Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. (toliau – R. A.) apeliacinė skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 17 d. veika (duomenys neskelbtini)) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d., (duomenys neskelbtini)) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini)) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini)) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 28 d., (duomenys neskelbtini)) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2021 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 29 d., (duomenys neskelbtini)) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo 2021 m. balandžio 5 d., (duomenys neskelbtini)) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (nuo 2021 m. balandžio 6 d.) – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant, skiriant R. A. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant jam sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsniu, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu R. A. paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo, pridedant dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, skiriant R. A. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas R. A. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu atliktos bausmės laikas.

R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas ir V. V., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu R. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis:

1.1. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d., 00 val. 00 min. iki 2021 m. kovo 17 d., 6 val. 30 min, adresu, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu V. V. įsibrovę į rūsio patalpas, išlaužė šilumos punkto duris, toliau tęsdamas savo veiką kartu su nepilnamečiu V. V. išlaužę sandėliuko Nr. 4, priklausančio D. G. durų spyną, bei išlaužę sandėliuko Nr. 16, priklausančio R. M. durų spyną, įsibrovė į sandėliukus ir pasikėsino pavogti jame esančius daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi vertingų daiktų nerado.

1.2. Be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d., 22 val. 00 min. iki 2021 m. kovo 17 d., 7 val. 30 min, adresu, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu V. V., pavogė devinto aukšto bendro naudojimo patalpose buvusius nukentėjusiajam G. L. priklausančius daiktus t. y. nukirpo prie radiatoriaus lanksčia spyna prirakintą vaikišką dviratį ,,Pegasus“, kurio vertė 180 eurų, vyrišką bėginį dviratį, kurio vertė 100 eurų, elektrinį paspirtuką ,,U. S.“, kurio vertė 200 eurų, bei iš bendrojo naudojimo patalpos pavogė darbinių – žieminių batų porą, kurios vertė 60 eurų, bei darbinių – vasarinių batų porą, kurios vertė 50 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, G. L. priklausantį 590 eurų turtą.

1.3. Be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d., apie 18 val. 00 min. iki 2021 m. kovo 19 d., apie 8 val.15 min., daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiu V. V. išlaužė pirmosios laiptinės bendro naudojimo rūsio durų spyną, toliau tęsdamas savo veiką veikdamas kartu su nepilnamečiu V. V. patekęs į rūsio patalpas išlaužė sandėliuko Nr. 2, priklausančio nukentėjusiajai A. K. spyną ir įsibrovęs į sandėliuką iš jo pavogė ten buvusią buitinę chemiją t. y. 3 vnt. indų ploviklio „Fairy“, kurių bendra vertė 10 eurų, 3 vnt. grindų valiklio „Ax“, kurių bendra vertė 11 eurų, dezinfekcinį skystį, kurio bendra vertė 10 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. 33 eurų turtinę žalą,

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu, nuo 2021 m. kovo 18 d., apie 18 val. 00 min. iki 2021 m. kovo 19 d., apie 8 val.15 min., daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiu V. V., rūsyje, sugadinęs sandėliuko Nr. 15, priklausančio L. Š. durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pasikėsino pavogti jame esančius daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi vertingų daiktų nerado,

1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu, nuo 2021 m. kovo 18 d., apie 18 val. 00 min. iki 2021 m. kovo 19 d., apie 8 val.15 min., daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiu V. V. rūsyje, sugadinęs sandėliuko Nr. 8, priklausančio A. K. durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir iš jo pavogė ten buvusią nardymo komplekto oro baliono kompensavimo liemenę SEASUB, kurios vertė 300 eurų, juodos spalvos vaikišką paspirtuką, kurio vertė 20 eurų, vaikiškas rožinės spalvos paspirtuką ,,Frozen“, kurio vertė 20 eurų, tokiais veiksmais padarydami A. K. 355 eurų turtinę žalą.

1.6. Be to, R. A., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d., 23.00 val. iki 2021 m. kovo 18 d., 10.00 val. daugiabutyje, adresu, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nepilnamečiu V. V. išlaužus rūsio durų spyną ir taip patekus į rūsio patalpas, išlaužė sandėliuko Nr. 54, priklausančio A. V. spyną ir įsibrovę į sandėliuką iš jo pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausančius 4 vnt. ratų su aliuminio lydinio ratlankius, kurių bendra vertė 200 eurų.

1.7. Be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 22 d., 15 val. 00 min., iki 2021 m. kovo 28 d., 16 val. 00 val., daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), išlaužęs sandėliuko Nr. 13, priklausančio nukentėjusiajai J. M. spyną ir įsibrovęs į sandėliuką iš jo pavogė ten buvusį moterišką bėginį dviratį, kurio vertė 100 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. M. 100 eurų turtinę žalą,

1.8. tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu, nuo 2021 m. kovo 22 d., 15 val. 00 min., iki 2021 m. kovo 28 d., 16 val. 00 val., daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), išlaužęs sandėliuko Nr. 15, priklausančio I. M. spyną ir įsibrovęs į sandėliuką iš jo pavogė ten buvusį nukentėjusiajam Š. U. priklausantį vyrišką bėginį dviratį ,,TXED“', kurio vertė 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Š. U. 200 eurų turtinę žalą.

