- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- BIK-142/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38964-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Artūras Pažarskis
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nukentėjusiojo G. B. ir jo atstovės advokatės Daivos Jurevičienės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio išteisintojo A. S. baudžiamojoje byloje ir baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį.
Kasatoriai nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, nes jie pažeidžia nukentėjusiojo G. B. teises ir teisėtus interesus, kadangi jis yra nukentėjęs nuo A. S. fizinio smurto. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Priešingai, nei nurodyta Kauno apygardos teismo nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Aplinkybę, kad A. S. sugriebė už nukentėjusiojo striukės atlapo ir jam priešinantis tempė prie automobilio, neva pažiūrėti ką jis padarė, patvirtino ir pats A. S., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Visi G. B. nustatyti sužalojimai patvirtinti specialisto išvadoje ir nepaneigti kitais leistinais įrodymais. Sužalojimai jokiu būdu negalėjo atsirasti A. S. nurodytomis aplinkybėmis, neva G. B. griuvo atbulas ir taip susižalojo. G. B. parodymai nuo pat pirmos apklausos buvo nuoseklūs. A. S. nurodyti ir apeliacinės instancijos teismo prieštaringai vertinti neatitikimai G. B. atsakymuose galėjo būti sąlygoti baimės jausmo įvykio metu, ir galbūt nesugebėjimo tinkamai išreikšti tai, ką patyrė, tačiau tai nepanaikina A. S. atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimą. Kauno apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nevertino ir liudytojo L. R. parodymų, kuris patvirtino G. B. išsakytus teiginius dėl patirtų sužalojimų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kaip matyti iš kasacinio skundo, nukentėjusysis G. B. ir jo atstovė advokatė D. Jurevičienė ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą, jų nuomone, neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, o atliktas įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, kad šio teismo priimtas nuosprendis, kuriuo A. S. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi skundas grindžiamas vien nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien kasatorių nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminių BPK pažeidimų buvimą. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių sprendžiant A. S. kaltės klausimą neteisingu vertinimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo G. B. ir jo atstovės advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.