- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- I-583-426/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00377-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Agrekas“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui N. K. ir R. J., atsakovės atstovams J. T. ir O. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Agrekas“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Agrekas“ (toliau – ir Pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu, kurį tikslindama ir galutinai formuluodama reikalavimus prašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2012-01-09 sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43; 2) įpareigoti Tarnybą patikslinti žemės sklypo, esančio Vanagupės g. 45, Palangoje (unikalus Nr. 4400-0552-0224) vidutinę rinkos vertę, nurodant, kad šio žemės sklypo vertė 2009 m. buvo 1 427 039 Lt, 2010 m. – 1 280 000 Lt, 2011 m. – 1 237 104 Lt, 2012 m. – 1 203 094 Lt (t. 1, b. l. 1–5, 57–62; t. 2, b. l. 81–84).
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad yra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (4.12) Žl-79, kuria iš Lietuvos Respublikos išsinuomojo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0552-0224, esantį adresu Vanagupės g. 45, Palangoje (toliau – ir žemės sklypas). VĮ Registrų centro duomenimis šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2009 m. buvo 7 360 000 Lt, 2010 m. – 5 281 000 Lt, 2011 m. – 4 588 000 Lt.
Pareiškėja, nesutikdama su VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytomis žemės sklypo vidutinėmis rinkos vertėmis, kreipėsi į šią instituciją su skundu, kuriame prašė patikslinti/pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančią žemės sklypo vidutinės rinkos vertę, nurodant, kad ji yra 1 280 000 Lt. Pažymi, kad tokia vertė buvo nustatyta VĮ Registrų centrui pateiktoje UAB korporacijos „Matininkai“ atliktoje žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje Nr. 30A0-1011-00144.
VĮ Registrų centras 2011-02-01 priėmė sprendimą Nr. (1.1.31.)s-398, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino. Turto vertintojas savo sprendime nurodė, kad sklypo vidutinės rinkos vertės 2009-02-01 (7 360 000 Lt), 2010-01-01 (5 281 000 Lt), 2011-01-01 (4 588 000 Lt) nustatytos teisingai, be klaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su nurodytu sprendimu, pateikė skundą Tarnybai, kuri taip pat skundo netenkino. Bendrovė Tarnybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011-11-18 sprendimu patikslintą skundą patenkino iš dalies – panaikino Tarnybos sprendimą ir įpareigojo atsakovę patikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
Tarnyba, vykdydama aukščiau nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2012-01-09 priėmė sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43 (toliau – ir sprendimas), kuriame konstatavo, kad tikslinti žemės sklypo vertę pagal individualaus vertinimo ataskaitą nėra teisinio pagrindo, nes žemės sklype nustatyti servitutai bei specialiosios naudojimo sąlygos nemažina jo vertės.
Bendrovė nurodo, kad su tokiu Tarnybos sprendimu nesutinka. Tvirtina, jog priešingai nei nurodžiusi Tarnyba savo sprendime, tiek nustatyti servitutai, tiek specialiosios naudojimo sąlygos mažina ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę. Tai patvirtina UAB korporacija „Matininkai“ atlikta žemės sklypo įvertinimo ataskaita Nr. 30A0-1011-0014 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną (2010-11-26) yra 1 280 000 Lt. Atkreipė dėmesį, į tai, kad Ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė yra 4,13 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2010-01-01 bei 3,58 karto mažesnė nei turto vertintojo masinio vertinimo būdu nustatyta 2011-01-0. Preziumuotina, jog būtent dėl išskirtinių žemės sklypo savybių – nustatytų servitutų bei specialiųjų naudojimo sąlygų – žemės sklypo vertė yra mažesnė nei masinio vertinimo būdu nustatytoji. Minėta ataskaita nėra nuginčyta, todėl Tarnybai nebuvo pagrindo netikėti joje nurodyta žemės sklypo verte bei atsisakyti tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-06-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-2191-95/2012 paskyrė ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2009-02-01 galėjo būti 1 427 039 Lt, 2010-001-01–1 170 873 Lt, 2011-01-01 galėjo būti 1 237 104 Lt, o 2012-01-01 galėjo būti 1 203 094 Lt.
Atsižvelgdama į tai, Bendrovė žemės sklypo vidutinę rinkos vertę 2010 metais prašo patikslinti pagal Ataskaitos, o ne pagal ekspertizės akto Nr. L12/028LCH NT duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba teismui pateiktuose atsiliepimuose (t. 1, b. l. 91–97; t. 2, b. l.93–97) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymu Nr. 13.6-3901, 2005-10-04 įsakymu Nr. 13.6-4318 ir 2005-11-29 įsakymu Nr. 13.6-5386 žemės sklypui, esančiam Vanagupės g. 45, Palangoje, nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) – teisė šio žemės sklypo savininkams naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele, kuri yra gretimame žemės sklype, esančiame Vanagupės g. 43, Palangoje. Todėl šio žemės sklypo nuomotojo teisių nevaržo ir įtakos turto vertės sumažėjimui neturi, kadangi aprašyti inžineriniai statiniai nėra ginčo žemės sklype.
Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymu Nr. 13.6-3901 žemės sklypui, esančiam Vanagupės g. 45, Palangoje, nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Šiuo servitutu suteikiama teisė inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti ir remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas. Pažymėtina, kad minėtas servitutas nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Taigi dėl šios priežasties ginčo žemės sklypas iš panašių žemės sklypų neišsiskiria savybėmis, mažinančiomis žemės sklypo vertę.
Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymu Nr. 13.6-3901 žemės sklypui nustatytos ryšių linijų apsaugos zona, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona bei elektros linijų apsaugos zona, kurios taip pat nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Pažymi, kad išvardytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, yra taikytini daugeliui žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti statybos darbus, todėl šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, mažinančiomis žemės sklypo vertę, savybėmis, išskiriančiomis šį žemės sklypą iš kitų panašių žemės sklypų.
Taip pat pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2009-10-14 išdavė statybos leidimą Nr. 266(1.0) vykdyti statybos darbus žemės sklype, esančiame Vanagupės g. 45, Palangoje.
Tarnyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimą, pakartotinai įvertino situaciją ir nustatė, kad žemės sklypui, esančiam Vanagupės g. 45, Palangoje, taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir nustatyti servitutai žemės sklypo vertės nemažina, minėtame žemės sklype nėra draudžiama vykdyti statybos darbus ir šiam žemės sklypui nėra nustatytų tokių servitutų ar specialiųjų naudojimo sąlygų, kurie draustų bet kokią veiklą jame. Taip pat nustatė, kad žemės sklypas neturi išskirtinių savybių kitų žemės sklypų atžvilgiu, todėl 2012-01-09 priėmė sprendimą Nr. 1SD-(10.2)-43, kad netikslinga tikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2010-11-30 parengtą individualaus turto vertinimo ataskaitą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-18 sprendime nurodė, kad Taisyklių 45 p. įtvirtinta sąlyga – turi būti nustatytos žemės sklypo išskirtinės savybės. Taigi Tarnyba neprivalo teisme nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, bet gali ją vertinti tuo aspektu, ar tokia ataskaita yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes. Išskirtinės savybės (ypatinga žemės sklypo konfigūracija, reljefas, nustatytos specialiosios sąlygos, draudžiančios bet kokią veiklą) turi būti nurodytos individualaus vertinimo ataskaitoje ar kitame dokumente (pvz., registro išrašuose). Jos turi patvirtinti, kad masiniu būdu nustatyta vertė šiam sklypui negali būti taikoma, nes jis išsiskiria iš panašių žemės sklypų tam tikromis savybėmis, mažinančiomis žemės sklypo vertę.
Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-10-24 sprendime (administracinė byla Nr. 1-3561-142/11) nurodė, kad Tarnyba pagal teisės aktus gali vertinti individualaus vertinimo ataskaitą ir gali jos nepanaudoti prašomam pareiškėjo tikslui (prašant panaikinti Tarnybos sprendimą dėl atsisakymo sumažinti žemės sklypo vertę) tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek dėl to, kad individualaus vertinimo ataskaitoje nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindas taisyti masinio vertinimo duomenis.
Nuo 2013-01-01 Tarnyba neturi teisės priimti sprendimo dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo tikslingumo.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nėra Tarnybai pateikusi 2009 m., 2011 m. ir 2012 m. parengtų žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitų, kaip buvo numatyta Taisyklių 45 p., o remiasi teismo ekspertės L. C. surašytame 2012 m. liepos 16-31 d. ekspertizės akte Nr. Ll2/028 LCH NT nurodytomis vertėmis, bei į tai, kad šis žemės sklypas neturėjo ir neturi išskirtinių žemės sklypo savybių, kurios išskirtų šį žemės sklypą iš kitų panašių sklypų ir patvirtintų, kad masiniu būdu nustatyta vertė jam negali būti taikoma, pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Registrų centras teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 119; t. 2, b. l. 90–91) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad patikslintas skundas yra nepagrįstas, prašomos nustatyti žemės sklypo vidutinės rinkos vertės paskaičiuotos ir pateikta ataskaita neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, jog ataskaitos pateikimas Tarnybai savaime nepreziumuoja fakto, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė privalo būti patikslinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjos argumentas, jog ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė yra 4,13 karto mažesnė nei vertintojo (t. y. Registrų centro) masinio vertinimo būdu nustatyta 2010-01-01, bei 3,58 karto mažesnė 2011-01-01, negali būti laikoma teisingu argumentu. Individualaus vertinimo ataskaitos yra užsakomos žemės sklypo vidutinę rinkos vertę keisti suinteresuotų savininkų siekiant sumažinti vertę, todėl minėtos vertės gali būti nustatomos tendencingai, dirbtinai mažinant vidutinę rinkos vertę. Tuo tarpu, atliekant masinį turto vertinimą, kaip šiuo atveju, masinio vertinimo būdu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra apskaičiuojama pagal Palangos miesto teritorijoje vertinimo laikotarpiu parduotų žemės sklypų kainas, taip pat naudojant žemės sklypo kadastro duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre. Masinis turto vertinimas atliekamas griežtai laikantis vertinimo sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Registrų centro nuomone, ataskaitoje ir Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertės L. C. 2012 m. liepos 16-31 d. atliktoje ekspertizėje Nr. L12/028 LCH NT pateikiamos vidutinės rinkos vertės (jų ženklus skirtumas) kelia pagrįstų abejonių dėl jų apskaičiavimo teisingumo.
Pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, pareiškėja patikslintame skunde teigia, jog ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė yra teisinga, o ataskaita nenuginčyta teisme. Registrų centro nuomone, svarbu nustatyti, ar atsakovui pateikta ir šiuo metu nagrinėjama šioje administracinėje byloje, individualaus turto vertinimo ataskaita yra teisinga. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 p. nustato, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Turto vertinimo priežiūros tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju, ataskaita ir jos ekspertizė turėjo būti parengtos vadovaujantis žemės sklypo vertinimo metu galiojusiomis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244, nuostatomis. Teismo prašo kreiptis į Turto vertinimo priežiūros tarnybą išvados pateikimui dėl ataskaitos ir jos Ekspertizės atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Bendrovė 2011-01-20 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su skundu, kuriame prašė patikslinti žemės sklypo, esančio Vanagupės g. 45, Palangoje (unikalus Nr. 4400-0552-0224) (toliau – ir žemės sklypas) vidutinę rinkos vertę, nurodant, kad šio žemės sklypo vertė yra 1 280 000 Lt (t. 1, b. l. 46–47). Kartus su skundu pareiškėja pateikė korporacijos „Matininkai“ parengtą „Žemės sklypo vertinimo ataskaitą“ Nr. 30A01-1011-0014 (toliau – ir Ataskaita) (t. 1, b. l. 17–45).
