Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-23 · Civilinė byla Nr. 2-1437/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
2-1437/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Savaitė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų savaitė“
Civilinė byla Nr. 2-1437/2013Procesinio sprendimo kategorija (S) 119.5, 122.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Savaitė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. 2-107-302/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Savaitė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų savaitė“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti prekių ženklo „Druskininkų savaitė“ (reg. Nr. 62634) registraciją negaliojančia ir uždrausti atsakovui UAB „Druskininkų savaitė“ naudoti žymenį „Savaitė“ savo komercinėje veikloje 16 klasės prekėms – spausdintiniams leidiniams, žymėti.

Ieškovas neatvyko į Vilniaus apygardos teisme 2013 m. kovo 13 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė ir savo neatvykimo priežasčių nenurodė.

Atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovo atstovas advokatas T. I. 2013 m. sausio 16 d. teismo posėdyje, pasirašydamas pranešimą apie kito teismo posėdžio laiką ir vietą, patvirtino, jog apie teismo posėdį jam pranešta, tačiau į šį posėdį neatvyko, neatvykimo priežasties nenurodė, todėl teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties ir ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino tai, kad bylos nagrinėjimo dieną ieškovo pozicija dėl ieškinio buvo neaiški, nes šalys po 2013 m. sausio 16 d. posėdžio svarstė dėl galimybės baigti bylą takiai, todėl sprendė, kad nagrinėti bylą iš esmės, nežinant ieškovo pozicijos dėl ieškinio palaikymo, yra netikslinga.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, tai, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovui be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Valitekas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:

1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu šalis neatvyksta į teismo posėdį ir nepateikė prašymo atidėti bylos, nors jai (šaliai) apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta, teismas turėtų suteikti jai galimybę pasiaiškinti ir bylos posėdį atidėti (CPK 2 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 316/2012 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1309/2012);

2. Nagrinėjamu atveju byla yra pasiekusi nagrinėjimo posėdyje stadiją. Ieškovo atstovas negalėjo atvykti dėl objektyvių pateisinamų priežasčių - dėl sudėtingos ligos. Jo būklė buvo sunki tiek prieš posėdį, tiek posėdžio metu, tiek ir po posėdžio, todėl neturėjo galimybių surasti kitų galimų ieškovo atstovų, išaiškinti jam bylos esmę ir fiziškai perduoti jiems bylą, o taip pat informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje;

3. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, tačiau teismui yra paliekama diskrecijos teisė vertinti ar konkrečiu atveju šios paprastai nesvarbios priežastys gali būti pripažintomis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007, ir kt.);

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas pažymėjo, kad yra neaišku ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, todėl turėjo pareigą atidėti teismo posėdį ir išsiaiškinti ieškovo poziciją. Tarp šalių vyko taikos derybos, ieškovas siekė, kad atsakovas geranoriškai atsisakytų naudoti bei išregistruotų ieškovo interesus pažeidžiantį prekės ženklą, tačiau niekada savo reikalavimų neatsisakė. Palikus skundžiamą nutartį galioti, ieškovas bus priverstas iš naujo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su analogišku ieškiniu atsakovui ir ginčas tarp šalių nepagrįstai užsitęs, bus pažeisti CPK įtvirtinti procesiniai koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principai (CPK 7, 8 str.);

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Druskininkų savaitė” prašo jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsiliepimo argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria vadovaujasi ieškovas, nėra tapati situacijai nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, nuo jos nenukrypo;

2. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbiu priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Priešingu atveju teismas gali įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą už akių arba palikti ieškinį nenagrinėtu, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys (taip pat ir UAB „Savaitė“ atstovas advokatas T. I.) apie 2013 m. kovo 13 d. 9.00 val. įvyksiantį teismo posėdį pasirašytinai buvo informuotos 2013 m. sausio 16 d., 13.30 val. vykusio teismo posėdžio metu (79 b. l.). Ieškovo atstovas į paskirtą teismo posėdį (2013 m. sausio 16 d.) neatvyko (83-84 b. l.). Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų gavęs ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nėra. Nei ieškovas, nei atstovas apie neatvykimo į teismą priežastis teismo neinformavo. 2013 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Druskininkų savaitė“ atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą (84 b. l.).

Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nustatytos CPK 246 straipsnio1 dalyje. Tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui; bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose); kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos (šalys) į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas UAB „Savaitė“ ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius.

Atmetamas ieškovo argumentas, jog dėl sunkios ligos UAB „Savaitė“ atstovas advokatas T. I. negalėjo atvykti į teismo posėdį bei informuoti apie savo neatvykimo priežastis. Tą pačią priežastį (sunki liga) atsakovo atstovas nurodė ir teigdamas, jog negalėjo iki teismo posėdžio surasti kito UAB „Savaitė“ atstovo ir perduoti jam bylą. Iš byloje esančio 2013 m. kovo 30 d. išrašo iš medicininių dokumentų (99-100 b. l.) matyti, kad advokatas sirgo nuo 2013 m. kovo 10 d., kai iki teismo posėdžio buvo likusios 3 dienos, gydėsi ne stacionare, todėl, būdamas rūpestingas ir atidus ieškovo atstovas, turėjo pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios informuoti teismą, jog dėl ligos negalės dalyvauti teismo posėdyje, taip pat prašyti atidėti paskirtą teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Nustatyta, kad ieškovas UAB „Savaitė“ atstovavimo sutartį sudarė 2011 m. birželio 23 d. su advokatu G. B. (6 b. l.) ir tą pačią dieną (2011 m. birželio 23 d.) pergaliojimo sutartimi šis advokatas suteikė advokatui I. I. teisę atstovauti ieškovą byloje, atliekant visus atstovavimo sutartyje numatytus veiksmus. Nors galiojo pergaliojimo sutartis, tačiau ieškinį UAB „Savaitė“ vardu teismui pateikė advokatas G. B. (1-4 b. l.). Šios faktinės aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovo atstovas advokatas I. I. galėjo apie susidariusią situaciją informuoti ne tik teismą, bet ir minėtą advokatą, turėjusį įgalinimus dalyvauti civilinėje byloje ir galėjusį jį (I. I.) pakeisti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovo atstovas I. I. kreipėsi į jį su prašymu atstovauti ieškovą teismo posėdyje. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo atstovas tris dienas iki teismo buvo tokios sunkios būsenos, kad nesugebėjo nei pats, nei artimųjų pagalba telefonu, elektroniniu paštu, kitomis susisiekimo priemonėmis informuoti teismą ar kolegą advokatą apie priežastį, kliudančią atvykti į teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie ieškovo atstovo neatvykimo priežastis, turėjo pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais ir naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė