Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-551-844/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: 1A-551-844/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38964-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: A. S.
Nukentėjusysis: G. B.
Kaltinamasis: A. S.
Advokatai: Artūras Andriukaitis

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-844/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38964-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1; 2.1.14; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Dianai Vorvul-Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorams Dariui Dziegoraičiui, Editai Sangavičiūtei,nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,nukentėjusiajam G. B.,specialistui D. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Nuspręsta kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikinti.

Daiktinius įrodymus kompaktines plokšteles, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta nukentėjusiam G. B. priteisti iš A. S. 660 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo A. S. priteista 275,60 Eur valstybės naudai už išlaidas dėl nukentėjusiam G. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 5 d. apie 18.30 val., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo nukentėjusio G. B. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. jis ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiam į pakaušį, po to sugriebė G. B. už striukės ir parvertė ant grindinio. Nukentėjusiam G. B. atsistojus, A. S. dar kartą sugriebė jį už striukės ir parvertė ant grindinio. Tada jis du kartus įspyrė G. B. į kairį klubą, bei laikydamas jį už striukės, tampė grindiniu. Tokiu būdu A. S. nukentėjusiam G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimu kairiame kelyje. Jo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kaltinamasis A. S. ranka suduodamas vieną kartą nukentėjusiam į pakaušį, o po to, sugriebdamas G. B. už striukės ir parversdamas jį ant grindinio bei du kartus įspirdamas G. B. į kairį klubą, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusio sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Teismas kaltinamojo versiją, kad G. B. pats išprovokavo konfliktą, kurio metu pats ir susižalojo, atmetė ir vertino kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo ir jų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti, todėl A. S. veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

2.2. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirba. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingo elgesio pasekmė. Teismas sprendė, kad skirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę A. S. netikslinga, kadangi kaltinamasis dirba. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. S. asmenybę, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą kitą su laisvės atėmimu nesusijusi bausmę – laisvės apribojimą ir nustatė vidurkiui artimą bausmės dydį. Taip pat teismas A. S. bausmės atlikimo laikotarpiu skyrė įpareigojimą dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas sprendė, kad kaltinamojo A. S. veiksmais dėl panaudoto fizinio smurto, nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta žala, todėl nukentėjusiam G. B. iš kaltinamojo priteisė 660 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2.4. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusio neatsiprašė, dirba, turi gyvenamąją vietą. Įvertinęs aplinkybių visumą bei kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo mažino iki 500 Eur.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. S. išteisinti, nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Taip pat prašo nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu bei atmesti prašymą priteisti iš A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl paslaugų nukentėjusiajam G. B. suteikimo.

3.1. Skunde nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo G. B. parodymais, kurių nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei objektyvi vaizdo medžiaga ar garso įrašai.

3.2. Teigia, kad jau tą pačią dieną G. B. parodymai skyrėsi, apklausos metu, priešingai nei pareiškime jau nurodoma, kad jis neva buvo „tąsomas“ po grindinį; kad jis jau negali pasakyti, kaip jam antrą kartą nugriuvus ant grindinio buvo smūgiuota, dėl neva užtrauktos ant jo galvos striukės. Apklausiamas 2021 m. lapkričio 10 d. apklausoje, nukentėjusysis nurodė, kad tariamas nukentėjusiojo tempimas grindiniu vyko po antrojo tariamo jo pargriovimo, galiausiai „atsiranda“ neva A. S. jam pareikštas grasinimas „pakišti tave po troleibuso ratais“, nors nieko panašaus nukentėjusysis nenurodė savo pareiškime policijai. Teisminiame bylos nagrinėjime, vėl keitėsi nukentėjusiojo nurodomos tariamo fizinio smurto prieš jį aplinkybės, nukentėjusysis nurodė, kad „smūgis buvo iš priekio ir nugaros“. Tai yra nelogiška, kadangi smūgis gali būti arba iš priekio, arba iš nugaros, o ne abejais būdais atliktas vienas tariamas smūgis. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, svarbu ir tai, kokią pirminę informaciją jis nurodė paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą. Byloje esančiame garso įraše nurodyta: „stoviu prie sustojimo paėjęs. Bandžiau skambinti, tai jis mane kai trenkė į šaligatvį, už kapišono paėmęs tąsė“ (garso įrašo 02.37 min). Taigi, nukentėjusiojo parodymai byloje yra akivaizdžiai prieštaringi ir teismas jais remtis negalėjo, o turėjo juos vertinti kritiškai.

3.3. Toliau skunde nurodoma, kad neatmesta paties nuteistojo A. S. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios dėstyta ir visiškai nekitusi versija, jog jis matė, kaip nukentėjusysis pats judėdamas atbulomis nugriuvo. Taigi, sužalojimai galėjo atsirasti būtent nukentėjusiajam pačiam nugriūnant. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas parengęs specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo sužalojimų, net nebuvo apklaustas, nors akivaizdu, kad turėjo būti atlikta šio specialisto apklausa. Jau vien ta aplinkybė, jog specialistas nurodo, kad „odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo atsirasti ir griuvimo metu“, o poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje nėra įvardinama, kaip galėjusi atsirasti griuvimo metu, todėl kyla abejonių dėl Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G217/2021 (02) patikimumo. Taigi, nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo mechanizmas nebuvo atskleistas objektyviai ir visapusiškai. Nukentėjusysis G. B. apklausiamas teisme nurodė, kad „alkūnė man buvo stipriai ištinusi ir kruvina, tąsomas buvau už rūbų“, kai tuo tarpu specialisto išvadoje nurodoma: „poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje“. Specialistas nenurodė, kad kuri nors nukentėjusiojo alkūnė būtų kraujuojanti, t. y. kad nukentėjusiajam po nukritimo atsirado atvira kraujuojanti žaizda. Tai dar labiau kelia abejonių dėl prieštaravimų pašalinimo šioje byloje ir nukentėjusiojo parodymų nuoširdumo.

3.4. Pasak gynėjo, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis ne vienoje apklausoje teigė, jog jam buvo smūgiuota į pakaušį, taipogi du kartus buvo smūgiuota (galimai netgi spiriant) į dešinės pusės klubą, galiausiai jis neva buvo „tąsomas“. Kaip matyti, jokių sužalojimų minėtose vietose specialisto išvadoje Nr. G217/2021 (02) nėra konstatuota. Tai dar vienas netiesioginis įrodymas byloje, kad teismas nebuvo visapusiškas ir netyrė byloje būtent A. S. nuoseklios versijos, kad nukentėjusysis pats nukrito ir save susižalojo. Svarbu ir tai, kad įvykio vietoje pareigūnei paklausus nukentėjusiojo ar jam reikalinga medikų pagalba, nukentėjusysis ilgai nieko nesakė, po to lyg nusišypsojo ir teigė „man stuburas du kart operuotas“ (body kameros vaizdo įrašas 2021_1105_184837J)08.mp4; 02.40-02.45). Taigi, matyti, kad nukentėjusysis pats tiksliai negalėjo nurodyti, ką jam skauda, kur sužeistas buvo, o jo nurodytos aplinkybės vis kitokios ir laikui bėgant vis tikslinamos. Taigi, esančios abejonės ir prieštaravimai dėl pas nukentėjusįjį atsiradusių sužalojimų bei objektyviai nenustatytas sužalojimų atsiradimo mechanizmas leidžia pagrįstai teigti, kad esant abejonėms apkaltinamasis teismo nuosprendis negalėjo būti priimtas.

3.5. Teigiama, kad policijos pareigūnė nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno, nors nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu ir nurodė, kad „alkūnė man buvo stipriai ištinusi ir kruvina“. Pasak gynėjo, ši policijos pareigūnė netiesiogiai paneigė ir nukentėjusiojo parodymus, dėl G. B. kilusios turtinės žalos, kadangi jokių tai patvirtinančių įrodymų neužfiksavo, nebuvo nei nukentėjusiojo akinių, kurie neva buvo sulaužyti, nei jog nukentėjusiojo G. B. rūbai būtų buvę suplėšyti. Svarbu pabrėžti, kad vertinant šios liudytojos parodymus svarbūs yra ir jos įvykio vietoje daryti body kamerų vaizdo įrašai. Be to, apžiūrint nukentėjusįjį medikams, iš nukentėjusiojo drabužių iškrito dar ir jo turėtas įrankis (galimai peilis, kuris atitinka nešaunamojo ginklo apibrėžimą (body kameros vaizdo įrašas 2021_1105_190336_011.mp4; 02.34), tai ikiteisminio tyrimo metu net netirta, tačiau vertinant nuteistojo A. S. parodymus ir nurodytą aplinkybę nukentėjusiojo agresyvumą, neatmestina, kad nukentėjusysis minėtą įrankį (galimai nešaunamąjį ginklą – peilį) būtų panaudojęs prieš nuteistąjį. Kito į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno L. B. paaiškinimai taipogi netiesiogiai patvirtina, kad jokios nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam kilusios žalos nebuvo padarytos.

3.6. Skunde pažymima, jog A. S. visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jokių aktyvių tyčinių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį G. B. nenaudojo. Teigia, kad būtent nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis konfliktą, nukentėjusysis buvo šio konflikto iniciatorius. Teismas neatsižvelgė ir į kitus netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina, jog jokių nukentėjusiojo nurodytų fizinio smurto prieš jį veiksmų tiesiog nebuvo.

3.7. Toliau skunde nurodoma, kad nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė: „pro gatvę važiavo troleibusas, kuris girdėjau, kad pasignalizavo“. Patikrinus ir apklausus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus buvo surašytas 2021 m. lapkričio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. V. tarnybinis pranešimas: „Siekiant nustatyti troleibuso vairuotoją, buvo surašytas paklausimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie nurodytų vairuotojų kontaktinius duomenis vairavusius troleibusą ar autobusą ir įvykio laiku buvusius stotelėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo gautas atsakymas, kad 18.26 val. (duomenys neskelbtini)-o maršruto troleibusą vairavo V. B., (duomenys neskelbtini)-o maršruto troleibusą 18.22 val. Vairavo R. V. V., 18.42 val. (duomenys neskelbtini) maršruto autobusą vairavo L. T.. Paskambinus kiekvienam vairuotojui ir paklausus ar jie matė prie (duomenys neskelbtini), Kaune, namo, esantį įvykį, gulintį vyrą, kurį tempė kitas vyras, visi vairuotojai teigė, kad tokio įvykio neprisimena, važiuodami niekam nesignalizavo“.

3.8. Teigia, kad A. S. įvykio metu buvo blaivus, be to, niekur nepasišalino ir pats laukė, kol atvyks policijos pareigūnai, o atvykusiems pareigūnams nuoširdžiai viską paaiškino. Galiausiai, A. S. anksčiau nėra nei karto teistas, turi šeimą, du suaugusius vaikus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis galėjo atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas tenkinamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

7. Įstatymų leidėjo yra įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus, svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas A. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados nėra pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. S. tyčia savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tokia išvada padaryta neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių, prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

9. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 5 d. apie 18.30 val., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiam į pakaušį, po to sugriebė G. B. už striukės ir parvertė ant grindinio, toliau nukentėjusiam G. B. atsistojus, A. S. dar kartą sugriebė jį už striukės ir parvertė ant grindinio, tada jis du kartus įspyrė G. B. į kairį klubą, bei laikydamas jį už striukės, tampė grindiniu ir taip mušdamas nukentėjusįjį G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