VĮ Registrų centro 2011-02-01 sprendimu Nr. (1.1.31.)s-398 pareiškėjos skundas atmestas (t. 1, b. l. 48–49).
Tarnybos 2011-05-24 sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1177 pareiškėjos skundas dėl VĮ Registrų centro 2011-02-01 sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (t. 1, b. l. 53–56).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimu Bendrovės skundo reikalavimas tenkintas iš dalies – Tarnybos 2011-05-24 sprendimas panaikintas ir atsakovė įpareigota pakartotinai įvertinti galimybę patikslinti žemė sklypo vertę (t. 1, b. l. 11–16). Minėtame sprendime, be kita ko pažymėta, kad pareiškėjos teikta Ataskaita neatitinka Metodikos 33 str. reikalavimų, nes: neaptarti ginčo žemės sklypo, ir penkių palyginamųjų objektų skirtumai; 1 lentelėje nurodyta tik palyginamųjų objektų paskirtis, neatspindėta, ar yra juose pastatų, kokia veikla vykdoma; taikydama palyginamosios vertės metodą, turto vertintoja turėjo surinkti daugiau duomenų apie ginčo sklypo vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, apie siūlomus parduoti panašius sklypus ir iš kitų objektų, išvardintų Metodikos 27 p., o ne remtis vien VĮ Registrų centro turimais duomenimis; Ataskaitoje nesurinkta pakankamai duomenų iš kitų Metodikoje išvardintų objektų, todėl nepilnai atsispindėta rinkos konjunktūra. Taip pat pažymėta, kad atsakovė – Tarnyba – turėtų pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą ir pasisakyti, ar Ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra teisinga.
Tarnyba, vykdydama minėtą teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2012-01-09 sprendimu Nr. 1SD-(10.2)-43 jį atmetė (t. 1, b. l. 6–10). Minėtame sprendime atsakovė, be kita ko, pažymėjo, kad nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis ginčo žemės sklypo savininkams naudotis gretimame žemės sklype, esančiame Vanagupės g. 43, Palangoje, įvažiavimu ir automobilių stovėjimo aikštele šio žemės sklypo nuomotojo teisių nevaržo ir įtakos turto vertės sumažėjimui neturi, nes minėti inžineriniai statiniai nėra ginčo žemės sklype. Taip pat pažymėjo, kad ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir jas remontuoti, nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype, todėl ginčo žemės sklypas iš panašių žemės sklypų neišsiskiria savybėmis, mažinančiomis jų vertę.
Minėtas Tarnybos sprendimas buvo apskųstas teismui, kurio 2012-06-28 nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė (t. 1, b. l. 152–154).
