigoti paskelbti paneigimą per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti paskleidus apie jį tikrovės neatitinkančius duomenis, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nustatoma pagal CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Už padarytą teisės pažeidimą teisės normoje nustatytos sankcijos taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Aplinkybės, turinčios reikšmės taikant sankciją, parenkant jos dydį, gali būti įstatyme nustatytos ar net nenustatytos. Taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytą sankciją, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių.

Viešojo asmens pažeistų garbės ir orumo gynimo principas buvo suformuluotas 2000 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7–130 V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“. Joje įtvirtinta, kad svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikomas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Viešasis asmuo turi didesnių galimybių apginti savo teises. Ginant jo garbę ir orumą pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui. Ši nuostata buvo įgyvendinama teismų praktikoje panašiose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3–529 S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt.).

CK 2.24 straipsnio 5 dalis yra specialioji norma, reglamentuojanti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kai asmens reputaciją (garbę ir orumą) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemonę. Joje numatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Tai reiškia, kad, visų pirma, visuomenės informavimo priemonei neatsiranda pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jeigu ji padarė viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą.

Nagrinėjamu atveju laidoje „Šilutės TV“ buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia apie A. J.. Laida buvo netiesioginė, todėl visuomenės informavimo priemonė turėjo galimybę ir pareigą patikrinti duomenų, susijusių su pateikiama informacija apie ieškovą, tikrumą dar prieš jų paskleidimą, tačiau to nepadarė.

Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą sieja jo patirtais dvasiniais išgyvenimais, laida buvo prieš pakartotinius rinkimus, o tai pablogino jo reputaciją kaip visuomenėje žinomo asmens, politiko.

Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią ieškovas įvertino 10000,00 Eur suma atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo teiginio paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, laida vyko rajoninėje televizijoje, paskleista buvo tik internete, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovui iš atsakovų priteistina 1000,00 Eur neturtinė žala.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-29 iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Spręsdamas šių išlaidų atlyginimo klausimą, įvertinęs tai, kad teismo sprendimu ieškinys tenkintinas visiškai, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas 10 proc., todėl iš atsakovų priteistina 71,00 Eur žyminis mokestis (dėl neturtinės žalos 30,00 Eur ir 41,00 Eur žyminis mokestis kituose ginčuose).

Iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos 1007,30 Eur bylinėjimosi išlaidos (71,00 Eur žyminis mokestis, 936,30 Eur advokato pagalba) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. paneigti Šilutės miesto televizijos 2015 m. kovo 28 d. laidoje „Šilutė per savaitę“ paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo A. J. garbę bei orumą žeminančią informaciją žodžiu Šilutės miesto televizijos laidoje „Šilutė per savaitę“ pranešant: „informuojame, jog Šilutės miesto televizijos 2015 m. kovo 28 d. laidoje „Šilutė per savaitę“ politikas V. P., duodamas interviu, nurodė tikrovės neatitinkančią bei A. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją neva A. J. tariamai pirko savo rinkėjų balsus, o A. J. rinkėjų ratą neva sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Pažymime, jog šią tikrovės neatitinkančią bei A. J., taip pat jo rinkėjus žeminančią informaciją V. P. pateikė išgalvotai be jokio pagrindo, ši informacija yra neteisinga bei neatitinka tikrovės, dėl ko V. P., taip pat Šilutės televizija atsiprašo A. J.“.

Įpareigoti atsakovą V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. paskelbti paneigimą per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti atsakovus V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. apie informacijos paneigimą raštu nedelsiant informuoti ieškovo atstovą advokatą A. R..

Iš atsakovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserio ir vedėjo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (iš viso 1000,00 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-29 iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo bei po 503,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1007,30 Eur) ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje dėl 9000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.