- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- eA-2512-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03740-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Targirė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Targirė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Targirė“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Targirė“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti:
1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (04)11B-337;
2) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2015 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-201;
3) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 3R-259(AG-182/01-2014).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 2015 m. kovo 10 d. raštu Nr. (30)11B-330 (toliau – ir Teikimas) pasiūlė atlikti UAB „Targirė“ planinį patikrinimą, kadangi nepavyko patikrinti pareiškėjo darbuotojo D. J. vairuojamos transporto priemonės. Inspekcija 2015 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. (04)11B-337 (toliau – ir Sprendimas) atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą, kuriuo Šiaulių regiono departamentui pavedė techninės apžiūros stotyse patikrinti, ar UAB „Targirė“, veždama krovinius, neviršija leidžiamos bendrosios masės. Šiaulių regiono departamentas ir Šiaulių kontrolės skyriaus viršininkas pareikalavo UAB „Targirė“ pateikti Sprendime nurodytus dokumentus, tai pat transporto priemonių junginius, tačiau pareiškėjas nevykdė šių neteisėtų reikalavimų ir nenutraukė darbo įmonės transportu. Inspekcija 2015 m. balandžio 7 d. pareiškėjo vadovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 137¹ straipsnio 1 dalį, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. liepos 3 d. nutartimis grąžino Inspekcijos Šiaulių kontrolės skyriui protokolą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (04)11B-337 1.1. punktas yra nepagrįstas, nes jame nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas atlikti neplaninį UAB „Targirė“ patikrinimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁴ straipsnio 2 dalies 2 punktas bei Inspekcijos 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2B-5 patvirtintų Laikinųjų ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktas. Pagal Taisyklių 19 punktą ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas vadovaujantis VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies pagrindais ar nustačius, kad žiniasklaidos priemonėse yra pateikta informacija apie galima (-us) ūkio subjekto teisės aktų reikalavimų pažeidimą (-us). Šiuo atveju, pasak pareiškėjo, žiniasklaidos priemonėse jokios informacijos apie UAB „Targirė“ padarytus pažeidimus nepateikta. Remiantis VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punktu ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Šiuo gi atveju nei Teikime, nei Sprendime ar kituose Inspekcijos dokumentuose nėra įvardyta VAĮ apibrėžta informacija ar įtarimai, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl jis baudžiamas paskiriant neplaninį patikrinimą, jei dėl vairuotojo padarytų kelių eismų taisyklių ar kitų pažeidimų turi atsakyti vairuotojas asmeniškai.
Teiginys dėl sistemingo teisės aktų nesilaikymo eksploatuojant transporto priemones yra nepagrįstas, nes pareiškėjas ar jos vadovas nebuvo bausti už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Vairuotojų galimai padaryti Kelių eismo taisyklių ar kiti pažeidimai, už ką jie asmeniškai gali būti traukiami teisinėn atsakomybėn, nereiškia įmonės teisės aktų neatitinkančios veiklos.
Remdamasis VAĮ įtvirtintu ūkio subjektų veiklos priežiūros apibrėžimu, pareiškėjas nurodo, kad Teikimo motyvas – taikyti atsakomybę, nubausti įmonę atliekant neplaninį patikrinimą yra nesuderinamas su priežiūros paskirtimi, todėl negalimas. Sprendime nurodytas tikslas patikrinti, ar UAB „Targirė“, veždama krovinius, neviršija didžiausios leidžiamos naudojantis keliais transporto priemonės bendrosios masės ar ašies (ašių) apkrovos, ar bendrovės eksploatuojamų transporto priemonių techninė būklė neturi trūkumų, prieštarauja VAĮ 36 straipsnyje įtvirtintiems principams.
Dėl Sprendimo 1.2 punkto pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos pareigūnai neturi teisės prašyti pateikti įmonės transporto priemonių junginių. Visiems UAB „Targirė“ eksploatuojamiems transporto priemonių junginiams atlikta valstybinė techninė apžiūra, išduoti galiojantys ir tai patvirtinantys dokumentai, todėl šis reikalavimas yra neteisėtas ir už jį negali būti taikoma atsakomybė, kaip to buvo siekiama surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą. Remiantis teisės aktais, kelyje sustabdžius, patikrinus transporto priemonę ir konkrečios transporto priemonės techninei būklei objektyviais požymiais sukėlus pagrįstą įtarimą keliamu pavojumi, pareigūnas įgyja teisę siųsti ją į techninę apžiūrų stotį, tačiau pareigūnams nėra suteikta teisė visas įmonės eksploatuojamas transporto priemones privaloma tvarka masiškai siųsti atlikti pakartotinę techninę apžiūrą, tokį nurodymą pateikiant bendrovės vadovui.
Pareiškėjas pažymi, kad kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės, kaip nurodoma 2015 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. 3-201, iš esmės patvirtintos įgyvendinant 2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB dėl bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių patikrinimo keliuose su paskutiniais pakeitimais padarytais 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 2010/47/ES, kuria prie technikos pažangos priderinama minėta direktyva 2000/30/EB. Pastarųjų teisės aktų nuostatos patvirtina, jog gali būti tikrinamos tik kelyje sustabdytos transporto priemonės, o reikalavimas vykti tikrintis į techninės apžiūros stotis teikiamas vairuotojui tik vizualiai nustačius rimtus techninės būklės trūkumus, keliančius pavojų eismo saugumui.