Teisme 2012-08-08 buvo gautas Ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nurodė, kad jis ekspertizės atlikimo metu retrospektyviai, t. y. atitinkamai 2009-02-01, 2010-01-01, 2011-01-01 ir 2012-01-01 nustatė žemės sklypo rinkos vertes. Pažymi, kad buvo išanalizuotos žemės sklypų kainos pagal gautus iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto rinkos duomenis apie kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) sandorių kainas nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. gruodžio mėnesių. Vykdydamas 2012-06-28 teismo nutartį ir atsižvelgdamas į turto vertę įtakojančias sąlygas bei aplinkybes, padarė išvadą, kad sklypo rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu: 2009-02-01 galėjo būti 1 427 039 Lt; 2010-01-01– 1 170 873 Lt; 2011-01-01 galėjo būti 1 237 104 Lt, o 2012-01-01 – 1 203 094 Lt (t. 2, b. l. 162–182).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-30 sprendimu pareiškėjos skundas buvo tenkintas – Tarnybos 2012-01-09 sprendimas panaikintas; Tarnyba įpareigota patikslinti žemės sklypo rinkos vertę nurodant, kad ši vertė yra 1 280 000 Lt (t. 1, b. l. 197–202).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-06 nutartimi buvo patenkintas Tarnybos apeliacinis skundas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-30 sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 2, b. l. 31–40). Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Ekspertizės akte nėra nurodoma jokių konkrečių duomenų, skaičiavimų, pagrįstų rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia dalimi servitutai ir specialiosios sąlygos pagal savo pobūdį, konkrečią buvimo vietą lemia žemės sklypo vertę. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teikiamus duomenis apie servitutų ir specialiųjų sąlygų įtaką šio konkretaus žemės sklypo vertei ir atitinkamai vertinti ekspertizės akte nurodytus duomenis, kurių pagrindu šios aplinkybės nustatytos, pasiūlyti bylos proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę.
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos 2012-01-09 sprendimą ir įpareigoti atsakovę patikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodant, kad ši vertė 2009 m. buvo 1 427 039 Lt, 2010 m. – 1 280 000 Lt, 2011 m. – 1 237 104 Lt, 2012 m. – 1 203 094 Lt, pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Tarnybos 2012-01-09 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Iš teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad savo reikalavimus pareiškėja grindžia tuo, kad: 1) skundžiamame Tarnybos sprendime padaryta išvada, jog Ataskaita nėra objektyvi rinkos atžvilgiu, turto vertintojo pateikti sandoriai neobjektyviai reprezentuoja rinkos konjunktūrą, yra nepagrįsta, nes Ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus; 2) Ataskaita nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytina teisinga; 3) Ataskaita, priešingai negu teigia atsakovė, paruošta naudojantis visais galimais šaltiniais.
Ginčo santykius reglamentuoja Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), Žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 patvirtintos Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.
Taip pat pažymėtina, kad ginčijamas Tarnybos 2012-01-09 sprendimas priimtas Taisyklių galiojimo laikotarpiu (Taisyklės neteko galios nuo 2013-01-01), todėl Taisyklėse nustatyta žemės vertės tikslinimo tvarka yra aktuali ir nagrinėjamo ginčo atveju.
Taisyklių (redakcijos, galiojusio Tarnybos 2012-01-09 sprendimo priėmimo metu) 45 p. buvo nustatyta, kad patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Tarnybai. Šiuo atveju fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Tais atvejais, kai rinkos vertė skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės daugiau kaip 20 procentų, Tarnyba, įvertinusi sklypo išskirtines savybes ir individualaus vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo. Žemės sklypo individualus vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas.
Iš aptartų Taisyklių 45 p. nuostatų analizės darytina išvada, kad: 1) žemės sklypo vertės tikslinimas gali būti atliekamas tik pateikus individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte; 2) Tarnyba, spręsdama ginčą dėl žemės vertės tikslinimo, neprivalo teisminiu keliu nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, tačiau privalo šią ataskaitą įvertinti ta prasme, ar ji yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes; 3) žemės sklypo vidutinės rinkos vertė gali būti tikslinama tik konstatavus išskirtines sklypo savybes, kurios turi būti aiškiai detalizuotos tinkamai parengtoje turto vertinimo ataskaitoje.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo motyvai, kuriais teigiama, jog atsakovė, nenuginčijusi Ataskaitos, negalėjo atmesti pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypo vertės tikslinimo, yra nepagrįsti ir atmestini.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcijos, galiojusios Ataskaitos sudarymo metu) 23 str. 2 d. 10 p. įtvirtintas reikalavimas, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas. Metodikos (redakcijos galiojusios iki 2012-05-01, t. y. Ataskaitos sudarymo metu) 33 p. buvo nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje.
Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendime pripažinta, kad Ataskaita neatitinka Metodikos 33 str. reikalavimų, nes: neaptarti ginčo žemės sklypo, ir penkių palyginamųjų objektų skirtumai; 1 lentelėje nurodyta tik palyginamųjų objektų paskirtis, neatspindėta, ar yra juose pastatų, kokia veikla vykdoma; taikydama palyginamosios vertės metodą, turto vertintoja turėjo surinkti daugiau duomenų apie ginčo sklypo vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo – pardavimo sandorius, apie siūlomus parduoti panašius sklypus ir iš kitų objektų. Taigi, minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad Ataskaita turi esminių trūkumų, todėl joje nustatyta žemės sklypo vertė nelaikytina pagrįsta.
Taip pat pažymėtina, kad Ekspertizės akto vertinimas bei jo įrodomoji reikšmė buvo aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-06 nutartyje (t. 2, b. l. 31–40). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad Ekspertizės akte nėra nurodoma jokių konkrečių duomenų, skaičiavimų, pagrįstų rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia dalimi servitutai ir specialiosios sąlygos pagal savo pobūdį, konkrečią buvimo vietą lemia ginčo žemės sklypo vertę. Pažymėta, kad proceso šalims turėtų būti sudaryta galimybė ir jos turėtų pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti minėtą aplinkybę – servitutų ir specialiųjų sąlygų įtaką žemės sklypo vertei.
Taigi, minėtoje teismo nutartyje proceso šalims buvo išaiškinta teisė teikti papildomus įrodymus. Pareiškėjų atstovai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą, pateikė teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir šie prašymai buvo patenkinti (t. 2, b. l. 48–49, 52–53). Tačiau pareiškėja jokių naujų įrodymų ar paaiškinimų, kurie papildytų bei patikslintų Ataskaitą ir kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad ginčo žemės sklypas turi išskirtinių savybių, dėl kurių jo vidutinės rinkos vertė turėtų būti tikslinama, teismui nepateikė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, žemės sklypui (viešpataujančiam daiktui) nustatytas servitutas – teisė šio žemės sklypo savininkams naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele, kuri yra gretimame žemės sklype, esančiame Vanagupės g. 43, šio žemės sklypo nuomotojo teisių nevaržo ir įtakos turto vertės sumažėjimui neturi, nes minėti inžineriniai statiniai nėra ginčo žemės sklype. Be to, ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir jas remontuoti – nedraudžia, o tik riboja ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Kaip minėta, Tarnybos 2012-01-09 sprendimo išvados dėl servitutų įtakos žemės sklypo vertei, jokiais byloje esančiais įrodymais nėra nepaneigtos. Taip pat pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2009-10-14 išdavė statybos leidimą Nr. 266(1.0) vykdyti statybos darbus žemės sklype, o pareiškėja jokių aplinkybių, susijusių su minėtais servitutais ir sudarančių kliūtis ar apsunkinančių statybos darbų vykdymą, teismui nenurodė.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Bendrovė jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė, jog ginčo žemės sklypas iš panašių žemės sklypų išsiskiria savybėmis, mažinančiomis jo vertę.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnyba 2012-01-09 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Taip pat pažymėtina, kad pagal Taisyklių, galiojusių iki 2013-01-01, 45 p. bei Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1523 patvirtintų Masinio žemės vertinimo taisyklių 47 p. nuostatas, pagrindas tikslinti žemės sklypo vertę yra individualaus vertinimo ataskaita.
Pareiškėja individualaus vertinimo ataskaitų, kuriose būtų nustatyta žemės sklypo vertė 2009, 2011 ir 2012 m. turto vertintojui (turto vertinimo įmonei) neteikė, todėl Ekspertizės aktu, kuris, be kita ko, turi esminių trūkumų ir nelaikytinas pagrįstu, nustatytos ginčo žemės sklypo vertės negali būti tikslinamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Agrekas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.