Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, gynėjui advokatui A. Z., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. A. ir T. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis B. kaime, Joniškio rajone, deklaravęs gyvenamąją vietą Joniškio r. sav., nedirbantis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, teistas 2011-06-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, 2012-01-31 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2011 m. lapkričio 9 d., tiksliai nenustatytą valandą, Pakruojo mieste, V. D. gatvėje ties pastatu Nr. 81 – viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą Nr.75-2-00017-12, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, tyčia sugriebė nukentėjusiajai D. A. už plaukų ir tampė po gatvę bei ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas su nubrozdinimais kaktos dešinėje, dešinio kelio srityje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tęsdami nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, sudavus nukentėjusiajam T. J. kumščiu vieną kartą į veidą, spyrus koja vieną kartą į galvos sritį, pargriovus jį ant žemės, kojomis spyrus ne mažiau kaip 30 kartų į įvairias kūno vietas, po to pakėlus nukentėjusįjį T. J. už rūbų ir spyrus koja į veidą bei nukentėjusiajam nugriuvus, J. M. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, spyrė ne mažiau kaip 20 kartų kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam kraujosruvas, muštinę žaizdą, nubrozdinimus, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kairės pusės VII šonkaulio lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis J. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną buvo blaivus, o D. A. išprovokavo jį, nes telefonu jis kalbėjo su D., po to su T. J., apie kurį pagalvojo, kad jis D. draugas, susinervino ir atvažiavo su draugu į Pakruojį. Atvažiavęs į Pakruojį nežinojo, kur yra D., bandė nuspėti ir eidamas su draugu pro degalinę, sutiko D. A., J. ir T., kurio anksčiau nepažino. Jo draugas suprato, kur jie eina. Jis mušė tik D. A., o T. nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Dabar pripažįsta, kad mušė D., pripažįsta viską, kas nurodyta kaltinime, kas liečia D. A., sutinka su jos parodymais. Nesutinka tik, kad sudavė su kietu daiktu D. T. J. nemušė, nesudavė nė vieno smūgio, o ar draugas T. mušė nežino. Jis prie J. gal ir buvo priėjęs, bet nesudavė nė vieno smūgio. Jis dažnai nesimuša, tačiau D. išvedė jį iš kantrybės, išprovokavo telefonu. Nepamena, kuris pirmas, jis D., ar D. jam skambinėjo. Sutinka atlyginti D. A. 60 litų civilinį ieškinį. Su T. J. civiliniais ieškiniais nesutinka, nes jo nemušė. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu taip pat nesutinka, kadangi T. J. nieko nedarė ir jo nemušė. Į Pakruojį su draugu važiavo todėl, nes T. labai norėjo su juo susitikti. Draugą pasiėmė iš savo namų, nes jis tuo metu buvo pas jį. Draugo nei vardo, nei pavardės nesakys, geriau vienas apsiims kaltę. Pakruojyje, kai sutiko D., nesakė tokių žodžių, „kad ateik padla, aš tave užmušiu“. Jo tikslas buvo įspėti D., kad taip nesielgtų. Viešosios tvarkos pažeisti tikslo neturėjo. Draugo neprašė, kad muštų T., tai buvo jo asmeninė iniciatyva. D. jis atsiprašė, gali atsiprašyti ir T. Gailisi dėl to įvykio, ateityje nebepažeidinės įstatymų. Prašo neskelbti nuosprendžio, kol nebus priimtas teismo baudžiamasis įsakymas jam Šiauliuose už plėšimą. Baudžiamojo įsakymo dar negavo, bet žino, kad byla yra perduota Šiaulių rajono apylinkės teismui, kur jis kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes prokuroras buvo išsikvietęs jį prieš dvi savaites.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. A. parodė, kad įvykio dieną jai pastoviai skambinėjo ir siuntinėjo žinutes J. M., su kuriuo ji anksčiau kartu gyveno. Ji jam atsiliepdavo ir neatsiliepdavo ir jie susipyko. Ji buvo kartu su dukterėčia J. K. ir dukterėčios draugu T. J., kai J. M. paskambinęs, išvadino ją visokiais negražiais žodžiais. Tada iš jos telefoną paėmė T. ir pasakė J., kad taip negražiai nekalbėtų ir jie taip pat susipyko. J. telefonu jai sakė, kad geria, kad gali atvažiuoti. Kažkur apie 23 – 23.30 val. jiems einant pro „Lukoil“ degalinę į namus Pakruojyje, pamatė priešpriešais ateinančius du vyriškius, kurių vienas buvo J. M., o kito ji nepažino. Tas kitas buvo dar aukštesnis už J., tik plonesnis. J. M. pasakė jai „ateik čia padla, užmušiu“ ir pradėjo ją tampyti už plaukų bei sudavė jai į galvą ir prakirto kaktą, po ko ji nukrito ir buvo praradusi sąmonę. Jai J. K. sakė, jog gulinčią ją J. M. spardė kojomis. Į galvą jai buvo suduota ne vien su ranka, bet su kažkokiu daiktu, nes prakirto kaktą. Prieš duodamas į galvą, J. jai sakė, ar ji nori gauti iš kasteto. Anksčiau jai J. buvo sakęs, kad turi kastetą, bet ar sudavė su kastetu, ji negali pasakyti. Kaip mušė T. ji nematė, nes buvo be sąmonės. Kai atsigavo, bandė bėgti į degalinę, kad iškviestų policiją, bet T. iškvietė greitąją pagalbą. M. jos atsiprašė, dabar negrasina. Ji palaiko civilinį ieškinį dėl 60 litų turtinės žalos atlyginimo, o 3000 litų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako. M. jaučia pyktį, tačiau daugiau iš jo nieko nenori. Dėl bausmės jam skyrimo palieka spręsti teismui.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. J. parodė, kad apie įvykio pradžią D. A. pasakė viską teisingai ir su jos parodymais jis sutinka, nes kai D. telefonu kalbėjo su M., buvo įjungusi garsiakalbį, todėl girdėjosi jų pokalbis. Jis girdėjo, kaip M. D. vadino visokiais žodžiais ir paprašė, kad D. duotų telefoną pakalbėti su M. D. jam davė telefoną ir jis pasakė M., „kaip gali taip kalbėti su žmogumi su kuriuo neseniai gyvenai, kaip vadini“ ir jie abu apsižodžiavo, apsikoliojo. M. pasakė, kad gali atvažiuoti primušti, o jis atsakė, kad gali atvažiuoti. Tuo metu jie buvo pas D. namuose, o po to turėjo nunešti tašes pas jos seserį. Pasiėmę tašes ėjo, o M. vis skambinėjo D. Nunešę tašes, ėjo atgal, buvo vėlus vakaras, gal apie 23.30 val., gal net 24 valanda. Einant pamatė priešais ateinančius du juodai apsirengusius siluetus, kurie priartėjo ir jis pasitraukė, kad galėtų prasilenkti, bet gavo smūgį, buvo prakirsta galva, tada spyrė su koja ir jis nukrito. Nukritusį jį iš pradžių spardė vienas, o po to prisidėjo antras. Nematė, kas jį spardė, tai matė K., kuri vėliau jam pasakė, jog spardė iš pradžių vienas, o vėliau prisidėjo ir M. M. niekada nebuvo matęs, nes į Pakruojį atvažiuoja labai retai, kadangi gyvena Kaune. Žinojo, kad D. gyveno su M., bet nežinojo kaip jis atrodo. Jį mušė abu vyriškiai, jų veidų nematė, iš pradžių mušė vienas, o kai D. „atsijungė“, tada ir kitas pradėjo jį mušti, nes buvo suduota daugiau smūgių. Jį atvertė ant nugaros, buvo nukritęs ant vejos prie tvoros ir neturėjo kur dingti. Mušdami jie jam nieko nesakė, tik jis pradžioje klausė jų „už ką“, bet jam jie nieko neatsakė, po to prašė, kad tik neužmuštų, nes galvojo, kad jau viskas, kai dviese pradėjo mušti. Po to, kai jie baigė mušti, atvažiavo mašina, jie sulipo ir išvažiavo. Po įvykio jam ir D. sakė, ir J. K. sakė, kad vienas iš jį mušusių buvo M., o to kito nepažino nė viena. J. dar bandė jam padėti, kai buvo mušamas, bet jai buvo pasakyta, kad nebandytų lįsti, nes ir ji gaus. Jis buvo nugriuvęs ant dešinės pusės šono, todėl kairės pusės šonkaulio susilaužyti negalėjo, o kuris jam šonkaulį sulaužė ir po kurio smūgio nežino. Iš pradžių jis girdėjo, kaip D. šaukė, prašė paleisti, bet staiga „užgeso“. Po muštynių jam buvo dingę akiniai, kurių neberado, o be akinių nieko nemato, buvau kraujuotas, buvo sumušta akis. Nuėjo į degalinę, paprašė iškviesti policiją, bet nekvietė. Po to patys išsikvietė greitąją, o policija atvyko į ligoninę, kai jam siuvo galvą. Sumuštą akį jis gydėsi dvi savaites, labai skaudėjo šoną, bet jis atsisakė gultis į ligoninę, o grįžęs į Kauną, nuėjo pas savo daktarę ir buvo nustatytas šonkaulio lūžis. Jis gydėsi namuose. Prašo priteisti 560 litų turtinei žalai atlyginti, tai yra, 500 litų už akinius, kelionės išlaidas ir išlaidas už ekspertizės atlikimą. Akinių vertės dokumento neturi. Reiškia 3000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė skausmą, sutriko miegas, tapo baikštus, jautėsi sumuštas ir užpultas visai be reikalo, jautėsi pažemintas. Nori, kad M. būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes be jokio pagrindo jį sumušė ir privalo už tai atsakyti. Turi įvertinti tai, ką padarė, gal pasėdėjęs supras, o gal ir ne.

Liudytoja J. K. parodė, kad tą įvykio vakarą jie ėjo iš jos namų ir tamsoje pamatė du šešėlius, ateinančius priešais juos ir prasilenkiant pamatė, kad vienas smūgiuoja jos draugui T. J., o jos teta D. jau guli ant žemės ir ją tempia už plaukų. Matė, kaip spardė, bandė kištis, bet J. priėjęs paklausė „ar ir tu nori“. Teta stojosi, tačiau J. priėjęs prie jos vėl pradėjo tampyti po asfaltą. Tą vakarą J. visą laiką skambinėjo D., išvadino ją visokiais žodžiais, grasino, sakė, kad atvažiuos ir sumuš, tai girdėjosi, nes teta buvo įjungusi telefono garsiakalbį. T. J. yra jos draugas ir buvo atvažiavęs pas ją į svečius. T. J. taip pat kalbėjo telefonu su J., apsižodžiavo. M. buvo su draugu ir kad tai jo draugas, suprato iš to, nes kartu mušė. J. pažino, kaip tetos draugą, o kito nepažino, buvo apsirengęs juodai, nesimatė net veido, buvo aukšto ūgio, aukštesnis už J., plonesnis. Po muštynių juos paėmė automobilis, o koks nematė. Pirmiausia, kai jie susitiko, J. draugas su ranka trenkė T., o po to T. matė jau nukritusį, o J. mušė D. Matė, kaip J. ant asfalto tampė D. už plaukų, o J. draugas spardė T., o po to ir J. spardė T. Matė, kad D. bandė stotis, tada J. vėl ją puolė, ir tada pamatė, kad D. guli ant asfalto, kaip be sąmonės. Kai J. mušė tetą D., jo draugas jam sakė nebemušti, bet J. sakė, kad ne, ir toliau mušė D. J. liepė savo draugui mušti T. T. mušė abu: ir J., ir jo draugas. Daugiau smūgių T. sudavė J. draugas. Jie spardė T. kojomis į įvairias kūno vietas, spardė gulintį. Mušdami nieko nesakė. Ji šaukė, kad neužmuštų, kad baigtų spardyti. J. draugas liepė jai nesikišti. Kai jie jau buvo Pakruojo ligoninėje, J. skambino D. ir klausė, kas jiems nutiko, negi kas sumušė, o D. jam nieko nesakydavo, padėdavo telefoną ir viskas. Kai telefonu atsiliepė ji, tada J. paklausė, kas jiems buvo ir ji atsakė, kad „pats ir mušei“, o jis tik juokėsi. Po muštynių D. buvo praskelta kakta, o T. siuvo kaktą, jam dar buvo sumušta akis, negalėjo paeiti, labai skaudėjo šoną, D. taip pat skaudėjo koją, abiems iš galvų bėgo kraujas. Anksčiau J. tetą irgi yra mušęs, ji nematė mušant, bet matė ją sumuštą, mėlyną ir ji sakė, kad J. sumušė.