1.9. Taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2021 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 29 d., apie 8 val. 30 min. bendrojo naudojimo laiptinėje, adresu, (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nukentėjusiajam R. G. priklausantį juodos spalvos, hibridinį dviratį „KTM life Road H 46“ AZ 9201023, kurio vertė 857 eurų.

1.10. Taip pat jis 2021 m. balandžio 5 d., apie 11 val. 00 min. adresu, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė nukentėjusiajam N. M. priklausantį dviratį „Merida“, kurio vertė 120 eurų, bei nukentėjusiajai K. S. H. priklausantį dviratį „Nakamura“, kurio vertė 120 eurų.

1.11. Taip pat jis, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, ne vėliau nei 2021 m. balandžio 6 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,028 g, jį laikė adresu, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, bendrojo naudojimo patalpoje pažymėtoje Nr. 61, iki kol 2021 m. balandžio 6 d., apie 12 val. 30 min., kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

2.1. Nuteistojo teigimu, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto, nevengė atsakomybės, neklaidino teismo ir bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jo padaryti nusikaltimai nėra priskiriami prie sunkių, jis buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nuo vaikystės turi sveikatos sutrikimų, pažada daugiau nebenusikalsti.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė R. Medišauskienė pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. A. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus R. A. skundžiamu nuosprendžiu tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, jų rūšis bei dydžius, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad R. A. skundžiamu nuosprendžiu tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl švelninti jas remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenimis, R. A., veikdamas tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, keturis apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Visos nusikalstamos veikos baigtos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad R. A. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, vertinamu atveju buvo nustatyta ne tik R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Svarbu ir tai, kad šis teistumas R. A. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų, be kita ko, ir analogiško pobūdžio, padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo ne kartą taikyta jo teisinę padėtį švelninanti teisinė priemonė (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau teismo parodytas pasitikėjimas nuteistuoju jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau nusikalsdavo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėdavo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistojo neteisėtas elgesys prasidėjo jam dar nesulaukus pilnametystės. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. A. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujų nusikalstamų veikų padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ar, juo labiau, skyrus jam švelnesnės rūšies bausmę, nėra pagrindo.

8. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje R. A. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už itin šiurkščių – vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, kai jos nebuvo įgijęs, bei savo pobūdžiu analogiškų skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms – svetimo turto vagystės, administracinių nusižengimų padarymą. Šių duomenų kontekste paminėtina ir tai, kad R. A. niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, kas, įvertinus ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog iš nusikalstamų veikų darymo jo gaunamos pajamos yra pagrindinis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kadangi, nepaisant šios aplinkybės, jokių asmeninių pastangų, siekdamas įsidarbinti ir tokiu būdu užsitikrinti savo finansinį stabilumą, neabejotinai galintį užkardyti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje, R. A. nededa. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad, būdamas jauno amžiaus ir turėdamas vos 9 klasių išsilavinimą, R. A. nesiekia įgyti specialybės, neabejotinai padėsiančios jam įsitvirtinti darbo rinkoje, kas rodo itin atsainų nuteistojo požiūrį į savo ateitį ir atskleidžia jokių tinkamai jo elgesio korekcijai būtinų veiksmų nebuvimą.

9. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad jis serga, ką patvirtina ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys – jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1), tačiau ir ši aplinkybė nėra pakankama skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirtų bausmių švelninimui. Bylos duomenimis, šis sutrikimas asmeniui yra fiksuojamas nuo vaikystės, tačiau reguliaraus gydymo nuteistasis nesiekia, ambulatoriškai pas gydytoją nesilanko, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir būdamas laisvėje asmuo nesigydo ir savo psichinės būklės nestebi. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad R. A. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, jam netrukdo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, priverčiamosios medicinos priemonės jam netaikytinos. Esant šių duomenų visumai, įvertinus ir paties nuteistojo požiūrį į jam nustatytą sutrikimą, neabejotina, kad vien tik jo egzistavimas nėra pakankamas jam paskirtų bausmių švelninimui.

10. Kaip nepakankamas jam paskirtų bausmių švelninimui atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvas dėl jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, pripažįstant tai R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindu nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vertinti tas pačias aplinkybes pakartotinai ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį dar labiau, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad vertinamu atveju buvo pritaikytas ir nuteistajam palankesnis dalinis bausmių bendrinimo būdas, tokiu būdu vėlgi švelninant jo teisinę padėtį.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, kaip aiškiai per griežtas, nėra pagrindo. Jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju nuteistajam galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurių pagrindu R. A. galėtų būti skiriamos švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės bei BK 75 straipsnio nuostatos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio, nesiekia pasitaisyti, toliau daro nusikalstamas veikas, teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals teisėjų kolegija neįžvelgia.

12. 2023 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 168,33 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus, 33 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. A. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

14. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. niekur nedirba, jokio turto neturi, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl išlaidos už R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso išlaidų už apeliacinės instancijos teisme R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš R. A. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.