- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- Ik-2191-95/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00377-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Agrekas“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Nerijus Katilius
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. J. ir advokatui Nerijui Katiliui, atsakovės atstovei Žanetai Sabockienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams S. D. ir A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Agrekas“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Agrekas“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) 2012-01-09 sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 45, Palangoje, vidutinę rinkos vertę nurodant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 280 000 Lt.
Skunde nurodė, kad Tarnyba Sprendime konstatavo, kad žemės sklypui nustatyti servitutai bei specialiosios naudojimo sąlygos šio žemės sklypo vertės nemažina. Mano, kad tiek nustatyti servitutai, tiek specialiosios naudojimo sąlygos mažina ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę. Tai patvirtina ir UAB Korporacija „Matininkai“ atlikta žemės sklypo įvertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną (2010-11-26) yra 1 280 000 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė yra 4,13 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2010-01-01 bei 3,58 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2011-01-01. Preziumuoja, kad būtent dėl išskirtinių žemės sklypo savybių – nustatytų servitutų bei specialiųjų naudojimo sąlygų, žemės sklypo vertė yra mažesnė nei masinio vertinimo būdu nustatytoji. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d. yra nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ataskaita, kuri buvo pateikta tiek VĮ „Registrų centras“, tiek NŽT teisme nėra nuginčyta, todėl atsakovei nebuvo pagrindo netikėti joje nurodyta žemės sklypo verte bei atsisakyti tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Agrekas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 91-97) nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymu Nr. 13.6-3901, 2005-10-04 įsakymu Nr. 13.6-4318 ir 2005-11-29 įsakymu Nr. 13.6-5386 nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiant teisę šio žemės sklypo savininkams naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele, gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, šio žemės sklypo nuomotojo teisių nevaržo ir įtakos turto vertės sumažėjimui neturi, nes aprašyti inžineriniai statiniai nėra ginčo žemės sklype. Be to, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymu Nr. 13.6-3901 nustatytas servitutas, t. y. teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir remontuoti jas, nedraudžiantis, o tik ribojantis ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Taigi dėl šios priežasties ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš panašių žemės sklypų neišsiskiria savybėmis, mažinančiomis sklypo vertę. Pastebėjo ir tai, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymu Nr. 13.6-3901 nustatytos ryšių linijų apsaugos zona, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona bei elektros linijų apsaugos zona, kurios nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Šios specialiosios raudojimo sąlygos ir servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas yra taikytini daugeliui žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti statybos darbus. Kadangi žemės sklype nėra draudžiama vykdyti statybos darbus ir šiam žemės sklypui nėra nustatytų tokių servitutų ar specialiųjų naudojimo sąlygų, kurie draustų bet kokią veiklą jame, jam taikytinos specialiosios naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina, todėl mano, kad yra netikslinga tikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vidutinę rinkos vertę pagal UAB Korporacija „Matininkai“ 2010-11-30 atlikto individualaus turto vertinimo ataskaitą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarnyba įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimą, t. y. pakartotinai išnagrinėjo įmonės 2011-09-09 skundą bei UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą 0,5818 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, individualaus turto vertinimo ataskaitą bei įvertino šiam žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytus servitutus, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taikyti specialiosios naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina, nusprendė kad netikslinga tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ individualaus turto vertinimo ataskaitą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad nustatant ginčo žemės sklypo vertę nevertino atskirų kriterijų, turinčių įtakos jo vertei, nes, anot atsakovės atstovės, tai nebuvo vertinta ir individualioje turto vertinimo ataskaitoje.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Agrekas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 119) nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės tikslinimo iniciatyva priklauso sklypo savininkui valstybinės žemės patikėjimo teise valdančiam žemės sklypą subjektui, o ne nuomininkui. Žemės nuomos klausimai, tarp jų ir sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo bei nuompinigių klausimai, spręstini vadovaujantis Žemės įstatymo (5 ir 9 str.) ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (13 str. 2 d.) nuostatomis. Teigė, kadangi Registrų centras nenagrinėjo ataskaitos, todėl negali pareikšti nuomonės apie atsakovei pateiktos individualaus vertinimo ataskaitos išbaigtumo bei pareiškėjos skundo motyvų ir argumentų. Tvirtino, kad palaiko Sprendimo teiginius ir argumentus dėl žemės sklypo servitutų ir specialiųjų naudojimo sąlygų neutralios įtakos žemės sklypo vertei, nes ūkinė veikla (ir statyba) ginčo žemės sklype nedraudžiama.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto amines atstovai patvirtino atiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT, Tarnyba) 2012-01-09 sprendimo Nr. 1SD-(10.2)-43 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 6-10, 103-107).
Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-18 sprendimu pareiškėjos patikslintą skundą patenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-24 sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1177 dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo ir įpareigojo atsakovę patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vidutinę rinkos vertę. Kitą patikslinto skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas šiame sprendime, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos pateiktoje Žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra išvardintos specialiosios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos – 0,0334 ha, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 0,1861 ha, elektros linijų apsaugos zonos – 0,0493 ha. Taip pat įregistruotas kelio servitutas: teisė naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo žemės sklypo išskirtinių savybių nevertino. Teisėjų kolegija vertino, kad atsakovė turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir nustatyti, ar specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutas mažina sklypo vertę. Atsakovė turėtų vadovautis Taisyklių 45 p. ir priimti sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors ataskaita turi trūkumų, tačiau ji turi juridinę galią, kol nenuginčyta teismine tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, įvertinusi Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, sprendime turėtų pasisakyti, ar pareiškėjos užsakymu nustatyta ir ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra teisinga (b. l. 11-16).
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jis buvo priimtas vykdant minėtą teismo sprendimą. Atsakovė Sprendime nurodė, kadangi žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai žemės sklypo vertės nemažina, mano, kad yra netikslinga tikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vidutinę rinkos vertę pagal 2010-11-30 UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikto individualaus turto vertinimo ataskaitą, nes tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 6-10).
Teisėjų kolegija pažymi, kadangi byloje iš esmės ginčas kilęs dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vidutinės rinkos vertės, todėl ji, remdamasi ABTĮ 62 str. 1 d., 2012-06-28 paskyrė ekspertizę ir uždavė ekspertui šiuos klausimus: 1) ar žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos; 2) ar šiame sklype nustatyti servitutai turi įtakos šio žemės sklypo vertei; 3) nustatyti, ar žemės sklypas turi išskirtines savybes; 4) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vidutinė rinkos vertė 2009-02-01; 5) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 45, Palangoje, vidutinė rinkos vertė 2010-01-01; 6) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 45, Palangoje, vidutinė rinkos vertė 2011-01-01; 7) kokia buvo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje, vidutinė rinkos vertė ir 2012-01-01 (b. l. 152-153).
Teisme 2012-08-08 buvo gautas Ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nurodė, kad jis ekspertizės atlikimo metu retrospektyviai, t. y. 2009-02-01, 2010-01-01, 2011-01-01 ir 2012-01-01, datoms nustatė žemės sklypo rinkos vertes. Išanalizavo žemės sklypų kainas pagal gautus iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto rinkos duomenis apie kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo, esančio Palangos m. sav., Palangos (duomenys neskelbtini) g. 45 (verčių zona Nr. 30.3), sandorių kainas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. gruodžio mėnesių. Vykdydamas 2012-06-28 teismo nutartį ir atsižvelgdamas į turto vertę įtakojančias sąlygas bei aplinkybes, padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto 0,5818 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini) g. 45, rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu: 2009-02-01 rinkos vertė galėjo būti – 1 427 039; 2010-01-01 rinkos vertė galėjo būti – 1 170 873; 2011-01-01 rinkos vertė galėjo būti – 1 237 104, o 2012-01-01 rinkos vertė galėjo būti – 1 203 094. Ekspertas pažymėjo, kad specialios naudojimo sąlygos – ryšių linijų apsaugos zonos (0,0334 ha), vandentiekio, lietaus i fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0,1861 ha), elektros linijų apsaugos zonos (0,0493 ha) riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype ir turi neigiamos įtakos žemės sklypo rinkos vertei. Nustatyti servitutai: servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) gali turėti neigiamos įtakos žemės sklypo vertei, nes dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui „<...> žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis“ bei „<...> nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu<...>“. Servitutai nustatyti žemės sklypui mažina žemės sklypo rinkos vertę servituto vertei. Servituto vertė – tai vertė kurios reikėtų tam, kad servitutas būtų baigtas („<...> jo atsisakius; tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku<...>“). Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, yra 30.3 vertės zonos pakraštyje, labiausiai nutolusiame nuo Baltijos jūros ir nuo miesto centro. Be to sklypą iš trijų (vakarinės, pietinės ir rytinės) pusių riboja pakankamai judrios Vytauto (šiaurinis įvažiavimas į Palangą) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, bei pėsčiųjų takas. Be to, žemės sklypas ribojasi su kaimyniniais sklypais, neturi savo privažiavimo kelio. Apie 0,2500 ha iš 0,5818 ha bendro ploto užima sklype augantys įvairiarūšiai medžiai, krūmai, pušys, eglės, kurie, užimdami teritoriją, ribos komercinių objektų statybas ir vystymo galimybes. Šiuo atveju, kai sklypas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, poilsio, gydymo ir kitų rekreacinių objektų aplinkoje, tai turi neigiamos įtakos sklypo rinkos vertei (b. l. 161-182).
ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi objektyviai įvertinusi ir ištyrusi bylos raštinių įrodymų visuma, teisėjų kolegija, pastebi, kad nepriklausomo eksperto nustatyta ginčo žemės sklypo vertė yra pakankamai artima pareiškėjos prašomai pripažinti žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, kuri buvo nustatyta atlikus individualų žemės sklypo vertinimą (b. l. 17-37). Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė atsiliepime tvirtino, kad ji įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimą, t. y. pakartotinai išnagrinėjo įmonės 2011-09-09 skundą bei UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą 0,5818 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, individualaus turto vertinimo ataskaitą bei įvertino šiam žemės sklypui taikomas specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytus servitutus, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taikyti specialiosios naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina, todėl netikslinga tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ individualaus turto vertinimo ataskaitą, tačiau teismo posėdyje atsakovės atstovė pripažino, kad nustatant ginčo žemės sklypo vertę nevertino atskirų kriterijų, turinčių įtakos jo vertei, nes, anot atsakovės atstovės, tai nebuvo vertinta individualioje turto vertinimo ataskaitoje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad individuali turto vertinimo ataskaita nėra įstatymo nustatyta tvarka užginčyta ir pripažinta negaliojančia, nors ir turinti trūkumų, kuriuos teismas nustatė 2011-11-18 sprendime. Ginčo atveju teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl eksperto duotos išvados. Be to, nors atsakovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad ekspertizė nepagrįsta, tačiau konkrečiai nenurodė jos nepagrįstumo pagrindų bei nepateikė teismui jokių prejudicinę galią turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių Ekspertizės akte duotas išvadas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovė taip pat uždavė klausimus ekspertui ir į juos Ekspertizės akte buvo atsakyta (b. l. 148-149).
Ginčo santykius reglamentuoja Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Metodika), Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 (toliau – ir Taisyklės), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.
Metodikos 15 str. nustatyta, kad turto vertinimo procedūra pradedama, gavus žodžiu arba raštu užsakovo prašymą (užsakymą) nustatyti turto vertę.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta, kad masinis turto ar verslo vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę, duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu, šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų. Individualus turto vertinimas – turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 9 p.). Išskirtinės savybės turi būti nurodytos individualaus vertinimo ataskaitoje ar kitame dokumente (pvz. registro išrašuose). Jos turi patvirtinti, kad masiniu būdu nustatyta vertė šiam sklypui negali būti taikoma, nes jis išsiskiria iš panašių sklypų tam tikromis savybėmis, mažinančiomis sklypo vertę. Tai gali būti ypatinga sklypo konfigūracija, reljefas, nustatytos specialios naudojimo sąlygos, draudžiančios bet kokią veiklą.
Inter alia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 45 p. įtvirtinta sąlyga – turi būti nustatytos sklypo išskirtinės savybės, reiškia, kad NŽT neprivalo teisme nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, bet gali ją vertinti ta prasme, ar tokia ataskaita yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes. Žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 17-37, 38-41) išvardintos specialiosios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos – 0.0334 ha, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 0,1861 ha, elektros linijų apsaugos zonos – 0,0493 ha. Taip pat įregistruotas kelio servitutas: teisė naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele. Kaip jau minėta, anksčiau nurodytam sprendime teismas konstatavo, kadangi atsakovė žemės sklypo išskirtinių savybių nevertino, todėl atsakovė buvo įpareigota patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vidutinę rinkos vertę, nustatant, ar specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutas mažina sklypo vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė ginčo atveju nesivadovavo Taisyklių 45 p., todėl ji priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Sprendime atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kodėl pareiškėjos užsakymu nustatyta ir Ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra neteisinga. Iš esmės pareiškėjos prašoma pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, vidutinė rinkos vertė, t. y. 1 280 000 Lt, yra panaši kaip ir Ekspertizės akte nurodytai, o atsakovės nurodyta vertė nuo pareiškėjos ir Ekspertizės akte nurodytos vertės skiriasi daugiau nei keturis kartus.
Teismas pažymi, kad dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo LVAT 2006-08-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 str. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrusi bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas yra neteisėtumas bei nepagrįstumas. Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas sprendžia, kad Sprendimas nurodytais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, naikintinas ir atsakovė įpareigotina patikslinti ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę konkrečia, UAB ,,Agrekas“ nurodyta suma. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Agrekas“ skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-09 sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 45, Palangoje, vidutinę rinkos vertę nurodant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 280 000 Lt.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.