10. A. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad savo automobilį pastatė ant įvažiavimo į kaimyno kiemą. Automobilis iš dalies užstojo pėsčiųjų taką. Tada, pamatė, kaip priešais jį, prie kaimyno namo tvoros, eina vyras, kuris praeidamas mažu tarpu tarp automobilio ir tvoros, kumščiu kelis kartus trenkė į jo automobilio variklio dangtį. Tada jis pribėgęs prie vyro, paklausė: „kodėl tu daužai mašinos kapotą, kuo ji tau nusikalto“. Vyro dar paklausė: „ar tau neužtenka vietos apeiti aplinkui, o būtinai reikia brautis per patį mažiausią tarpą ir dar daužyti kapotą“. Tada nukentėjęs nieko neatsakė, tačiau iškėlė rankas ir pradėjo strykčioti bei atbulas trauktis nuo jo. Iš to žmogaus judesių suprato, kad jis nusiteikęs agresyviai, jo judesiai pasirodė profesionalūs, todėl nukentėjusio kiek išsigando. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, abu šnekėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Vienu metu nukentėjęs, kuris stovėjo nugara į (duomenys neskelbtini), traukdamasis atbulas ir strykčiodamas, nukrito į gatvės važiuojamąją dalį. Jis nuo nukentėjusio buvo 2 metrų atstumu, todėl jo net neprilietė, jis pats nukrito. Vyras ant gatvės nukrito atbulas ir pradėjo aimanuoti. Matė, kad ant gatvės, šalia jo gulėjo iš kažkur iškritęs juodos spalvos penalas. Kadangi nukentėjęs labai aimanavo, todėl priėjo prie jo ir, paėmęs jį už striukės pakarpos, pakėlė nuo žemės. Po to paėmė penalą ir padavė jam. Tada abu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini). Matė kaip nukentėjęs šlubčiojo. Prie namo jie vėl pradėjo kalbėtis, vyras jam pasakė, kad jis negali taip palikti automobilio, o jis jo paklausė, ar jam trukdo praeiti, nes vietos buvo pakankamai. Vyras buvo neaukštas, todėl paėmė jį už striukės pakarpos ir pasakė, kad eitų pasižiūrėti prie automobilio, kad parodytų, jog jis būtų sugebėjęs praeiti nedaužydamas svetimo turto. Priėjus prie žmonos automobilio pamatė, kad nulaužtas ant kapoto esantis automobilio ženkliukas. Tada paklausė, kur yra tas ženkliukas, nes pagalvojo, kad jis jį nulaužė ir pasiėmė su savimi. Nukentėjęs pradėjo muistytis ir pasakė, kad ženkliuko neturi ir kur jis yra nežino. Jis visą laiką nukentėjusį laikė už striukės pakarpos. Vienu metu nukentėjęs norėjo nuo jo ištrūkti, todėl striukę jis užsitraukė sau ant galvos ir liko iškėlęs rankas, prašė jo nemušti. Vyriškis stovėjo pusnuogis, striukė su visais drabužiais buvo užtraukta jam ant galvos, pilvas pusiau nuogas. Po to, jis nukentėjusiam pasakė, kad jis eitų ir apsirengtų, nes ne vasara. Vyriškis apsisuko ir nuėjo viešojo transporto stotelės link vis kartodamas: „nu tu pamatysi, nu aš padarysiu“, pasilenkęs ir kažko ieškojo ant šaligatvio, todėl priėjęs prie jo paklausė, ką jis čia daro. Jis pasakė, kad ieško, tačiau nepasakė ko. Vyras vis dar buvo neapsirengęs. Jis jam vėl sakė apsirengti, tačiau jis vis tiek nesirengė. Labai greitai prie autobusų stotelės atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Atvykusiems pareigūnams vyriškis papasakojo, kad jis jį užpuolė, sumušė ir persekiojo. Pamatęs, kad čia gali baigtis blogai, jis iš karto paprašė, kad jie užfiksuotų, jog yra blaivus ir kad jo rankos yra švarios, jis jo nemušė. Papasakojo, kaip buvo iš tikrųjų. Nukentėjusį greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę, o pareigūnai jį paleido. Kaip ir minėjo, jis tam vyrui jokių smūgių nesudavė, jo net neprilietė, išskyrus tada, kai buvo sugriebęs jį už striukės pakarpos. Jis pats nukrito atbulas ant gatvės, todėl ir nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką.

11. Nukentėjusysis G. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad ėjo link parduotuvės šaligatviu, kaltinamojo mašina stovėjo ant kelio. Kaltinamasis ant pėsčiųjų ir dviračių tako laikė savo mašiną, o jis negalėjo eiti į gatvę neleistinoje vietoje. Nesimatė vairuotojo, todėl jis delnu per kapotą padaužė, galvojo išeis iš namo ir pamatys jį, bet niekas neišėjo, tada ėjo toliau pralindęs pro tarpą. Išgirdo kaip kaltinamasis pradėjo necenzūriškai keiktis, pasakė, kad „tu P“ „B“ parazite, kas antras žodis „pyderaste“, užmušiu. Smūgis buvo iš priekio ir nugaros, išgirdo riksmą ir smūgiai buvo, po jų kaltinamasis jį pagriebė už dešinio peties. Alkūnė jam buvo stipriai ištinusi ir kruvina, buvo tąsomas už rūbų. Trenkė už pakaušio, griebė už kairio peties ir trenkė, partrenkė – palenkė ant žemės. Plyšo jam kelnės, kaltinamasis jį kaip mazgotę pagriebė, jį „tąsė“ šaligatviu, pasakė, kad pakiš po troleibusu ir pasakė, kad visiems pasakys, kad pats palindo, jis vis sakė, kad jam trenktų atgal. Kaltinamasis jo nevedė, bet vilko ir neleido atsistoti ir nueiti į šoną, jam pasirinkimo nebuvo eiti ar ne. Jį vilko link važiuojamosios dalies, troleibusas pasignalizavo, jautė baimę, praktiškai buvo per sprindį nuo kelio, pasakė, kad paleistų jį, klausė už ką daužo, bet jis tik keikėsi ir vilko. Nurodė, jog kaltinamasis jam liepė apsirengti, pasakė, kad ne vasara. Striukė buvo užsekta iki galo, jis išmovė ją, jam tik policija padėjo apsirengti. Pasigedo piniginės, akinių ir telefono. Akiniai ant galvos buvo, telefoną rado. Kai kaltinamasis nuvažiavo, jis iškvietė policiją ir nuėjo ieškoti daiktų, iš pradžių ėjo link sustojimo ir skambino jau policijai. Kai kaltinamasis grįžo, vėl jį keikė, koliojo, klausė ko ieško, pasakė, kad to ko jau negrąžinsi. Vėl skambino policijai ir pasakė, kad greičiau atvyktų, nes jį užmuš. Atvyko policija ir greitoji, pasakė, kad į ligoninę nevažiuos, bet jam viską pradėjo skaudėti ir persigalvojo, apsižiūrėjo save, pamatė, kad viskas kruvina, kelnės ir striukė suplyšusi. Ligoninėje jam suleido vaistų nuo šoko, kitomis dienomis buvo skausmas didelis, vaikščioti negalėjo ir net į tualetą nueiti. Parodė, kad akiniai dovanoti buvo, jie progresiniai į tolį ir skaitymui. Šių akinių kainos vidurkis 500 Eur, čekių neturi. Piniginė 20 Eur ir buvo grynų pinigų apie 40 Eur, šių daiktų nerado. Jam gydytoja nėra išrašiusi akinių, atėjo be akinių ir pasirašė be akinių. Neturi dabar akinių, nes neturi pinigų.

12. Liudytojas L. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Žaliakalnio PK VS tyrėju. 2021 m. lapkričio 5 d. patruliavo kartu su tyrėja M. P.. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuotojas sumušė pranešėją G. B., keikė, nuplėšė rūbus, spardė, tampė po gatvę, pokalbio metu persėdo į kitą a/m ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas G. B. ir A. S.. G. B. buvo pusnuogis, pusiau išsinėręs iš viršutinės drabužių dalies, o jo kelnės buvo šlapios. Pareiškėjas paaiškino, kad jam einant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio buvo pastatytas automobilis, kuris jam trukdė praeiti, todėl jis ranka keletą kartų trinktelėjo į automobilio priekinę dalį, o tuo metu automobilio savininkas pradėjo ant jo šaukti, tampė už drabužių, pargriovė ant žemės bei spardė į įvairias kūno vienas. Tuo metu pranešėjas pradėjo šauktis pagalbos bei paskambino pagalbos numeriu 112. A. S. paaiškino, kad šaligatviu ėjęs vyriškis ranka pradėjo daužyti į automobilio priekį, taip nulaužė automobilio markės ženklelį. Tai pastebėjęs jis pasakė pastabas dėl apgadinto automobilio. Tada G. B. nuo jo traukėsi lyg boksininko judesiu, šokinėdamas ir laikydamas priešais save rankas, jam susipynė kojos, jis neišlaikė pusiausvyros, todėl nukrito ant žemės. A. S. paėmė G. B. už striukės ir bandė pakelti, tačiau jis tik išsinėrė iš savo striukės ir liko pusnuogis. Tada G. B. iškvietė policijos pareigūnus. A. S. nurodė, kad dėl automobilio apgadinimų jokių pretenzijų neturi. G. B. minėjo, kad jam vietoje, kur viskas įvyko iškrito piniginė, tačiau jis pats atliko įvykio vietos apžiūrą ir jokie daiktai nebuvo rasti bei paimti. G. B. nurodė, kad turi pretenzijų ir pareiškimą rašys. Atvykusi greitoji medicinos pagalba G. B. išvežė į ligoninę.

13. Liudytoja M. P. apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK VS tyrėja. 2021 m. lapkričio 5 d. dirbo kartu su tyrėju L. R.. Apie 18.45 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ką tik automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sumušė pranešėją G. B., keikė, nuplėšė rūbus, spardė, tampė po gatvę. Atvykus nurodytu adresu, rado pranešėją G. B., kuris buvo šlapiomis kelnėmis bei išsinėręs iš viršutinių drabužių, buvo pusnuogis. Kartu su juo buvo A. S.. G. B. paaiškino, kad jam einant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio buvo pastatytas automobilis, kuris jam trukdė praeiti, todėl ranka keletą kartų trinktelėjo į automobilio priekinę dalį. Tuo metu prie jo priėjo automobilio savininkas, kuris pradėjo šaukti, tampė už drabužių, pargriovė ant žemės bei spardė į įvairias kūno vienas. Tuo metu pranešėjas pradėjo šauktis pagalbos bei paskambino pagalbos numeriu 112 ir pasišalino į šalia esantį autobusų sustojimą laukti pagalbos. A. S. nurodė, kad jis pastatė savo automobilį įvažiavime į kiemą ir pats nuėjo atidaryti kiemo vartų, kai tuo metu šaligatviu ėjo vyriškis ir ranka pradėjo daužyti į automobilio priekį ir nulaužė automobilio markės ženklelį. Tai pastebėjęs, jis pakeltu balsu pasakė pastabas dėl apgadinto automobilio bei griebė jį už striukės, o vyriškis, bandydamas ištrūkti, išsinėrė iš viršutinės dalies drabužių. Tuomet abu susistumdė ir vyriškis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės bei šaukdamas skubėjo link autobusų stotelės ir kvietė pagalbą. Iki atvykstant pagalbai, abu toliau žodžiu konfliktavo ir aiškinosi situaciją, tačiau jokio fizinio smurto vyriškio atžvilgiu nenaudojo. A. S., taip pat nurodė, kad dėl automobilio apgadinimų jokių pretenzijų vyriškiui neturi. Kolega atliko įvykio vietos apžiūrą ir ieškojo pranešėjo nurodytų pamestų daiktų, tačiau tie daiktai rasti nebuvo. Ant paties pranešėjo akivaizdžių sužalojimų ji nematė. Ar jo drabužiai buvo suplėšyti, ar ne, nematė, tik jis buvo iš jų išsinėręs, todėl padėjo jam juos apsivilkti. Taip pat nematė pranešėjo akinių, todėl negali pasakyti ar jie buvo sulaužyti, ar ne.

14. G. B. 2021 m. lapkričio 8 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 5 d., apie 18‑18.30 val., jis ėjo iš namų (duomenys neskelbtini), Kaune į „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti. Kadangi buvo tamsus paros metas, ėjo (duomenys neskelbtini) Ties (duomenys neskelbtini), namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune ant šaligatvio skersai stovėjo Mercedes markės automobilis, juodos spalvos, valstybinio numerio prisimena tik skaičius (duomenys neskelbtini), raidės lyg buvo dvi vienodos. Kadangi mašina buvo užėmusi visą pėsčiųjų taką ir dalį dviračių tako, jis, praeidamas pro minėto automobilio priekį, (automobilis buvo pastatytas priekiu į vartų pusę iki kurių buvo apie 30 cm), kelis kartus delnu patapšnojo automobilio dangtį ir laukė, kol ateis automobilio savininkas, kad galėtų jam pasakyti, kad negalima taip palikti automobilio. Nieko nesulaukęs, praėjo pro automobilio priekį ir ėjo gatve. Iš šalia stovėjusio automobilio, markės neprisimena, bet lyg buvo šviesios spalvos, iššoko vyras, kuris kumščiu trenkė jam į pakaušį ir sugrėbęs už kairio peties, sviedė jį į grindinį, dėl to jis nukrito. Paskui griebė už dešinio peties, dar spyrė kelis kartus į dešinį klubą. Iškarto pajuto labai stiprų skausmą kairiame kelyje ir dešinėje pusėje. Vyras jį vadino pyderastu ir klausė kodėl jis nesigina. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiu (1 t., b. l. 5-7).

