- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- TA-395-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01722-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovas, teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno TI laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. negalėjo naudotis savo EPP per www.e.teismas.lt tinklapį, kadangi šis nebuvo įtrauktas į leidžiamų naudotis internetinių svetainių sąrašą. Dėl apribotos teisės naudotis riboto interneto prieiga pareiškėjas skundėsi Kauno TI administracijai, tačiau į jo pastabas nebuvo reaguojama.
3. Pareiškėjo teigimu, kadangi ginčo laikotarpiu buvo varžoma jo teisė į riboto interneto prieigą, dėl to jis negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams, susipažinti su bylų dokumentine medžiaga ir atlikti kitus procesinius veiksmus jam patogiausiu ir tinkamiausiu būdu. Dėl minėtų atsakovo veiksmų patyrė suvaržymus, didelius nepatogumus, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas paaiškino, kad Kauno TI veikia riboto interneto prieiga, tinklapis www.e.teismas.lt yra įtrauktas į internetinių svetainių sąrašą, prie kurių įstaigoje galima prisijungti, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pareiškėjas turėjo galimybę prisijungti prie internetinės svetainės www.e.teismas.lt. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas galbūt siekia neteisėtai gauti neturtinės žalos kompensaciją, nors jokios žalos nepatyrė.
6. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad įstaigos darbuotojai patvirtino, jog pareiškėjas E. S. žodžiu buvo kreipęsis į juos dėl neveikiančio www.e.teismas.lt puslapio, tačiau tikslaus kreipimosi laiko nurodyti negali. Kauno TI nekaupia ir nesistemina duomenų, prie kokių riboto interneto prieigos internetinių puslapių jungiasi suimtieji ir nuteistieji. Pažymėjo, kad Kauno TI atsakingas darbuotojas, gavęs informaciją dėl neveikiančio www.e.teismas.lt puslapio, nedelsiant ėmėsi spręsti nurodytą problemą ir keitė programavimo struktūrą ugniasienėje. Minėta problema atsirado, nes www.e.teismas.lt portalas buvo programiškai iškeltas iš tiesioginės nuorodos bei paleistas veikti per saugų tinklą Cloudflare.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Kauno TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. negalėjo prisijunti prie internetinės svetainės www.e.teismas.lt, kadangi ši svetainė nebuvo įtraukta į suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga metu prieinamų interneto svetainių sąrašą.
9. Teismas pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis numato, jog kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis neturi trukdyti valstybėms kelti reikalavimą licenzuoti radijo, televizijos ar kino įstaigas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 yra konstatuota, kad BVK 96 straipsnyje (ginčo laikotarpiu galiojusioje BVK redakcijoje) numatyta teisė naudotis kompiuteriu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles apima ir teisę naudotis internetine paslauga. Taigi pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir panašiai. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Kauno TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įdiegta riboto interneto prieiga. Interneto svetainių sąrašas, prie kurių Kauno TI galima prisijungti, yra patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga Kauno TI tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-74, 5 priede. Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga metu prieinamų (leidžiamų) internetinių svetainių sąrašo 74 punkte nurodytas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas www.e.teismas.lt. Taigi pareiškėjo argumentai, jog internetinė svetainė www.e.teismas.lt, nebuvo įtraukta į leidžiamų naudotis svetainių sąrašą nepagrįsti.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo prisijungti prie internetinės svetainės www.e.teismas.lt, dėl prisijungimo sutrikimų žodžiu reiškė pretenzijas Kauno TI darbuotojams, tačiau į jas nebuvo reaguojama.
12. Vertindamas šiuos pareiškėjo teiginius, teismas nurodė, kad atsakovas papildomuose paaiškinimuose teigė, jog pareiškėjas žodžiu buvo kreipęsis į Kauno TI darbuotojus dėl neveikiančios www.e.teismas.lt svetainės, tačiau tikslaus kreipimosi laiko nurodyti negali. Pažymėjo, kad Kauno TI atsakingas darbuotojas, gavęs informaciją dėl neveikiančios interneto svetainės, nedelsiant ėmėsi spręsti nurodytą problemą ir keitė programavimo struktūrą ugniasienėje. Minėta problema atsirado, nes www.e.teismas.lt portalas buvo programiškai iškeltas iš tiesioginės nuorodos bei paleistas veikti per saugų tinklą Cloudflare. Nors pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ginčo laikotarpiu neveikė internetinė svetainė, konkrečiai nenurodė, kada jis negalėjo ja pasinaudoti, tačiau iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog Kauno TI buvo fiksuota svetainės www.e.teismas.lt sutrikimų, kai minėta svetainė buvo iškelta iš tiesioginės nuorodos. Nustatytos aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota teisė naudotis internetine svetaine www.e.teismas.lt.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl apribotos teisės naudotis interneto svetaine negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams, susipažinti su dokumentine medžiaga, atlikti procesinius veiksmus, todėl sprendimai bylose buvo priimti ne pareiškėjo naudai, pažymėjo, jog pareiškėjas jam kilusių padarinių nesiejo su konkrečiomis bylomis, nedetalizavo, kokią konkrečiai informaciją (dokumentus) jis siekė teismams siųsti ar gauti. Vertindamas galbūt kilusią neturtinę žalą dėl byloje nustatytos apribotos galimybės pareiškėjui naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu www.e.teismas.lt laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d., teismas sutiko, kad pareiškėjo teisės suvaržymas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nedidelių nepatogumų, tačiau nėra pagrindo teigti, jog šie nepatogumai buvo tokie intensyvūs, kad galėjo sukelti reikšmingą neturtinę žalą: kančias, sveikatos sutrikimus, dvasinį skausmą.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl nurodytų aplinkybių, nenustatyta, jog dėl to būtų nukentėjusi jo psichinė ar fizinė sveikata, tačiau tam tikrų nedidelių nepatogumų jam galėjo kilti. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo vertinti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
15. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Kauno TI pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
17. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. jam būnant suimtam, jis negalėjo naudotis savo EPP paskyra www.e.teismas.lt tinklapį, kadangi nebuvo įtrauktas į leidžiamų naudotis riboto interneto prieiga sąrašą. Teismas pagrįstai nustatė pažeidimą, tačiau nepakankamai teisingai įvertino pažeidimo mąstą, laikotarpį, sistemingumą ir pasekmes dėl patirtų nepatogumų, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kuris viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir prilygsta Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, už kurį vien pažeidimo pripažinimo nepakanka. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, nukentėjo jo psichinė ar fizinė sveikata. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir teigė, jog dėl apribotos teisės naudotis interneto svetaine www.e.teismas.lt negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams, o sprendimai buvo priimti ne pareiškėjo naudai, tačiau pareiškėjas jam kilusių padarinių nesiejo su konkrečiomis bylomis, nedetalizavo, kokią konkrečiai informaciją (dokumentus) jis siekė teismams siųsti ar gauti.
20. Pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus reikšmingus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės pasinaudoti internetinės svetainės www.e.teismas.lt prieiga, atlyginimo.
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno TI ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės pasinaudoti internetinės svetainės www.e.teismas.lt prieiga, pripažino, jog pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl sprendimas turi būti pakeistas ir pareiškėjui priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nustatytą pažeidimą.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
27. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija jokių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nedėsto jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentų, pareiškėjas tik nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir teigia, kad padarytas pažeidimas prilygsta Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, dėl to jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip netinkamo elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis bei tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius ir jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71); 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08)). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04); 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.)).
30. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytą pažeidimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
32. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno TI ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės pasinaudoti internetinės svetainės www.e.teismas.lt prieiga, todėl konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pinigais pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjas patyrė didelius kankinimus ar jam kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių, pablogėjo sveikata. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas jam kilusių padarinių nesiejo su konkrečiomis bylomis, nedetalizavo, kokią konkrečiai informaciją ar dokumentus jis siekė teismams siųsti (gauti). Taigi pareiškėjas patirtos neturtinės žalos iš esmės neindividualizavo. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų vertinimo plačiau nepasisako.
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.