- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-26
- Bylos Nr.
- 1-201-295/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00031-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- P. Š.
- Kaltinamasis
- G. P., B. G.
- Advokatai
- Tatjana Skirtun
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje anksčiau teistas tris kartus:
2005-02-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;2007-05-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį,- 62 MGL (8060 Lt) dydžio bauda;2009-07-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 10 mėnesių, atidedant bausmės vykdymą 1 metams,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bei
B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, anksčiau neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji G. P. ir B. G. 2012 m. sausio 1 d., laikotarpiu nuo 20 iki 21 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo reikšmę nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, lošimo namuose „B.“, esančiuose prekybos centre „M.“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir veikdami kartu, įžūliais veiksmais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkai, po konflikto su nukentėjusiuoju P. Š., lošimo namų tualete sumušė P. Š., suduodami jam nemažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, padarydami pastarajam muštinę žaizdą kairio antakio srityje su kraujosruva akies vokuose, veido kaulų lūžį kairės akiduobės srityje, kraujosruvą už kairės ausies, viršutinio 5-o dešinio danties nuskėlimą, taip iš chuliganiškų paskatų padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais kaltinamieji G. P. ir B. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalis 8 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. P. savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino iš dalies. Jis patvirtino, kad 2012 m. sausio 1 d., po kilusio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju P. Š., jis lošimo namų tualete susimušė su nukentėjusiuoju ir sudavė jam keletą smūgių, tačiau į kokias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė, jis pasakyti negalėjo, nes smūgius sudavė gindamasis nuo nukentėjusiojo, kuris pirmas bandė suduoti smūgius kaltinamajam G. P.. Be to, kaltinamojo G. P. teigimu, konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo P. Š. kaltės, kuris kibo prie kaltinamųjų G. P. ir B. G., juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino išprievartauti. Ar kaltinamasis B. G. naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamais G. P. nežino.
Kaltinamasis B. G. savo kaltės jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis nepripažino. Kaltinamojo B. G. teigimu, 2012m. sausio 1 d. atėjęs į lošimo namus „B.“, esančius prekybos centre „M.“, jis susipažino su kaltinamuoju G. P., su kuriuo sėdėjo prie baro ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems sėdint prie baro, nukentėjusysis P. Š., kuris buvo su draugu, pradėjo prie jų kabinėtis ir provokuoti konfliktą. Barmenui pasakius liautis kabinėtis prie žmonių, nukentėjusiojo draugas iš lošimo namų išėjo, o nukentėjusysis liko ir toliau provokavo konfliktą, siūlė eiti pasimušti į lauką, vėliau į tualetą, kad nebūtų šalta. Kai nukentėjusysis pasakė, kad juos išprievartaus, kaltinamieji sutiko su nukentėjusiojo P. Š. pasiūlymu eiti į tualetą. Pirmas į tualetą nuėjo P. Š., paskui jį kaltinamasis G. P., o tik po jų kaltinamasis B. G.. Tualete kaltinamasis G. P. ir nukentėjusysis P. Š. elgėsi agresyviai vienas kito atžvilgiu, todėl supratęs, kad gali kilti muštynės, B. G. bandė išskirti juos, kadangi nukentėjusysis buvo agresyvesnis už G. P., jis nustūmė nukentėjusįjį P. Š. nuo kaltinamojo G. P. ir išėjo iš tualeto. Kas buvo po to, kaltinamasis B. G. nežino. Neužilgo iš tualeto išėjo ir kaltinamasis G. P. ir jie toliau sėdėjo prie baro ir gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu iš tualeto, laikydamasis už galvos, išėjo nukentėjusysis P. Š., kuris keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir grasindamas kaltinamiesiems susidorojimu, išėjo iš lošimo namų. Po kiek laiko P. Š. į lošimo namus grįžo kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnams kaltinamieji paaiškino kas įvyko, pareigūnai užsirašė jų asmens duomenis, liepė susitaikyti ir išvažiavo. Vėliau kaltinamasis matė, kad lauke buvo greitosios pagalbos mašina, kuri išvežė P. Š..
Nors kaltinamasis G. P. savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino tik iš dalies, o kaltinamasis B. G. savo kaltės nepripažino, kaltinamųjų kaltė viešosios tvarkos pažeidimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu yra įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusysis P. Š. (P. Š.) teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2012 m. sausio 1 d., būdamas lošimo namuose „B.“ susitiko pažįstamą vardu G., su kuriuo gėrė alų. Lošimo namuose taip pat buvo ir kaltinamieji, kurie sėdėjo prie baro ir gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu, kai jie su G. rūkė lauke, kaltinamieji pradėjo kabinėtis prie G., tačiau ką konkrečiai jie sakė, jis negirdėjo, nes stovėjo atokiau. Jiems grįžus į vidų, barmenas pasakė, kad su vyrais prie baro geriau neprasidėti, todėl G. išėjo namo, o nukentėjusysis pasiliko. Kai nukentėjusysis P. Š. nuėjo į tualetą, paskui jį į tualetą atėjo ir kaltinamieji, kurie pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kuris kaltinamasis ir kiek smūgių jam sudavė, nukentėjusysis pasakyti negali, kadangi rankomis buvo užsidengęs veidą. Tai truko keletą minučių, o vėliau kaltinamieji iš tualeto išėjo ir atsisėdę prie baro toliau gėrė alkoholinius gėrimus, o jis išbėgo į lauką, paprašė praeivių iškviesti policiją, o atvykę policijos pareigūnai ir pamatę, kad jis stipriai sužalotas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Buvo nustatyta, kad sulaužyti veido kaulai, jis gavo nukreipimą į Žalgirio ligoninę, kur jam buvo padaryta veido kaulų operacija. Jis ilgai gydėsi, du mėnesius negalėjo dirbti, visą tą laiką jautė didelį fizinį skausmą, dėl sumušimo buvo apribotos jo bendravimo galimybės su aplinkiniais, todėl nukentėjusysis P. Š. prašo išieškoti iš kaltinamųjų jam padarytą 10 000 litų dydžio neturtinę žalą, o nuo 12 000 litų dydžio civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, jis atsisako.
Specialisto išvadoje (T.1., b.l. 29 - 30) konstatuota, kad nukentėjusiajam P. Š. 2012 m. sausio 1 d. padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje su kraujosruva akies vokuose, veido kaulų lūžis kairės akiduobės srityje, kraujosruva už kairės ausies, viršutinio 5-o dešinio danties nuskėlimas. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl veido kaulų lūžio, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui.
Kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo P. Š. įvyko konfliktas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. M., 2012 m. sausio 1 d. dirbęs barmenu lošimo namuose „B.“. Liudytojo A. M. teigimu, konfliktinė situacija kilo dėl nukentėjusiojo P. Š. kaltės, kuris kišosi į kaltinamųjų pokalbį, prie jų kabinėjosi. Liudytojas A. M. matė, kad lošimo namų tualete tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo vyko kažkoks susistumdymas, tačiau ar tai buvo muštynės ar tik šiaip pasistumdymas, jis paaiškinti negalėjo. Liudytojas A. M. matė, kaip iš tualeto, susiėmęs už veido, išbėgo nukentėjusysis P. Š. ir pagrasinęs kaltinamiesiems susidorojimu, išbėgo iš lošimo namų. Maždaug po 20-30 min. nukentėjusysis P. Š. į lošimo namus sugrįžo kartu su policijos pareigūnais ir pareigūnams parodė į liudytoją A. M. ir pareiškė, kad tai jis nusivedė nukentėjusįjį į tualetą, o kaltinamieji nukentėjusįjį sumušė. Tačiau atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino kaip viskas vyko, todėl policijos pareigūnai užsirašė jų duomenis ir išvyko.