UAB „Targirė“ 2015 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą, prašydama panaikinti neteisėtus Inspekcijos sprendimus, tačiau susisiekimo ministras 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-201 (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas, laikydamas nepagrįsta Įsakymo dalį, kuria atmestas skundas, 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į Komisiją, kuri 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 3R-259 (AG-182/01-2014) pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo nuomone, Komisijos sprendime iš esmės atkartoti ginčijamo Įsakymo argumentai, konstatuota, kad teisės aktams suteikiant Inspekcijos pareigūnams teisę stabdyti transporto priemones Inspekcija įgyja teisę nukreipti techninės apžiūros atlikimui – pakartotinam patikrinimui visą bendrovės autoparką.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neginčija administracinės procedūros tinkamumo, nepateikia naujų argumentų ir įrodymų, kodėl Susisiekimo ministerijos priimtas Įsakymas turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Inspekcija turi teisę realizuoti Kelių transporto kodekso, taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu suteiktas teises, įgyvendinti VAĮ suteiktus įgaliojimus, atsižvelgti į transporto priemonių patikros ir apžiūros metu nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų ir pareiškėjo daromų pažeidimų sistemiškumą, tikrinti pareiškėją, atliekant neplaninį patikrinimą, ir taikyti specialiai tam pasirinktas transporto priemonių techninio patikrinimo priemones. Dėl ginčo esmės Inspekcija paaiškino, kad Vilniaus regiono departamento pareigūnai 2015 m. kovo 9 d. sustabdė pareiškėjo transporto priemonių junginį, nustatė, kad pakrauta mediena viršijo didžiausią leidžiamą krauti aukštį, ir padarė prielaidą, kad gali būti viršyta didžiausioji leidžiama transporto priemonių jungimo bendroji masė ar didžiausios leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, todėl tikrinimo rezultatus užfiksavo tikrinimo akte Nr. 209849. Informacinėje sistemoje „Keltra“ Inspekcijos pareigūnas nustatė, kad UAB „Targirė“ vykdo krovinių vežimo veiklą nesilaikant teisės aktų reikalavimų, UAB „Targirė“ vadovui už ATPK 145 straipsnio 3 dalies pažeidimus buvo paskirta bauda, todėl priėmė sprendimą pasverti transporto priemonių junginį, patikrinti transporto priemonių būklę. Pareigūnas paėmė transporto priemonės ir medienos vežimo dokumentus, vairuotojui nurodė atvykti į svėrimo vietą, tačiau vairuotojas, motyvuodamas transporto priemonės gedimu, į nurodytą svėrimo vietą neatvyko. Inspekcijos pareigūnas, atsižvelgęs į vairuotojo paaiškinimus, užpildė tikrinimo aktą ir už nustatytą vairavimo ir poilsio režimo pažeidimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskyrė baudą pagal ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį. Inspekcija Teikimu informavo Inspekcijos viršininko pavaduotoją apie 2015 m. kovo 9 d. atliktą transporto priemonės patikrinimą ir įtarimus dėl teisės aktų nesilaikymo, vairuotojo neveikimo, ir pasiūlė atlikti pareiškėjo neplaninį patikrinimą. Kadangi pareiškėjas nuolat ir sistemingai nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą. Apie planuojamą patikrinimą pareiškėjo vadovas buvo informuotas raštu, todėl iki tikrinimo pradžios turėjo pakankamai laiko suderinti su Inspekcijos pareigūnais transporto priemonių pristatymo kontrolei laiką, imtis visų įmanomų priemonių, kad Inspekcijos teisėti reikalavimai būtų įvykdyti, tačiau to nepadarė. Nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi jis yra pagrįstas, teisėtas, proporcingas, atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, Inspekcija turėjo pakankamai faktinių duomenų, jog ūkio subjekto veikla prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Targirė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ir atsakovų atstovų paaiškinimais, šioje administracinėje byloje pateiktais ir Komisijos byloje Nr. AG-182/01-2015 esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus regiono departamento vyresnysis patarėjas 2015 m. kovo 10 d. Teikimu Nr. (30)11B-330 kreipėsi į Inspekcijos viršininko pavaduotoją, siūlydamas atlikti UAB „Targirė“ neplaninį veiklos patikrinimą.
Inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (04)11B-337 Šiaulių regiono departamentui 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo pavesta atlikti UAB „Targirė“ neplaninį patikrinimą, kurio rūšis – neplaninis įmonės, vežančios krovinius, patikrinimas, o tikslas patikrinti: 1) ar UAB „Targirė“ transporto priemonėmis veždama krovinius neviršija transporto priemonių ar jų junginių bendrosios masės; 2) ar UAB „Targirė“ transporto priemonės ir jų junginiai yra eksploatuojami be didelių ar draudžiančių eksploatuoti techninės būklės trūkumų; 3) ar laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 31 d. UAB „Targirė“ vairuotojai vairavo transporto priemones naudodami savo vairuotojo korteles, ar jos buvo galiojančios, ar įmonėje išduodami blankai atitinka realią vairuotojo veiklą, ar laikomasi vairavimo ir poilsio režimo.
Inspekcija už ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą pareiškėjo vadovui D. P. 2015 m. balandžio 7 d. surašė ATP protokolą Nr. KSI-R-15-23AN, kurį Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi grąžino protokolo trūkumams ištaisyti. Inspekcija 2015 m. gegužės 5 d. pareiškėjo vadovui surašė ATP protokolą Nr. KSI-R-15-23, kurį Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi grąžino protokolo trūkumams ištaisyti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1865-898/2015, duomenys pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO). Surašant ATP protokolus administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo abiem atvejais atsisakė rašyti pasiaiškinimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015 m. balandžio 17 d. skundu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, be kita, ko, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (04)11B-337.
2015 m. gegužės 11 d. Teikimu Nr. 100-6-25 Susisiekimo ministrui buvo pasiūlyta priimti administracinės procedūros sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo. 2015 m. gegužės 21 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-201 pareiškėjo 2015 m. balandžio 17 d. skundas dėl Inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo buvo netenkintas. Pareiškėjas 2015 m. birželio 12 d. pateikė skundą Komisijai (Komisijoje gautas 2015 m. birželio 16 d.), jį patikslino 2015 m. birželio 17 d. (Komisijoje gautas 2015 m. birželio 22 d.), prašydamas panaikinti ginčijamus Sprendimą ir Įsakymą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 3R-259(AG-182/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (04)11B-337, kuriuo buvo nutarta atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą, Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-201, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo buvo netenkintas, ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 3R-259(AG-182/01-2014), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Inspekcija pagrįstai nusprendė atlikti UAB „Targirė“ neplaninį ūkio subjekto patikrinimą, nes, pareiškėjo nuomone, tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kelių transporto kodekso 13 straipsnio 1 dalyje valstybinė kelių transporto kontrolė apibrėžiama kaip veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Valstybinę kelių eismo kontrolę, be kitų institucijų, atlieka Valstybinė kelių transporto inspekcija, kurios galiojimus nustato KTK, VAĮ, Keleivinio transporto kontrolės nuostatai ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai (KTK 13 str. 2 d. 1 p., 14 str. 1 d.). Pagal KTK 14 straipsnio 2 dalį Inspekcijos pareigūnai, be kita ko, turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis ir techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus, važtaraščius, tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kuomet yra nustatomi pažeidimai, kontrolės teisę turintys pareigūnai turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir kt. Inspekcijos teisės, jai vykdant pavestas funkcijas taip pat yra detalizuotos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 ir 1996 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 308 patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose (toliau – ir Inspekcijos nuostatai) (9.1 – 11 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 15 punktą Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos užtikrinant eismo saugumą organizuoja ir atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę. Pagal Inspekcijos nuostatus, kaip vienas iš svarbiausių Inspekcijos uždavinių, be kita ko, yra įgyvendinti eismo saugumo priemones ir mažinti kelių transporto priemonių neigiamą įtaką aplinkai, o įgyvendinant šias užduotis Inspekcija atlieka kelių transporto vežėjų veiklos valstybinę priežiūrą, analizuoja nustatytus pažeidimus ir imasi priemonių pažeidimų prevencijai (7.2.; 8.2 p.). VAĮ ūkio subjektų veiklos priežiūrą apibrėžia kaip šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat kontrolę, ar tinkamai šie reikalavimai vykdomi, kitų priemonių, užtikrinančių tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti, įgyvendinimą, o ši priežiūra, be kita ko, apima ūkio subjektų veiklos patikrinimus (VAĮ 36¹ str. 1 d., 2 d. 2, 4 p.). Pagal VAĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai, o šio straipsnio 12 dalis nustato atvejus, kuomet gali būti atliekamas neplaninis patikrinimas, be kita ko, įskaitant tuos atvejus, kai turima informacijos ar yra kilusių pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Ūkio subjektas priimtą sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą gali apskųsti, tačiau apskundimas nesustabdo patikrinimo atlikimo (VAĮ 36⁴ str. 15 d.). VAĮ 36⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto institucija tvirtina neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokios taisyklės nebuvo patvirtintos, tačiau tai nepaneigia Inspekcijai suteiktos teisės jos kompetencijos ribose pagal VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalį atlikti valstybinę kelių transporto kontrolę, siekiant įgyvendinti priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, jog neplaninio patikrinimo atlikimui buvo būtinos dvi VAĮ numatytos sąlygos sprendimui dėl ūkio subjekto neplaninio patikrinimo atlikimo – žiniasklaidos priemonėse pateikta informacija ir duomenų apie padarytus pažeidimus gavimas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2B-5 patvirtintų Laikinųjų ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklių 11 punktas nustato, kad neplaniniam patikrinimui ūkio subjektai atrenkami vadovaujantis šių Taisyklių 19 punkte išdėstytais kriterijais Inspekcijos viršininko arba Inspekcijos viršininko pavaduotojo, kurio kompetencijai priskirtas kontrolės funkcijų koordinavimas, rašytiniu sprendimu atlikti neplaninį patikrinimą. Taisyklių 19 punktas nustato kriterijus, kuriems esant gali būti atliekamas ūkio subjekto neplaninis patikrinimas, t. y. kai yra VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje nustatyti pagrindai arba kai nustatoma, kad žiniasklaidos priemonėse yra pateikta informacija apie galimą (-us) ūkio subjekto teisės aktų reikalavimų nuostatų pažeidimą (-us). Taigi bet kuris iš Taisyklių 19 punkte ar VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje numatytų kriterijų, o ne jų visetas, gali būti pagrindas priimti sprendimą dėl ūkio subjekto neplaninio patikrinimo atlikimo. Nurodytų teisės aktų normų analizė ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą Inspekcijos sprendimą priėmė tam įgaliojimus turintis asmuo – Inspekcijos viršininko pavaduotojas. Sprendimo priėmimo metu egzistavo vienas iš VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje tokio sprendimo priėmimo pagrindų – buvo turima informacijos ar kilę pagrįstų įtarimų dėl UAB „Targirė“ veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Kaip jau minėta, 2015 m. kovo 10 d. Inspekcijos viršininko pavaduotojui buvo surašytas Teikimas siūlyti atlikti UAB „Targirė“ neeilinį veiklos patikrinimą. Teikime nurodyta, kad 2015 m. kovo 9 d. kartu su Ukmergės policijos komisariato pareigūnais vykdant bendrus patikrinimus, Kavarske buvo sustabdyta medieną vežusi UAB „Targirė“ priklausanti transporto priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Narko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus pakrautos medienos aukštį ir rąstų gabaritus, sustabdyta transporto priemonė galimai viršijo leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę, todėl vairuotojui D. J. buvo nurodyta vykti į svėrimo vietą, tačiau jis „neužvedė“ variklio ir į svėrimo vietą nevyko. Teikime nurodoma, kad vairuotojo inicijuojami transporto priemonių „gedimai“, bandant jas pasverti, tampa būdu išvengti atsakomybės, ją turėtų prisiimti ir vežėjo įmonė, dėl ko siūlė atlikti UAB „Targirė“ neplaninį veiklos patikrinimą. Esant šiems Teikime nurodytiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos viršininko pavaduotojas turėjo pakankamai informacijos apie UAB „Targirė“ veiklą, galimai prieštaraujančią teisės aktams ar neatitinkančią teisės aktų reikalavimų, tai yra dėl šiai bendrovei priklausančiomis transporto priemonėmis vežamų krovinių, viršijant transporto priemonių ar jų junginių bendrąją masę. Pažymėtina, jog VAĮ, nei Taisyklės nenustato, kokia turi būti duomenų apimtis, tam kad kompetentingas Inspekcijos pareigūnas galėtų priimti teigiamą sprendimą dėl neplaninio ūkio subjekto patikrinimo, t. y. nėra reikalaujama neabejotino įsitikinimo šiuo duomenų tikrumu, nes tai, ar jie pasitvirtins, ar nepasitvirtins, galima nustatyti tik ūkio subjekto patikrinimo metu. Pažymėtina, kad į bylą pateikti įrodymai (nors juose nurodytos aplinkybės nustatytos po ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo) patvirtina, kad pareiškėjui UAB „Targirė“ priklausančių krovininių transporto priemonių vairuotojai, juos sustabdžius ir siekiant atlikti transporto priemonių junginių kontrolę jas vietoje pasveriant, šių reikalavimų nevykdo, vairuoja leistinas apkrovas viršijančias transporto priemones tam neturėdami specialaus leidimo (2015 m. balandžio 22 d. ATP protokolas Nr. 227132, 2015 m. gegužės 26 d. ATP protokolas Nr. 226548). Tai duoda pagrindo manyti, kad pareiškėjas galimai nepakankamai atsakingai organizuoja krovinių vežimą, todėl Inspekcijos sprendimas atlikti UAB „Targirė“ planinį patikrinimą buvo adekvati priemonė, kurios ėmėsi Inspekcija, siekdama įgyvendinti jai pavestas funkcijas užtikrinant eismo saugumą, tai pat kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.
Dėl pareiškėjo pozicijos, kad Inspekcijai nėra suteikta teisė tikrinamai bendrovei priklausančių transporto priemonių nukreipti techninės apžiūros atlikimui teismas pažymi, kad pagal Inspekcijos nuostatų 9.4 punktą Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę savarankiškai planuoti veiklą, pasirinkdama tikrintinus ūkio subjektus, nustatydama tikrinimo mastą ir periodiškumą. Ginčijamame Inspekcijos sprendime, be kita ko, buvo nustatyta, kad neplaninio patikrinimo tikslas – siekis patikrinti, ar pareiškėjui priklausančios transporto priemonės ir junginiai yra eksploatuojami be didelių ar draudžiančių techninės būklės trūkumų. Kaip jau buvo minėta, Departamentas, kuriam buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą, 2015 m. kovo 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vykdant šį sprendimą, neplaninis jos patikrinimas vyks 2015 m. kovo 30 d. nuo 10 val. ir, be kita ko, pareikalavo pateikti bendrovės transporto priemonių junginius (N3 su O4 po keturis komplektus 2015 m. kovo 30 d., 31 d. ir balandžio 1 d.) jų techninės būklės patikrinimui. Kadangi pareiškėjas šio nurodymo neįvykdė, Departamentas 2015 m. kovo 30 d. raštu pakartotinai iki 2015 m. balandžio 1 d. įpareigojo pareiškėją sudaryti tokią galimybę. Pažymėtina, kad rašte buvo nurodyta, jog išvardintų transporto priemonių junginių techninės būklės įvertinimo galimybė turi būti sudaryta Inspekcijos pareigūnams, o ne pristatant jas į techninių apžiūrų stotį. Pareiškėjui neįvykdžius ir šio reikalavimo, Departamentas 2015 m. balandžio 7 d. raštu pakartotinai nurodė pareiškėjo vadovui iki 2015 m. balandžio 17 d. pateikti įmonės transporto priemonių junginius (N3 su O4 po keturis komplektus 2015 m. balandžio 15 d., 16 d. ir 17 d.) techninės būklės patikrinimui adresu Aerouosto g. 9, Šiauliai (Departamento buveinė). Taigi iš minėtų raštų turinio akivaizdu, jog pareiškėjui nebuvo nurodyta, jog jis nustatytu terminu turi savo lėšomis atlikti visų turimų transporto priemonių techninę apžiūrą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, o tik sudaryti galimybę Departamento pareigūnams patikrinti išvardintų transporto priemonių junginių techninę būklę. Pareiškėjas skunde savaip interpretuoja Departamento raginimus dėl to, kur turi būti sudaryta galimybės patikrinti transporto priemonių techninę būklę, nepateikė jokių įrodymų, jog jai būtų kilusios abejonės dėl patikrinimo vietos, todėl jos argumentai dėl nurodytų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašydamas panaikinti ne tik Inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimą, bet ir Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-201 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 3R-259 (AG-182/01-2014) savo skunde nenurodo jokių argumentų, dėl ko jie turėtų būti naikinami, nes jame dėsto tik nesutikimo su Inspekcijos sprendimu argumentus. Kadangi tiek Susisiekimo ministerija, tiek Komisija pareiškėjo skundus išnagrinėjo joms suteiktos kompetencijos ribose, įvertino skundžiamų individualių administracinių aktų atitiktį teisės aktų reikalavimams, pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, yra pagrindas pripažinti, kad Susisiekimo ministerija ir Komisija, išnagrinėjusios pareiškėjo skundus, priėmė motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl naikinti nei Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. įsakymo, nei Komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimo nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo skundas ir šioje dalyje atmestinas.
III.
Pareiškėjas UAB „Targirė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti.
1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Inspekcija pagrįstai paskyrė neplaninį UAB „Targirė“ patikrinimą, nes Sprendimo priėmimo metu egzistavo vienas iš VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje tokio sprendimo priėmimo numatytų pagrindų – buvo turima informacijos ar buvo kilę pagrįstų įtarimų dėl UAB „Targirė“ priklausančiomis transporto priemonėmis vežamų krovinių, viršijančių transporto priemonių ar jų junginių bendrąją masę. Apelianto manymu, atvejis, kai bendrovės transporto priemone vežamas krovinys viršija leidžiamą bendrąją masę nėra bendrovės neteisėta veikla. Tai patvirtina teisinis reglamentavimas, kuris už tokį vairuotojo (darbuotojo) įvykdytą pažeidimą, nenumato jokios atsakomybės bendrovei (darbdaviui), o tik vairuotojui (fiziniam asmeniui).
2. Pareiškėjas pažymi, jog UAB „Targirė“ neužsiima profesine krovinių vežimo veikla, kuri yra licencijuojama ir kuriai taikomas papildomas reglamentavimas. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodo, kad Europos parlamento ir tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veikos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 1 straipsnio 1 dalis nustato, jog šis reglamentas reglamentuoja leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla ir tokios veiklos vykdymo sąlygas. Šio straipsnio 2 dalis sako, kad Reglamentas taikomas visoms Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla. Reglamento 2 straipsnio 1 punktas apibrėžia profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą – bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veikla. To paties straipsnio 5 dalyje pateikta transporto vadybininko sąvoka – įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Transporto vadybininkas nacionalinėje teisėje įvardinamas asmeniu, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnyje numatyta, jog licencijuojama tik už atlygį vykdoma krovinių vežimo veikla, kuriai vykdyti įmonėje privalo būti transporto vadybininkas arba asmuo atitinkantis profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte, ir, vadovaujantis krovinių vežimo veiklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad transporto vadybininku pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalį gali būti vežėjo juridinio asmens vadovas arba kitas jo darbuotojas, pats vežėjas fizinis asmuo arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 2 dalį eiti transporto vadybininko pareigas sutartimi vežėjo įgaliotas fizinis asmuo, turintis įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras. Nurodyti teisės aktai, apelianto teigimu, reiškia, kad pareiškėjo UAB „Targirė“, vežančio krovinius savo reikmėms, kaip nelicencijuojamos įmonės, kurioje įstatymai nenumato asmens atsakingo už krovinių vežimo veiklą (transporto vadybininko) pareigybės, būtinos vykdyti krovinių pervežimo veiklą, vadovui ar kitiems darbuotojams taip pat nekyla teisinė atsakomybė už įmonės darbuotojų padarytus teisės pažeidimus. Be to, Valstybinė kelių transporto inspekcija nėra išdavusi bendrovei leidimo verstis licencijuojama veikla, niekada neturėjo priekaištų ir netaikė atsakomybės už vertimąsi neteisėta veikla (ATPK 173 str.) ar dėl fakto, kad įmonėje nėra atsakingo asmens, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai (transporto vadybininko).
3. Pareiškėjas pabrėžė, kad kiekvienas pareiškėjo UAB „Targirė“ vairuotojas turi įstatymų nustatytą kvalifikaciją ir pakankamą patirtį valdyti sunkiasvorį transportą, išmano Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su eismo saugumu, krovinių pervežimu bei atsakomybę už jų nevykdymą. Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta asmeninė vairuotojų atsakomybė už teisės aktų pažeidimus, kurią taiko įgaliotos valstybės institucijos. Privatūs subjektai neturi teisių ar pareigų nustatinėti galimus teisės aktų pažeidimus ir taikyti už juos atsakomybę, nes tai galėtų būti kvalifikuojama savavaldžiavimu ir už tokias veikas grėstų baudžiamoji atsakomybė.
4. Kitas svarbus momentas, pasak apelianto, yra tas, jog ginčijamas neplaninis patikrinimas vyksta daugiau kaip 9 mėnesius, tačiau jokios neteisėtos įmonės veiklos požymių Inspekcija iki šiol nėra nustačiusi. Teismo sprendime taip pat neatsakyta, ar pasirinkti tikrinimo veiksmai atitinka įstatymo reikalavimus. VAĮ 36² straipsnyje nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūros principai, iš kurių minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas reikalauja, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Inspekcijos sprendime nurodyti tikslai prieštarauja šiam principui. Ar transporto priemone vežamas krovinys neviršija leidžiamos bendrosios masės, Inspekcijos, policijos, muitinės ir kt. tarnybų pareigūnai stacionariuose ar mobiliuose postuose tikrina transporto priemonei betarpiškai Lietuvos Respublikos keliais vežant krovinius. To niekaip neįmanoma patikrinti ir nustatyti įvykdžius Šiaulių regiono departamento rašto 5 punkte suformuluotą reikalavimą – pateikus transporto priemonių junginius ar pagal kitus reikalavimus dokumentus. Tokiu reikalavimu, pažeidžiant minimalios ir proporcingos priežiūros principą, tik trikdoma įmonės veikla, bet nepasiekiamas deklaruojamas tikslas.
5. Teismas nepaneigė, jog įstatymai nesuteikia Inspekcijos pareigūnams teisės reikalauti pateikti transporto priemonių junginius techninės būklės patikrinimui, nepasisakė dėl skunduose nurodyto Europos Sąjungos reglamentavimo ir jo pagrindu šiuo klausimu priimtų Lietuvos Respublikos teisės aktų.
6. Sprendime teigiama, jog pareiškėjas savaip interpretuoja Inspekcijos nurodymus dėl reikalavimo pateikti transporto priemonių junginius techninei pažiūrai. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamo Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo 1.2 punkte įvardintas patikrinimo tikslas – patikrinti techninės apžiūros stotyse, kartu su techninės apžiūros kontrolieriais, ar UAB „Targirė“ transporto priemonės ir jų junginiai eksploatuojami be didelių ar draudžiančių eksploatuoti techninės būklės trūkumų. Poziciją, jog Inspekcija siekė bendrovės transporto priemones nukreipti į techninės apžiūros stotis patvirtino ir Inspekcijos atstovas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Ginčijamu Inspekcijos sprendimu reikalaujama iš reisų atšaukti dalį autotransporto, kuriam atlikta techninė apžiūra ir galioja tai patvirtinantys išduoti dokumentai. Pareiškėjas dar kartą pažymi, kad Inspekcijos pareigūnai neturi teisės bendrovės vadovo reikalauti pateikti įmonės transporto priemonių junginius. Šį teiginį pareiškėjas grindžia Vyriausybės nutarimo Nr. 403 6.2 punktu, nustatančiu, jog pareigūnai įtarę, kad transporto priemonė gali kelti ar kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ar aplinkai, ypač dėl stabdžių sistemos, turi teisę siųsti, ėmęsi visų reikiamų atsargumo priemonių, transporto priemonę į artimiausią techninės apžiūros įmonę ar jos techninės apžiūros stotį privalomam patikrinimui, jeigu kontrolės vietoje kontrolės neįmanoma tinkamai atlikti. Iš nurodyto seka, jog kelyje sustabdžius ir patikrinus transporto priemonę, ir konkrečios transporto priemonės techninei būklei objektyviais požymiais sukėlus pagrįstą įtarimą keliamu pavojumi, pareigūnas įgyja teisę siųsti ją į techninių apžiūrų stotį. Pareigūnams Lietuvos Respublikoje nesuteikta teisė visas įmonės eksploatuojamas transporto priemones privaloma tvarka masiškai pasiųsti atlikti pakartotinę techninę apžiūrą, tokį nurodymą pateikiant bendrovės vadovui.
Pareiškėjo manymu, kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės iš esmės patvirtintos įgyvendinant 2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB. Pastarųjų teisės aktų nuostatos patvirtina, jog gali būti tikrinamos tik kelyje sustabdytos transporto priemonės, o reikalavimas vykti tikrintis į techninės apžiūros stotis teikiamas vairuotojui tik vizualiai nustačius rimtus techninės būklės trūkumus, keliančius pavojų eismo saugumui.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis nepagrindė, kodėl prašo panaikinti Susisiekimo ministerijos įsakymą ir Komisijos sprendimą. Šiais sprendimais spręsti pareiškėjo skundai dėl Inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. įsakymo panaikinimo. Teismui nustačius, jog Inspekcijos įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, reikštų, jog ir sprendimai, kuriais išspręsti pareiškėjo skundai yra neteisingi, todėl naikintini. Be to, pasak pareiškėjo, Komisija Sprendime iš esmės atkartojo ginčijamo Įsakymo argumentus, t. y. neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, konstatuodama, kad teisės aktams suteikiant Inspekcijos pareigūnams teise stabdyti transporto priemones Inspekcija įgyja teisę nukreipti techninės apžiūros atlikimui visą bendrovės autoparką.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Apelianto teiginys, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. birželio 30 d. sprendime iš esmės atkartojo ginčijamo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 22 d. įsakymo argumentus, t. y. neišnagrinėjo skundo, konstatuodama, kad teisės aktams suteikiant Inspekcijos pareigūnams teisę stabdyti transporto priemones, Inspekcija įgyja teisę nukreipti techninės apžiūros atlikimui visą bendrovės autoparką, yra klaidinantis, kadangi, Inspekcijos teisė nukreipti transporto priemones techninės apžiūros atlikimui nėra išvestinė. Ši teisė kaip savarankiška teisė yra įtvirtinta Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į Kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą Inspekcijos pareigūnų teisių apibrėžtį, darytina išvada, kad Kelių transporto kodeksas suteikia galimybes Inspekcijos pareigūnams vykdyti įvairesnius kelių transporto priemonių patikrinimų būdus ir su transporto priemonėmis susijusias apžiūras, kadangi šių straipsnių formuluotės reglamentuoja tikrinančių pareigūnų teises neapsiribojant transporto priemonių techninės būklės kontrolės (ją sustabdant) kelyje sąlyga (sąlyga nėra išimtinė).
