Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-485/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-30Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-04-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
1A-200-485/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43758-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Advokatai
Zenonas Žymančius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-485/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43758-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.9. (S)
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. (E. S.) gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, E. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu 1 (vienų) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojo G. U. atsakomybėn, ir baudžiamoji byla E. S. nutraukta.

Laiduotojas G. U. įpareigotas per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke (kodas 73000), įmokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį. Taip pat nuspręsta užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. S., už kurį laiduota, per 1 (vienų) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 68 straipsniu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) persiunčiant valstybės įmonei „Regitra“.

Taip pat nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus E. S. grąžinti automobilį „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 23.48 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Opel Zafira-A”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,16 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. S. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Esant BK 40 straipsnyje numatytiems pagrindams, E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Transporto priemonės konfiskavimas netaikytas.

3. Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį dėl E. S. priklausančios transporto priemonės „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikimo E. S. nuosavybėje ir šį automobilį konfiskuoti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nusprendęs nekonfiskuoti E. S. priklausančios transporto priemonės. Skundžiamu nuosprendžiu atleidus E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jam buvo paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Pasak prokurorės, nors E. S. pakankamai ilgą laiko tarpą vairuoti automobilio negalės, tačiau minėta poveikio priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Be to, atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismas E. S. atžvilgiu skyrė itin švelnią poveikio priemonę, kuri savo pobūdžiu atitinka administracinio nusižengimo padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pažymima, jog nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai akcentuoja proporcingumo principo svarbą, tačiau matyti, kad šiuo konkrečiu atveju jį taikė netinkamai. Apylinkės teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad E. S. vairavo jam priklausančią transporto priemonę, jo kraujyje esant 2,16 promilių alkoholio koncentracijai, tai yra esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Be to, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. neprisipažino vartojęs alkoholio, ką patvirtino tiek paties atsakomybėn patraukto asmens, tiek policijos pareigūno E. S. parodymai.

3.3. Pasak prokurorės, vien pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimu nebuvo padaryta žala, negali būti laikoma išimtine, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Nors E. S. ir nėra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, tačiau turi galiojančią nuobaudą už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Pažymima, kad jis alkoholį vartojo prieš sėsdamas už vairo, jame taip pat esant kitiems asmenims, kas rodo jo neatsakingą elgesį bei tai, kad E. S. gana abejingai vertina savo, kaip vairuotojo, pareigas. Taigi, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino E. S. veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą. Atkreipiamas dėmesys, kad atleistasis nuo atsakomybės, prieš darydamas nusikalstamą veiką, turėjo ir galėjo įvertinti tai, kad išgėręs pakankamai didelį alkoholio kiekį jis rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių sveikata, gyvybe bei turtu, tačiau jis sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti apsvaigęs nuo alkoholio.

3.4. Remiantis formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikaltimų darymo. E. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Atleistiems nuo atsakomybės asmenims tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti kaltininką, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-136-699/2018).

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras nurodė apeliacinį skundą palaikantis, prašė jį tenkinti. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nekeliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. S. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką, taip pat jam taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o prašoma priimti sprendimą dėl transporto priemonės, kuria buvo padaryta minėta nusikalstama veika, konfiskavimo. Skunde prokurorė nurodo, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė proporcinga E. S. padarytam nusikaltimui, atitinka teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, o jos nepaskyrus asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

7. BK 67 straipsnyje reglamentuotos baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar taikomos probacijos siekiamų tikslų įgyvendinimą. Šio straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas turto konfiskavimas. BK 72 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, koks turtas gali būti konfiskuojamas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o 3 dalyje numatytas imperatyvus kaltininkui priklausančio turto, atitinkančio minėtus požymius, konfiskavimas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis teismų praktikoje pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą.

8. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šio straipsnio 10 dalyje detalizuojama, kad kelių transporto priemonėmis yra pripažįstami visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos ir kt., todėl nagrinėjamu atveju E. S. vairuota transporto priemonė – lengvasis automobilis – neabejotinai priskirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų darymo priemonėms ir be jos šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, E. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotinas turtas. Darant šią išvadą, pažymėtina, jog apylinkės iš esmės nevertino ir nemotyvavo sprendimo nekonfiskuoti nusikaltimo darymo priemonės – lengvojo automobilio, formaliai nurodęs, jog ši transporto priemonė nekonfiskuojama, kadangi nusikaltimu jokia žala nebuvo padaryta. Kaip pagrįstai pažymima prokurorės skunde, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nusikaltimo darytimo priemonės konfiskavimas šiuo atveju nėra tikslingas.

9. Įprastai, sprendžiant, ar konfiskuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens transporto priemonę, kuria buvo padarytas nusikaltimas, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir asmenį charakterizuojančius duomenis, juos vertinant proporcingumo principo kontekste. Proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso ir asmens teisių apsaugos. Šis principas kildinamas iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Nors apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas yra išimtinai bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir, sprendžiant dėl jos skyrimo, turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, tačiau pažymėtina, jog esant tokiai situacijai, kuomet be transporto priemonės BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas taptų iš esmės negalimas ir ši nusikalstama veika priskiriama tyčiniams nusikaltimams, turto – transporto priemonės nekonfiskavimas galimas, kai jis dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam nusikaltimui ir dėl to neteisingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Kaip nurodoma Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 nutarime, neproporcingumas turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo neturi kilti abejonių.

10. Sprendžiant dėl E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo, visų pirma pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, nustatė baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje nustatoma daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, nustatė baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmes. Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu siekia didinti eismo saugumą, užkertant kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Turto konfiskavimas tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose yra grindžiamas galimybės asmeniui panaudoti transporto priemonę kitų tokios pat rūšies nusikaltimų padarymui atėmimu. Priešingu atveju, nekonfiskavus automobilio, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

11. Nagrinėjamu atveju E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas padaręs šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, o jo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija, kuri vertintina kaip artima sunkiam girtumo laipsniui. Transporto priemonėje, kurią vairavo E. S. be jo paties buvo ir kitų asmenų, o tai neabejotinai kelia itin didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Apylinkės teismas nepagrįstai kaip esminę aplinkybę nurodė tai, jog nusikaltimu nebuvo padaryta jokia žala, tokiu būdu sumenkindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nes E. S. padaryta nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei įprasta tokiais atvejais. Šiuo atveju jis vairavo automobilį neblaivus vakare, gyvenamųjų namų rajone. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo prokurorė skunde, iš karto sustabdytas policijos pareigūnų jis savo kaltės vairavus apsvaigus nuo alkoholio nepripažino. Be to, jis yra baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, iš ko galima spręsti, jog alkoholio vartojimas turi neabejotinos įtakos nuteistojo priešingam teisei elgesiui ir, nekonfiskavus transporto priemonės, taikant minimalų vienų metų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą terminą su 500 eurų užstatu bei vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, nebus užtikrinta naujų nusikalstamų veikų darymo prevencija. Aptartos aplinkybės rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, kuomet tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos eismo saugumui bei kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei.

16. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybę jo visišką kaltės pripažinimą teisme bei gailėjimąsi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, turėjusi įtakos laidavimo instituto taikymui, negali būti pagrindu netaikyti automobilio konfiskavimo. Šios baudžiamosios priemonės taikymo pagrįstumo nepašalina ir tai, jog E. S. teisiamas pirmą kartą. Jis savo priešingais teisei veiksmais nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Šioje byloje padaryto nusikaltimo pobūdis ir mastas, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybė nėra vertinami kaip išskirtinės aplinkybės, kurioms esant būtų galima spręsti, kad pritaikius turto konfiskavimą būtų neteisingai ar neproporcingai suvaržomos E. S. teisės.

12. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, tačiau, atleidęs E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir netaikydamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai individualizvo asmeniui už nusikaltimo padarymą taikytinas priemones, kuriomis siekiama, be kita ko, apriboti nusikaltimą padariusio asmens galimybes pakartotinai nusikalsti.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. E. S. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – lengvasis automobilis „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas kaip nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria transporto priemonė – lengvasis automobilis „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas E. S..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti E. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika