Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-490-157/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2-490-157/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-02447-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas 911“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Auditas 123“, Mark Binder, Andželika Bokej, Nerijus Latvinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-490-157/2017Proceso Nr. 2-57-3-02447-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.2; 3.4.3.7.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas 911“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-6548-781/2016, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas 911“ kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1 panaikinimo, tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Auditas 123“, Mark Binder, Andželika Bokej, Nerijus Latvinskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti UAB „Teisininkas 911“ 2016 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka.Pareiškėja nurodė, kad UAB „Teisininkas 911“ mokestinė nepriemoka 2016 m. lapkričio 11 d. sudarė 786,54 Eur, vykdomas priverstinis jos išieškojimas. Todėl skundžiamas nutarimas prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai, o bendrovės vadovas, kuris buvo informuotas apie nurodytas aplinkybes 2016 m. lapkričio 11 d. raštu, neturėjo teisės inicijuoti bankroto ne teismo tvarka.Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė spręsti jį teismo nuožiūra.Atsakovo UAB „Teisininkas 911“ bankroto administratorius UAB „Bankroto procesas“, nesutikdamas su skundu, nurodė, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti laikoma imperatyvia, o pareiškėjos nurodymai, nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „Teisininkas 911“ sąskaitos, nelaikytini vykdomaisiais dokumentais, todėl neužkerta kelio vykdyti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka.Suinteresuotas asmuo kreditorė Anželika Bokej, nesutikdama su pareikštu skundu, nurodo, kad teismas turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Kreditoriai, turintys 93,78 proc. visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumos, pritarė tokiai bankroto procedūrai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą patenkino. Pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „Teisininkas 911“ 2016 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1 bei nutraukė pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atmetė atsakovės bankroto administratoriaus argumentus, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti laikoma imperatyvia ir kad VMI nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „Teisininkas 911“ sąskaitos nelaikytini vykdomaisiais dokumentais.Teismas sprendė, kad tokie VMI nurodymai yra vykdomieji dokumentai, kurie pradedami vykdyti iš karto po jų pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai bei vykdomi iki visiško jų įvykdymo, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.Teismas, pasisakydamas dėl argumento, kad didžioji dauguma atsakovės kreditorių sutiko vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nurodė, jog toks aiškinimas suteiktų viršenybę kitiems įmonės kreditorių interesams, o bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimą reglamentuojančių ĮBĮ imperatyvių normų pažeidimai būtų toleruojami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovės UAB „Teisininkas 911“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bendrovės 2016 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1, kuriuo nutarta vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo.Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Priešingai nei sprendė teismas, turi būti atsižvelgiama į kreditorių daugumos interesus bei vadovaujamasi CK 1.5 įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas neteisingai sprendė, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės yra kilęs ginčas. Minėtus nurodymus pareiškėja pati priėmė vienasmeniškai ir jų atsakovė niekaip neginčijo.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilnius apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nepagrįsti apelianto teiginiai dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nebuvimo, todėl pradėta neteisėta bankroto procedūra neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Iš pareiškėjo UAB „Teisininkas 911“ bankroto administratoriaus atskirojo skundo matyti, kad šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo VMI skundas dėl UAB „Teisininkas 911“ kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1 panaikinimo. Pagrindo, peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (mokesčių administratorius), atlikdama savo funkcijas ir įgyvendindama MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais, kitais dokumentais (MAĮ 34 straipsnis, 15 straipsnis); MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų); šis nurodymas vykdomas 63 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame be kita ko nustatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis CPK nustatyta tvarka; CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nustatyta, jog vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, VMI priimti pirmiau nurodyti sprendimai laikytini kitų institucijų ir pareigūnų priimamais ir vykdytinai sprendimais.Pažymėtina ir tai, kad pagal MAĮ 144 straipsnį mokesčių mokėtojas be kita ko turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ir tokie ginčai nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 146 straipsnis). Tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų, kad šioje byloje minimi mokesčių administratoriaus sprendimai būtų apskųsti / panaikinti. Priešingai, pagal pareiškėjos VMI pateiktus duomenis – vykdomi priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema). Apie tokią situaciją pareiškėja informavo atsakovę 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (23.28-08-1) RNA-34360, kuriame išdėstė savo nesutikimo priežastis dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka (b. l. 11).ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016).Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai apibrėžtos sąlygos, draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, todėl atsakovės argumentas, kad didžioji dauguma jos kreditorių sutiko vykdyti tokią bankroto procedūrą, – nesuteikia pagrindo kitaip aiškinti bei taikyti pirmiau nurodytas ĮBĮ nuostatas (CPK 185 straipsnis).Apeliacinis teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aktualius faktus, išaiškino ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teisingai patenkino pareiškėjos VMI skundą, o apeliantės nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti šią nutartį, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, nepasisakant dėl kitų tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės (CPK 338, 302 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaVirginija Čekanauskaitė