- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1769-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00773-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. L., kuriuo prašoma: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nustatyti, kad ieškovės pavardė – D., o atsakovo pavardė – L.; 3) padalyti santuokos metu įgytą turtą; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. L. ir M. L. tvarką; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis iš viso 1 600 Eur (tai yra, po 800 Eur kiekvienam vaikui) kiekvieną mėnesį mokamų įmokų; 6) nustatyti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas bei kitą turtą iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise tvarko jų motina ieškovė; 7) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis iš viso po 776 Eur kiekvieną mėnesį (tai yra, po 388 Eur kiekvienam vaikui).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino: nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. L. ir M. L. po 388,00 Eur kiekvienam, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskiriant ieškovę priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas nustatė, kad N. L. ir A. L. yra nepilnamečių vaikų M. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis – ieškovės nurodomas aplinkybes apie vaikų aplinką, glaudų ryšį su motina, sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų nepilnamečius vaikus ar netinkamai jais rūpintųsi.
Šalies argumentai
6. Ieškovė taip pat prašė nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ja, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis iš viso po 776 Eur kiekvieną mėnesį (tai yra, po 388 Eur kiekvienam vaikui).
7. Ieškovė rėmėsi tuo, kad prašoma priteisti iš atsakovo laikino išlaikymo vaikams suma visiškai minimali ir reikalinga ieškovei, su kuria nustatytina vaikų gyvenamoji vieta (tiek ir laikina), tam, kad vaikai būtų visapusiškai aprūpinami. Kol tarp šalių nėra padalytas bendras turtas, kuris iš esmės visas šiai dienai yra būtent atsakovo žinioje. Ieškovė nurodė, kad jai pačiai yra sudėtinga apmokėti vaikų išlaikymo kaštus. Ieškovė nuo 2024 m. lapkričio 27 d. vykdo individualią veiklą ir iš šios veiklos gauna pajamas (2024 m. lapkričio mėn. pajamos (neatskaičius išlaidų) sudarė 1 518 Eur; 2024 m. gruodžio mėn. – 1 580,50 Eur; 2025 m. sausio mėn. – 813,75 Eur; 2025 m. vasario mėn. - 650,50 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad asmeninio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, grynųjų lėšų kiekis taip pat minimalus – šiai dienai, kol visas bendras šeimos turtas yra būtent atsakovo žinioje. Ieškovė faktiškai gyvena iš skolintų lėšų bei pajamų, gaunamų iš individualios veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
8. CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, tačiau remdamasis byloje esančiais duomenimis, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis, o šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 388,00 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, minėtas išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaikų poreikiai būtų patenkinti (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei priėmus sprendimą byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai nustatė šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina, nors tėvai buvo nusistatę faktinę bendravimo su vaikais tvarką (apytiksliai pusę laiko vaikai gyvena pas mamą ir pusę laiko gyvena pas tėvą), jos nuosekliai laikėsi, kooperavosi ir bendradarbiavo vaikų priežiūros klausimais, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
10.2. Nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo. Atsakovas moka vaikų išlaikymui gerokai didesnes sumas nei teismo priteista išlaikymo suma ir visiškai materialiai aprūpina vaikus, moka už jų mokslą, būrelius ir kt., per mėnesį faktiškai išleidžiama suma vienam vaikui mažiausiai 6 kartus viršija teismo priteistą laikino išlaikymo dydį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Atsakovas vaikams iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios ar po šalių gyvenimo skyriumi pradžios neskyrė pinigų, nemokėjo išlaikymo ar yra grėsmė, kad vaikai negaus išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta esminė laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo sąlyga – neįrodytas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas, t. y. kad tikrai reikalinga priteisti išlaikymą.
10.3. Ieškovė ieškinyje pati pažymėjo, kad „Atsakovas ir šiai dienai pats savarankiškai apmoka Vaikų ugdymo išlaidas (tai yra, mokestį privačioms ugdymo įstaigoms), kas Ieškovei būtų per didelis finansinis krūvis. Todėl būtų protinga, teisinga ir sąžininga, kad Atsakovas ir toliau apmokėtų šias privačių ugdymo įstaigų išlaidas, įvertinant ir tai, kad dideles pajamas gaunančiam Atsakovui, kuris pats pratęs prie prabangaus gyvenimo, daiktų, kelionių, ir tai neabejotinai galės sau leisti ir po santuokos nutraukimo, šios sumos neturi jokios reikšmingos įtakos ir yra nežymios“. Taigi pačiame Ieškinyje nurodoma ir pripažįstama, kad vaikais yra gerai finansiškai rūpinamasi, atsakovas užtikrina tinkamą vaikų finansinį aprūpinimą.
10.4. Nustatant išlaikymą vaikams, nebuvo įvertintas faktas, kad vaikų gyvenamoji vieta buvo pas abu tėvus vienodai – vaikai pas abu tėvus gyveno maždaug po lygiai laiko, todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas iš viso nustatė Atsakovo pareigą mokėti Ieškovei už vaikų išlaikymą, o Ieškovei – ne, nors vaikai apytiksliai pusę laiko gyvena pas mamą ir pusę laiko gyvena pas tėvą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
11.1. Nors Atsakovas atskirajame skunde akcentuoja, kad tarp jo ir Ieškovės buvo nusistovėjusi bendravimo su Vaikais tvarka, pagal kurią Vaikai pusę laiko būdavo pas Ieškovę ir pusę – pas Atsakovą (tai yra, po 14 dienų pas kiekvieną), tai jokiu būdu nereiškia, kad toks šalių bendravimas su Vaikais turėjo būti tęsiamas kaip nuolatinis, jog jis geriausiai atitiko Vaikų prioritetinius interesus bei jog dėl to neva tai nebuvo pagrindo teismui nustatyti laikiną Vaikų gyvenamąją vietą su Ieškove. Tai, jog kurį laiką Ieškovė ir Atsakovas su Vaikais bendravo aukščiau nurodytu būdu, iš esmės buvo sąlygota to, kad, Ieškovei išsikrausčius iš bendro šeimos būsto, kuomet visas sutuoktinių turtas, įskaitant ir pinigines lėšas, liko Atsakovo žinioje, savo sąlygas Ieškovei kaip materialiai stipresnė šalis diktavo būtent Atsakovas.
11.2. Tai, kad nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarka neatitiko vaikų interesų konstatavo pirmosios instancijos teismas 2025 m balandžio 15 d. nutartimi atmesdamas Atsakovo pateiktą prašymą patvirtinti bendravimo su Vaikais tvarką išimtiniu 50/50 procentų laiko modeliu (kuomet šalys su Vaikais bendrauja pakaitomis po 14 dienų) bei patvirtindamas būtent Ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, pagal kurią Atsakovas su Vaikais bendrauja kas antrą savaitę. Tarnybos vertinimu, šiuo metu yra susiklosčiusi situacija kai maksimalus vaikų bendravimas su tėvu, atitinkamai ir atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų.
11.3. Atsakovas nesutinka su laikino išlaikymo priteisimu. Tačiau, esant situacijai, jog tarp šalių bendras turtas dar nėra padalintas, iš esmės visam bendram turtui, tame tarpe piniginėms lėšoms, esant Atsakovo žinioje, visi Atsakovo atliekami mokėjimai Vaikų interesų tenkinimui laikytini kaip daromi iš bendrų šalių lėšų. Taigi, Ieškovo teigimas, jog jis ir taip apmoka Vaikų poreikius, yra klaidinantis – nors techniškai pavedimą ar mokėjimą padaro Atsakovas, tačiau lėšos, kurios išleidžiamos Vaiko poreikių tenkinimui, yra bendras šalių turtas. Kol byla nėra išnagrinėta ir šalių turtas nėra padalintas, neteisinga teigti, kad Atsakovas asmeniškai apmoka didžiąją Vaikų išlaidų dalį.
11.4. Be to, Vaikų laikinai gyvenamajai vietai esant nustatytai su Ieškove, taip pat ir esant patvirtintai laikinai Atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai, pagal kurią Atsakovas su Vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį (nuo ketvirtadienio iki pirmadienio), natūraliai Ieškovė Vaikų išlaikymui patiria ir patirs daugiau išlaidų negu iki šiol, kuomet pagal teisiškai ydingą ir Atsakovo primestą susitarimą Vaikai pas tėvus praleisdavo pakaitomis po 14 dienų, dėl ko Ieškovei teks didesnis Vaikų išlaikymo finansinis krūvis nei Atsakovui.
11.5. Nors Atsakovas aprūpina Vaikus jiems esant jo žinioje, bet nėra jokių garantijų, kad Atsakovas geranoriškai pervedinės Ieškovei reikiamą išlaikymą Vaikams, kuomet Atsakovo bendravimas su Vaikais vyks pagal teismo nutartimi patvirtintą Atsakovo bendravimo su Vaikais tvarką. Šiai dienai visas šalių bendras turtas, tame tarpe piniginės lėšos, yra Atsakovo žinioje, tad teikdamas laikiną išlaikymą Vaikams Atsakovas faktiškai tą ir taip darys iš bendrų šalių lėšų. Tai, kad Ieškovei, iki bus išnagrinėta byla bei bus padalytas šalių turtas, reikalinga pagalba finansiškai išlaikant Vaikus pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais remdamasi Ieškovė teismo prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas gauna itin dideles pajamas – Ieškovės žiniomis, vien jo kasmėnesinis darbo užmokestis per mėnesį siekia daugiau nei 10 tūkst. Eur, todėl laikinas išlaikymas jam nėra didelė finansinė našta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje spręstina dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimo pagrįstumo.
14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
15. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
16. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos šalys yra nepilnamečių vaikų M. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium.
17. Prašyme dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovo elgesys daro žalą vaikų emocinei sveikatai, jiems kelia nerimą ir formuoja neigiamą savęs vertinimą. Vaikai yra emociškai prisirišę prie mamos ir yra išreiškę norą gyventi kartu su ja. Ieškovės tvirtinimu, ji gali suteikti vaikams visapusiškai saugią ir jų ugdymui bei raidai optimalią aplinką, geriausiai atitinkančią prioritetinius vaikų interesus.
18. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis – ieškovės nurodomas aplinkybes apie vaikų aplinką, glaudų ryšį su motina, sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų nepilnamečius vaikus ar netinkamai jais rūpintųsi. Todėl teismas nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
19. Atskirajame skunde atsakovas remiasi tuo, kad teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai nustatė šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina, nes tėvai buvo nusistatę faktinę bendravimo su vaikais tvarką (apytiksliai pusę laiko vaikai gyvena pas mamą ir pusę laiko gyvena pas tėvą), jos nuosekliai laikėsi, kooperavosi ir bendradarbiavo vaikų priežiūros klausimais, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
20. Ieškovės tvirtinimu, ieškovei išsikrausčius iš bendro šeimos būsto, visas sutuoktinių turtas, įskaitant ir pinigines lėšas, liko Atsakovo žinioje. Todėl bendravimo su vaikais tvarka buvo sąlygota ne bendru šalių sutarimu, o atsakovui kaip materialiai stipresnei pusei primetant šias sąlygas, kurių negalima vertinti kaip geriausiai atitinkančias vaikų interesus.
21. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Nors atsakovas prašė teismo taikyti bendravimo su vaiku „50:50“ procentų laiko modelį, pagal kurį vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendrautų po 14 dienų gyvenant jo gyvenamojoje vietoje, tačiau teismas šį prašymą tenkino tik iš dalies. Teismas nustatė keturių dienų nepertraukiamą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuomet kas antrą savaitę (porinių metų porinėmis savaitėmis; neporinių metų neporinėmis savaitėmis) atsakovas paima vaikus ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to kur vaikas yra) ir grąžina juos ateinančios savaitės pirmadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo tvarką atostogų metu ir švenčių dienomis. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į atsakovo elgesį ir jo bendravimo su vaikais būdą, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodytus argumentus, vaikų motinos pateiktą galimą tėvo bendravimo su vaikais modelį, nustatant mažiau intensyvų bendravimą nei prašė atsakovas.
22. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje pažymėta, kad atsakovas vaikais manipuliuoja, juos nuteikinėja prieš motiną ir kitus šeimos narius; atsakovo tėvai aktyviai dalyvauja skyrybų procese – vaikus nuteikinėja, vaikams grasina ir kitaip bando supainioti. Remiantis vaikų išsakyta nuomone, šeimoje nuo smurtinio tėvo elgesio nukentėjęs yra ne tik M., tačiau ir M., nes jai teko stebėti kaip tėvas grubiai, nepagarbiai, agresyviai, nederamai elgiasi ir/ar kalba su broliu. Išvadoje pažymėta, kad visgi, net ir susiklosčius aptartai situacijai bei esant poreikiui pirmiausia užtikrinti abiejų vaikų apsaugą nuo bet kokio pobūdžio smurto ir galimo neigiamo poveikio, reikia pripažinti, jog santykiai su tėvu jiems yra reikšmingi, todėl turi būti sudarytos sąlygos jiems palaikyti ryšį vaikams saugiomis sąlygomis.
23. Nors sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas nepasisako dėl ginčo esmės, neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, ką pagrįstai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, visgi aplinkybių visuma, Tarnybos išvada tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną gyvenamąją vietą su motina, yra pagrįstos ir atitinka vaikų interesus, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo
24. Atsakovas atskirajame skunde remiasi tuo, kad laikinas išlaikymas vaikams priteistas nepagrįstai, nes, viena vertus, vaikai pas abu tėvus gyveno maždaug po lygiai laiko. Be to, atsakovas moka vaikų išlaikymui gerokai didesnes sumas nei teismo priteista išlaikymo suma ir visiškai materialiai aprūpina vaikus, moka už jų mokslą, būrelius ir kt., per mėnesį faktiškai išleidžiama suma vienam vaikui mažiausiai 6 kartus viršija teismo priteistą laikino išlaikymo dydį. Atsakovo tvirtinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas vaikams iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios ar po šalių gyvenimo skyriumi pradžios neskyrė pinigų, nemokėjo išlaikymo ar yra grėsmė, kad vaikai negaus išlaikymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas neįrodytas.
25. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo išnagrinėtas nepranešus kitai bylos šaliai. Teismui nustačius gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 388,00 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo remiantis turimais duomenimis, prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu bei formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
26. Nors atsakovas tvirtina teikiantis ženkliai didesnį išlaikymą nei priteistas nutartimi, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina teismo nutarties nepagrįstumo. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra atliekas išsamus įrodymų vertinimas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pagal esamus duomenis teismo nutartis dėl laikino išlaikymo būtų neatitinkanti vaikų interesų, pažeidžianti šalių interesus ar prieštaraujanti teismų praktikai.
27. Faktinė situacija po ginčijamos nutarties priėmimo yra iš dalies pasikeitusi, nes, kaip jau minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią kas antrą savaitę (porinių metų porinėmis savaitėmis; neporinių metų neporinėmis savaitėmis) atsakovas paima vaikus ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to kur vaikas yra) ir grąžina juos ateinančios savaitės pirmadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val., taip pat bendravimo tvarką atostogų metu ir švenčių dienomis.
28. Nors pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką dalį laiko vaikai gyvena su atsakovu, kuomet yra jo išlaikomi, tačiau akivaizdu, kad didesnę laiko dalį jie gyvens motinos namuose, kuriai teks didesnė vaikų išlaikymo našta. Ieškovės tvirtinimu, šalių santykiai konfliktiški. Nors atsakovas aprūpina vaikus jiems esant jo žinioje, bet nėra jokių garantijų, kad atsakovas geranoriškai pervedinės ieškovei reikiamą išlaikymą vaikams, kuomet atsakovo bendravimas su vaikais vyks pagal teismo nutartimi patvirtintą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė nurodė, kad šiai dienai visas šalių bendras turtas, tame tarpe piniginės lėšos, yra atsakovo žinioje, tad laikino išlaikymo vaikams priteisimas iš atsakovo atitiktų vaikų interesus.
29. Pagal teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
30. Abu tėvai patvirtino, kad vaikų poreikiams kas mėnesį reikia daug didesnės išlaikymo sumos nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovas nesiremia tuo, kad jo materialinė padėtis būtų nepakankamai gera teikti išlaikymą. Priešingai, jo tvirtinimu, jis išlaikymui išleidžia 6 kartus didesnę sumą nei teismo priteista išlaikymo suma. Ieškovės tvirtinimu, šalių bendras turtas, tame tarpe piniginės lėšos, yra atsakovo žinioje, o ieškovės darbinės pajamos nėra tokios, kurios leistų šiai dienai patenkinti visus vaikų poreikius jų buvimo pas ją laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad pagal bendravimo tvarką didesnę laiko dalį jie praleis pas ją.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors po ginčijamos nutarties priėmimo yra pasikeitusi faktinė situacija, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 30 punkte išdėstytus argumentus dėl vaikų poreikių ir šalių finansinių galimybių, į tai, kad šalių vaikai didesnę laiko dalį gyvens su ieškove, yra pagrindas ginčijamą nutartį dalyje dėl išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą kaip atitinkančią faktinę situaciją bei vaikų prioritetinius interesus.
32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, atsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.