Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo E. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, J. J., V. J., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad po P. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė A. J.; kad po A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė sūnus A. J.; kad po tėvo A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas E. J.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą suprašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis LR CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti LR CPK444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti ( LR CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-396/2007).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams išspręsti. Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turi teisę į turtą ir koks šios teisės turinys, juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su turtu susijusį teisminį ginčą.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad po pareiškėjo tėvo A. J., mirusio 1997-06-16, mirties paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas žmonai J. J., todėl pareiškėjo prašomas faktas (kad po tėvo A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas) negali būti nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Vadovaujantis analogija (CPK 3 str. 6 d.), pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo nustatyti dar du juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. kad po P. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė A. J.; kad po A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė sūnus A. J. Tačiau pareiškėjas nėra priėmęs palikimo po tėvo A. J. mirties, toks faktas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, todėl minimi juridiniai faktai, kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti, jam nesukurs tų teisinių pasekmių, kurių jis siekia, nagrinėjant juos atskirai. Dėl šių priežasčių pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nenagrinėtini teisme (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.