Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas 2017 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-125565431-17 už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė A. Š. galutinę 100 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje, padarymo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus nusižengimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad teismas nepagrįstai paskyrė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

ANK 415 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. To paties straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Taigi akivaizdu, kad specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – iš A. Š. buvo atimta už tai, kad jis 2017 m. spalio 20 d., 13.17 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pl., vairavo automobilį, kurio valstybinių numerio ženklų galiojimas buvo pasibaigęs 2017 m. spalio 19 d. Pažymėtina, kad, paskiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat įvertinta, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Aptartas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis dėlto, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad įstatymas nenumato galimybės paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti bauda. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Apeliaciniame skunde A. Š. nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo paieškoms. Netekus teisės vairuoti, A. Š. neteks galimybės gauti papildomų pajamų ir savarankiškai save išlaikyti, pablogės jo materialinė padėtis, kuri ir taip yra sunki. Be to, negalės atlikti sūnaus pareigos ir padėti tėvams. Pažymėjo, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir buvo vadovaujamasi vien atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Analogiškas aplinkybes A. Š. buvo nurodęs ir skunde pirmosios instancijos teismui, į šiuos argumentus teismas nutartyje atsakė. Apygardos teismas gali tik pabrėžti, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir svarbiomis, dėl kurių turėtų būti neskiriama administracinio poveikio priemonė, ar kurios įrodytų, kad nuobauda buvo paskirta nesilaikant proporcingumo ir teisingumo principų bei sudarytų pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Papildomai galima pažymėti, kad A. Š. nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau jos nesulaikė asmens nuo teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir naujų nusižengimų padarymo. Būtina atkreipti dėmesį, jog administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Be to, apylinkės teismas A. Š. paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 1 mėnesio. Apygardos teismo vertinimu, tokios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti laikomas neproporcingu padarytam pažeidimui, tuo labiau, kad buvo nustatyta tik asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, byloje duomenų, itin teigiamai charakterizuojančių pažeidėją A. Š., nėra, o administracine tvarka jis baustas jau ne kartą (b. l. 7–10).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. Š. skundas buvo netenkintas, remiantis ne vien formaliu pagrindu, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, o atsižvelgus į reikšmingų bylos aplinkybių visumą – administracinius nusižengimus A. Š. daro ne pirmą kartą, nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir kt. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepakeitė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo į baudą ir specialiosios teisės atėmimo nepanaikino. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.