Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Targirė“ atstovui advokatui Dainiui Žiedui, atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovams Jauniui Jasiūnui ir Liutaurui Šlajui, atsakovės Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui Dainiui Lipsevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Targirė“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų ir įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Targirė“ skunde prašo panaikinti: 1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015-03-12 sprendimą Nr. (04)11B-337 atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą; 2) Susisiekimo ministerijos 2015-05-22 įsakymą Nr. 3-201; 3) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2015-06-30 sprendimą Nr. 3R-259(AG-182/01-2014). Nurodo, kad Inspekcija 2015-03-10 raštu Nr. (30)11B-330 (toliau – ir Teikimas) pasiūlė atlikti UAB „Targirė“ planinį patikrinimą, kadangi nepavyko patikrinti pareiškėjos darbuotojo D. J. vairuojamos transporto priemonės Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Narko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2015-03-12 priėmė sprendimą Nr. (04)11B-337 (toliau – ir Sprendimas) atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą, kuriuo Šiaulių regiono departamentui (toliau – ir Departamentas) pavedė techninės apžiūros stotyse patikrinti, ar UAB „Targirė“, veždama krovinius, neviršija leidžiamos bendrosios masės, ir kt. Departamentas ir Šiaulių kontrolės skyriaus viršininkas pareikalavo UAB „Targirė“ pateikti Sprendime nurodytus dokumentus, tai pat transporto priemonių junginius, tačiau pareiškėja nevykdė šių neteisėtų reikalavimų ir nenutraukė darbo įmonės transportu. Inspekcija 2015-04-07 UAB „Targirė“ vadovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. KS1-R-15-23N pagal ATPK 137¹ str. 1 d., tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-08 ir 2015-07-03 nutartimis grąžino Inspekcijos Šiaulių kontrolės skyriui protokolą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjos nuomone, Sprendimo 1.1. p. yra nepagrįstas, jame nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas atlikti neplaninį UAB „Targirė“ patikrinimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁴ str. 2 d. 2 p., Inspekcijos 2012-01-04 įsakymu Nr. 2B-5 patvirtintų Laikinųjų ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 p. Be to, Teikime, Sprendime ir kituose Inspekcijos dokumentuose nėra įvardyta VAĮ apibrėžta informacija ar įtarimai, todėl pareiškėjai nesuprantama, kodėl ji baudžiama paskiriant neplaninį patikrinimą, jei dėl vairuotojo padarytų KET ar kitų pažeidimų turi atsakyti vairuotojas asmeniškai. Nurodo, kad teiginys dėl sistemingo teisės aktų nesilaikymo eksploatuojant transporto priemones yra nepagrįstas, UAB „Targirė“ ar jos vadovas nebuvo bausti už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Remdamasi VAĮ įtvirtintu ūkio subjektų veiklos priežiūros apibrėžimu, pareiškėja nurodo, kad Teikimo motyvas – taikyti atsakomybę, nubausti įmonę atliekant neplaninį patikrinimą yra nesuderinamas su priežiūros paskirtimi, todėl negalimas. Sprendime nurodyti tikslai patikrinti, ar UAB „Targirė“, veždama krovinius, neviršija didžiausios leidžiamos naudojantis keliais transporto priemonės bendrosios masės ar ašies (ašių) apkrovos, ar bendrovės eksploatuojamų transporto priemonių techninė būklė neturi trūkumų, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 36 str. įtvirtintiems principams.

Dėl Sprendimo 1.2 p. nurodo, kad Inspekcijos pareigūnai neturi teisės prašyti pateikti įmonės transporto priemonių junginių. Visiems UAB „Targirė“ eksploatuojamiems transporto priemonių junginiams atlikta valstybinė techninė apžiūra, išduoti galiojantys ir tai patvirtinantys dokumentai, todėl šis reikalavimas yra neteisėtas ir už jį negali būti taikoma atsakomybė, kaip to buvo siekiama surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą. Remiantis teisės aktais, kelyje sustabdžius, patikrinus transporto priemonę ir konkrečios transporto priemonės techninei būklei objektyviais požymiais sukėlus pagrįstą įtarimą keliamu pavojumi, pareigūnas įgyja teisę siųsti ją į techninę apžiūrų stotį, tačiau pareigūnams nėra suteikta teisė visas įmonės eksploatuojamas transporto priemones privaloma tvarka masiškai siųsti atlikti pakartotinę techninę apžiūrą, tokį nurodymą pateikiant bendrovės vadovui.

UAB „Targirė“ 2015-04-17 kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą, prašydama panaikinti neteisėtus Inspekcijos sprendimus, tačiau Susisiekimo ministras 2015-05-22 įsakymu Nr. 3-201 (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja, laikydama nepagrįsta Įsakymo dalį, kuria atmestas skundas, 2015-06-12 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčių komisiją, kuri 2015-06-30 sprendimu Nr. 3R-259 (AG-182/01-2014) (toliau – ir VAGK sprendimas) pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėjos nuomone, VAGK sprendime iš esmės atkartojo ginčijamo Įsakymo argumentus, konstatuodama, kad teisės aktams suteikiant Inspekcijos pareigūnams teisę stabdyti transporto priemones Inspekcija įgyja teisę nukreipti techninės apžiūros atlikimui – pakartotinam patikrinimui visą bendrovės autoparką (b. l. 1–5).

Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2015-04-20 gavo pareiškėjos 2015-04-17 skundą, kurio pagrindu pradėta administracinė procedūra, surašytas teikimas priimti administracinės procedūros sprendimą. Atsakovė Įsakymu netenkino pareiškėjos 2015-04-17 skundo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde neginčija administracinės procedūros tinkamumo, nepateikia naujų argumentų ir įrodymų, kodėl Įsakymas turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. pagrindu.

Dėl faktinio ir teisinio pagrindo atlikti neplaninį pareiškėjos patikrinimą nurodo, kad pareiškėjos teiginiai nepagrįsti jokiais argumentais ar faktiniais įrodymais, todėl jie laikytini teisiškai nereikšmingais. Atkreipia dėmesį, kad Įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pareiškėja neginčijo, neapsiribojo vien tik Teikime ir Sprendime nurodyta informacija. Nurodo, kad Inspekcija 2015-05-05 raštu Nr. (18)15B-2118 „Dėl Targirės skundo“ (toliau – ir Inspekcijos paaiškinimas) informavo Susisiekimo ministeriją, kad 2015-03-09 patikrino pareiškėjai priklausančią transporto priemonę. Tikrinimo rezultatai užfiksuoti tikrinimo akte Nr. 209849, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kadangi tikrinimo metu kilo įtarimas dėl transporto priemonės galimai viršytos didžiausiosios leidžiamos naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių bendrosios masės ir didžiausiosios leidžiamos naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių ašies (ašių) apkrovos, įvertinus tikrinimo metu atsiradusią transporto priemonės gedimo aplinkybę ir turėtą informaciją, Inspekcija Teikimu pasiūlė atlikti Pareiškėjos neplaninį patikrinimą. Inspekcija paaiškinime informavo, kad nuo 2011-07-29 iki 2015-03-09 Inspekcijos pareigūnai yra patikrinę 29 pareiškėjos transporto priemones, dėl kurių 26 atvejais buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir paskirtos baudos. Pareiškėjos vadovui, remiantis ATPK 145 str. 3 d., paskirta bauda, kadangi pareiškėja nuolat ir sistemingai nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų.

Sprendimu Departamentui buvo pavesta organizuoti pareiškėjos neplaninį patikrinimą, apie tai jis informuotas 2015-03-23 raštu Nr. (702) 15B-1373. Kadangi pareiškėja nevykdė jame nurodytų reikalavimų, pareiškėjos vadovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. KSI-R-15-23AN. Nurodo, kad Inspekcija, remiantis teisės aktais, Teikimu ir prie jo pridėtais patikros dokumentais, turėjo pakankamai faktinių aplinkybių Sprendimui priimti. Tik atlikus pareiškėjos atžvilgiu neplaninį patikrinimą, pareiškėjai gali kilti pasekmės, kurias ji turi teisę ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Susisiekimo ministerija negali vertinti pasirinktų Inspekcijos neplaninio patikrinimo priemonių, kadangi tai yra Inspekcijos pareigūnų prerogatyva.

Dėl teisės reikalauti pateikti transporto priemonių junginius ir nukreipti atlikti techninę pažiūrą nurodo, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja Kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) nuostatas, kurios suteikia teisę Inspekcijai vykdyti įvairesnius kelių transporto priemonių patikrinimų būdus ir su transporto priemonėmis susijusias apžiūras. Be KTK, kelių transporto kontrolės įgaliojimus taip nustato VAĮ, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai ir Inspekcijos nuostatai, todėl Inspekcija, vadovaudamasi KTK suteiktais kelių transporto kontrolės įgaliojimais, įgyvendindama VAĮ nustatytas ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas ir atsižvelgdama į transporto priemonių patikros ir apžiūros metu nustatytas faktines aplinkybes, turi teisę techninės būklės kontrolę atlikti organizuodama pareiškėjos planinį arba neplaninį patikrinimą, taikyti sankcijas. Pažymi, kad Inspekcija taip pat yra įgaliota organizuoti ir atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės ir vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę, jai nedraudžiama atlikti kitokio pobūdžio kelių transporto priemonių patikrinimų, ypač su komercinėmis transporto priemonėmis susijusių apžiūrų (b. l. 49–54).

Atsakovė Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Inspekcija turi teisę realizuoti KTK, taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu suteiktas teises, įgyvendinti VAĮ suteiktus įgaliojimus, atsižvelgti į transporto priemonių patikros ir apžiūros metu nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų ir pareiškėjos daromų pažeidimų sistemiškumą, tikrinti pareiškėją, atliekant neplaninį patikrinimą, ir taikyti specialiai tam pasirinktas transporto priemonių techninio patikrinimo priemones.

2015-03-09 Vilniaus regiono departamento pareigūnai sustabdė pareiškėjos transporto priemonių junginį, nustatė, kad pakrauta mediena viršijo didžiausią leidžiamą krauti aukštį, ir padarė prielaidą, kad gali būti viršyta didžiausioji leidžiama transporto priemonių jungimo bendroji masė ar didžiausios leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, todėl tikrinimo rezultatus užfiksavo tikrinimo akte Nr. 209849. Informacinėje sistemoje „Keltra“ Inspekcijos pareigūnas nustatė, kad UAB „Targirė“ vykdo krovinių vežimo veiklą nesilaikant teisės aktų reikalavimų, UAB „Targirė“ vadovui už ATPK 145 str. 3 d. pažeidimus buvo paskirta bauda, todėl priėmė sprendimą pasverti transporto priemonių junginį, patikrinti transporto priemonių būklę. Pareigūnas paėmė transporto priemonės ir medienos vežimo dokumentus, vairuotojui nurodė atvykti į svėrimo vietą, tačiau vairuotojas, motyvuodamas transporto priemonės gedimu, į nurodytą svėrimo vietą neatvyko. Inspekcijos pareigūnas, atsižvelgęs į vairuotojo paaiškinimus, užpildė tikrinimo aktą ir už nustatytą vairavimo ir poilsio režimo pažeidimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskyrė baudą pagal ATPK 142⁸ str. 7 d.

Inspekcija Teikimu informavo Inspekcijos viršininko pavaduotoją apie 2015-03-09 atliktą transporto priemonės patikrinimą ir įtarimus dėl teisės aktų nesilaikymo, vairuotojo neveikimo, ir pasiūlė atlikti pareiškėjos neplaninį patikrinimą. Kadangi pareiškėja nuolat ir sistemingai nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą. Apie planuojamą patikrinimą pareiškėjos vadovas buvo informuotas raštu, todėl iki tikrinimo pradžios turėjo pakankamai laiko suderinti su Inspekcijos pareigūnais transporto priemonių pristatymo kontrolei laiką, imtis visų įmanomų priemonių, kad Inspekcijos teisėti reikalavimai būtų įvykdyti, tačiau to nepadarė. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi jis yra pagrįstas, teisėtas, proporcingas, atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, Inspekcija turėjo pakankamai faktinių duomenų, jog ūkio subjekto veikla prieštarauja teisės aktų reikalavimams (b. l. 63–67).

Skundas atmestinas.

Pareiškėjos ir atsakovių atstovų paaiškinimais, šioje administracinėje byloje pateiktais ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byloje Nr. AG-182/01-2015 (toliau – ir VAGK byla) esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus regiono departamento vyresnysis patarėjas 2015-03-10 Teikimu Nr. (30)11B-330 kreipėsi į Inspekcijos viršininko pavaduotoją, siūlydamas atlikti UAB „Targirė“ neplaninį veiklos patikrinimą (VAGK byla, b. l. 5).

