Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-364-901/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
2-364-901/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Ieškovas
K. N.
Atsakovas
A. N.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-364-901/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07454-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo K. N. atstovui advokato padėjėjui D. V.,išvadą teikiančios institucijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo iš vaiko motinos, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. N., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo nuo sprendimo priėmimo dienos nustatyti dukters M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko tėvu K. N., priteisti nuo 2013-09-27 iš atsakovės A. N. dukrai M. N. išlaikymą iki jos pilnametystės po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, dukters išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti K. N., nustatyti, kad A. N. su dukra M. N. matosi vieną kartą per mėnesį, tikslų susitikimo laiką iš anksto suderinusi su ieškovu K. N.. Ieškovo atstovas nurodė, kad 2012-07-12 nutraukus K. N. ir A. N. santuoką, dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, išlaikymas vaikui priteistas iš tėvo, tačiau po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – atsakovė vaiku pradėjo nesirūpinti, nevesti jo į darželį, neužregistravus poliklinikoje, dukra vaikšto murzina, purvinais drabužiais, nešukuota, pati atsakovė niekur nedirba, veda asocialų gyvenimą ir vaiku tinkamai nesirūpina. Tuo tikslu vaiko tėvas kreipėsi su skundu į vaikų teisių tarnybą, šiuo metu vyksta tyrimas. Ieškovo atstovas pažymėjo, jog atsakovė buvo užpuolusi socialinės paramos centro darbuotoją, buvo paieškoma policijos ir slapstėsi, 2013-09-25 buvo areštuota. Atsakovę areštavus, dukra buvo nuvežta į Vilniaus miesto krizių centrą ((duomenys neskelbtini)). Ieškovui paskambino krizių centro darbuotoja ir infomavo apie tai, jog dukra pas juos, todėl vaiko tėvas skubos tvarka 2013-09-27 grįžo iš Anglijos į Lietuvą ir paėmė dukrą iš krizių centro pas save. Atsakovė rugsėjo 27 d. buvo paleista iš areštinės su pasižadėjimu neišvykti iš šalies. Nei su atsakove nei su dukra iki tol ieškovas susisiekti negalėjo, atsakovė neleido vaiko tėvui matytis, bendrauti su vaiku, negalėdavo net susitarti dėl susitikimo su vaiku laiko, nors ieškovas gyvena užsienyje ir turi planuoti savo keliones. Nuo 2013-09-30 dukra su ieškovu kartu apsigyveno Londone, vaiko tėvas ją prižiūri, išlaiko ir tinkamai rūpinasi. Ieškovo atstovo teigimu nuo to laiko vaiko motina vaiku nesidomėjo, nesiekė jo susigrąžinti, pasimatyti su vaiku. Atsakovė savo netinkamu elgesiu ir nepriežiūra rodo dukrai blogą pavyzdį ir pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į pilnavertį gyvenimą. Kadangi dukra nėra tinkamai rūpinamasi, ieškovas nori vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Ieškovas gauna geras pajamas, turi asmeninio turto, todėl finansiškai galės vaikui užtikrinti pilnavertį gyvenimą, taip pat ieškovas labai myli ir pasiilgsta savo dukters, kuomet gyveno kartu, dukra nuolat rūpinosi ir prižiūrėjo, ką žada daryti ir dukrai gyvenant kartu su tėvu: leis dukrą į darželį, užrašys pas gydytojus, dukra lankytų būrelius, bendrautų ir matytųsi su kitais vaikais. Ieškovo atstovas teikdamas teismo posėdžio metu anglų kalba pažymą iš atitinkamos Anglijos vaiko teisių institucijos pažymėjo, kad nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi dukra.

Atsakovė A. N. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nustatytu laiku nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo, prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo, ieškovo atstovui ir Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui neprieštaraujant byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovei, kuriai po jos paieškos per policiją, apie paskutinį teismo posėdį pranešta tinkamai. Be to, atsakovei dar 2013-12-03 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai (73 b.l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neprieštaravo, kad M. N. gyvenama vieta būtų nustatyta su vaiko tėvu (ieškovu) ir kad būtų priteistas ieškovo prašomas išlaikymas M. N. iš vaiko motinos (atsakovės).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-12-11 pranešime teismui nurodė, kad 2013-09-25 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6 PK darbuotojai bute, esančiame Šeškinės g. 49-4, Vilniuje, surado A. N., kuri minėtame bute slapstėsi nuo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Kadangi A. N. buvo su mažamečiu vaiku M. N., mergaitė liko be įstatyminio atstovo ir buvo laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, adresu Kojelavičiaus g. 129, Vilniuje. 2013-09-27 K. N. kreipėsi į Skyrių su prašymu grąžinti dukrą M. N.. Gavęs, Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutikimą, K. N. tą pačią dieną paėmė M. N. iš Vilniaus miesto krizių centro (75 b.l.). Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad šio Skyriaus atstovai negali aplankyti nei ieškovo nei atsakovės, nes šie negyvena Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl Skyrius negali pateikti teismui išvados, dėl to prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (75, 93 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4716-362/2012, buvo nutraukta K. N. ir A. N. santuoka bendru sutarimu, šalių sutarimu M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. N., iš K. N. priteistas išlaikymas dukrai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2012-07-01 iki dukros pilnametystės, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, t.y. kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, tėvas prieš susitikimą su vaiku turėjo informuoti vaiko motiną prie tris dienas (7-10 b.l.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Ieškovo prašymu byloje 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnametės M. N. gyvenamoji vieta su jos tėvu, ieškovu K. N., gyv. (duomenys neskelbtini); nutartis įsiteisėjusi (60-61 b.l.).

Ieškovas prašo teismo pakeisti buvusį šalių susitarimą dėl esminių aplinkybių pasikeitimo, nustatant nepilnametės M. N. dukros gyvenamąją vietą su juo, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, ieškovo atstovo teigimu ieškovo dukra ir taip nuo 2013-09-27 faktiškai gyvena su juo, ieškovas vienas rūpinasi vaiku, jos auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu, atsakovė iki šiol jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamos vietos pasikeitimo nereiškia, nors apie bylą jai yra žinoma. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu neprieštaravo ir Šiaulių m. Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas, skritingai nei atsakovė, kuri buvo teisiama su smurtą prieš socialinę darbuotoją, dėl kurios slapstymųsi nuo policijos vaikui buvo iškilusi grėsmė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.

Ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius dėl to, kad jis tinkamai rūpinasi dukra, turi darbą, pastovią gyvenamą vietą, nekilnojamo turto ir kitas galimybes tinkamai pasirūpinti dukra, taip pat ieškovo teiginius dėl atsakovei pareikštų kaltinimų, jai taikytų kardomųjų priemonių, vaiko atsidūrimo Vilniaus miesto krizių centre, iš kur vaiko tėvas nedelsiant atvykęs iš užsienio atsiėmė mergaitę, pagrindžia byloje esanti medžiaga (14-19, 21-23, 26-42, 52, 57, 78-82 b.l.). Nenustatyta kad vaiko tėvas neteisėtai būtų išgabenęs vaiką į užsienį, be to, nėra duomenų, kad jis netinkamai rūpintųsi dukra, vaikas lanko mokyklą Jungtinėje Karalystėje (50-51, 54-56, 97-98 b.l.). Priešingai, atsakovės elgesys teismui kelia abejonių, ar ji toliau gali tinkamai pasirūpinti dukra. Nors atsakovė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu baudž.b. Nr. 1-928-949/2013 buvo išteisinta susitaikius su nukentėjusiąja Socialinės paramos skyriuje dirbančia D. M. (43-44 b.l.), tačiau atsakovės elgesys, kuomet ji su mažamete dukra slapstėsi nuo policijos, jos prieš socialinę darbuotoją vartotas smurtas, ieškovo teiginiai dėl vaiko nepriežiūros ir tai, kad ji po to kai tėvas atsiėmė dukrą iš krizių centro ir po to, kai šioje byloje taikytos apsaugos priemonės (laikina vaiko gyvenama vieta nustatyta su tėvu) ir kai atsakovė gavus teismo dokumentus bylos eiga nesidomėjo, nesiekė susigrąžinti dukros, ne tik rodo jos netinkamą elgesį su mažamete dukra, bet ir jos abejingumą vaiko atžvilgiu, bylos procesui ir netiesioginį pritarimą, kad vaiko gyvenama vieta būtų nustatyta su vaiko tėvu. Atsakovė niekur nedirba, teismas neturi duomenų apie jos gaunamas pajamas, nekilnojamo turto ir automobilių neturi (11-12 b.l.). Nenustatyta, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia.

Atsižvelgiant į nurodytą, į Šiaulių ir Vilniaus miestų Vaikų teisių apsaugos skyrių bei atitinkamos Jungtinės Karalystės institucijos pateiktus duomenis apie vaiko tėvus, atsižvelgiant į tai, kad vaiko motina yra nusišalinus nuo dukros priežiūros, nenustatyta motinos pastovi gyvenama vieta, deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (20 b.l.) atsakovė negyvena, buvo paieškoma policijos, teista už vartotą prieš socialinę darbuotoją smurtą, tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas rekomenduoja vaiko gyveną vietą nustatyti su tėvu, todėl teismas M. N. gyvenamąją vietą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nutaria nustatyti su jos tėvu K. N. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės po 400 Lt kas mėnesį nuo 2013-09-27, t.y. nuo kada faktiškai vaikas gyvena su tėvu, iki vaiko pilnametystės. Ieškovo atstovo teigimu ieškovas kas mėnesį gauna apie 9000 Lt kas mėnesį, ieškovas neturi duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas. Ieškovo atstovas pastebėjo, kad prašoma išlaikymo suma iš atsakovės yra mažesnė nei pagal formuojamą teismų praktiką orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. 500 Lt kas mėnesį (CK 6.461 str. 2 d.), nors galbūt kelia abejonių, kad atsakovė galės mokėti po 400 Lt kas mėnesį, tačiau ieškovo atstovo teigimu, nors ieškovas uždirba daugiau, tačiau užsienyje ir daugiau išleidžia vaiko poreikiams nei būtų išleidžiama gyvenat Lietuvoje, be to, atsakovė yra jauno amžiaus darbinga moteris, todėl neturėtų nusišalinti nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Ieškovas vaiko išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir vaiko poreikių sąrašo teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d.). Neturint duomenų, kad atsakovė šiuo metu turėtų pastovias pajamas, turto, o atsakovui, kuris taip pat yra sveikas ir darbingas, uždirbant pakankamai dideles pajamas, būtų nesąžininga reikalauti iš atsakovės vienodai prisidėti prie dukros išlaikymo. Reikia pastebėti, kad ieškovas nėra pateikęs teismui išsamios vaiko poreikių išklotinės (CPK 178 str.), nėra duomenų, kad ieškovo dukra turėtų kažkokių sveikatos problemų, specialių poreikių. Teismo vertinimu šiuo atveju būtų teisinga priteisti iš atsakovės 300 Lt kas mėnesį mokėtinų išmokų, kurias atsakovė pagal savo turtinę padėtį galėtų ir privalėtų teikti (CPK 185 str.).

Įvertinęs šalių turtinę padėtį ir galimybes, pagal kurią vaiko tėvas turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, teismas nusprendžia priteisti iš atsakovės 300 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai M. N. nuo 2013-09-27, t.y. nuo kada faktiškai vaikas gyvena su tėvu, iki vaiko pilnametystės.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į atsakovės galimybę gauti didesnes pajamas (ji yra darbinga, jauno amžiaus) bei į tai, kad atsakovė nusišalino nuo dukros auklėjimo, pradėjo ja nesirūpinti, o M. N. auklėjimo, rūpinimosi jos sveikata, mokslais našta tenka tik ieškovui.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovui uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovas prašo teismo nustatyti, kad A. N. su dukra M. N. matosi vieną kartą per mėnesį, tikslų susitikimo laiką iš anksto suderinusi su ieškovu K. N..

Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Teismo sprendimu nepilnametės M. N. gyvenamąją vietą nustačius su jos tėvu, jis turės didesnes galimybes auklėti dukrą, tačiau tai nesumažina vaiko motinos teisių dalyvauti dukros auklėjime ir neatleidžia jos nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovas, su kuriuo šiuo teismo sprendimu nustatyta nepilnametės M. N. gyvenamoji vieta, šiuo gyvena su vaiku užsienyje, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į tai, kad atsakovė iki šiol neišreiškė prieštaravimų nei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) nei dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismo vertinimu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra objektyvi abiejų tėvų atžvilgiu, todėl yra nustatytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (50 b.l.), o nuo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas byloje turėjo 600 Lt atstovavimo išlaidų (24 b.l.).

Kadangi ieškovo ieškinys patenkinus iš dalies (apie 92 proc.) todėl, iš atsakovės ieškovui priteistina 132,48 Lt žyminio mokesčio ir 552,00 Lt atstovavimo išlaidų, viso 684,48 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Be to, iš atsakovės valstybei priteistina 132,48 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo išlaidas buvo atleistas (CPK 93 str. 1 d., 96 str.) ir 31,62 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu K. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. N., gim. 2008-01-05, po 300 Lt (tris šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-27 iki kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminiam nepilnametės dukros atstovui – tėvui K. N..

Nustatyti tėvų su dukra M. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią nustatyti, kad A. N. su dukra M. N. matosi vieną kartą per mėnesį, tikslų susitikimo laiką iš anksto suderinusi su ieškovu K. N..

Priteisti iš atsakovės A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 684,48 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 132,48 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė