- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- eAN2-113-348/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01069-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutarties L. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2024 m. spalio 19 d. 20.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, pažeidimą padarė pakartotinai kai jau baustas už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo. L. M. paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 20 mėnesių ir konfiskuota transporto priemonė – BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, L. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo bei paskirti 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminą. Nukentėjusiąja pripažinta M. M. – automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė skundu prašė netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi Institucijos Nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeistas ir L. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą, neskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas konstatavo, kad nenustatyta nei viena ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga, dėl kurios būtų galima taikyti ANK 29 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
3. Apeliaciniame skunde Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos Nutarimą. Netenkinus šio skundo reikalavimo, prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį ir iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. išieškoti transporto priemonės BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.
3.1. Skunde teigiama, jog Kauno apylinkės teismo sprendimas panaikinti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą yra nepagrįstas ir netinkamai įvertintas byloje esančių aplinkybių visete. Teismas panaikindamas transporto priemonės konfiskavimą neatsižvelgė į asmens charakteristiką ir netgi nesvarstė transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.
3.2. Nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog šioje byloje nenustatyta nei viena ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti ANK 29 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Institucija skunde remiasi teismų praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023, kurioje pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais.
3.3. Skunde Institucija nurodo, jog nors transporto priemonė, su kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas nepriklauso L. M., tačiau nagrinėjamu atveju yra nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga leidžianti taikyti transporto priemonės konfiskavimą, tai yra, kad transporto priemonės savininkė perleisdama turtą pažeidėjui žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Skunde nurodoma teismų praktika, kurioje pažymėta, jog asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu turi elgtis taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.
3.4. Teigiama, kad apylinkės teismas konstatuodamas, kad byloje nebuvo įrodyti ANK 29 straipsnio 4 dalies numatyti pagrindai, aukščiau iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir transporto priemonės savininkės parodymus, kuri yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi dėl jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Šiuo atveju abiejų asmenų pasirinkta taktika teismo metu teigti, kad jų jokie artimi ryšiai nesieja ir, kad transporto priemonės savininkė manė, kad L. M. turi teisę vairuoti transporto priemones yra akivaizdi iš anksto pasirinkta taktika ir siekis teikti sau palankius parodymus. Teismas neanalizavo Institucijos pateiktų duomenų, kurie įrodo, kad eilę metų L. M. vairuoja M. M. priklausančias transporto priemones neturėdamas tam teisės, pastaroji ne kartą policijos pareigūnų buvo informuota, kad L. M. neturi teisės vairuoti, tačiau lengvabūdiškai toliau perleidžia savo automobilį asmeniui neturinčiam teisės vairuoti ir toliau leidžia, kad su jai priklausančiu turtu būtų daromi teisės pažeidimai.
3.5. Institucija pažymi, kad L. M. nuo 2022 metų vairuoja M. M. priklausančias transporto priemones ir daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės. Dar 2022 m. vasario 10 d. M. M. buvo informuota, kad L. M. neturi teisės vairuoti. Institucija skunde atkreipia dėmesį, jog L. M. 2023 m. vasario 2 d. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso M. M.. Šioje byloje M. M. buvo informuota apie jai priklausančio automobilio nutransportavimą į saugomą aikštelę ir buvo prašoma pateikti paaiškinimą kaip jai priklausanti transporto priemonė pateko neturinčio vairuoti transporto priemones asmens žinioje. M. M. tiesiog lengvabūdiškai nurodė, kad automobilis buvo namuose, rakteliai taip pat, kad automobilį paėmė ji nežinojo. Šioje byloje M. M. transporto priemonė buvo grąžinta.
3.6. Institucijos manymu, M. M. visiškai nesirūpina savo turtu, perleisdama jį L. M. daryti teisės pažeidimus. Pati M. M. ne kartą buvo informuota, kad pastarasis neturi teisės vairuoti, todėl aptariamoje byloje tiek M. M., tiek ir L. M. teismo posėdžiu metu pateikti paaiškinimai, kad jokie santykiai jų nesieja turi būti vertinami kritiškai, kaip nepatikimi, kadangi M. M. eilę metų leidžia naudotis jai priklausančiais automobiliais L. M..
3.7. Nagrinėjamu atveju L. M. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš skirtų didelio skaičiaus nuobaudų už šiurkščius pažeidimus, o konkrečiai vien dėl vairavimo neturint tam teisės jis iki šio pažeidimo baustas 12 kartų, nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog anksčiau paskirtos piniginės nuobaudos ir specialiosios teisės atėmimai neturėjo visiškai jokio poveikio, kadangi visos nuobaudos galiojančios, piniginių baudų nemoka, toliau vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, todėl šioje byloje be paskirtos administracinės nuobaudos ir specialiosios teisės atėmimo, turi būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas, kad jis suprastų savo padaryto nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų ir būtų pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai.
Atsiliepimas
4. Administracinio nusižengimo byloje pripažinta nukentėjusioji M. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Institucijos skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad M. M. perleisdama jai priklausantį automobilį BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidėjui L. M., žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Turtas taip pat negalėjo būti perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, nes L. M. nėra nukentėjusiosios šeimos narys ar artimas giminaitis. M. M. nurodo, jog su L. M. bendro ūkio neveda, juos sieja tik dukra, bet ne šeimyniniai santykiai.
4.2. Teigiama, jog tai, kad L. M. jau buvo praeityje baustas už panašaus pobūdžio administracinį pažeidimą, negali būti sąlyga konfiskuoti M. M. priklausantį automobilį.
4.3. Dėl Institucijos skunde nurodomo ankstesnio L. M. pažeidimo, atsiliepime teigiama, kad pateiktas 2022 m. vasario mėnesio susirašinėjimas nieko bendro su šiuo pažeidimu neturi, ir jo padarymo aplinkybės negali būti įrodymu šioje byloje. Minėtas pažeidimas buvo padarytas 2021 m. gruodžio 4 d., nuo kurio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį L. M. galėjo įgyti teisę vairuoti, ką jis tvirtino ir pažeidimo dieną. Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamas transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma.
4.4. Atsiliepimu manoma, kad šiuo atveju nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalies nustatytų sąlygų, kadangi M. M. nebuvo žinoma, kad L. M. vairuodamas jai priklausančią transporto priemonę darys administracinį nusižengimą. Nurodo, jog transporto priemonė yra reikalinga nuvežti dukrą į ugdymo įstaigą, vykti į darbą, vykti į gydymo įstaigas. Taip pat teigiama, jog automobilį įsigijo M. M. už savo lėšas, įsigyti kitą automobilį neturi galimybės. L. M. niekur nedirba, neturi jokio nuolatinio pajamų šaltinio, prie dukros išlaikymo prisideda nereguliariai ir nepakankamai, todėl nėra jokios tikimybės, kad jis kompensuos patirtus nuostolius dėl konfiskuoto automobilio, net jeigu šie nuostoliai ir būtų teismo priteisti.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. pateikė atsiliepimą į Institucijos skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo metu M. M. būtų buvę žinoma apie tai, kad L. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. L. M. nurodo, jog kartu su M. M. kartu negyvena, bendrauja tik kai susitinka kartu praleisti laiką su mažamete dukra. Pažeidimo dieną patikino M. M., kad turi išsilaikęs vairuotojo teises, todėl gali vairuoti jai priklausantį automobilį.
5.2. Atsiliepime teigiama, jog nebuvo nustatyta nė viena ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga, todėl nėra pagrindo išieškoti transporto priemonės BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.
5.3. Taip pat nurodoma, jog šiuo metu L. M. neturi jokio pajamų šaltinio, todėl konfiskavus iš M. M. jai priklausančią transporto priemonę, neturėtų jokios finansinės galimybės jai atlyginti šio automobilio vertę. Be to, prie šio automobilio įsigijimo L. M. visiškai neprisidėjo, o ši transporto priemonė jai reikalinga dėl nuvykimo į darbą, dukros nuvežimo į ugdymo įstaigą, parsivežimui iš jos, vykimui pas gydytojus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės skundas tenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimu pripažinta, jog L. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, t. y. jis 2024 m. spalio 19 d. 20.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, pažeidimą padarė pakartotinai kai jau baustas už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo. Iš esmės, ginčas dėl kaltės padarius minėtą administracinį nusižengimą nekilo. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrįstumo, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad L. M. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos Nutarimu nubaustas 1000 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 22 mėnesiams bei transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Taigi, Institucija L. M. paskyrė sankcijoje numatytą baudą bei specialiosios teisės atėmimą, bei papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.
9. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pateiktus skundus konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga, dėl kurios būtų galima taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog administracinį nusižengimą padariusio asmens L. M. bei automobilio savininkės M. M. šiuo metu nesieja jokie šeiminiai ryšiai, t. y. jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, nelaikytini šeimos nariais. Be to, apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog M. M. išties žinojo, jog jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu bus daromas administracinis nusižengimas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Institucijos skundo argumentus, L. M. bei M. M. atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes bei administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvadomis, dėl ko, dėl toliau dėstomų išvadų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartis naikintina, paliekant galioti Institucijos priimtą Nutarimą.
10. Visų pirma, sutiktina su Institucijos skunde dėstomais argumentais, jog vadovaujantis teismų formuojama praktika, svarbu pažymėti tai, kad asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, tai yra, savininkas su jam priklausančiu daiktu turi elgtis taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019). Nesilaikant tokios pareigos, savininkas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant ir nuosavybės teisių ribojimą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo priemonė, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Būtent toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kita vertus, automobilio savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 42-167/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-295-988/2021).
11. Iš esmės sutiktina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, buvo perleista kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. M. ir M. M. sieja bendra dukra, tačiau kitų duomenų, patvirtinančių apie jų artimus ryšius, nenustatyta. Neabejotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei transporto priemonės savininkė palaiko ryšius, tačiau tiek L. M., tiek M. M. pirmosios instancijos teisme teikdami paaiškinimus nurodė, kad bendrauja tik tiek kiek tai susiję su dukra. Taigi, iš esmės, byloje nėra nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta sąlyga.
12. Visgi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nors apylinkės teismas, nesutikdamas su Institucijos sprendimu konfiskuoti M. M. priklausančią transporto priemonę, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje nėra patvirtinančių duomenų apie tai, jog M. M. žinojo, jog jai priklausančiu automobiliu bus daromas administracinis nusižengimas, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismo išvados pagrįstos išimtinai pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M. bei automobilio savininkės, kuri iš esmės yra suinteresuota, jog automobilis jai būtų grąžintas, paaiškinimais. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Institucijos pateiktų duomenų, apie L. M. ankstesnius padarytus pažeidimus, kurie aukštesniojo teismo vertinimu, yra itin reikšmingi sprendžiant klausimą dėl turo konfiskavimo šioje administracinio nusižengimo byloje.
13. Byloje nėra ginčo, jog automobilis, kuriuo L. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, priklauso M. M.. Nustatyta, jog L. M. ir M. M. kurį laiką artimai bendravo, jie turi dukrą. M. M. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog žinojo, kad L. M. buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau įvykio dieną, L. M. ją tikino, jog šią teisę yra susigrąžinęs ir ji neturėjo jokio pagrindo netikėti juo. Visgi, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog L. M. ne pirmą kartą yra nubaustas už tai, kad vairuoja M. M. priklausančią transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo registro išrašo bei Institucijos pateiktų duomenų matyti, jog L. M. nuo 2022 metų sistemingai daro administracinius nusižengimus su M. M. priklausančiomis transporto priemonėmis. Dar 2022 m. vasario 22 d. priimtu nutarimu L. M. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 415 straipsnio 2 dalį bei 424 straipsnio 2 dalį. Būtent šie pažeidimai padaryti su tuo metu M. M. priklausančiu automobiliu „Subaru“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie šiuos pažeidimus, bei tai, jog L. M. jai priklausančią transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės, policijos pareigūnas M. M. informavo elektroniniu paštu, ką patvirtina Institucijos pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tuo metu, M. M. formaliai nurodė, jog automobilį L. M. pasiėmė be jos žinios. Nepaisant to, L. M., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, ir toliau naudodavosi M. M. priklausančia transporto priemone. Institucijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad L. M. 2022 m. gruodžio 28 d., 2023 m. sausio 10 d. bei 2023 m. vasario 2 d. vėlgi vairavo M. M. priklausančią transporto priemonę BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Būtent šios aplinkybės patvirtina, jog M. M., turėdama suprasti, jog L. M. neturi specialiosios teisės vairuoti, visiškai nesirūpina savo turtu, perleisdama jį būtent L. M..