Atsakovo manymu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų įrodymų, kad Inspekcija reikalavo jo pateikti pakartotiniam patikrinimui visą turimą autoparką, todėl šis teiginys turėtų būti vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės. Susisiekimo ministerijos nuomone, pareiškėjas savaip interpretuoja tiek Kelių transporto kodekse, tiek ir kituose teisės aktuose nustatytą Inspekcijos teisę, vykdant kelių transporto kontrolės įgaliojimus, atlikti transporto priemonių junginių techninės būklės patikrinimą. Pastebėtina, kad pareiškėjas apskritai nepasisako dėl VAĮ nuostatų, leidžiančių Inspekcijai pasirinkti įvairesnius šios teisės įgyvendinimo būdus bei suteikiančių Inspekcijai galimybę atlikti pareiškėjo planinį ar neplaninį patikrinimą (36¹ str. 1 ir 2 d., 36⁴ str. 1 d.), taip pat dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Inspekcijai suteiktų įgaliojimų (10 str. 1 d. 15 p.), dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 2.1 ir 2.4 papunkčius Inspekcijai suteiktos pareigos organizuoti ir atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės ir vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškėjas ir teigia, kad Direktyva 2000/30/EB ir ją įgyvendinančios Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių nuostatos yra patvirtinimas, kad gali būti tikrinamos tik kelyje sustabdytos transporto priemonės, pati direktyva nedraudžia atlikti kitokio pobūdžio kelių transporto priemonių patikrinimų. Direktyvos 2000/30/EB 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad, nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei atlikti patikrinimus, kuriems ši direktyva netaikoma, arba atlikti kitokio pobūdžio kelių transporto priemonių patikrinimus, ypač su komercinėmis transporto priemonėmis susijusias apžiūras. Kita vertus, atliekant į šios direktyvos taikymo sritį nepatenkančius patikrinimus, valstybei narei niekas netrukdo ne valstybinės reikšmės kelyje patikrinti I priede išvardytų dalykų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atvejis, kai jo transporto priemone vežamas krovinys viršija leidžiamą bendrąją masę, nėra bendrovės neteisėta veikla. Susisiekimo ministerija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos Reglamento, Kelių transporto kodekso 8 straipsnio ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių nuostatos nėra skirtos transporto veiklai, kai važiuojama keliais transporto priemonėmis, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, reglamentuoti. Reikalavimus naudojantis keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, kuriuo įgyvendinama 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra. Šią direktyvą taip pat įgyvendina Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros įstatymas, reglamentuojantis mokesčio už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais mokėjimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Susisiekimo ministerijos nuomone, pareiškėjas negali remtis profesinę krovinių vežimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nagrinėjamoje byloje kaip argumentais, pagrindžiančiais apeliacinį skundą.
Pareiškėjas teigia, jog kiekvienas bendrovės vairuotojas turi įstatymų nustatytą kvalifikaciją ir pakankamą patirtį valdyti sunkiasvorį transportą, išmano Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su eismo saugumu, krovinių pervežimu bei atsakomybe už jų nevykdymą. Šiuo aspektu Susisiekimo ministerija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, reikalavimus naudojantis keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nustato Kelių įstatymas ir Kelių priežiūros ir plėtros įstatymas. Nors šie įstatymai nereglamentuoja, kas konkrečiai turėtų atsakyti už jų nuostatų nesilaikymą, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį ir 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas; taip pat bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, vadovaujantis ATPK 145 straipsniu, kai pareiškėjo transporto priemonėmis, kurias vairuoja pareiškėjo darbuotojai, vežami kroviniai nesilaikant Kelių įstatymo ir (ar) Kelių priežiūros ir plėtros įstatymo reikalavimų, Inspekcija turi pakankamą teisinį pagrindą pareiškėjo vadovui, kuris vadovauja krovinių vežimo veiklai, taikyti minėtame kodekso straipsnyje nurodytas konkrečias atsakomybės priemones.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas siekia atriboti savo atsakomybę nuo darbuotojų atsakomybės, tačiau apie kitas bylos faktines aplinkybes – Inspekcijos 2015 m. kovo 9 d. užfiksuotą pareiškėjo darbo laiko ir poilsio pažeidimą, įtarimą apie transporto priemonės techninės būklės trūkumą, turėtą informaciją apie pareiškėjo sistemingai pasikartojančius teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą ir transporto priemonių techninius reikalavimus, nuostatų pažeidimus, kurių visuma sudaro pagrindą Inspekcijai atlikti pareiškėjo neplaninį patikrinimą ir taikyti jai teisinę atsakomybę, pareiškėjas nepasisako. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Inspekcija pažymi, kad apeliantas savo skunde teigia, jog „atvejis, kai bendrovės transporto priemone vežamas krovinys viršija leidžiamą bendrąją masę nėra bendrovės neteisėta veikla“. Tokie apelianto teiginiai yra visiškai prieštaraujantys byloje surinktiems faktiniams duomenims bei esančiam šios srities teisiniam reglamentavimui ir suformuotai teisminei praktikai. ATPK 145 straipsnis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Įmonė savo veiklą vykdo per savo darbuotojus, o už jos veiklą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės darbuotojų daromi pažeidimai, susiję su įmonės veikla, o ne asmeniniais vairuotojų veiksmais ir interesais yra ir įmonės pažeidimai. Tai be abejonės patvirtina ir apelianto vadovui surašyti 17 administracinių teisės pažeidimų protokolų bei paskirtos jam baudos, apie kurias paminėta anksčiau. Todėl teigti, kad teisės aktai nenumato visiškai jokios atsakomybės darbdaviui, tai yra įmonei, nėra visiškai jokio pagrindo. Teisinis reglamentavimas yra visiškai priešingas. Apeliantas savo skunde taip pat teigia, kad „UAB „Targirė“ neužsiima profesine krovinių vežimo veikla, kuri yra licencijuojama ir kuriai taikomas papildomas reglamentavimas“, bei remiasi Europos parlamento ir tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nuostatomis. Tačiau šiuo metu galiojantis krovinių vežimo teisinis reglamentavimas visiškai nesieja atsakomybės už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą su Bendrijos licencijos tokiai veiklai turėjimu. Atsakomybė numatyta tiek įmonėms vežančioms krovinius už atlygį, kurioms ir būtina Bendrijos licencija vykdyti krovinių vežimo veiklą už atlygį, tiek įmonėms gabenančioms krovinius savo sąskaita, tiek bet kuriam fiziniam asmeniui. Todėl apelianto minimas teisės aktas visiškai nėra aktualus aptariamoje situacijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija disponuoja atitinkama įranga ir žmogiškaisiais resursais (asmenys turintys techninių apžiūrų kontrolierių kvalifikaciją), kurie suteikia galimybę tikrinti transporto priemonių techninę būklę (tam tikrus jos parametrus) nesinaudojant techninių apžiūrų centrų paslaugomis. Todėl apelianto nuolatiniai tvirtinimai dėl neva nepamatuojamai ir neproporcingai didelių išlaidų teksiančių įmonei dėl jos transporto priemonių parko tikrinimo techninių apžiūrų įmonėse yra be pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (04)11B-337 ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-201 teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (04)11B-337 pavedė Šiaulių regiono departamento direktoriui organizuoti UAB ,,Targirė“ neplaninį patikrinimą, kurio tikslas: 1.1. patikrinti, ar UAB ,,Targirė“ veždama krovinius transporto priemonėmis neviršija transporto priemonių ar jų junginių leidžiamos bendrosios masės; 1.2. patikrinti techninės apžiūros stotyse kartu su techninės apžiūros kontrolieriais, ar UAB ,,Targirė“ transporto priemonės ar jų junginiai yra eksploatuojami be didelių ar draudžiančių eksploatuoti techninės būklės trūkumų; 1.3. patikrinti, ar UAB ,,Targirė“ laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 31 d. vairuotojai vairavo transporto priemones naudodami savo vairuotojo korteles, ar vairavo naudodami galiojančias vairuotojo korteles, ar įmonėje išduodami blankai, patvirtinantys veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), atitinka realią vairuotojo veiklą ir laikomasi vairavimo ir poilsio režimo. Patikrinimo rūšis – neplaninis įmonės, vežančios krovinius, patikrinimas.
UAB ,,Targirė“ direktoriui 2015 m. balandžio 17 d. pateikus skundą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui ,,Dėl neteisėtų VKTI pareigūnų veiksmų ir sprendimų panaikinimo“, buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas 2015 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 3-201, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. Susisiekimo ministerija šiame išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundo motyvus, išanalizavo kilusiam ginčui aktualius teisės aktus, ir konstatavo, kad Kelių transporto kodekso 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1 ir 2 dalys, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktas ir Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalis, 36⁴ straipsnio 1 dalis suteikia teisę Inspekcijos pareigūnams, kaip priežiūrą atliekantiems subjektams, kontroliuoti įvairias su transporto priemonių eksploatacija susijusias ūkio subjektų vykdomas veiklas, neapsiribojant tik fizine transporto priemonių patikra jų eksploatavimo vietoje, tačiau apimant ir pačių ūkio subjektų patikrą jų veiklos vietoje ta apimtimi, kiek tai yra susiję su transporto priemonių eksploataciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimu. Kadangi transporto priemonių eksploatacijos kontrolė neatsiejamai susijusi su ūkio subjekto, kuriam priklauso transporto priemonės, vykdoma veikla, Inspekcija, esant Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems pagrindams, turi teisę organizuoti neplaninį patikrinimą, prašyti ūkio subjektą pateikti transporto priemones, dokumentus, paaiškinimus ir kitą patikrai reikalingą informaciją.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-201 ir įpareigoti iš naujo nagrinėti UAB ,,Targirė“ 2015 m. balandžio 17 d. skundą, atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo UAB ,,Targirė“ skundą, 2015 m. gruodžio 1 d. sprendime konstatavo, kad skundžiamą Inspekcijos sprendimą priėmė tam įgaliojimus turintis asmuo – Inspekcijos viršininko pavaduotojas. Sprendimo priėmimo metu egzistavo vienas iš VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje nustatytų tokiam sprendimui priimti pagrindų – buvo turima informacijos ar kilę pagrįstų įtarimų dėl UAB ,,Targirė“ veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (Kavarske 2015 m. kovo 9 d. buvo sustabdyta medieną vežusi bendrovei priklausanti transporto priemonė, kuri galimai viršijo leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę, tačiau jos vairuotojas nurodymo atvykti į svėrimo vietą neįvykdė). Todėl Inspekcija turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priimti sprendimą dėl neplaninio UAB ,,Targirė“ patikrinimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime padarytomis išvadomis, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti UAB ,,Targirė“ 2015 m. liepos 17 d. skundą.
Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija (kelių transporto veiklos priežiūros subjektas) sprendimą atlikti neplaninį ūkio subjekto patikrinimą priėmė gavusi Inspekcijos Vilniaus regiono Departamento vyresniojo patarėjo 2015 m. kovo 10 d. teikimą Nr. (30)11B-330, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 9 d. vykdant bendrus patikrinimus su Ukmergės PK pareigūnais Kavarske buvo sustabdyta UAB ,,Targirė“ priklausanti transporto priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vežė medieną. Pareigūnui paėmus transporto priemonės ir medienos vežimo dokumentus bei pareikalavus vykti į svėrimo vietą, vairuotojas ,,neužvedė“ variklio ir į svėrimo vietą nevyko. Įvertinę pakrautos medienos aukštį ir rąstų gabaritus, pareigūnai įtarė, kad transporto priemonė galimai viršijo leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę, o vairuotojas D. J. vengdamas atsakomybės ,,neužvedė“ transporto priemonės variklio, motyvuodamas gedimu. Be kita ko, tikrinimo metu buvo užfiksuotas ir vairavimo ir poilsio režimo apskaitos pažeidimas, šiuo pagrindu transporto priemonės vairuotojui surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį.
Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (t. y. priežiūrą atliekančių subjektų) veikla, skirta <...> prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ūkio subjektų veiklos patikrinimus. VAĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Pagal šio straipsnio 11 dalį ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Vienas iš tokių, VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje numatytų pagrindų nustatytas 2 punkte, t. y. – turėjimas informacijos ar kilimas pagrįstiems įtarimams dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pagrindas atlikti UAB ,,Targirė“ neplaninį patikrinimą, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pagrįsti įtarimai, kad ūkio subjekto veika gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.
Pagrįstu įtarimu, kad UAB ,,Targirė“ veikla gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (pvz., Kelių įstatymo 17 str. 3 d., 20 str.; Kelių priežiūros ir plėtros įstatymo 7 str.) nagrinėjamoje byloje vertintinas ne tik anksčiau minėtas 2015 m. kovo 9 d. įvykis, kai Kavarske buvo sustabdyta medieną vežusi UAB ,,Targirė“ priklausanti transporto priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai viršijusi leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę, o vairuotojas neįvykdė Inspekcijos pareigūno reikalavimo atvykti į svėrimo vietą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2015 m. kovo 9 d. Inspekcijos pareigūnai Lietuvos keliuose patikrinę 29 UAB ,,Targirė“ priklausančias transporto priemones, 26 patikrinimo atvejais už važiavimą sunkiasvore ir (ar) didžiagabarite transporto priemone be leidimo ir kitus pažeidimus vairuotojams surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus ir paskyrė daugiau kaip 1 593 Eur baudų. Bendrovės vadovui D. P., kaip asmeniui, vadovaujančiam krovinių vežimo veiklai, už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta daugiau kaip 2 896 Eur baudų. Tai duoda pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas nuolat nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų. Atsakovas visiškai pagrįstai teigia, kad UAB ,,Targirė“ vadovas, kaip darbdavys organizuojantis darbą, turi prisiimti tam tikrą riziką ir atsakomybę už padarinius, kai jo paskirtam darbuotojui vykdant funkcijas padaroma tam tikra žala kitam subjektui, šiuo atveju, valstybei.
Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (04)11B-337 neturėjo Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalyje nustatyto pagrindo pavesti Šiaulių regiono departamento direktoriui organizuoti neplaninį UAB ,,Targirė“ patikrinimą.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos kelių transporto kontrolės įgaliojimus, be kita ko, nustato ne tik Kelių transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, bet ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai (Kelių transporto kodekso 14 str. 1 d.). Pagal Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, kroviniams vežti privalomus dokumentus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos tikslas – užtikrinti tinkamas sąlygas kelių transporto verslo plėtrai, įgyvendinti eismo saugumo priemones, socialinę pažangą ir mažinti kelių transporto priemonių neigiamą įtaką aplinkai. Inspekcija, vykdydama ūkio subjektų veiklos valstybinę priežiūrą, turi teisę: gauti iš vežėjų Inspekcijos darbui reikiamą informaciją; lankytis pas kelių transporto vežėjus, analizuoti kelių transporto verslo duomenis ir reikalauti, kad būtų šalinami rasti trūkumai bei pažeidimai; savarankiškai planuoti veiklą, pasirinkdama tikrintinus ūkio subjektus, nustatydama tikrinimo mąstą ir periodiškumą; įstatymų nustatyta tvarka taikyti materialines ir kitas teisinio poveikio priemones juridiniams ir fiziniams asmenims, pažeidusiems kelių transporto veiklos tvarką (Nuostatų 9 p.).
Pagal Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 9 dalį krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės. Todėl apelianto teiginiai, kad Inspekcijos pareigūnai neplaninio patikrinimo metu neturi teisės reikalauti pateikti transporto priemonių junginius techninės būklės patikrinimui, atmetami kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad atitikti techninius reikalavimus privalo ne tik motorinės transporto priemonės, bet ir jų junginiai, kurie naudojami kroviniams keliais vežti. Siekiant užtikrinti eismo keliais saugumą ir apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą, asmenims taikoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eismo keliais saugumą, pažeidimus (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 32 str.).
Atsižvelgiant į minėtuose teisės aktuose nustatytus Valstybinės kelių transporto inspekcijos tikslus ir funkcijas, kelių transporto kontrolės įgaliojimus, atsakovas, priimdamas 2015 m. kovo 12 d. sprendimą atlikti neplaninį ūkio subjekto (UAB ,,Targirė“) patikrinimą, savo teisių ir įgalinimų neviršijo. Nors šiame sprendime nėra nurodytos teisės normos ir neišdėstyti argumentai, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, tačiau šiuos neatitikimus ištaisė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2015 m. gegužės 22 d. įsakyme ,,Dėl administracinės procedūros dėl 2015 m. balandžio 20 d. gauto UAB ,,Targirė“ skundo ,,Dėl neteisėtų VKTI pareigūnų veiksmų ir sprendimų panaikinimo“ sprendimo“ Nr. 3-201, detaliai argumentavęs skirto neplaninio patikrinimo priežastis bei jas pagrindęs konkrečiomis teisės normomis.
Apelianto pozicija, kad UAB ,,Targirė“, neužsiimančios profesine krovinių vežimo veikla, kuri yra licencijuojama ir kuriai taikomas papildomas reglamentavimas, vadovui ar kitiems darbuotojams nekyla teisinė atsakomybė už įmonės darbuotojų padarytus teisės pažeidimus, visiškai nepagrįsta, todėl taip pat atmetama. Krovinių vežimo teisinis reglamentavimas nesieja vairuotojų ar įmonių vadovų atsakomybės už važiavimą kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ar kitus pažeidimus su licencijos turėjimu (pvz., ATPK 142⁴ – 142¹², 145 str. ir kt.). Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimo dėl neplaninio patikrinimo priėmimas ar neplaninio patikrinimo atlikimo procedūra pati savaime nėra poveikio priemonė, o tik viena iš ūkio subjekto veiklos priežiūros formų. Apelianto samprotavimai, susiję su apeliaciniame skunde nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamentu (EB) Nr.1071/2009 bei Tarybos direktyva 96/26/EB, šioje byloje nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Targirė“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.