15. Apžiūros protokole užfiksuota telefoninio pranešimo apie įvykį stenograma. Nukentėjusysis BPC darbuotojui nurodė, jog mašinos savininkas išbėgo ir pradėjo jį daužyti, keikti visokiais žodžiais, nuplėšė drabužius, paskui išvilko jį į gatvę ir kojom spardė, daužė, pusnuogis vaikšto. Toliau nurodė, jog greitosios nereikia, nes gyvena netoli ir grįš vėl atgal. Toliau nurodė, jog kai mėgino skambinti, tai vyriškis jį trenkė į šaligatvį, už kapišono paėmęs po gatvę tąsė. (1 t., b. l. 79-82).

16. Įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, kuriuose užfiksuota, kad pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietos teritoriją nepastebėta jokių įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų; apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 11-13, 14-16).

17. Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas užfiksuotas kūno kamera įvykio vietoje (1 t., b. l. 84-90). Jame užfiksuotas pokalbis tarp pareigūnų, A. S. ir G. B. įvykio vietoje. Iš jo matyti, kad A. S. nurodė, kad pastatė mašiną prie kaimynų vartelių; pamatęs, jog G. B. pradėjo daužyti kapotą, išbėgo ir sakė: „tau rankos niežti?“ Jisai bėgo, bėgo, „oj nemušk, nemušk“. Sako: „taip kaip tu per kapotą daužai, tai aš tuoj tau į nosį“. Jisai traukėsi, susimaišė, nukrito ant gatvės, G. B. paėmė už pakarpos, atitraukė ir sako, „klausyk, sakau, einam aš tau parodysiu; žiūrėk kaip reikėjo praeiti, tau nereikėjo čia daužyti, apeiti“, tada jis mėgino išsisukti ir išsinėrė iš rūbų. Nurodė, kad po to įvarė savo mašiną į kiemą, žmonos mašiną pastatė, kitą pastatė į aikštelę. G. B. nurodė, jog A. S. su keiksmais, persekiojo jį „aš tave blet uždaužysiu, aš tave blet užmušiu, tu renkis“, tąsė kaip šuniuką, paėmęs už kupros (ranka rodo mosto į šalis) ir trenkė (parodo į dešinį šoną), paėmęs tąsė (ranka parodo mostą), trenkė klubo sąnarį (ranka parodo į dešinį klubą). Nurodė, kad drabužiai, kelnės visos šlapios. G. B. atsakydamas į pareigūnės klausimą dėl medikų iškvietimo nurodė, jog „ne (numoja ranka); nu man stuburas du kart operuotas yra“, vėliau nurodė: „nu kvieskit“. Toliau užfiksuota pokalbis – pareigūnė su Body kamera: „o tai kuo mums tikėt? Kaip jūs įsivaizduojat?“; G. B.: „nu tai paklausykit ką jis sakė“; pareigūnė su Body kamera: „tai aš girdėjau“; G. B.: „nu ir ką?“; pareigūnė su Body kamera: „nu tai jis sakė…“; G. B.: „aš jį užsipuoliau?“; pareigūnė su Body kamera: „ne ne ne“; G. B.: „drabužius nuplėšiau?“; pareigūnė su Body kamera: „nesakė, kad jus užsipuolė. Jis sakė, kad ne jūs užsipuolėt, jus užsipuolė už tai, kad jūs automobilį daužėt“; G. B.: „tokiais atvejais visą laiką perspėjama yra vairuotoją, kad tu neteisingai parkuoji mašiną. Jei ir jūs sakot, kaip jis atsidarys. Statyk tai kaip jūs, arčiau šaligatvio, prieik, atsidaryk vartelius, įvažiuok, užsidaryk vartelius. Bet jeigu šitaip pastatyta, jeigu yra taisyklės ir tokio Mercedeso savininkam yra taisyklės“. Vėliau užfiksuota kaip G. B. nurodė, jog dingo pinigai, teigė, jog iškrito piniginė, kur jį tąsė. Pareigūnas, patikrinęs įvykio vietą, nurodė, kad nesimatė niekur jokios piniginės. Pareigūnas A. S. paklausė apie piniginę ir jis nurodė, kad G. B. kažkas iškrito, panašus į akinių dėklą arba kaip į insulino leidimo įrangos dėklą, o daugiau niekas neiškrito, jis matė, nes pats ieškojo savo ženkliuko. Pareigūnui paklausus ar jis turi pretenzijų dėl ženkliuko, šis nurodė: „ačiū Dievui, kad aš jam pretenzijų neišreiškiau kitaip, ačiū Dievui, kad susilaikiau“. Po greitosios medicinos pagalbos darbuotoju apžiūros, G. B. nurodė, jog alkūnę pradėjo skaudėt, prieš tai neskaudėjo, todėl buvo išvežtas.

18. Medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad G. B. diagnozė – paviršiniai sužalojimai, apimantys kelias rankos (-ų) ir kojos (-ų) vietas. Objektyvi būklė: deš. alkūnė patinusi, skausminga, f-ja ribota. Palpuojant skausminga d. klubo sr., f-ja ribota. K. kelio sąn. patinęs, hematoma, odos nubrozd., skausmingas priek. pav., laisvo skysčio sąn. nėra.(1 t., b. l. 61).

19. Specialisto išvada Nr. G 217/2021(02) nustatyta, kad G. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 5 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32-33).

20. 2022 m. sausio 12 d. akistatos protokole tarp nukentėjusio G. B. ir įtariamojo A. S. užfiksuota, kad abu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 106-109).

21. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu, nuteistasis A. S. 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdyje parodė, kad jis išlipo iš mašinos, stovėjo ant važiuojamos kelio dalies ir paklausė nukentėjusiojo: „ką tu čia darai?“. Jis nurodė, kad mašiną norėjo atbulas įvaryti. Nukentėjusysis G. B. atsistojo į boksininko padėtį ir pradėjo bėgioti. Jam bekalbant, matė kaip G. B. kojom gerai dirbo, lyg visą gyvenimą ringę pralakstęs. Nukentėjęs aplink nuteistąjį bėgiojo. G. B. atsistojo kaip boksininkas, laikydamas atstumą, jo akyse pradėjo lakstyti ir susipainiojus kojoms nukrito, ten kur baigėsi šaligatvis ir prasideda važiuojamoji kelio dalis. Gal G. B. traukėsi, susipainiojo ir dėl to nukrito. G. B. krito jam prieš akis. Nukentėjusiojo jis nepalietė, jam nesudavė. Jis sukosi ir krito atbulas. Matė kaip jis trenkėsi į žemę, pradžioje gal su keliu, vėliau su klubu ir alkūne, o gal dviem alkūnėm. Nuteistasis jo nesiruošė mušti, tik aprėkė. G. B. nukritęs pradėjo vaitoti ir nuteistasis pamatė, kad jam kažkas iškrito, dėl to padėjo jam surinkti iškritusius daiktus. Niekas ten netrakštelėjo, nes jis buvo be akinių. Nurodė, kad jis nukentėjusįjį yra matęs, jis ateidavo pas kaimyną, jį žino tik iš matymo. Jie nebendravo, jokių konfliktų neturėjo. Jis (A. S.) buvo mašinoje, per kurią G. B. trenkė su ranka. Jis klausė „ką jis daro, ar jam neužtenka vietos praeiti?“. Nurodė, jog jis išvarė žmonos automobilį ir jį pastatė prie kaimynų vartų, tam, kad savo automobilį su priekaba įvarytų.

22. Apklausiamas nukentėjusysis G. B. 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdyje parodė, kad jo alkūnė įvykio metu buvo kruvina, o atvykus pas ekspertą jau dėjosi šašas. Drabužiai nebuvo kruvini. Kelio sužalojimus rodė greitosios pagalbos darbuotojams, jie matė kraujavimą, kad kelnės buvo suplėšytos, o pareigūnams sužalojimų nerodė, nes jie to neprašė. Turtinė žala jam buvo padaryta, nes buvo sugadinti akiniai. Akiniai buvo sugadinti tada, kai A. S. jį už pakarpos tampė. Buvo su kapišonu ir pajuto kaip A. S. jam trenkė. Tuo metu akinius buvo užsidėjęs ant veido. Nurodė, jog smūgiai buvo suduoti į klubo sritį, skausmą juto. Kairys petys nebuvo sužalotas, o sužalota dešinė alkūnė. Buvo apžiūrėtas Raudono kryžiaus traumatologo ir teismo medicinos specialisto. Ekspertui apie kairį petį nebuvo nurodęs. Krisdamas susižalojo kelį, atsistojo ir jam antrą kartą trenkė ir susižalojo alkūnę. Įvykio vietoje buvo, nes ėjo Taikos prospektu į parduotuvę. Jam trukdė praeiti automobilis. Buvo užstatytas pėsčiųjų takas ir pusė dviračio tako. Akiniai buvo sugadinti, nes išgirdo kaip jie trakštelėjo. Ar savo kūnu juos sulaužė, ar tada kai jį tąsė jie lūžo, nežino. Jie buvo sulaužyti, sutrupėję. Naujų akinių nedarė. Byloje yra „Optikos pasaulis“ 2022 m. gegužės 11 d. kvitas, kad akinių parinkimo kortelė kainavo 29,98 Eur ir akinių lęšiai progresiniai rėmelis 170 Eur, darbas ir gamyba iš viso 477,99 Eur. Tiek kainavo akiniai, kurie buvo sulaužyti. 29,98 Eur kainavo regos patikrinimas. Iki įvykio, sugadintus akinius, buvo įsigijęs prieš pusę metų. Garantinio laikotarpio tokiems akiniams nebuvo. Tų akinių pareigūnams neparodė, jų neparodė dėl apšvietimo. Akinių jau nebuvo po tokio pasityčiojimo. Akinių niekas neieškojo ir jis jų neieškojo.

23. Apklausiamas specialistas D. T. 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdyje parodė, kad jis 2021 m. lapkričio 9 d. apžiūrėjo nukentėjusįjį G. B.. Apžiūros metu alkūnė nekraujavo, ar įvykio metu kraujavo negali pasakyti. Nukentėjusiajam buvo nustatyta poodinė kraujosruva, iš jos negalėjo kraujuoti. Nurodė, kad kraujuoja tik nubrozdinimas arba žaizda, poodinė kraujosruva nelabai atsiranda nubrozdinus, tačiau jeigu tuo metu asmuo buvo atsiklaupęs ant kelių, tai jį patempiant tokia galimybė neatmetama. Poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje gali susidaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek krentant, atsitrenkiant, ar griūnant. Nukentėjusysis nurodė, kur buvo sužalotas, tačiau sužalojimai jo nurodytose vietose nebuvo nustatyti – pakaušio srityje ir klubų srityje sužalojimų pas nukentėjusįjį nerado, o rado du sužalojimus, kurie buvo nustatyti Kauno klinikose. Sužalojimų nuotraukos nebuvo darytos. Sužalojimai nukentėjusiajam buvo nustatyti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Šiuo atveju atskirti kaip buvo padarytas vienas ar kitas sužalojimas, t. y. ar griūnant, ar tempiant kūną per kietą paviršių, nėra galimybės. Išvadoje yra užfiksuoti ir aprašyti medicininiai duomenys.

24. Išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad A. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal minėto straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

25. Nagrinėjamu atveju tiesioginių 2021 m. lapkričio 5 d. įvykio liudytojų nėra, t. y. nė vienas pašalinis asmuo nematė, kas konkrečiai vyko apie 18.30 val., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Esant tokiai situacijai, itin svarbu kuo detaliau įvertinti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus, neteikiant nei vienam iš jų išskirtinės, prioritetinės reikšmės.

26. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tarp nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo G. B. įvyko konfliktas. Šios aplinkybės neginčytinai nustatytos tiek paties nuteistojo duotais parodymais, tiek nukentėjusiojo parodymais. Be paminėtų asmenų parodymų, tai, kad 2021 m. lapkričio 5 d. apie 18.30 val., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp A. S. bei G. B. įvyko konfliktas, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: 1) apžiūros protokole užfiksuota telefoninio pranešimo apie įvykį stenograma; 2) į įvykio vietą atvykusių ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų L. R., M. P. teisme duoti parodymai.

27. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad G. B. duodamas parodymus buvo nenuoseklus ne tik apie jam padarytus sužalojimus, bet ir dėl jų padarymo mechanizmo. Protokole ‑ pareiškime, nukentėjusysis nurodė, kad iššoko vyras, kuris kumščiu trenkė jam į pakaušį ir sugrėbęs už kairio peties „sviedė“ jį į grindinį, dėl ko jis nukrito. Paskui griebė už dešinio peties, dar spyrė kelis kartus į dešinį klubą. Iškarto pajuto labai stiprų skausmą – kairiame kelyje ir dešinėje pusėje. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis patikslino, jog jam nespėjus sureaguoti, vyras vieną kartą kumščiu trenkė į pakaušį ir sugrėbęs jį už kairio peties „sviedė“ ant grindinio, dėl ko jis nukrito. Jam nukrito nuo veido akiniai, o vyras pradėjo jį tąsyti po grindinį. Jis atsistojo, tada tas vyras griebė jam už dešinio peties ir vėl pargriovė ant grindinio, jam nukritus dar sudavė kelis kartus į dešinį klubą, tačiau ar spyrė ar trenkė kumščiu – nematė, nes tas vyras užtraukė striukę jam ant galvos. Tuo metu nukrito nuo peties jo vyriška „NIKE“ rankinė, kuri buvo atsegta. Iš rankinės iškrito telefonas „e-star“, kuris nedužo, tik apsibraižė telefono nugarėlė, iškrito ir piniginė. Jis pakėlė telefoną ir ieškojo piniginės. Vyras jį pagriebė už striukės iš nugaros pusės ir tąsė grindiniu link gatvės pusės šaukdamas: „pakišiu tave po troleibuso ratais ir pasakysiu, kad pats bėgai ir palindai po ratais“. Dar girdėjo, kad kažkas signalizuoja. Vyras jį vėl atitempė atgal ir keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Papildomos apklausos metu parodė, kad paėjus maždaug 5-7 metrus nuo automobilio „Mercedes“, iš galo išgirdo rėkiantį vyrą. Atsisuko pasižiūrėti atgal ir pamatė, kaip iš šviesaus automobilio keleivio pusės išlipo vyras, šalia, vairuotojo pusėje sėdėjo dar vienas vyras. Kai vyras ėjo link jo, šaukė įvairius necenzūrinius žodžius. Kai jis pribėgo, jie tarpusavyje apsižodžiavo. Po to, apsisuko eiti toliau ir netikėtai pajuto smūgį į pakaušį. Tas vyras ranka sudavė jam vieną smūgį į pakaušį. Tada sugriebė už striukės kairio peties ir iš jėgos trenkė jį į grindis (į pėsčiųjų taką). Krito ant kairiosios savo kūno pusės, todėl susitrenkė kairįjį petį ir kairįjį kelį. Jam krentant ant žemės nukrito ir jo akiniai. Kur jie buvo, nematė. Kai atsistojo, vyras vėl sugriebė jį už striukės dešinio peties ir vėl trenkė į grindis (į pėsčiųjų taką). Jis tada krito ant dešinės kūno pusės ir stipriai susitrenkė dešinę alkūnę. Iš rankinės, kurią buvo užsidėjęs per petį, iškrito piniginė, mobiliojo ryšio telefonas ir monetos. Stengėsi keltis nuo grindų, ropojo, pamatė ant žemės gulintį savo telefoną ir pradėjo rinkti monetas. Tada tas vyras pagriebė už jo striukės apatinės dalies ir ją užtraukė jam ant galvos. Jis nieko nebematė ir pajuto du smūgius į dešinės kojos klubą. Laikydamas jį už striukės, tempė grindiniu link gatvės pusės ir šaukė: „pakišiu tave po troleibuso ratais ir pasakysiu, kad pats bėgai ir palindai po ratais“. Pro gatvę važiavo troleibusas, kuris girdėjo, kad pasignalizavo. Vyras į gatvę jo neištempė, o sugriebęs už striukės jį tampė po šaligatvį ir toliau keikė necenzūriniais žodžiais. Kažkuriuo metu išgirdo, kad kažkas sutraškėjo, suprato, kad sulūžo jo akiniai, kurių vertė yra 550 Eur. Pirmosios instancijos teisme G. B. pateikė naują sužalojimų mechanizmo versiją, t. y. smūgis buvo iš priekio ir nugaros, išgirdo riksmą ir smūgiai buvo, po jų jis jį pagriebė už dešinio peties. Alkūnė jam buvo stipriai ištinusi ir kruvina, tąsomas buvo už rūbų. Trenkė už pakaušio, griebė už kairio peties ir trenkė, partrenkė – palenkė ant žemės. Kelnės jam plyšo, jis jį (G. B.) kaip mazgotę pagriebė ir „tąsė“ šaligatviu, pasakė, kad pakiš po troleibusu ir pasakė, kad visiems pasakys, kad pats palindo, jis vis sakė, kad jam trenktų atgal. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jo alkūnė įvykio metu buvo kruvina, o atvykus pas ekspertą jau dėjosi šašas. Drabužiai nebuvo kruvini. Akiniai buvo sugadinti tada, kai A. S. jį už pakarpos tampė. Buvo su kapišonu ir pajuto kaip A. S. jam trenkė. Tuo metu akinius buvo užsidėjęs ant veido. Nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į klubo sritį, skausmą juto. Kairys petys nebuvo sužalotas, o sužalota dešinė alkūnė. Ekspertui apie kairį petį nebuvo nurodęs. Krisdamas susižalojo kelį, atsistojo ir jam antrą kartą trenkė ir susižalojo alkūnę.

28. Tokiais nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, nesant juos pagrindžiančių kitų objektyvių įrodymų, negali būti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

29. Specialisto išvada Nr. G 217/2021(02) nustatyta, kad G. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 5 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

30. Specialistas D. T. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad apžiūros metu alkūnė nekraujavo, ar įvykio metu kraujavo negali pasakyti. Nukentėjusiajam buvo nustatyta poodinė kraujosruva, iš jos negalėjo kraujuoti. Nurodė, kad kraujuoja tik nubrozdinimas arba žaizda, poodinė kraujosruva nelabai atsiranda nubrozdinus, tačiau jeigu tuo metu asmuo buvo atsiklaupęs ant kelių, tai jį patempiant tokia galimybė neatmetama. Poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje gali susidaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant, taip pat galimas ir griuvimo variantas. Nukentėjusysis nurodė aplinkybės, kur buvo sužalotas, tačiau sužalojimai jo nurodytose vietose nebuvo nustatyti – pakaušio srityje ir klubų srityje sužalojimų pas nukentėjusįjį nerasta. Šiuo atveju atskirti kaip buvo padarytas vienas ar kitas sužalojimas, t. y. ar griūnant, ar tempiant kūną per kietą paviršių, nėra galimybės.

31. Taigi tiek specialisto išvada Nr. G 217/2021(02), tiek specialisto D. T. parodymai duoti apeliacinės instancijos teisme paneigia nukentėjusiojo parodymus, jog jam kraujavo alkūnė. Pažymėtina, kad išvadoje nebuvo nurodyti nubrozdinimai ar žaizda alkūnės srityje. Be to, specialistas D. T. patvirtino byloje pateiktą specialisto išvadą ir pažymėjo, jog poodinės kraujosruvos, kuri ir buvo nustatyta G. B., nekraujuoja. Teismas netikėti specialisto parodymais neturi pagrindo, kadangi specialistas yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, versiją, jog nukentėjusiajam kraujavo alkūnė paneigia ir jau minėtos liudytojos M. P. parodymai, jog ant nukentėjusiojo drabužių nebuvo kraujo.

32. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad G. B., pareikšdamas civilinį ieškinį dėl jam padarytos 660 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog įvykio metu jam buvo suplėšytos kelnės, kainavusios 40 Eur, suplėšyta striukė, kainavusi 60 Eur (nuplėšta striukės apykaklė, praplėšta alkūnė), sudaužyti progresiniai akiniai, kurie įsigyjant kainavo 500 Eur, pamesta odinė piniginė, kuri kainavo 20 Eur, piniginėje buvo 40 Eur grynųjų pinigų, subraižytas mobilusis telefonas. Tačiau bylos medžiaga liudija, kad nurodomi akiniai, piniginė nebuvo rasti įvykio vietoje, be to, nukentėjusysis nepateikė suplėšytos striukės ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teigdamas, jog ją išmetė. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jog 2021 m. lapkričio 5 d. įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta būtent jo nurodoma turtinė žala, kuri yra nurodyta ir jo civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 11-12). Šios nustatytos aplinkybės kelia abejones dėl nukentėjusiojo parodymų objektyvumo ir patikimumo, todėl jomis negalima vadovautis priimant nuteistajam nepalankų sprendimą.

33. A. S. duoti parodymai pirmosios instancijos teisme atitinka jo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124-128) bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

34. Šiuos A. S. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytoja M. P. (į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė) pirmosios instancijos teisme aiškino, kad ant paties nukentėjusiojo akivaizdžių sužalojimų ji nematė. Ar jo drabužiai buvo suplėšyti, ar ne, nematė, tik jis buvo iš jų išsinėręs, todėl padėjo jam juos apsivilkti. Iš įvykio vietoje daryti „body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, jog nukentėjusysis išsinėręs iš viršutinių drabužių. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. S. G. B. tąsė po grindinį. Minėti „body“ kamerų vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad ant nukentėjusiojo nesimato jokių žymių, jog jis buvo tąsomas (viršutiniai jo drabužiai sausi, nors lauke buvo drėgna, nesimato, kad jie būtų suplėšyti). Taipogi nėra tikslių ir aiškių duomenų apie suplėšytą striukę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina nuteistojo poziciją, jog jis nukentėjusį laikė už striukės pakarpos, nukentėjęs pradėjo muistytis ir striukę jis užsitraukė sau ant galvos ir liko iškėlęs rankas.

35. Teismas neatmeta galimybės, jog A. S. galėjo patampyti G. B. už striukės gaubtuvo, t. y. tarp asmenų buvo fizinis kontaktas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad tarp A. S. galimų neteisėtų veiksmų ir G. B. atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Iš nekaltumo prezumpcijos kylantis in dubio pro reo principas numato, jog visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju yra išnaudotos visos galimybės, siekiant tiksliai nustatyti, kada ir kaip nukentėjusysis galėjo susižaloti, ar buvo sužalotas, tačiau iš esmės paties nukentėjusiojo parodymų prieštaringumas ir jų nenuoseklumas neleidžia tiksliai atkurti visos įvykio eigos, o kitų duomenų, patvirtinančių A. S. galimus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu byloje nėra.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl advokato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

38. Iš byloje esančių advokato paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad A. S. už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 875,23 Eur (2 t., b. l. 75-77), ir 592,90 (310,57+282,33) Eur už pagalbą, pasiruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2t., b. l. 72-74, 86-88). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra išsamiai detalizuotos, aiškios, tiksliai nurodyta, kokio dydžio sumos už kokios apimties suteiktas paslaugas (pasiruošimą bylos nagrinėjimui, susipažinimą su bylos medžiaga, dalyvavimą teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo surašymą, pasiruošimą baigiamosioms kalboms ir kt.) buvo sumokėtos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įvyko du teismo posėdžiai, buvo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu papildomai apklaustai specialistas D. T., nuteistasis A. S. ir nukentėjusysis G. B.. A. S. gynėjas aktyviai dalyvavo įrodymų tyrimo stadijoje, apklausų teismo posėdžiuose metu uždavė klausimus, susijusius su jo ginamojo interesais ir užtikrino tinkamą A. S. gynybą.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma atlyginti proceso išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti – 1 468,13 Eur yra pagrįsta ir atitinka bei neviršija Rekomendacijose apibrėžto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo parengimą – 2,5 koeficiento; už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1; už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4. Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1729,9 Eur). 2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo I skyriaus 2 dalies 2.1. punkte nurodyta, kad už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar nutartimi baudžiamojoje byloje, – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Vadovaujantis šiuo reguliavimu, išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Kiti nuosprendžio klausimai

40. G. B. apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 660 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 1-12). Kadangi apeliacinės instancijos teismas A. S. išteisina, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

41. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu iš A. S. valstybės naudai buvo priteista ir 275,60 Eur už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokatės teisines paslaugas nukentėjusiam G. B.. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą A. S. išteisinti, proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos.

42. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129-131) panaikinama.

43. Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, t. y. kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 66, 72) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti saugoti prie bylos.

Nepriteisti iš A. S. 275,60 Eur už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokatės teisines paslaugas nukentėjusiam G. B..

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros A. S. 1 468,13 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisOdeta GruodienėVaidas Vasiliauskas