14. Tiek Institucijos pateiktais susirašinėjimais nustatyta, tiek ir pati M. M. iš esmės neneigė to, jog žinojo, kad L. M. buvo praradęs teisę vairuoti, tačiau įvykio metu buvo įsitikinusi, jog šią teisę L. M. jau yra susigrąžinęs. Visgi, šie M. M. pateikti paaiškinimai vertinami kritiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu, kuomet L. M. padarė aptariamą administracinį nusižengimą, kartu automobiliu važiavo ir M. M., kuri sėdėjo keleivio vietoje. Taigi, akivaizdu, jog automobilio savininkė gera valia davė sutikimą L. M. vairuoti minėtą transporto priemonę. Visgi, įvertinus jau aptartus duomenis, jog L. M. ne kartą buvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą vairuojant M. M. priklausančias transporto priemones, M. M., būdama automobilio savininkė, turėjo būti itin rūpestinga bei privalėjo įsitikinti, kad automobilį perleidžia asmeniui turinčiam teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau akivaizdu, M. M. to neįvykdė, tai yra neįsitikino, jog L. M. yra susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones. Iš esmės, M. M. nesiėmė jokių veiksmų, tai yra neprašė L. M., jog šis parodytų neva turimą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ar pateiktų kitus duomenis, kurie patvirtintų, jog L. M. išties turi teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, jog M. M. buvo žinoma, kad L. M. buvo praradęs specialiąją teisę – vairuoti kelių transporto priemones, ji turėjo pagrindą abejoti L. M. tikinimais, jog šis tokią teisę yra susigrąžinęs. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. M., kaip transporto priemonės savininkė, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, žinojo ir suprato, kad jos transporto priemonė gali būti naudojama administraciniam nusižengimui daryti, todėl atitinkamai šiuo atveju yra pagrindas taikyti M. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
15. Nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek automobilio savininkė nurodė, kad transporto priemonės konfiskavimas neigiamai paveiks M. M. kasdieninius poreikius, t. y. neturint automobilio jai sudėtinga nuvykti į darbą bei apsunkina galimybę nuvežti dukrą į darželį. Visgi, šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu būtų neproporcinga konfiskuoti minėtą transporto priemonę. Svarbu pažymėti tai, jog asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Akivaizdu, jog L. M. sėsdamas už automobilio vairo suprato, jog daro administracinį nusižengimą, tačiau nepaisydamas to, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kartu automobiliu vežė ir savo mažametę dukrą. Nors atsiliepimuose į Institucijos skundą nurodoma, jog M. M. netekus automobilio bus apsunkinta galimybė nuvesti dukrą į darželį, tačiau L. M. teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui nurodė, jog kiekvieną rytą nuveda savo dukrą į darželį, o vakare ją pasiima. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog L. M. yra jauno ir darbingo amžiaus, dėl ko turi visas galimybes įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog M. M. atsiliepime į skundą dėstomi argumentai, jog L. M. nesugebės jai atlyginti patirtų nuostolių dėl automobilio konfiskavimo yra nepagrįsti. Manytina, jog šiuo atveju patiriamos pasekmės dėl padaryto administracinio nusižengimo yra adekvačios ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina siekiant užkirsti kelią toliau asmeniui daryti analogiškus administracinius nusižengimus. Už ankstesnius padarytus analogiškus pažeidimus nebuvo taikoma administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tačiau akivaizdu, jog L. M. išvadų nepadarė, o M. M. ir toliau elgdamasi nerūpestingai su savo turtu, perleisdavo transporto priemonę L. M.. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nekonfiskavus vairuotos transporto priemonės, nebūtų pasiekta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.
16. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytas pagrindas konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, Institucijos skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutartis panaikinama ir Institucijos nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartį ir palikti galioti 2024 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriau nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.