Inspekcijos 2015-03-12 sprendimu Nr.(04)11B-337 Šiaulių regiono departamentui 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo pavesta atlikti UAB „Targirė“ neplaninį patikrinimą, kurio rūšis – neplaninis įmonės, vežančios krovinius, patikrinimas, o tikslas patikrinti: 1) ar UAB „Targirė“ transporto priemonėmis veždama krovinius neviršija transporto priemonių ar jų junginių bendrosios masės; 2) ar UAB „Targirė“ transporto priemonės ir jų junginiai yra eksploatuojami be didelių ar draudžiančių eksploatuoti techninės būklės trūkumų; 3) ar laikotarpiu nuo 2014-09-10 iki 2014-09-31 UAB „Targirė“ vairuotojai vairavo transporto priemones naudodami savo vairuotojo korteles, ar jos buvo galiojančios, ar įmonėje išduodami blankai atitinka realią vairuotojo veiklą, ar laikomasi vairavimo ir poilsio režimo (VAGK byla, b. l. 6). Departamentas 2015-03-23 raštu Nr. (702) 15B-1373 informavo pareiškėją, kad, vykdant šį sprendimą, 2015-03-30 nuo 10 val. vyks neplaninis jos patikrinimas, nurodė, kas bus tikrinama bei pareikalavo iki tikrinimo pradžios pateikti išvardintus dokumentus ir duomenis, taip pat bendrovės transporto priemonių junginius (N3 su O4 po keturis komplektus 2015-03-30, 31 ir 04-01) jų techninės būklės patikrinimui (VAGK byla, b. l. 7-8). Kadangi pareiškėja neįvykdė įpareigojimo sudaryti galimybę Inspekcijos pareigūnams patikrinti nurodytų transporto priemonių junginių techninės būklės, Departamentas 2015-03-30 raštu Nr. (702) 15B-1513 nurodė pareiškėjos vadovui, kad nesudarius tokios galimybės iki 2015-04-01, už teisėtų pareigūnų reikalavimų nesilaikymą jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolas (VAGK byla, b. l. 9). Pareiškėjai neįvykdžius ir šio reikalavimo, Departamentas 2015-04-07 raštu Nr. (702) 15B-1634 pakartotinai nurodė pareiškėjos vadovui iki 2015-04-17 pateikti įmonės transporto priemonių junginius (N3 su O4 po keturis komplektus 2015-04-15, 16 ir 17d.) ir informavo, kad už nurodymų teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą jam taikoma administracinė atsakomybė (VAGK byla, b. l.10).

Inspekcija už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ str. 1 d. padaryto pažeidimo padarymą pareiškėjos vadovui D. P. 2015-04-07 surašė ATP protokolą Nr. KSI-R-15-23AN, kurį Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-08 nutartimi grąžino protokolo trūkumams ištaisyti (VAGK byla, b. l. 11-15). Inspekcija 2015-05-05 pareiškėjos vadovui D. P. surašė ATP protokolą Nr. KSI-R-15-23, kurį Šiaulių apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi grąžino protokolo trūkumams ištaisyti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1865-898/2015, duomenys pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO). Surašant ATP protokolus administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo abiem atvejais atsisakė rašyti pasiaiškinimus.

Pareiškėja 2015-04-17 skundu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, be kita, ko, prašydama panaikinti Inspekcijos 2015-03-12 sprendimą Nr. (04)11B-337 (VAGK byla, b. l. 16-19).

Inspekcija, atsakydama į 2015-04-29 Susisiekimo ministerijos raštą Nr. 100-2-149(E), pateikė jos prašomą informaciją apie aplinkybes, lėmusias sprendimą atlikti UAB „Targirė“ neplaninį patikrinimą, be kita ko, nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2015-03-09 Inspekcijos pareigūnams šalies keliuose patikrinus 29 UAB „Targirė“ transporto priemones, 26 atvejais už važiavimą sunkiasvore ir (ar) didžiagabarite transporto priemone be leidimo ir kitus pažeidimus vairuotojams buvo surašyti ATP protokolai ir paskirta baudų daugiau kaip už 5 500 Lt., o bendrovės vadovui D. P. už pažeidimus, numatytus ATPK 145 str. 3 d., - daugiau kaip už 10 000 Lt. (VAGK byla, b. l. 51-57).

2015-05-11 Teikimu Nr. 100-6-25 Susisiekimo ministrui buvo pasiūlyta priimti administracinės procedūros sprendimą netenkinti pareiškėjos skundo (VAGK byla, b. l. 75-85). 2015-05-21 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-201 pareiškėjos 2015-04-17 skundas dėl Inspekcijos 2015-03-12 sprendimo buvo netenkintas (VAGK byla, b. l. 21-27). Pareiškėja 2015-06-12 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Komisijoje gautas 2015-06-16), jį patikslino 2015-06-17 (Komisijoje gautas 2015-06-22), prašydama panaikinti ginčijamus Sprendimą ir Įsakymą (VAGK byla, b. l. 1-4, 102). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015-06-30 sprendimu Nr. 3R-259(AG-182/01-2014) pareiškėjos skundą atmetė (VAGK byla, b. l. 109-112).

Byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-03-12 sprendimo Nr. (04)11B-337, kuriuo buvo nutarta atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą, Susisiekimo ministerijos 2015-05-22 įsakymo Nr. 3-201, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo buvo netenkintas, ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-06-30 sprendimo Nr. 3R-259(AG-182/01-2014), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Inspekcija pagrįstai nusprendė atlikti UAB „Targirė“ neplaninį ūkio subjekto patikrinimą, nes, pareiškėjos nuomone, tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo.

Kelių transporto kodekso 13 str. 1 d. valstybinė kelių transporto kontrolė apibrėžiama kaip veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Valstybinę kelių eismo kontrolę, be kitų institucijų, atlieka Valstybinė kelių transporto inspekcija, kurios galiojimus nustato KTK, VAĮ, Keleivinio transporto kontrolės nuostatai ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai (KTK 13 str. 2 d. 1 p. 14 str. 1 d.). Pagal KTK 14 str. 2 d. Inspekcijos pareigūnai, be kita ko, turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis ir techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus, važtaraščius, tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kuomet yra nustatomi pažeidimai, kontrolės teisę turintys pareigūnai turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir kt. Inspekcijos teisės, jai vykdant pavestas funkcijas taip pat yra detalizuotos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996-09-26 įsakymu Nr. 304 ir 1996-09-30 įsakymu Nr. 308 patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose (toliau – ir Inspekcijos nuostatai) (9.1 – 11 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 15 p. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos užtikrinant eismo saugumą organizuoja ir atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę. Pagal Inspekcijos nuostatus, kaip vienas iš svarbiausių Inspekcijos uždavinių, be kita ko, yra įgyvendinti eismo saugumo priemones ir mažinti kelių transporto priemonių neigiamą įtaką aplinkai, o įgyvendinat šias užduotis Inspekcija atlieka kelių transporto vežėjų veiklos valstybinę priežiūrą, analizuoja nustatytus pažeidimus ir imasi priemonių pažeidimų prevencijai (7.2.; 8.2 p.).

Viešojo administravimo įstatymas ūkio subjektų veiklos priežiūrą apibrėžia kaip šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat kontrolę, ar tinkamai šie reikalavimai vykdomi, kitų priemonių, užtikrinančių tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti, įgyvendinimą, o ši priežiūra, be kita ko, apima ūkio subjektų veiklos patikrinimus (VAĮ 36¹ str. 1 d., 2 d. 2, 4 p.). Pagal VAĮ 36⁴ str. 1 d. ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai, o šio straipsnio 12 d. nustato atvejus, kuomet gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas, be kita ko, įskaitant tuos atvejus, kai turima informacijos ar yra kilusių pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Ūkio subjektas priimtą sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą gali apskųsti, tačiau apskundimas nesustabdo patikrinimo atlikimo ( VAĮ 36⁴ str. 15 d.).

VAĮ 36⁴ str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto institucija tvirtina neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokios taisyklės nebuvo patvirtintos, tačiau tai nepaneigia Inspekcijai suteiktos teisės jos kompetencijos ribose pagal VAĮ 36⁴ str. 12 d. atlikti valstybinę kelių transporto kontrolę, siekiant įgyvendinti priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, jog neplaninio patikrinimo atlikimui buvo būtinos dvi VAĮ numatytos sąlygos sprendimui dėl ūkio subjekto neplaninio patikrinimo atlikimo – žiniasklaidos priemonėse pateikta informacija ir duomenų apie padarytus pažeidimus gavimas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012-01-04 įsakymu Nr. 2B-5 patvirtintų Laikinųjų ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklių 11 p. nustato, kad neplaniniam patikrinimui ūkio subjektai atrenkami vadovaujantis šių Taisyklių 19 punkte išdėstytais kriterijais Inspekcijos viršininko arba Inspekcijos viršininko pavaduotojo, kurio kompetencijai priskirtas kontrolės funkcijų koordinavimas, rašytiniu sprendimu atlikti neplaninį patikrinimą. Taisyklių 19 punktas nustato kriterijus, kuriems esant gali būti atliekamas ūkio subjekto neplaninis patikrinimas, t.y. kai yra Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 12 d. nustatyti pagrindai arba kai nustatoma, kad žiniasklaidos priemonėse yra pateikta informacija apie galimą (-us) ūkio subjekto teisės aktų reikalavimų nuostatų pažeidimą (-us). Taigi bet kuris iš Taisyklių 19 punkte ar VAĮ 36⁴ str. 12 d. numatytų kriterijų, o ne jų visetas, gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl ūkio subjekto neplaninio patikrinimo atlikimo.

Nurodytų teisės aktų normų analizė ir byloje nustatytos faktinių aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą Inspekcijos sprendimą priėmė tam įgaliojimus turintis asmuo – Inspekcijos viršininko pavaduotojas. Sprendimo priėmimo metu egzistavo vienas iš VAĮ 36⁴ str. 12 d. tokio sprendimo priėmimo pagrindų – buvo turima informacijos ar kilę pagrįstų įtarimų dėl UAB „Targirė“ veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Kaip jau minėta, 2015-03-10 Inspekcijos viršininko pavaduotojui buvo surašytas Teikimas siūlyti atlikti UAB „Targirė“ neeilinį veiklos patikrinimą. Teikime nurodyta, kad 2015-03-09 kartu su Ukmergės PK pareigūnais vykdant bendrus patikrinimus, (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta medieną vežusi UAB „Targirė“ priklausanti transporto priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Narko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus pakrautos medienos aukštį ir rąstų gabaritus, sustabdyta transporto priemonė galimai viršijo leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę, todėl vairuotojui D. J. buvo nurodyta vykti į svėrimo vietą, tačiau jis „neužvedė“ variklio ir į svėrimo vietą nevyko. Teikime nurodoma, kad vairuotojo inicijuojami transporto priemonių „gedimai“, bandant jas pasverti, tampa būdu išvengti atsakomybės, ją turėtų prisiimti ir vežėjo įmonė, dėl ko siūlė atlikti UAB „Targirė“ neplaninį veiklos patikrinimą. Esant šiems Teikime nurodytiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos viršininko pavaduotojas turėjo pakankamai informacijos apie UAB „Targirė“ veiklą, galimai prieštaraujančią teisės aktams ar neatitinkančią teisės aktų reikalavimų, tai yra dėl šiai bendrovei priklausančiomis transporto priemonėmis vežamų krovinių, viršijant transporto priemonių ar jų junginių bendrąją masę. Pažymėtina, jog VAĮ, nei Taisyklės nenustato, kokia turi būti duomenų apimtis, tam kad kompetentingas Inspekcijos pareigūnas galėtų priimti teigiamą sprendimą dėl neplaninio ūkio subjekto patikrinimo, t. y. nėra reikalaujama neabejotino įsitikinimo šiuo duomenų tikrumu, nes tai, ar jie pasitvirtins, ar nepasitvirtins, galima nustatyti tik ūkio subjekto patikrinimo metu. Pažymėtina, kad į bylą pateikti įrodymai (nors juose nurodytos aplinkybės nustatytos po ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo) patvirtina, kad pareiškėjai UAB „Targirė“ priklausančių krovininių transporto priemonių vairuotojai, juos sustabdžius ir siekiant atlikti transporto priemonių junginių kontrolę jas vietoje pasveriant, šių reikalavimų nevykdo, vairuoja leistinas apkrovas viršijančias transporto priemones tam neturėdami specialaus leidimo (2015-04-22 ATP protokolas Nr. 227132, 2015-05-26 ATP protokolas Nr.226548). Tai duoda pagrindo manyti, kad pareiškėja galimai nepakankamai atsakingai organizuoja krovinių vežimą, todėl Inspekcijos sprendimas atlikti UAB „Targirė“ planinį patikrinimą buvo adekvati priemonė, kurios ėmėsi Inspekcija, siekdama įgyvendinti jai pavestas funkcijas užtikrinant eismo saugumą, tai pat kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Sprendimo dėl planinio patikinimo atlikimo priėmimas ar pati planinio patikrinimo atlikimo procedūra pati savaime negali būti laikoma poveikio priemone, kadangi pagal VAĮ nuostatas tai yra viena iš ūkio subjektų veiklos priežiūros dalių. Esant nurodoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Inspekcija turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priimti sprendimą dėl UAB „Targirė“ neplaninio patikrinimo, todėl pareiškėjos skundas dėl Inspekcijos 2015-03-12 sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįsstas.

Dėl pareiškėjos pozicijos, kad Inspekcijai nėra suteikta teisė tikrinamai bendrovei priklausančių transporto priemonių nukreipti techninės apžiūros atlikimui teismas pažymi, kad pagal Inspekcijos nuostatų 9.4 p. Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę savarankiškai planuoti veiklą, pasirinkdama tikrintinus ūkio subjektus, nustatydama tikrinimo mastą ir periodiškumą. Ginčijamame Inspekcijos sprendime, be kita ko, buvo nustatyta, kad neplaninio patikrinimo tikslas - siekis patikrinti, ar pareiškėjai priklausančios transporto priemonės ir junginiai yra eksploatuojami be didelių ar draudžiančių techninės būklės trūkumų. Kaip jau buvo minėta, Departamentas, kuriam buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą, 2015-03-23 raštu informavo pareiškėją, kad, vykdant šį sprendimą, neplaninis jos patikrinimas vyks 2015-03-30 nuo 10 val. ir, be kita ko, pareikalavo pateikti bendrovės transporto priemonių junginius (N3 su O4 po keturis komplektus 2015-03-30, 31 ir 04-01) jų techninės būklės patikrinimui (VAGK byla, b. l. 7-8). Kadangi pareiškėja šio nurodymo neįvykdė, Departamentas 2015-03-30 raštu pakartotinai iki 2015-04-01 įpareigojo pareiškėją sudaryti tokią galimybę (VAGK byla, b. l. 9). Pažymėtina, kad rašte buvo nurodyta, jog išvardintų transporto priemonių junginių techninės būklės įvertinimo galimybė turi būti sudaryta Inspekcijos pareigūnams, o ne pristatant jas į techninių apžiūrų stotį (VAGK byla, b. l. 9). Pareiškėjai neįvykdžius ir šio reikalavimo, Departamentas 2015-04-07 raštu pakartotinai nurodė pareiškėjos vadovui iki 2015-04-17 pateikti įmonės transporto priemonių junginius (N3 su O4 po keturis komplektus 2015-04-15, 16 ir 17 d.) techninės būklės patikrinimui adresu (duomenys neskelbtini) (Departamento buveinė) (VAGK byla, b. l.10). Taigi iš minėtų raštų turinio akivaizdu, jog pareiškėjai nebuvo nurodyta, jog ji nustatytu terminu turi savo lėšomis atlikti visų turimų transporto priemonių techninę apžiūrą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, o tik sudaryti galimybę Departartamento pareigūnams patikrinti išvardintų transporto priemonių junginių techninę būklę. Pareiškėja skunde savaip interpretuoja Departamento raginimus dėl to, kur turi būti sudaryta galimybės patikrinti transporto priemonių techninę būklę, nepateikė jokių įrodymų, jog jai būtų kilusios abejonės dėl patikrinimo vietos, todėl jos argumentai dėl nurodytų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde prašydama panaikinti ne tik Inspekcijos 2015-03-12 sprendimą, bet ir Susisiekimo ministerijos 2015-05-22 įsakymą Nr. 3-201 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-06-30 sprendimą Nr. 3R-259(AG-182/01-2014) savo skunde nenurodo jokių argumentų, dėl ko jie turėtų būti naikinami, nes jame dėsto tik nesutikimo su Inspekcijos sprendimu argumentus. Kadangi tiek Susisiekimo ministerija, tiek VAGK pareiškėjos skundus išnagrinėjo joms suteikos kompetencijos ribose, įvertino skundžiamų individualių administracinių aktų atitiktį teisės aktų reikalavimams, pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų argumentų, yra pagrindas pripažinti, kad Susisiekimo ministerija ir Komisija, išnagrinėjusios pareiškėjos skundus, priėmė motyvuotus ir ir pagrįstus sprendimus, todėl naikinti nei Susisiekimo ministerijos 2015-05-22 įsakymo, nei Komisijos 2015-06-30 sprendimo nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas ir šioje dalyje atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Targirė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.