Liudytojas – policijos pareigūnas – T. F. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2012 m. sausio 1 d., apie 21 val., jam dirbant kartu su patruliu R. D., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad bare „B.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laukia sumuštas žmogus. Jiems atvykus nurodytu adresu, juos lauke pasitiko vyras, kuris prisistatė kaip P. Š., kurio antakis buvo praskeltas ir pasakė, kad bare yra du vyrai, kurie jį sumušė. Jiems užėjus į barą, nukentėjusysis parodė į du vyrus, kurie buvo prie pat baro. Jiems priėjus prie jų, vyrai pateikė asmens dokumentus, tai buvo G. P. ir B. G.. Šie vyrai ir barmenas policijos pareigūnams aiškino, kad kvietęs policiją vyras pats prisikabino prie G. P. ir B. G., pats juos kvietė į tualetą aiškintis santykius, o tualete pats pirmas pradėjo muštynes. Kad tualete buvo muštynės, nei B. G. nei G. P. neneigė, tačiau smulkmenų policijos pareigūnams nepasakojo. Pats nukentėjusysis P. Š. taip pat jokios kitos informacijos nepateikė, buvo pakankamai girtas, tik nurodė jį sumušusius asmenis. Kadangi pas nukentėjusįjį buvo praskeltas antakis, policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Nei pas vieną iš kitų vyrų, t.y. nei pas G. P. nei pas B. G., jokių matomų sužalojimų liudytojas T. F. nepastebėjo.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus lošimų namų „B.“ vaizdo įrašus (t.1., b.l. 12-14), darytus įvykio metu, nustatyta, kad nukentėjusysis P. Š. į tualetą eina nenoriai, jį ragina eiti kaltinamieji G. P. ir B. G., prieš eidamas paskui P. Š. į tualetą, kaltinamasis B. G. nusiima striukę, mankština rankas, stengiasi, kad nukentėjusysis P. Š., eidamas į tualetą, nebūtų B. G. už nugaros, todėl šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą teigti, kad kaltinamieji G. P. ir B. G., kviesdami nukentėjusįjį P. Š. į tualetą, buvo susitarę jį ten sumušti. Kad nukentėjusiojo P. Š. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, neabejotinai nustatyta nukentėjusiojo P. Š., liudytojų A. M. ir T. F. parodymais bei iš dalies kaltinamųjų parodymais, o taip pat šią aplinkybę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. Š. parodymais apie tai, kad lošimo namų „B.“ tualete jį sumušė būtent kaltinamieji G. P. ir B. G.. Nors teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų konkretūs veiksmai – fizinio smurto panaudojimo pobūdis, suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičius ir lokalizacija, tačiau nustatyta, kad kaltinamieji iš anksto susitarė naudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė kartu, todėl kiekvienas iš kaltinamųjų turi būti laikomas nusikalstamos veikos bendravykdytoju ir privalo atsakyti už dėl jų bendrų veiksmų kilusias pasekmes.
Teismas mano, kad kaltinamųjų G. P. ir B. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie, viešoje vietoje – lošimo namuose, kuriuose turi teisę lankytis daug kitų žmonių, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu, sutrikdė visuomenės rimtį. Nors fizinis smurtas nukentėjusiojo P. Š. atžvilgiu buvo naudojamas lošimo namų tualete, tačiau tualetas yra sudėtinė lošimo namų dalis (priklausinys), todėl ši aplinkybė jokios reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui neturi. Taip pat kaltinamųjų G. P. ir B. G. veika, pagal nusikalstamų veikų sutaptį, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi jie tyčia, iš chuliganiškų paskatų, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamieji G. P. ir B. G. neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusiojo, o fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas viešosios tvarkos pažeidimo metu, tačiau dviese panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jų panaudoto fizinio smurto gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir nors šių padarinių kaltinamieji G. P. ir B. G. nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl ši jų veika kvalifikuotina kaip padaryta netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). O kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam P. Š. buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimo metu, t.y. iš chuliganiškų paskatų, kaltinamųjų nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kaltinamųjų G. P. ir B. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis G. P. savo kaltę jam inkriminuojamais nusikaltimais pripažino, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, todėl teismas jo prisipažinimo nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų G. P. ir B. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jie padarė apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis G. P. anksčiau yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, ir mano, kad kaltinamiesiems skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis B. G. anksčiau neteistas, dirba, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai (T.2., b.l. 19), teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamojo B. G. atžvilgiu paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.
Nukentėjusysis P. Š. pareiškė ( T.1., b.l. 162) 10 000 litų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų jam padarytą neturtinę žalą, o nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis P. Š. teisiamojo posėdžio metu atsisakė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų G. P. ir B. G. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis dėl veido kaulų lūžio patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, buvo apribotos nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, kas neišvengiamai atsiliepė darbo procese, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo P. Š. ateitį, todėl teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis G. P. niekur nedirba, taip pat į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis P. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir konfliktas tarp jo ir kaltinamųjų iš dalies kilo ir dėl jo kaltės, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes ir neturtinės žalos pobūdį, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamųjų, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis P. Š.. Teismas mano, kad iš kaltinamųjų solidariai P. Š. naudai priteistinas 2 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 9076 litų 17 centų civilinį ieškinį (T.1., b.l. 35-38), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų G. P. ir B. G. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo P. Š. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Visas nukentėjusiojo P. Š. gydymo išlaidas padengė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo P. Š. gydymo išlaidos sudarė 9076 litus 17 centus, todėl ši suma ir turi būti solidariai išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamųjų G. P. ir B. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirti:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, G. P. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
B. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirti:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, B. G. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu pagrindu B. G. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Išieškoti iš G. P. ir B. G. solidariai nukentėjusiojo P. Š. (P. Š.) naudai 2 000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo, o Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 9076 (septynis tūkstančius šešis) litus 17 centų nukentėjusiojo P. Š. gydymo išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam G. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.