Iš prokuratūros nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimą (2 b. l.) matyti, kad dėl nenustatyto asmens, galimai kartu su J. M. sumušusio D. A. ir T. J. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas iš šios baudžiamosios bylos atskirtas į atskirą tyrimą.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (14 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam T. J. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, pakaušio kairėje, muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, nubrozdinimai kairės plaštakos 5, dešinės plaštakos 2, 4 pirštų srityse, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais tiriamojo nurodytu laiku ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (24 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam T. J. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, pakaušio kairėje, muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, nubrozdinimai kairės plaštakos V, dešinės plaštakos II, IV pirštų srityse, kairės pusės VII šonkaulio lūžis, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje, kad kraujosruvos, muštinė žaizda ir nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairės pusės VII šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų, kad nustatytų sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (27 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajai D. A. nustatyta kraujosruvos ir nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinio kelio srityje, kraujosruva kairės alkūnės srityje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai tiriamosios nurodytu laiku ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio su priedais (44-49 b. l.) matyti, kad už nukentėjusiojo T. J. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Valstybinė ligonių kasa prie SAM sumokėjo 125,49 Lt ir prašo šį civilinį ieškinį priteisti iš kaltinamojo J. M.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – Pakruojo mieste, gatvėje, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, tyčia, tampydamas už plaukų nukentėjusiąją D. A. bei spardydamas kojomis nukentėjusiuosius D. A. ir T. J., padarė abiems nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, o nukentėjusiajam T. J. dar ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl sulaužyto šonkaulio, ir taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamojo J. M. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad Pakruojo miesto V. D. gatvė yra viešoji vieta. Kaltinamasis J. M. šioje gatvėje, girdint ir matant aplinkiniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu, smurtavo prieš nukentėjusiuosius D. A. ir T. J., juos sumušdamas. Jis numatė, kad dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamojo J. M. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamasis J. M. pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jis šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamojo J. M. smūgių sudavimas nukentėjusiojo T. J. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, mieste, gatvėje, matant nukentėjusiojo draugei, prieš fiziškai silpnesnį nukentėjusįjį, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei laikomas įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžiusiais nukentėjusiojo sveikatą, visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, anot jo tik norėdamas įspėti nukentėjusiąją D., kuri jį išprovokavo telefonu, bei susitikti su nukentėjusiuoju T., kuris pats labai norėjo su juo susitikti, būdamas fiziškai daug stipresnis už nukentėjusiuosius, tampydamas už plaukų ir spardydamas kojomis, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo parodymai, kad jis visiškai nemušė nukentėjusiojo T. J., o tik galėjo būti prie jo priėjęs, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje esanti specialisto išvada, kurioje aiškiai yra nustatyta, kad nukentėjusiajam T. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pusės VII šonkaulio lūžio ir kad padarytų nukentėjusiajam sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Nukentėjusiojo T. J. ir liudytojos J. K. nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose jie nurodė, kad nukentėjusįjį mušė (spardė kojomis) dviese, tai yra, kaltinamasis J. M. ir jo draugas, kuris nėra nustatytas ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą. Nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė vienodus, nuoseklius parodymus, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davę priesaikas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje, kadangi jis pats pripažino ir nurodė, jog buvo su draugu, kad jo draugas suprato, kur jie ėjo, tik atsisakė nurodyti draugo vardą ir pavardę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., ir bausmių skyrimo recidyvistams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 str.

Kaltinamasis J. M. yra teisiamas antrą kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistu (93-94, 107-110 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už tyčinius teisės pažeidimus (111-116 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (121, 122 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnijos ir Sodros duomenimis jis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į J. K. ir daugiau duomenų apie jį pateikti neturi (120, 121 b. l.), atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau neatlygino jiems padarytos žalos ir nesutinka atlyginti žalos nukentėjusiajam T. J. ir Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusysis T. J. prašo jį nubausti realia laisvės atėmimo bausme, nukentėjusioji D. A. bausmės skyrimo klausimą paliko spręsti teismui, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį daugiau kaip neigiamą asmenybę, į nukentėjusiųjų poziciją dėl bausmės jam skyrimo ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 41 str., 50 str.).

Nukentėjusiosios D. A. 60,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. M. rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas 44,00 litus (26 b. l.), kadangi žala nukentėjusiajai buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais, o likusi 16,00 litų civilinio ieškinio dalis atmestina, kadangi ji nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nuketėjusiosios D. A. 3000,00 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi nukentėjusioji šio ieškinio atsisakė (BPK 112 str., 115 str.).

Nukentėjusiojo T. J. 560,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. M. rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas 44,00 litus (13 b. l.), kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais, o likusi 516,00 litų civilinio ieškinio dalis atmestina, kadangi ji nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo T. J. 3000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo J. M., kadangi žala buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad T. J. dėl kaltinamojo J. M. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai, po padarytų sužalojimų jis kreipėsi į ligoninę, kur jam siuvo žaizdą, po to gydėsi ambulatoriškai, jam buvo sukeltas skausmas, sutriko miegas, tapo baikštus, jautėsi pažemintas. Teismas, įvertinęs šias pasekmes ir kaltinamojo kaltę, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 3000,00 Lt, yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo J. M. (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 125,49 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo T. J. gydymą yra įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo J. M. (CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam J. M. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str., 72-74 b. l.).

Kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas kaltinamajam J. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą nuteistajam J. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš nuteistojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 44,00 (keturiasdešimt keturių) litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš nuteistojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 44,00 (keturiasdešimt keturių) litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 3000,00 (trijų tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš nuteistojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 125,49 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 49 centus) civilinį ieškinį už nukentėjusiojo T. J. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiosios D. A. 3000,00 (trijų tūkstančių) litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 16,00 (šešiolikos) litų civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo T. J. 516,00 (penkių šimtų šešiolikos) litų civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.